29 balandžio 2010

Pirmasis Lietuvos BVP įvertis teigiamai nuteikia dėl visų 2010 m. ekonomikos pokyčių

Vakar kolega Vaidotas teigiamai.lt pateikė savo Lietuvos 2010 m. I ketv. metinio bendrojo vidaus produkto (BVP) pokyčio prognozę, kuri beveik sutapo su realiu šiandien LR Statistikos departamento paskelbtu pirmuoju BVP įverčiu. Pranešta, kad mūsų šalyje praėjusį ketv. buvo sukurtas 2,9 proc. mažesnis BVP nei atitinkamą 2009 m. ketv. Šis rezultatas viršijo naujienų agentūros „Bloomberg“ atliktos rimčiausių makroekonomistų apklausos konsensusą. Sprendžiant iš šiandien žiniasklaidoje pasirodžiusių Lietuvos finansų rinkos dalyvių ir valdžios atstovų komentarų, paskelbtu BVP pokyčiu niekas nesiskundė ir jo labai nekritikavo, o tai turėtų prisidėti prie tolesnės teigiamos viešosios nuomonės formavimo tiek vidaus, tiek ir užsienio rinkose, kad ekonomikos nuosmukis iš Lietuvos po truputį traukiasi (žinoma, kritikų labui reiktų pripažinti, kad ketvirtinis BVP pokytis tapo neigiamas, bet tai įvyko daugiausia dėl vienkartinio efekto, sukelto elektros kainų šuolio po Ignalinos AE uždarymo).


Asmeniškai labiausiai dėmesį LR Statistikos departamento pranešime patraukė paminėti teigiami transportavimo ir sandėliavimo įmonių rodiklių pokyčiai bei mažiausiai kritusi sukurta pridėtinė vertė pramonės sektoriuje. Naujausius Lietuvos pramonės gamybos rezultatus komentavęs Regimantas pabrėžė, kad pramonės sektoriaus įtaka 2010 m. I ketv. BVP dar bus neigiama, tačiau jau kovo mėn. teigiamas pramonės gamybos pokytis nuteikia optimistiškai. Tai leidžia tikėtis pozityvaus efekto jau 2010 m. II ketv. BVP. Besibaigiant pirmajam šio ketv. mėn. sunku atrasti veiksnių, trukdančių prognozuoti pramonės gamybos tolesnį stojimąsi ant kojų – beveik visos eksporto partnerių ekonomikos po truputį atsigauna, o tai rodo didesnes prekių ar paslaugų pardavimo galimybes. Tiesa, mūsų šalies pramonės gaminių konkurencingumą daugiausia neigiamai tebeveikia elektros kainų šuolis nuo metų pradžios, bet jis artimiausiu metu turės būti beveik visiškai „suvirškintas“.


Atsigaunanti pramonė tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio valstybėse atitinkamai skatina ir transportavimo veiklos rezultatų pagerėjimą. Galima dar kartą priminti, kad 2010 m. I ketv. Lietuvos geležinkeliais buvo pervežta 20,2 proc., Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste perkrauta 15,9 proc., oro uostuose 54,5 proc. daugiau krovinių nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Būtina pastebėti, kad nemažą įtaką šiam augimui turėjo tranzito krovinių iš Rusijos ir Baltarusijos pervežimo didėjimas. Pozityvesni atsiliepimai girdimi ir iš pervežėjų sausumos keliais, kuriems 2009 m. I ketv. buvo ypač silpnas, tad teigiamas palyginamosios bazės efektas 2010 m. I ketv. taip pat buvo jaučiamas. Nenuostabu, kad su geresniais transportavimo įmonių rodikliais artimai siejasi ir sandėliavimo įmonių rezultatai, kurie tiesiogiai priklausomi nuo pramonės sektoriaus veiklos bei pervežimo apimčių. Beje, anksčiausiai savo rodiklius viešojoje erdvėje skelbia OMX NASDAQ Vilniaus VPB savo vertybinius popierius listinguojančios įmonės, tad greičiausiai stambiausios ir didžiąją dalį produkcijos eksportuojančios pramonės įmonės („Vilniaus baldai“, „Klaipėdos baldai“, „Sanitas“, „Grigiškės“) turėtų nenuvilti investuotojų 2010 m. I ketv. pasiektais rezultatais.


Darant teigiamas prielaidas dėl augsiančių pramonės gaminių pardavimų, aktyvesnio Europos Sąjungos lėšų įsisavinimo, realių galimybių iš letargo miego pradėti kilti statybų pramonei ( viešumoje nekilnojamojo turto vystytojai garsiai kalba apie šiek tiek pajudėsiančius naujus statybų projektus, o renovacijos planai atrodo taip pat įgija rimtesnį pavidalą) galima realiai tikėtis teigiamo 2010 m. II ketv. BVP pokyčio. Žinoma, didžiausia problema išlieka vartojimo smukimas, tačiau bent šiek tiek geresnės perspektyvos dėl ekonomikos ateities turėtų padėti stabilizuotis ir jam.

Tadas Povilauskas

27 balandžio 2010

BVP prognozė pirmajam 2010 metų ketvirčiui

Juokaujama, jog ekonomistai kuria prognozes tam, kad astrologai nesijaustų prastai. Kad ir kaip būtų juokaujama, didieji Lietuvos bankai rimtai prognozuoja 4-6 proc. BVP nuosmukį pirmąjį metų ketvirtį. Už juos gerokai optimistiškiau nusiteikę „Capital Economics“ bei „Nordea Bank“, laukiantys atitinkamai vos 0,5 ir 1 proc. kritimo. Teigiamai.lt skaičiavimais ir/ar nuomone, galima tikėtis kiek mažesnio nei 3 proc. kritimo.

Svarbu pabrėžti, jog tokio mažo vienaženklio kritimo tikimasi po keturių iš eilės tragiškų ketvirčių. Kas lemia tokį staigų kritimo tempų lėtėjimą? Žinoma, svarbiausia - bazės efektas. Vis tik paprastam žmogui nesuprantama, kaip šis kritimo tempas gali sulėtėti, jei kas savaitę tūkstančiai naujų bedarbių atsiranda. Tai geriausiai iliustruotų BVP struktūros išskaidymas pagal išlaidų metodą (kiti du – gamybos (mums labiausiai pažystamas, apimantis atskirus ūkio sektorius) ir pajamų). Skaičiuojant bendrąjį produktą išlaidų metodu, svarbiausios komponentės – namų ūkių vartojimas, valdžios sektoriaus vartojimas, kapitalo formavimas (verslas) ir grynasis eksportas. Tiek gyventojų, tiek valdžios vartojimo išlaidų atsigavimo šį ketvirtį tikėtis dar neverta, tačiau turėtų įvykti esminiai pasikeitimai kapitalo formavimo srityje. Neigiamas atsargų pasikeitimas praėjusių metų pirmąjį ketvirtį sudarė -2,65 mlrd. Lt, kas sumažino ketvirčio BVP gerokai daugiau nei 10 proc. Tokio lygio susitraukimo nėra fiksuota per visą Lietuvos istoriją. Šie skaičiai rodo, jog 2008 4 ketv. – 2009 2 ketv. verslui buvo patys sunkiausi, o 2009 metų 4 ketv. atsargų pasikeitimas jau buvo teigiamas. Tikėtina, kad 2010 1 ketv. atsargų pasikeitimas išliks minimaliai teigiamas, tačiau vien tai BVP pridės papildomus 2,8 mlrd. Lt palyginus su praėjusiais metais.

Teigiamai.lt skaičiavimais, BVP to meto kainomis turėtų kristi apie 6 proc. Pritaikius defliatorių (kainų pasikeitimas), realaus BVP kritimas galėtų sudaryti 2,6-2,9 proc.


Vaidotas Rūkas

P.S. Pačiam įdomu, kiek ir kokiose vietose nepataikysiu :)

22 balandžio 2010

Lietuvos pramonė po 17 mėnesių pertraukos pradėjo augti

Vakar statistikos departamentas paskelbė , kad Lietuvos kovo mėnesio pramonės produkcija augo 1 proc., lyginant su praėjusių metų kovo mėn., o jei pašalintumėme darbo dienų įtaką augimas siektų 1,5 proc. Tai džiuginanti naujiena ir džiugu, kad teigiamai.lt įžvalgos apie teigiamus pokyčius Lietuvos makroekonominiuose rodikliuose pasiteisina anksčiau nei tikėtasi (priminsiu, teigėme, kad antroje pusėje turėtų pasirodyti teigiami prieaugiai).
Šaltinis: LR statistikos departamentas

Kokios priežastys lėmė pramonės augimą:
1. palyginamosios bazės efektas, kuris turėtų pasireikšti ir kituose rodikliuose;
2. pasikeitus išorės padėtis per metus, t.y. pagrindinės eksporto rinkos jaučiasi žymiai geriau nei 2009 metų pradžioje;
3. tarpinio vartojimo ir trumpalaikio vartojimo prekių pramonės grupės augimas, kurios atitinkamai augo 12,1 proc. ir 8 proc., lyginant su 2009 metų kovu, o pašalinus darbo dienų įtaką – 14,7 proc. ir 8 proc.

Lyginant su 2010 metų vasariu, kovą fiksuotas 6,6 proc. augimas, tačiau pašalinus sezono įtaką pramonė smuko 1,4 proc. Taigi augimas dar nėra stiprus, smarkiai prisideda silpna 2009 metų pr. palyginamoji bazė. Tad stipresnių augimo lyginant du iš eilės reiks palaukti, tačiau laukti nereiks ilgai.

Verta, atkreipti dėmesį į šias dvi statistikos departamento skelbiamas eilutes:
Apdirbamoji pramonė yra viena pagrindinių Lietuvos BVP sudedamųjų dalių. Taigi džiugina matant teigiamus skaičius, o atmetus „Mažeikių naftos“ produkciją, fiksuojamas net didesnis teigiamas pokytis. Tai pasako, kad kitos pramonės rūšys atsigauna sparčiau, kas nuteikia optimistiškai. Tačiau verta priminti, jog sausio ir vasario rodikliai buvo prastesnis, todėl įtaka BVP rodikliui vis dar bus neigiama pirmajame ketvirtyje. Reikia palaukti tolesnių gerų žinių, jog 2010 m. II ketv. BVP rodiklis būtų arti nulio („ar galbūt teigiamas“).

Pramonės rodikliai nuteikia optimistiškai ir būtų džiugu sulaukti tolesnio augimo.

Regimantas Valentonis

20 balandžio 2010

Degalinių antkainiai

Šį savaitgalį nuvilnijęs protestas degalinėse prieš aukštas kuro kainas privertė pasidomėti benzino kainos sudėtimi. Keturis litus už litrą viršijanti benzino kaina bei tris su puse lito kainuojantis dyzelis – daug tai ar mažai? Jei kurui nebūtų taikomas akcizas, jo kaina teprilygtų mineralinio vandens buteliui – dviem litams. Atsižvelgiant į tai, kad nafta kažkurioje pasaulio dalyje turi būti išgauta, atvežta į Lietuvą, perdirbta ir paskirstyta po degalines, jos kaina neatrodo tokia didelė. Akcizo taikymui prieštaraujančių taip pat nėra daug – keliaujantys naudojasi nemokamais keliais, kurie prižiūrimi iš akcizo surinktomis lėšomis. Išmetamosios dujos teršia gamtą, tad akcizu tarsi sumokama už daromą žalą. Žinoma, akcizo dydis – daug daugiau diskusijų keliantis objektas.

Šaltinis: www.teigiamai.lt skaičiavimai

Iš grafiko matyti, jog trys penktadaliai benzino kainos – mokesčiai. Degalinių indėlis – vos 5 procentai. Tad net jei protestuotojai priverstų atsisakyti absoliučiai viso savo antkainio – efektas nebūtų stiprus.

Vairuotojai dažnai kaltina degalines, kad tik naftos kainai pakilus, skubama pakelti ir kuro kainas. Tame tiesos yra: tirtame laikotarpyje nuo 2009 sausio 29 d. iki 2010 sausio 29 d. Mažeikių Nafta 126 kartus kėlė didmeninę degalų kainą ir 129 kartus mažino. Du trečdalius kartų pakilus didmeninei kainai, jos pakildavo ir degalinėse, tačiau nukritus didmeninei kainai – degalinėse kuras pigdavo kiek mažiau nei pusę kartų.

Šaltinis: kurmis.org

Vidutinis degalinių antkainis A95 benzinui skaičiuotu laikotarpiu sudarė 27 ct už litrą. Atsižvelgiant į tai, kad didžiajai daliai suvartojamo kuro pritaikomos nuolaidos, ypač didžiausiems naudotojams įmonėms, vidutinis antkainis siekia 20 ct – tiek, kiek ir „sklando kalbos“. Įdomu sužinoti, kokiu periodu degalinės uždirba daugiau. Iš grafiko matyti, jog kuro kainų kilimo periodu degalinės nepiktnaudžiauja ir savo antkainius sumažina, tačiau atsigriebia kritimo periodu.

Vaidotas Rūkas

15 balandžio 2010

Lietuvoje 2009 m. didėjo geoterminės energijos gamyba

Šiandien norėtųsi atkreipti dėmesį į valstybinės įmonės UAB „Geoterma“, užsiimančios šilumos energijos gamyba, panaudojant geoterminę energiją, veiklos rezultatus praėjusiais metais. Reiktų pasidžiaugti, kad 2009 m. šiai įmonei po kelerių nesėkmingų iš eilės metų pavyko dirbti pelningai. „Geoterma“ praėjusiais metais gavo 18,3 mln. Lt pajamų ir uždirbo 2,1 mln. Lt grynojo pelno, o dar 2008 m. pajamos sudarė vos 1,5 mln. Lt, nuostolis siekė 5,9 mln. Lt.

Žinoma, būtina pastebėti, kad 2008 m. įmonė ilgą laiką negamino šilumos energijos dėl 2007 m. įvykusios avarijos, kuri netgi iškėlė klausimą savininkams, ar verta šią įmonę gaivinti, ar skelbti jai bankrotą dėl nuostolingos veiklos ir didžiulių skolų. Visgi tuomet buvo nuspręsta ją gaivinti ir valstybė kartu su „Lietuvos energija“ padidino įmonės įstatinį kapitalą 12,9 mln. Lt, taip neleisdama žlugti įmonei, kurios gaminama energija yra viena mažiausiai teršiančių aplinką. „Geotermai“ priklausanti demonstracinė geoterminė elektrinė buvo vienas moderniausių atsinaujinančios energetikos projektų Europoje, kurios statybas finansavo tokios tarptautinės organizacijos kaip Pasaulio bankas.

Iš žemiau esančio grafiko matome, kad 2009 m. Lietuvoje pagaminta daugiausia geoterminės energijos per paskutinius šešerius metus. Per tris šių metų mėnesius „Geoterma“ pagamino 8,6 MWh šilumos, tad panašu, kad ir 2010 m. bus pasiektas ne mažesnis energijos gamybos kiekis. Ši įmonė šilumos energiją parduoda „Klaipėdos energijai“, o šiltuoju 2009 m. laiku ji vienintelė karštu vandeniu aprūpino visą Klaipėdą.

Šaltinis: LR Statistikos departamentas

Tai, kad Lietuva privalo didinti energijos kūrimą iš atsinaujinančių energetinių išteklių suteikia vilčių, kad bus bandoma didinti investicijas į šios geoterminės jėgainės efektyvumo didinimą, siekiant jos konkurencingumo su planuojama statyti Klaipėdos kogeneracine jėgaine. Beje, labai keista, bet „Lietuvos energijos“ ataskaitoje teigiama, kad per paskutinį 2009 m. ketv. „Geotermos“ įsipareigojimai sumažėjo nuo 43,3 mln. Lt iki 16,6 mln. Lt, nors įmonės turtas liko beveik nepakitęs, o „Lietuvos energijos“ akcijų dalis įmonėje išliko tokia pati. Bus įdomu išsiaiškinti, ar tai yra tiesa ir kokiu būdu šios skolos galėjo sumažėti, o gal tiesiog įsivėlė netyčinė klaida ataskaitoje.

Tadas Povilauskas

13 balandžio 2010

Valstybės biudžetas surinktas geriau nei planuota

Finansų ministerija šiandieną paskelbė į valstybės biudžetą surinkusi 1,15 mlrd. Lt arba 7 proc. daugiau nei planuota. Per tris šių metų mėnesius biudžetas pasipildė 3,19 mlrd. Lt arba 9 proc. daugiau nei planavo. Dažnas pilietis piktinasi tokia žinia, esą suplanuoti galima bet ką, o jau tada ir planą pasiekti nėra sunku. Su tokia nuomone galima sutikti, todėl svarbu pažiūrėti, kaip buvo surenkamas biudžetas palyginus su praėjusiais metais.

Šaltinis: www.finmin.lt

Lentelėje matosi, jog biudžeto pajamos per pirmąjį ketvirtį palyginus su praėjusiais metais krito 12,6 proc. Detalios biudžeto pajamų ataskaitos už kovo mėnesį nėra, tačiau labiausiai tikėtina, jog praėjusių metų kovo mėnesio biudžeto pajamas neplanuotai „išpūtė“ Lietuvos Banko likutinis pelnas, sudaręs 182 mln. Lt. Įvertinus tai – rezultatai būtų kur kas geresni.

Biudžeto pajamų duomenys vėluoja mėnesiu, tad jei vertintume mokesčius, surinktus tik už šių metų mėnesius, t.y. remtumėmės vasario-kovo duomenimis, situacija atrodo ganėtinai gerai. Tiek kovą, tiek ypač vasarį fiksuotas ženklus 16,5 proc. PVM surinkimas palyginus su praėjusiais metais. Atsižvelgiant į tai, kad PVM tarifas padidėjo 10,5 proc. (nuo 19 proc. iki 21 proc.), galima manyti, kad pirmaisiais metų mėnesiais pridėtinės vertės buvo sukurta daugiau. Netikėtai stiprus atrodo gyventojų pajamų mokesčio surinkimas kovo mėnesį. Sunku įvardinti to priežastį, tačiau vasario-kovo surinkta bendra suma atitinka praėjusių metų skaičius, kas itin maloniai džiugina.

Vaidotas Rūkas

12 balandžio 2010

2010 m. vasarį Lietuvos eksportas augo 15,5 proc. tempu, palyginus su 2009 m. vasariu

Jau ne kartą esame teigę, kad, artėjant 2010 metų antrai pusei, Lietuvos makroekonominiai rodikliai turėtų rodyti teigiamus prieaugius. Tai lems kelios priežastys: palyginamosios bazės efektas; kylanti pasaulinė prekyba bei ekonomika ir po truputį atsigausiantis vidaus vartojimas dėl gerėjančių vartotojų lūkesčių.

Praėjusį penktadienį LR Statistikos departamentas paskelbė Lietuvos užsienio prekybos duomenis. Negalutiniais duomenimis vasarį eksportuota prekių už 3,6 mlrd. LTL., o importuota už 3,9 mlrd. LTL. Grafike matyti 2006-2010 m. Lietuvos užsienio prekybos dinamika.

Šaltinis: LR Statistikos departmentas

Palyginus su praėjusių metų vasario mėnesio. eksportu, šiemet fiksuotas 15,5 proc. augimas. Tai antrasis teigiamas eksporto prieaugis per paskutiniuosius 15 mėnesių (2009 m. gruodžio mėn. eksportas išaugo 4,5 proc.). Jei palygintumėme su sausio mėnesio duomenimis, tai eksportas ūgtelėjo 16,1 proc.

Importo prieaugis sudarė 14,4 proc., palyginus su praėjusių metų vasariu. Verta paminėti, jog eliminavus mineralinius produktus, importas net sumažėjo 2,6 proc. Tai pasako, kad importas be Lietuvai reikalingų ir neturimų žaliavų mažėjo, o labiausiai prie importo augimo prisidėjo brangusi nafta ir kitos žaliavos.

Šaltinis: LR Statistikos departamentas

2010 m. sausio-vasario mėn. Lietuvos eksportas išaugo 6,3 proc., palyginus su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu. Didžiąją dalį eksporto sudarė mineraliniai produktai – 23,6 proc. viso eksporto. Visgi eliminavus šią grupę, eksportas yra paaugęs 5,4 proc., todėl negalima tvirtinti, jog eksportą tempia pabrangusios žaliavų kainos. Pastebėtina, kad išsiskiria antžeminio, oro, vandens transporto priemonių eksportas. Remiantis, Lietuvos makro analitikų išvadomis, tam įtakos turėjo vasario mėn. laivų pardavimas, t.y. stambaus projekto užbaigimas.

Nevisi ekonomikos sektoriai atsigauna tolygiai, tačiau bendras vaizdas nuteikia optimistiškai.

Regimantas Valentonis

09 balandžio 2010

Lietuvos eksportą turėtų paskatinti ir silpnėjantis litas aplinkinių šalių valiutų atžvilgiu

Prieš gerus metus savaitgaliais Lenkijoje 100-150 kilometrų spinduliu nuo Lietuvos galėjai išgirsti ne vieną ir ne dvi dešimtis šnekančių lietuviškai. Net buvo kuriami pasakojimai, kaip lietuviai ratuoti kuo didesnėmis mašinomis užkariauja Lenkijos turgavietes. Dabar tokių kalbų ar straipsnių retai begirdėti. Pagrindinė priežastis, kuri vertė vykti į Lenkiją buvo silpnas zlotas, tad įdomu būtų pakalbėti, kokia šiandienos situacija.

Grafike matyti Lenkijos zloto, Rusijos rublio, Baltarusijos rublio pokyčiai nuo 2008 m. rugsėjo mėn. – krizės pradžios. Verta paminėti, kad šioms trims šalims 2009 metais teko atitinkamai 7,2 proc., 13,2 proc. ir 4,7 proc. viso Lietuvos eksporto. Absoliučia išraiška eksportas į šias šalis buvo 10 mlrd. LTL. Rusija buvo pirmoje vietoje, kuri importavo Lietuvos produkciją, Lenkiją 4-oje. Eksportas į Rusiją 2009 metais sumažėjo 39,5 proc., į Baltarusiją – 22,9 proc., į Lenkiją – 9 proc. Taigi, šios šalys yra svarbios Lietuvos prekybos partnerės, todėl silpnėjančios aplinkinių šalių valiutos daro neigiamą įtaką Lietuvos eksportui – taip buvo 2009 m. pradžioje, o dabar pasireiškia priešinga tendencija.


Šaltinis: Lietuvos bankas


Iš grafiko matyti, kad Rusijos rublis ir Lenkijos zlotas dugną lito atžvilgiu pasiekė 2009 m. vasarį, nuo to laiko rublis sustiprėjo apie 20 proc., zlotas beveik 30 proc. Tai turėtų teigiamai veikti Lietuvos eksportą. Taip pat Rusijos ekonomikai šiemet skirtingais šaltiniais prognozuojamas 5 proc. ekonomikos augimas, o Lenkija vienintelė ES šalis, kuri neįkrito į recesiją. Be to, brangstanti nafta ir pramoniniai metalai gali Rusijos ekonomiką kilstelti dar aukščiau.

Kita vertus dabartiniu metu brangstantis doleris, pirmiausia prieš eurą, tuo pačiu prieš litą, neigiamai gali paveikti Lietuvos ekonomiką, nes importuojame nemažai žaliavų, o „jų valiuta“ dažniausiai ir yra JAV doleris. Tačiau prieš metus kursas buvo tame pačiame lygyje, tik skyrėsi žaliavų kainos.

Išvada: jau metus stiprėjančios kintamos aplinkinių valstybių valiutos teigiamai paveiks Lietuvos eksportą, pamažu Lietuvos prekės tampa konkurencingesnės ir Rytų Europos regione.


Regimantas Valentonis


08 balandžio 2010

Lietuvoje sparčiai didėja investicijos į vėjo jėgaines

Šią savaitę dėmesį patraukė Lietuvos vėjo energetikų asociacijos pateikti duomenys apie vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje 2009 m. Galima pasidžiaugti, kad praėjusiais metais mūsų šalyje buvo pastatyta 21 nauja vėjo jėgainė, o bendras jų skaičius metų pabaigoje jau siekė 68-is. Toks jėgainių skaičiaus išaugimas buvo didžiausias nuo 2006 m. Dabar vėjo jėgainės pagamina apie 1 proc. visos Lietuvos elektros energijos poreikio. Įdomu tai, kad asociacijos skaičiavimais į Lietuvos vėjo energetikos ūkį jos narės jau yra investavę apie 470 mln. Lt, o vien 2010 m. naujos investicijos sudarys net apie 310 mln. Lt. Toks planuojamas investicijų mastas atrodo pakankamai įspūdingai, tad, jeigu prognozės pasiteisintų, vien šiais metais vėjo jėgainių pajėgumai galėtų beveik padvigubėtų. Pagal įrengtus vėjo energijos gamybos pajėgumus Lietuva nusileidžia Estijai, bet lenkia Latviją.

Šaltinis: Lietuvos vėjo energetikų asociacija

Toks gausus investicijų didėjimas į vėjo energetikos infrastruktūrą, matyt, patvirtina, kad elektros energijos gamyba vėjo jėgainėse ir jos pardavimas yra pelningas verslas pagal dabar nustatytą 0,3 Lt/kWh kainą, kuria „Lietuvos energija“ superka elektrą iš ją gaminančių vėjo jėgainių. 2009 m. elektros gamyba vėjo jėgainėse užsiimančios įmonės gavo 47,0 mln. Lt pajamų arba 65,5 proc. daugiau nei prieš metus. Nesunku suprasti, kad šių įmonių EBITDA pelningumas yra labai aukštas (kartais siekiantis 70 proc.) ir pakankamai stabilus dėl pastovios pardavimo kainos bei mažų piniginių sąnaudų.

Aukšto pelningumo prielaidą atspindi ir faktas, kad Lietuvos bankai pakankamai teigiamai vertina vėjo jėgainių įrengimo finansavimą, suvokdami, kad investicijų atsipirkimas ir skolos susigrąžinimas yra beveik užtikrintas. Lietuva yra įsipareigojusi iki 2020 m. iš atsinaujinančių energetikos šaltinių pagaminti 23 proc. visos suvartojamos energijos, tad toks verslas kaip elektros gamyba vėjo jėgainėse ir toliau bus skatinamas bei jam nustatoma daug palankesnė kainodara, skatinanti jėgainių atsipirkimą. Dabartiniai įrengti vėjo jėgainių pajėgumai sudaro vos dešimtadalį visoje Lietuvos teritorijoje galimo pasiekti vėjo jėgainių pajėgumo, tad plėtros galimybės yra akivaizdžios. Europos Sąjungoje 2009 m. buvo investuota 11,5 mlrd. eurų į sausumoje esančių vėjo jėgainių statybas, o įrengtų jėgainių galia sudarė 9.581 tūkst. MW arba 21 proc. daugiau nei 2008 m.

Tadas Povilauskas

06 balandžio 2010

Kovo mėnesį krova Klaipėdos jūrų uoste augo šeštą mėnesį iš eilės

Kaip rašo Verslo žinios, kovą Klaipėdos uostas perkrovė 2,575 mln. tonų krovinių (18 proc. daugiau nei pernai), kai 2009 m. tą patį mėnesį buvo krauta 2,185 mln. tonų. Kokiose pagrindinėse krovinių kategorijose yra fiksuojamas augimas galima plačiau paskaityti ankstesniame mano kolegos įraše.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Klaipėdos uostas, perkrovęs 7,39 mln. tonų krovinių, pasiekė 14,1% augimą, palyginti su 2009 m. tuo pačiu ketvirčiu, kai krova siekė 6,477 mln. tonų.

Šaltinis: statistikos departamentas

Krovinių krova uoste yra geras pirmaujantis indikatorius leidžiantis susidaryti išankstinį vaizdą apie būsimus Lietuvos eksporto duomenis. Nors paprastai rašydami apie Lietuvos eksportą kalbame apie prekių eksportą, tačiau šiuo atveju paslaugų eksportas yra ne ką mažiau svarbus. Kitaip tariant, jeigu Lietuvos uosto krova auga, galima spėti, jog didėja arba Lietuvos įmonių prekių eksportas, arba auga Lietuvos paslaugų eksportas (kai yra perkraunamos užsienietiškos prekės), kuris neatsispindi kas mėnesį skelbiamuose užsienio prekybos rodikliuose. Bet kuriuo atveju, auganti krova teigiamai veikia Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto balansą, kuris yra svarbi sudedamoji dalis bendrame Lietuvos BVP.

Beje, panašų vaizdą galime stebėti ir su krovinių vežimu geležinkeliais, apie tai plačiau paskaityti galite mūsų ankstesniame įraše.

Tomas Krakauskas

01 balandžio 2010

Lietuvos viešieji finansai atrodo patikimiau nei periferinių Euro zonos valstybių

Neneigsiu, galbūt ir per skambi antraštė, bet tam yra pagrindo.

Kas domisi ekonomika, turėtų būti girdėję ironizuotą terminą PIIGS (arba PIGS). Tai periferinių Euro zonos šalių, kurios susiduria su dabartinėmis, skaudžiomis ekonominėmis problemomis trumpinys (angl. Portugal, Ireland, Italy, Greece and Spain). Tad antrinant prieš savaitę rašytai temai apie mūsų šalies skolą, norėtųsi palyginti Lietuvą su šiomis valstybėmis.

Jau gerus du mėnesius iš ekonomikos internetinių portalų nedingsta tema apie Graikijos sugebėjimą aptarnauti centrinės valdžios sektoriaus skolą. Tai smarkiai atsiliepė pastarosios šalies skolinimosi galimybėms. Grafike matyti, kaip staigiai šiais metais pabrango draudimas nuo Graikijos nemokumo (angl. CDS). Be to, verta paminėti, kad 2010 m. sausio 14 d. pirmąkart per visą istoriją Graikijos bankroto tikimybė buvo didesnė nei Lietuvos, o dabartiniu momentu apsidraudimas kainuoja 100 punktų daugiau nei mūsų šalies.

Šaltinis: Bloomberg

Neabejotinai Graikija yra pirmoje vietoje iš visų PIIGS valstybių, tačiau greitai gali priartėti ir kitos valstybės. Jau kelis kartus Portugalijai nepavyko iki galo išplatinti vyriausybės obligacijų šiais metais (dukart buvo leidžiamos 0,5 mlrd. EUR 5 metų vyriausybės vertybiniai popieriai, o paklausa neatitiko pasiūlos). Žinoma, sunkiausiai šiuo metu yra Graikijai, kuriai net praėjusią savaitę buvo paruoštas Euro zonos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atsarginis planas, jei nepavyks pasiskolinti reikiamos sumos balandžio-gegužės mėnesiais perfinansuoti pasibaigusias emisijas.

Be to, Graikijos problemos smarkiai atsiliepė euro kursui palyginus su doleriu: vien nuo 2010 m. pradžios euras yra sumenkęs 6 proc. Nemažėja spekuliacijų, kad doleris gali dar labiau sustiprėti, nes ganėtinai aukštas nedarbo lygis, kuris naujausiais duomenimis Euro zonoje vasario mėnesį dar paaugo nuo 9,9 proc. iki 10 proc., neleis atsigauti ekonomikomis, o tai lems didesnes viešąsias išlaidas ir sunkiai augančias pajamas. Tai neleis ir toliau subalansuoti biudžetų.
Visgi grįžkime prie antraštės. Jos teisingumui įvertinti naudokime du rodiklius: biudžeto deficitus ir centrinės valdžios skolos dydį.

Šaltinis: Europos komisija

Remiantis Europos komisijos duomenimis, 2011 metais Lietuvos skolos lygis bus 49,3 proc. BVP, kas vis dar tenkina vieno iš Mastrichto kriterijų siekiant įsivesti eurą. PIIGS valstybių skolos lygiai bus žymiai didesni. Be to, verta priminti, kad Europos komisijos prognozės yra 2009 m. pab., o nuo to laiko Lietuvos situacija pagerėjo (tiek tarptautinis skolinimas lengvesnis, tiek piešiamos šviesesnės ekonominio augimo perspektyvos), kai kitų valstybių – ne. Taigi šis grafikas naujose ekonominėse prognozėse gali atrodyti dar patraukliau.

Vienas iš pagrindinių aspektų, menkinančių Lietuvos sugebėjimą susitvarkyti viešuosius finansus, buvo ir yra staigus skolos padidėjimas, t.y. jei 2007 m. jis nesiekė net 20 proc. ir buvo vienas iš mažiausių per visas Europos sąjungos valstybes, tai 2011 m. šis rodiklis bus daugiau nei padvigubėjęs. Tačiau santykinis pokytis nėra jau toks grėsmingas. Smarkiai į priekį įsiveržė ekonomikos augimo pavyzdžiu buvusios Airijos rodiklis: jei 2007 metais skolos lygis buvo 25 proc. nuo BVP, tai 2011 gali siekti net 96 proc. Taigi, Lietuvoje nėra jau taip blogai.

Antras rodiklis, kuris apibūdina viešųjų finansų stabilumą, yra biudžeto deficitas.

Šaltinis: Europos komisija, Lietuvos finansų ministerija

Remiantis praėjusios savaitės Europos komisijos Lietuvos viešųjų finansų vertinimu, Lietuva įvertinta palankiai ir tikima, kad 2012 metais valstybė gali pasiekti nedidesnį nei 3 proc. biudžeto deficitą, kas atitiktų dar vieną kriterijų, norint įstoti į euro zoną. Be to, pažymima, kad vyriausybė gana neblogai sugebėjo susitvarkyti su 2009 m. padėtimi. Lyginant su nagrinėjamos PIIGS šalimis tokios prognozės nėra brėžiamos visoms.

Vienas iš indikatorių, parodančių pasitikėjimą valstybės viešaisiais finansais, yra 10 metų vyriausybės obligacijos.

*Lietuvos 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas USD - 6.09%, tačiau eurais tai būtų 60 bazinių punktų mažiau (valiutų apsikeitimo sandorio kaštai/pelnas)
Šaltinis: Bloomberg

Iš lentelės matyti, kad tik Lietuvos visos trys reitingų kompanijos yra suteikusios stabilią ilgalaikę perspektyvą. Reikia paminėti, kad perspektyvos buvo pakeistos visai neseniai, per pastarąsias praėjusias 3 savaites, o tai pasako, jog požiūris į Lietuva vis gerėja, todėl gali būti, jog ekonomikos perspektyvos gali būti irgi peržiūrimos teigiama linkme.

Sunku yra palyginti obligacijas, susiejant jas su reitingo lygiu. Galima išskirti Graikiją, kurios reitingai yra 1 arba 2 laipteliais geresni nei Lietuvos, tačiau 10 metų vyriausybės obligacijos yra vertinamos net 1 proc. geriau. Jei 1 laiptelį priskirtumėme 1 proc. pelningumui (skirtumas tarp Graikijos ir Lietuvos), tai Lietuvos obligacijos būtų mažiausiai rizikingos, lyginant su visomis PIIGS šalimis.

Išvada: pastarosiomis savaitėmis gerėja požiūris į Lietuvą, todėl tikimės, kad ne tik kreditingumo reitingai bus peržiūrėti, tačiau ir ekonomikos augimo perspektyvos bus pakeistos į teigiamą pusę jau 2010 m. Lauksime greitai pasirodant TVF ir Europos komisijos ekonomikų perspektyvų prognozių.

Regimantas Valentonis

Gerėja ekonomikos vertinimas Lietuvoje

Šiandien LR Statistikos departamentas pateikė 2010 m. kovo mėn. ekonominių vertinimų indekso ir jo sudedamųjų reikšmes, kurios patvirtino, kad Lietuvos verslo ir vartotojų nuomonė apie jų dabartinę veiklos padėtį bei perspektyvas artimiausius kelis mėnesius pagerėjo. Indekso reikšmė vis dar yra žemesnė už nulį, bet ji pakankamai greitu tempu lekia „šiaurės rytų“ kryptimi. Reiktų priminti, kad indeksas susideda iš penkių sudėtinių rodiklių – vartotojų, pramonės, statybos, prekybos ir paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklių (atitinkami procentiniai svoriai siekia 20, 40, 5, 5 ir 30 proc.). Indeksą sudaro dabartinės padėties ir lūkesčių vertinimai. Kaip žinia, lūkesčiai yra vienas stipriausių ekonomikos vystymosi pokyčių veiksnių, o tai, kad kovo mėn. lūkesčiai gerėjo visose ūkinės veiklos šakose, leidžia žvelgti į Lietuvos ekonomikos atsigavimą drąsiau. Beje, ekonomikos vertinimų indeksas žemiausią reikšmę buvo pasiekęs 2009 m. balandžio mėn., tad šį mėn. galima įvardinti kaip sunkiausią per matytą krizinį laikotarpį.


Šaltinis: LR Statistikos departamentas


Vienas iš labiausiai nudžiuginusių teiginių LR Statistikos departamento pranešime yra tai, kad kovo mėn. pramonės įmonių produkcijos gamybos ir eksporto prognozės buvo daug optimistiškesnės - trečdalis apklaustųjų tikisi, kad jų gamyba artimiausiu metu augs, o 13 proc. įmonių laukia smukimo. Būtina atkreipti dėmesį į atsargų lygį – pastaruoju metu ėmė daugėti pramonės įmonių, manančių, kad jų atsargos yra nepakankamos ir jos turės vėl didėti – tai yra viena iš svarbiausių sąlygų, kodėl galime prognozuoti pramonės gamybos apimčių tolesnį atsigavimą Lietuvoje.


Dar derėtų atkreipti dėmesį į palankesnį statybų verslo tendencijų vertinimą. Kovo mėn. labai išaugo įmonių skaičius, kurios tikisi, kad per artimiausius 2-3 mėn. padaugės darbų – tokių buvo 24 proc. (2009 m. kovo mėn. tokių tebuvo 9 proc.), o darbų mažėjimo tikisi 28 proc. apklaustų įmonių (prieš metus to laukė 42 proc.). Suprantama, kad spartesnio statybų darbų gausėjimo 2010 m. tikėtis tikrai sunku, bet tai, kad įmonės prisitaikė prie dabartinių sunkių sąlygų (prisitaikymą rodo faktas, kad statybų įmonių, teigiančių, kad jų finansinė padėtis nebeblogėja, skaičius vis didėja) taip pat leidžia teigti, kad patys blogiausi laikai po truputį lieka už nugaros.


Tadas Povilauskas