Sveikinimas

Nuoširdžiai sveikiname visus mūsų blog‘o skaitytojus su šv. Kalėdom ir artėjančiais Naujaisiais metais. Ta proga norėtume palinkėti jaukių ir linksmų šv. Kalėdų bei pozityvių, sėkmingų ir ambicingų Naujųjų metų. Linkime Naujuosius pasitikti kupiniems optimizmo, šypsenų ir ryžto naujiems darbams pradėti!

O pabaigai, norėtume pasiūlyti ateinantiems metams sau užsiduoti nelengvą klausimą „kaip aš 2010 m. prisidėsiu, kad Lietuva būtų geresnė vieta gyventi?“

Sėkmės!

P.s. prie dienoraščio rašymo sugrįšime po Naujųjų metų

Ekonominiai rodikliai Lietuvoje nuosekliai gerėja

Šiandien teigiamų naujienų Lietuvoje kaip per Kalėdas dovanelių J

Tad apie viską trumpai:

• Kaip šiandien pranešė Statistikos departamentas, pramonės produkcija lapkritį palyginus su spaliu augo 0,3 proc. Pramonės produkcija lapkritį buvo 3,95 mlrd. litų, o tai yra geriausiais rezultatas nuo šių metų vasario mėn.
• SEB bankas šiandien pristatė Lietuvos makroekonominę apžvalgą. Maloniai nudžiugino faktas, kad Dr. Gitanas Nausėda yra man pirmas žinomas ekonomistas paskelbęs tikintis, jog kitąmet Lietuvos BVP augimas bus teigiamas ir sieks 1 proc. Kol kas kitų didžiųjų Lietuvos bankų ir užsienio analitikų prognozės yra gerokai niūresnės. Visgi, tokia pirmoji vieša SEB banko teigiama prognozė, mano nuomone, prisideda prie sveiko gyventojų lūkesčių skatinimo.
• Pabaigai norėčiau atkreipti dėmesį į kone su pagreičių mažėjantį 6 mėn. VILIBOR, kuris dažniausiai naudojamas litinių paskolų palūkanoms nustatyti. Vien per paskutinį mėnesį 6 mėn. VILIBOR sumažėjo 0,95 proc. ir jau tapo žemesnis nei praeitų metų rudenį, kai bankrutavo JAV bankas „Lehman brothers“, ką galima būtų laikyti pasaulinės finansų krizės pradžia. 1 proc. VILIBOR sumažėjimas skolų naštą Lietuvos gyventojams ir verslui apytiksliai sumažina 170 mln. Litų per metus. Tad per šį ketvirtį jau 2,35 proc. sumažėjusios 6 mėn. VILIBOR palūkanos tikrai maloniai pradžiugins tuos gyventojus, kurių paskolų palūkanos bus perskaičiuotos sausio 1 d. (paprastai paėmus paskolą su kintama palūkanų norma ji būna perskaičiuojama kas ketvirtį). Be to, ši naujiena gera ne tik dėl to, kad mažėja palūkanų našta gyventojams, bet ir dėl to, jog tai lems ir mažesnes valstybės skolinimosi litais išlaidas vidaus rinkoje kitąmet. Nors ir toliau pastebimas labai ryškus paskolų litais grąžinimas bankams tempas (vien per spalį grąžinta 405 mln. litų arba 2,3 proc. viso litinių paskolų portfelio), tačiau 6 mėn. VILIBOR nukritus nuo 9 proc. vasarą iki 5,9 proc. dabar, galima tikėtis ir šiokio tokio litinių paskolų paklausos pagyvėjimo artimiausiu metu.

Šaltinis: Lietuvos bankas

Tomas Krakauskas

Lietuvos tiesioginės investicijos užsienyje dar gyvos

Praėjusį penktadienį paskelbus apie tai, kad „Tiltra group“, kurios akcijų paketą turi ir viena didžiausių Lietuvos investicinių bendrovių „Invalda“, užbaigė Lenkijos kelių tiesimo įmonės „Poldim“ įsigijimo sandorį, reiktų pasidžiaugti tuo, kad ši lietuviško kapitalo įmonė 2009 m. sugebėjo surinkti reikiamą lėšų kiekį ir užsitikrinti užsienio pardavėjų pasitikėjimą. Pirkinio vertė nėra atskleista, bet iš lenkų žiniasklaidos pranešimų galima daryti prielaidas, kad už 71,7 proc. „Poldim“ akcijų buvo sumokėta iki 70 mln. Lt suma. Vertinti šio sandorio pigumo ar brangumo, kol nežinomas nei įsigytos įmonės pelningumas nei sandorio finansavimo struktūra, negalima. Bet tai, kad įmonė veikia kelių ir tiltų statybos sektoriuje, kuriam Lenkijos vyriausybė skiria labai daug dėmesio ir kol kas garsiai nekalbama apie vėluojančius atsiskaitymus, nuteikia labai palankiai.

Kita 2009 m. įvykusi didelė lietuviško kapitalo investicija užsienyje yra susijusi su pastatų ūkio valdymo įmonės „City Service“ apsipirkimu Sankt Peterburge, Rusijos Federacijoje. Ji privatizavimo aukcione gegužės mėn. įsigijo po 80 proc. įstatinio kapitalo šešiose daugiabučių namų priežiūros įmonėse. Už akcijų paketus iš viso buvo sumokėta 14,7 mln. Lt. Nauji įsigijimai lems, kad įmonė daugiau pajamų jau gaus Rusijos Federacijoje nei Lietuvoje. Kol kas veikla Lietuvoje yra pelningesnė, bet panašu, kad įmonė planuoja stipriai didinti pelningumą ir įsigytose įmonėse. „City Service“ akcijos kainos kilimas po paskelbtų naujienų tik patvirtina, kad investuotojai teigiamai vertina tokius įmonės plėtros žingsnius.

Taip pat reiktų atkreipti dėmesį ir į investicinę bendrovę „BT Invest“, kuri pakankamai aktyviai šiuo metu investuoja Ukrainoje, bandydama pigiai apsipirkti nuosmukį išgyvenančioje šalyje. Įmonė investuoja dviejų Lietuvos piliečių Rimanto Tumėno ir Igorio Bezzubo lėšas (daugiau nei 1 mlrd. Lt), gautas 2007 m. pardavus didžiausios Ukrainos sulčių gamintojos akcijų paketą. Šiais metais didžiausias dėmesys skiriamas investicijoms į naujus prekybos centrus Ukrainoje. Kaip tik praėjusį savaitgalį buvo atvertas naujas 2200 m² ploto prekybos centras „Novus“ Kijeve (ateinantį savaitgalis bus atvertas dar vienas 3600 m² ploto prekybos centras). Planuojama, kad iki 2010 m. bendros investicijos į prekybos centrų segmentą sudarys apie 100 mln. JAV dolerių.

Beje, praėjęs ketvirtadienis buvo paskutinė diena, pateikiant paraiškas dalyvauti Lenkijos cheminių produktų gamintojų „Ciech“, „ZAK“ ir „Azoty Tarnów“ privatizavime. Žiniasklaida teigia, kad didžiausia Lietuvoje azoto trąšų gamintoja „Achema“ yra viena rimčiausiai vertinamų pirkėjų. Tiesa, „Achema“ varžosi tik dėl paskutinių dviejų bendrovių akcijų paketų, nes jos taip pat kaip ir pati „Achema“ veikia azoto trąšų gamyboje. Pavyzdžiui, parduodamas 53 proc. „Azoty Tarnów“ akcijų paketas Varšuvos VPB vertinamas 263 mln. Lt, o 86 proc. „ZAK“ paketo vertė yra ne mažesnė, tad „Achemos“ investicijos, laimėjus konkursą, turėtų būti pakankamai didelės.

Tad pateikti pavyzdžiai turėjo įtikinti, kad įmonių, galinčių daryti plėtrą ne tik Lietuvoje, tačiau ir už jos ribų, dar yra likę. Žinoma, šie metai pagal investicijų skaičių nusileis ankstesniems, bet 2010 m. atsigaunančios eksporto rinkos gali skatinti Lietuvos įmones pereiti ir prie aktyvesnės plėtros tarptautinėse užsienio rinkose.

Tadas Povilauskas

Lietuvos spalio mėnesio pramonės produkcijos duomenys ženkliai lenkia ES vidurkį

Jau praeito mėnesio pabaigoje rašiau apie teigiamus spalio mėnesio Lietuvos pramonės rezultatus. Tačiau šią savaitę Eurostat‘as paskelbė ES valstybių pramonės produkcijos duomenis, kurie buvo priešingi nei Lietuvos. Per spalį bendra ES pramonės produkcijos gamyba smuko 0,7 proc., kai tuo tarpu Lietuvos augo 0,5 proc. pašalinus sezono įtaką. Pagal šį rodiklį, spalį Lietuva užėmė 6 vietą tarp 19 duomenis paskelbusių valstybių.

Šaltinis: Eurostat

Nors Lietuvos metinis ekonomikos nuosmukis Europos Sąjungoje yra vienas iš didžiausių, tačiau metinis pramonės smukimo tempas yra lėtesnis nei daugumoje ES valstybių. Kitaip tariant, priešingai negu gyventojų vartojimas, pramonės sektoriuje sunkmečio mastas nesiskiria nuo bendro ES konteksto. Džiugu, kad verslui stipriai apkarpius kaštus Lietuvos pramonės produkcija sugebėjo išlikti konkurencinga. O tai, savaime suprantama, leidžia tikėtis tolimesnio eksporto augimo, kuris pirmasis duos impulsą Lietuvos ekonomikos išėjimui iš sunkmečio.

Šaltinis: Eurostat

Tomas Krakauskas

Šalies įmonių pelnas – didžiausias per paskutiniuosius ketvirčius

Statistikos departamentas paskelbė itin džiugias žinias, jog įmonių situacija gerėjo jau trečią ketvirtį iš eilės. Nepaisant to, kad įmonių pajamos 2009 metų trečiąjį ketvirtį smuko 33 proc. ir grįžo į 2005-2006 metų lygį, jos sugebėjo dirbti pelningai.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Svarbiausios dvi priežastys, lėmusios augantį pelningumą, yra žaliavų (medienos, pieno, dujų ir t.t.) kainų kritimas palyginus su praėjusiais metais. Antroji priežastis, padėjusi išsilaikyti – veiklos sąnaudų mažinimas. Ekonominio pakilimo laikais buvo prisamdyta darbuotojų aukštais atlyginimais, vertę galėjusiais nešti nebent bumo laikotarpiu. Taip pat įmonėms, turinčioms paskolas, sumažėjo finansinės išlaidos dėl smarkiai kritusio EURIBOR. Veiklos sąnaudos, palyginus su praėjusių metų ketvirčiu, buvo sumažintos 25 proc., palyginus su antruoju metų ketvirčiu – dar 5 proc.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Pelningų įmonių dalis taip pat augo iki 52 proc. Net 15 sektorių iš 17 trečiame ketvirtyje buvo pelningi. Daugiausiai pelno uždirbta prekybos bei transporto priežiūros sektoriuje – 308 mln. Lt, o pelningai veikiančių įmonių dalis jame siekė beveik 60 proc. Apdirbamosios pramonės pelningų įmonių skaičius palyginus net su praėjusiais metais beveik nepasikeitė, kurios bene labiausiai pasinaudojo veiklos sąnaudų optimizavimu ir žaliavų pigimu.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Gerėjanti verslo padėtis leidžia tikėtis, jog nuosmukis Lietuvoje eina į pabaigą. Tikėtina, kad šį gerėjimą netruks galės pajusti ir paprasti žmonės, nes daugėjant pelningų įmonių skaičiui, darbuotojų atleidimų sulauksime vis mažiau.

Vaidotas Rūkas

Kodėl valstybės skolinimasis užsienio rinkose yra būtinas finansų sistemos stabilumui užtikrinti?

Šiandien pamėginsiu trumpai pagrįsti požiūrį, kad valstybės skolinimasis užsienio rinkose šiemet buvo neišvengiamas, siekiant išlaikyti Lietuvos finansų sistemos ir paties lito stabilumą. Iš karto siūlau pažvelgti į žemiau esančią lentelę, sudarytą pagal Lietuvos Banko (LB) kasdien skelbiamą šalies bankų sistemos likvidumo būklės statistiką. Iš jos galime spręsti apie lito paklausos ir pasiūlos pokyčius bankinėje sistemoje.

mln. Lt	Valdžios indėlių LB poveikis	Valiutos keitimo sandorių ir kitų LB operacijų su bankais poveikis	Grynųjų pinigų poveikis	Grynasis turtas užsienio valiuta (laik. pab.)
2004 m.	1.884	-1.608	-439	7.123
2005 m.	1.717	396	-1.120	9.735
2006 m.	3.891	-2.251	-1.340	11.514
2007 m.	3.890	-1.828	-1.116	13.883
2008 m.	3.406	-3.664	-489	14.089
2009 m.*	10.969	-14.973	1.659	11.783

Šaltinis: www.lbank.lt

Reiktų pasiaiškinti lentelėje pateiktas keturias sąvokas:

Valdžios indėlių LB poveikis – skaičius susijęs su LR Finansų ministerijos atliekamomis kasdieninėmis operacijomis bei tokiomis kaip gautų iš užsienio lėšų (pavyzdžiui, skolinantis užsienio valiuta) keitimu į litus ir indėlių padėjimu ar atsiėmimu iš LB. Teigiamas valdžios indėlių poveikis rodo didėjusią litų paklausą, o tai prisideda prie grynojo bankų sistemos turto užsienio valiuta augimo.

Valiutos keitimo sandorių ir kitų LB operacijų su bankais poveikis parodo grynąjį Lietuvos banko nupirktų ir parduotų eurų kiekį per atitinkamą laikotarpį. Pagal mūsų šalyje veikiantį Valiutos valdybos modelį Lietuvos Bankas yra įsipareigojęs iš komercinių bankų supirkti ar parduoti neribojamą kiekį eurų. Tad teigiamas pokytis (komerciniai bankai daugiau eurų pardavė nei pirko) rodo didėjusią litų paklausą ir prisideda prie bankų sistemos grynojo turto užsienio valiuta išaugimo.

Iš grynųjų pinigų poveikio rezultato nesunku spręsti apie grynųjų pinigų paklausą šalyje. Teigiamas poveikio ženklas parodo grynųjų pinigų sumažėjimą rinkoje bei lemia bankų sistemos grynojo turto užsienio valiuta smukimą.

Grynasis turtas užsienio valiuta – bankinės sistemos turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta skirtumas. Kuo šis skaičius didesnis, tuo stipriau gali jaustis vietinė valiuta – litas.

Dabar labai paprastai – nesunku matyti, kad lentelėje pateikti 2009 m. skaičiai yra išskirtiniai ir rodo, koks spaudimas teko Lietuvos Bankui bei Finansų ministerijai, siekiant išlaikyti stabilų litą ir visos bankinės sistemos stabilumą. Vien iki 2009 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Bankas buvo priverstas supirkti iš komercinių bankų net 14,97 mlrd. litų daugiau nei jų parduoti (arba 4 kartus daugiau nei prieš metus), o tai reiškia, kad jis pagal bankų pavedimus turėjo konvertuoti litus į eurus. Tačiau padėtį šiais metais gelbėjo Vyriausybė, išleisdama dvi euroobligacijų emisijas ir taip didindama litų paklausą rinkoje (valstybė skolinasi užsienio valiuta, bet jai reikia litų daryti einamuosius mokėjimus, o tai kuria litų paklausą).

Ankstesniais metais valdžios indėliai sugebėdavo atsverti neigiamą valiutos keitimo operacijų poveikį, bet šiemet pastarasis yra net 4 mlrd. Lt didesnis. Skaičius parodo, kad maždaug tokia litų suma per metus išnyko iš Lietuvos bankinės sistemos. Dalis jų dingo kaip grynųjų pinigų sumažėjimas rinkoje dėl jų paklausos smukimo, o likusi buvo paprasčiausiai konvertuota į eurus ir nebesugrįžo į bankų sistemą. Taip pat reikia priminti, kad praėjusiais metais nuo 6 iki 4 proc. sumažinta bankų privalomųjų atsargų riba prisidėjo tik prie to, kad buvo atlaisvinta virš milijardo litų, kurie buvo paaukoti pradingimui.

Daugiausiai darbo LB bankas pirkdamas litus ir parduodamas eurus turėjo kovo mėn. Akivaizdžiai matomas lapkritį ir gruodį didėjęs valdžios indėlių LB teigiamas poveikis dėl spalį išplatintos euroobligacijų emisijos.

Iš šių paaiškinimų kyla viena iš prielaidų, kodėl Lietuvoje vadinamoji VILIBOR palūkanų norma nekrinta taip, kaip to nori valstybė, skolindamasi ir didindama savo indėlių sumas – bankai paprasčiausiai perteklinį litų kiekį rinkoje keičia į eurus ir taip neleidžia didėti grynajam bankų sistemos turtui užsienio valiuta. Visgi pastaraisiais mėnesiais ši tendencija kiek gerėja, t.y. bent jau valiutos keitimo pokytis maždaug atitinka valdžios indėlių LB pokytį. Džiugu ir tai, kad nustojo kritęs grynųjų pinigų kiekis rinkoje (jeigu laikytume, kad pinigų greitis išliko pastovus, tai dar kartą patvirtintų, jog ekonomika 2009 m. IV ketv. Lietuvoje nebeturėjo smukti).

Tadas Povilauskas

Kitąmet Lietuvoje planuojama rimtai pertvarkyti verslą kontroliuojančių institucijų darbą

Mėnesio pradžioje rašiau, kaip svarbu suteikti verslui laisvę pradėti nekliudomai veikti. Tiesa ne ką mažiau svarbu yra vėliau jam ne trukdyti vystyti veiklą, bet tinkamai ją reguliuoti. Pasaulio ekonomikos forumo skelbiamoje „The Global Competetivness Report“ 2009 metų ataskaitoje Lietuva pagal verslo reguliavimą užima 96 vietą iš 136 reitinguotų valstybių. Tuo tarpu, Estija yra 8 vietoje, o pirmame trejetuke puikuojasi Singapūras, Hong Kongas ir mūsų jau ne kartą girta Gruzija. Minėtas verslo reguliavimo indeksas skaičiuojamas 7 balų sistemoje (kur 1 balas -labai griežtas verslo reguliavimas, 7–mažas valstybinis verslo reguliavimas ir biurokratija). Žemiau pateikiu grafiką parodantį trijų geriausių ir dviejų blogiausių bei visų ES valstybių įvertinimus pagal šį indeksą.

Šaltinis: The Global Competetivness Report 2009

Norėčiau pasidžiaugti, kad šįsyk Ūkio ir Teisingumo ministrai nusitaikė tiesiai į taikinį, apie kurio keliamas problemas anksčiau buvo nutylima. Praėjusį penktadienį Ūkio ir Teisingumo ministerijos pranešė, jog parengė verslą kontroliuojančių įstaigų pertvarkos gaires, kuriose pateikiamos kryptys, kaip optimizuoti verslą kontroliuojančių įstaigų atliekamas funkcijas. Jau šią savaitę šį pasiūlymą svarstys vyriausybė. Pasiūlymo esmė pertvarkyti perteklinių verslą kontroliuojančių institucijų darbą taip, kad būtų mažiau korupcijos, daugiau tikros kontrolės, pagalbos verslui ir, žinoma, iki trečdalio sumažėjusios išlaidos ir valdininkų skaičius.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 150 verslą kontroliuojančių įstaigų, tarp kurių - keliasdešimt inspektuojančių. Jų funkcijos dažnai dubliuojasi, o kai kuriuos smulkius verslo aspektus reglamentuoja net iki 7 skirtingų institucijų. Bendrai kontroliuojančiose įstaigose dirba 10 tūkst. tarnautojų, iš kurių 5 tūkst. inspektoriai. Pertvarkant verslą kontroliuojančias įstaigas siūloma jas sugrupuoti pagal veiklos sritis į 8 grupes: aplinkos, konkurencijos ir rinkos priežiūros, finansų rinkos, kultūros ir švietimo, mokesčių, muitų ir apskaitos, visuomenės ir asmens sveikatos, maisto ir žemės ūkio, saugos. Kaip teigia Ūkio ministras, siekiama esminio dalyko – ne susilpninti verslo kontrolę, o padaryti ją stiprią, skaidrią ir efektyvią. Bene esminis pasikeitimas verslininkams, jeigu siūlymas bus įgyvendintas iki galo, yra tai, kad bus panaikintas besidubliuojantis kelių įstaigų tikrinimas, o verslą kas tam tikrą laikotarpį galės tikrinti tik viena įstaiga iš vienos srities.

Planuojama, kad kontroliuojančiųjų įstaigų pertvarka vyks dviem etapais. Pirmame etape (iki 2010 m. kovo 30 d.) pagal sritis sugrupuotos kontroliuojančiosios įstaigos turės išgryninti savo funkcijas ir susitarti, kaip toliau bus atliekamas verslo inspektavimas. Antrojo reformos etapo, kuris numatomas nuo 2010 m. kovo 30 d. iki gruodžio 31 d., darbas – pasiekti, kad vieną sritį kuruotų viena inspektuojanti agentūra, politikos formavimą perduoti ministerijoms pagal sritis, atskirti verslą kontroliuojančių įstaigų turimą sankcijų funkciją nuo inspektavimo funkcijos.

Tomas Krakauskas

26 mlrd. Lt biudžeto išlaidų - viešai

Gruodžio 10 dieną Seimas pritarė valstybės biudžeto projektui. Išlaidos be ES paramos lėšų viršys 18 mlrd. Lt, kartu su jomis – 26 mlrd. Lt. Valstybės biudžeto išlaidos mažės 4,7 proc. palyginus su 2009 metais. Išlaidos apkarpytos (per?) švelniai, tačiau didesniam biudžeto taupymui įgyvendinti trukdė keletas sunkiai išvengiamų išlaidų – skolos aptarnavimo kaštai, ES lėšų kofinansavimas, tam kad būtų įsisavintos beveik 8 mlrd. Lt siekiančios ES lėšos bei išlaidos sveikatos apsaugos reformai, kurią įgyvendinus, išlaidos netrukus mažės. Atsižvelgus į šias pastabas, biudžeto apkarpymas siektų 13,4 proc. Visgi net šis skaičius mažokas palyginus su verslo įmonėse atliktais sąnaudų optimizavimais arba Gruzija, kuri savo biudžeto išlaidas 2010 metams nukirto visais 21,5 proc. Biudžeto deficitas šioje šalyje sudarys tik 1,6 proc. nuo BVP. Lietuvoje jis viršys 6 proc.



Deja, tiksliai konkretiems tikslams paskirtų lėšų, o juo labiau atliktų išlaidų surasti neįmanoma. Neabejoju būtinumu sukurti internetinę duomenų bazę (pvz. www.valstybesbiudzetas.lt), kurioje būtų vienoje vietoje detaliai išskaidytos visoms valstybinėms įstaigoms, ministerijoms, tarnyboms ar kitoms institucijoms paskirtos lėšos ir jų detalus faktinis panaudojimas bei palyginimas su praėjusiais metais.

Šiuo būdu būtų pasiekti keli pagrindiniai tikslai:

1. Viešumas užtikrintų skaidresnį lėšų panaudojimą. Tai stipriai veiktų prevenciškai, nes institucijos vadovas turės pasiaiškinti už viešumoje matomus įtartinus, korupcinius ar tiesiog bereikalingus lėšų panaudojimus. Žinodamas tai, vadovas atsakingiau elgtųsi su paskirtomis lėšomis.
2. Viešumas padėtų lėšas panaudoti efektyviau. Kiekvienas pilietis, aiškiai matydamas lėšų panaudojimo kryptis ir jų pjūvius, galėtų teikti konstruktyvius lėšų panaudojimo pasiūlymus. Juk diskusijoje gimsta tiesa.
3. Šalies bei tokį projektą įgyvendinusios valdžios įvaizdis stipriai išaugtų. Lietuva pasauliui galėtų demonstruoti precedento neturintį skaidrumą ir viešumą bei pakiltų visuose atliekamuose vertinimuose bei reitinguose, ypač susijusiuose su korupcija.
4. Netektų gaišti valdininkų laiko atsakinėjant į teisėtus žurnalistų klausimus apie valstybės lėšų panaudojimą ar korupcinius sprendimus, nes viskas detaliai būtų pateikta internete.

Siekti viešumo reiktų nepaisant to, kad šis projektas neabejotinai susilauktų milžiniško pasipriešinimo, jo įgyvendintojų juodinimo - juk pakliudžius viešuosius pirkimus, netruko atsirasti tendencingai kurtų straipsnių, nukreiptų prieš reformos iniciatorius. Projektas kainuotų kelias dešimtis ar net pora šimtų milijonų litų, bet jau pirmaisiais metais atsipirktų. Tą liudija ir viešųjų pirkimų sistemos reforma, inicijuota Ūkio ministerijos, jau dabar leidusi sutaupyti biudžeto lėšų.

Prieš pora savaičių projekto idėja pasidalinome su premjero A.Kubiliaus patarėju Ridu Jasiulioniu, kuris žadėjo stengsiąs bent informuoti apie šią idėją. Tikiu, kad Lietuva gali tai įgyvendinti. Juolab, kad seimo narys Petras Auštrevičius pateikė įstatymo projektą, kurio esmė labai panaši į mūsų siūlomą:

„kas mėnesį (alternatyva: kas ketvirtį), ne vėliau kaip iki kito mėnesio 10 dienos, savo interneto tinklalapyje viešinti informaciją apie paskirtų biudžeto asignavimų faktinį panaudojimą, konkrečiai ir išsamiai nurodant, kiek paskirtų biudžeto asignavimų tą mėnesį (alternatyva: tą ketvirtį) buvo panaudota darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms, kitoms išmokoms, konkrečių programos priemonių įgyvendinimui ir kitoms išlaidoms;“

Vaidotas Rūkas

Spalį Lietuvos eksportas toliau augo ir buvo didžiausias nuo metų pradžios

Prieš mėnesį rašiau, kad rugsėjį Lietuvos eksporto apimtys buvo didžiausios nuo metų pradžios. Džiugu, kad lygiai po mėnesio vėl galiu parašyti tą patį. Kaip vakar pranešė statistikos departamentas, spalį Lietuvos eksportas palyginti su prieš tai buvusiu mėnesiu išaugo 1,3 proc. ir siekė 3718 mln. litų. Kadangi Lietuvos pagrindinė eksporto prekė yra mineraliniai produktai (22 proc. viso eksporto), todėl svyruojant naftos ir su ja susijusių produktų kainoms, mėnesio eksporto pokyčiai gali rodyti nevisai tikrą vaizdą apie bendrą šalies eksporto vystymąsi. Todėl norėčiau atkreipti dėmesį, kad be mineralinių produktų eksportas per mėnesį padidėjo net 6,1 proc.

Tiesa, kalbant apie Lietuvos užsienio prekyba, negalima nepaminėti ir antros medalio pusės - tai importo. Malonu, kad metiniai eksporto kritimo tempai yra mažesni nei importo (per dešimt šių metų mėnesių atitinkamai minus 31 ir 41 proc.), o pastaraisiais mėnesiais atsigaunant užsienio prekybai, importas neauga taip sparčiai kaip eksportas. Todėl ilgą laiką viena iš Lietuvos problemų buvęs einamosios sąskaitos deficitas, šiemet yra virtęs pertekliumi dėka užsienio prekybos pokyčių. Ir nepanašu, kad bent per artimiausius kelis metus ši problema Lietuvoje galėtų atsinaujinti.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Spalio mėnesio eksporto duomenys, tai dar vienas ženklas leidžiantis ketvirtąjį šių metų ketvirtį tikėtis lėtesnio BVP smukimo nei ankstesniais ketvirčiais. Beje, galima pasidžiaugti, kad šią savaitę patikslinus Baltijos šalių trečiojo ketvirčio BVP duomenis vienintelės Lietuvos ekonomikos nuosmukis buvo patikslintas į geresniąją pusę. Be to, reiktų pastabėti, kad BVP smukimas trečiąjį metų ketvirtį Lietuvoje buvo mažiausias tarp Baltijos šalių ir siekė minus 14,2 proc. (Estijos minus 15,6 proc., Latvijos minus 19 proc.).

Tomas Krakauskas

Raktas į sėkmę. "Vilniaus baldai"

Statistikos departamentas šiandieną paskelbė apie vėl augusį eksportą. Spalis eksportuotojams buvo rekordinis šiais metais, kurie prekių užsieniui patiekė už 3,72 mlrd. Lt. Pažiūrėkime, ar už statistikos skaičių "stovi" realios įmonės. „Vilniaus baldai“ - bene labiausiai į eksporto rinkas orientuota įmonė, iš 105 mln. Lt per 9 mėnesius gautų pajamų, net 99,7 proc. jų sulaukusi iš užsienio. Tai 3,5 proc. daugiau nei praėjusiais metais. Kur kas stipresnis trečiojo ketvirčio rezultatas pajamų augimui siekus beveik 10 proc. Tai bene sėkmingiausias ketvirtis „Vilniaus baldų“ istorijoje.

Šaltinis: www.nasdaqomxbaltic.com

Medienos pramonės atstovai teigia, jog tikroji krizė jiems prasidėjo dar 2007 metais. Žaliavinės medienos kainos tuomet augo ne procentais, o kartais. Kvalifikuotų, o vėliau net ir bet kokių darbuotojų rasti buvo keblu, stipriai didėjo išlaidos darbo užmokesčiui. Į eksportą nukreipta veikla kentėjo, nes teko konkuruoti su užsienio gamintojais, kurių sąnaudos neaugo taip smarkiai kaip Lietuvoje.

Šaltinis: www.forest.lt

Kadangi pardavimai nuo 2007 metų ėmė strigti, siekta kuo labiau kelti darbuotojų našumą. 2006 metų pradžioje įmonėje dirbo 1079 darbuotojai, dabar jų liko 428. Rezultatas labiau nei įspūdingas – pajamos, tenkančios vienam darbuotojui, patrigubėjo. Ką tai reiškia įmonei? Tiek bendrasis pelnas (pajamos minus tiesioginė pardavimų savikaina), augęs 165 proc. palyginus su praėjusiais metais, tiek EBITDA (+157 proc.) ar grynasis pelnas (net eliminavus „Girių bizono“ pardavimą) dar nebuvo tokie dideli kaip šiais metais. „Vilniaus baldų“ pavyzdys įrodo, jog tik augant darbuotojų našumui galima sėkmė versle. Tą turėtų suprasti ir kiekvienas dirbantysis.

Šaltinis: www.nasdaqomxbaltic.com

Vaidotas Rūkas

Valstybė aktyviai bando gaivinti daugiabučių renovacijos idėją

Reiktų pasidžiaugti vyriausybės daromais aktyviais veiksmais, ieškant finansinių išteklių, kurie leistų atgaivinti sustojusį daugiabučių renovavimo procesą. Šiandien Finansų ministerija ir Šiaurės Investicijų bankas pasirašė sutartį, kuria pastarasis 20–čiai metų suteiks paskolą visuomeninių ir daugiabučių namų atnaujinimo projektams. Anot finansų ministrės I.Šimonytės, Lietuva šią sumą pasiskolino pakankamai pigiai. Reiktų pabrėžti, kad lėšos bus skirtos ne tik daugiabučių, bet ir visuomeninių pastatų atnaujinimui.

Žvelgiant į paskutinio pusmečio vyriausybės veiksmus, galime pamatyti, kad tikrai yra bandoma sukurti gana stiprų teisinį ir ekonominį pagrindą daugiabučių renovacijos paspartinimui. Žinoma, daugiausia priekaištų valdžia iš žmonių susilaukia už tai, kad šių metų vasarą nuo 50 proc. iki 15 proc. buvo sumažinta investicijų į daugiabučių atnaujinimą valstybės kompensuojama dalis. Tačiau logiškai vertinant dabartinę ekonominę situaciją ir matant esamo biudžeto deficito dydį, tikėtis iš valstybės tokios pagalbos, kokia būdavo „gerais laikais“, yra utopiška.

Todėl bandymai skatinti Lietuvos ir užsienio finansinių institucijų lėšų įdarbinimą būsto renovacijos projektams, sudarant tam palankias sąlygas, tampa pagrindine ir sveikintina valdžios pozicija. Juolab, kad sudėtinga įsivaizduoti, kaip valstybė galėtų įgyvendinti užsibrėžtą tikslą iki 2020 m. renovuoti 24 tūkst. daugiabučių, jeigu tam reiktų keliasdešimt milijardų litų nuosavų lėšų, tad kuo didesnis finansinių tarpininkų, valdančių didelius finansinius srautus, pajungimas yra privalomas.

Kitą savaitę turėtų baigtis Europos investicijų banko (EIB) surengtas konkursas, kuris padės atrinkti Lietuvos finansinius tarpininkus, teiksiančius lengvatines paskolas iš JESSICA kontroliuojančiojo fondo. Pirmasis EIB pervedimas į fondą sieks 186,5 mln. Lt. Galima pastebėti, kad paskolos iš šio fondo gyventojams bus teikiamos tikrai geromis sąlygomis. Numatoma teikti paskolas 20-čiai metų su 3 proc. fiksuota palūkanų norma eurais. Šiandien šešių mėnesių EURIBOR siekia apie 1,0 proc., tačiau sunku tikėti, kad toks jis gali išsilaikyti ilgėliau, todėl ateityje gyventojai mokėtų netgi mažiau už tą patį EURIBOR, o tai atrodo tikrai patraukliai.

Siekiant sudominti bankus, kurie pastaruoju metu „užrišę“ paskolų portfelį būsto renovavimui, siūloma iki 20 proc. prisidėti prie paskolos sumos suteikimo. Už tai jie gautų jau didesnes palūkanas – iki EURIBOR + 5 proc. Taip pat bankai būtų pamaloninti ir 3 proc. valdymo mokesčiu nuo išduotų ir negrąžintų paskolų sumos.

Suprantama, kad riba tarp bankų ir gyventojų noro dalyvauti renovacijos procese yra labai jautri, nes jeigu Lietuvos ekonomikai nepavyktų atsistoti ant kojų artimiausiu metu, tiek žmonių galimybės skirti pinigų renovacijai, tiek ir bankų noras dalyvauti projekte gali likti ribotas. Bet kuriuo atveju, renovacijai sudaromos sąlygos yra gana palankios, tad reikia tikėtis, kad valdžios užmojai duotų vaisių.

JESSICA fondo paskolos sąlygos
Paskolos terminas	Iki 20 metų
Palūkanos	3 proc. Eurai
Grąžinimo atidėjimas	Iki 2 metų
Pradinis įnašas	Iki 5 proc.

Šaltinis: Europos investicijų bankas

Tadas Povilauskas

Nuosekliai augantys pasitikėjimo rodikliai pranašauja gerėjančias BVP tendencijas

Lūkesčiai dėl ateities ekonomikos vystymuisi yra žymiai svarbesni nei esama situacija. Todėl pažvelgus į juos atspindinčius rodiklius galima išvysti tolimesnę BVP dinamiką.

Vienas iš geriausių ekonominių rodiklių, stipriai koreliuojantis su BVP ir leidžiantis iš anksto identifikuoti ekonomikos būklę, yra pirkimo vadybininkų indeksas (anlg. PMI - purchasing managers index). Šis pramonės pasitikėjimą parodantis indeksas interpretuojamas gana paprastai: kai jo reikšmė viršija 50 – pramonė auga, kai mažesnė – smunka. Kaip matosi iš žemiau pateiktų grafikų, pagrindinių pasaulio ekonomikos regionų pirkimo vadybininkų indeksas pastaruosius du ketvirčius tiesiog šovė į viršų, todėl tikimasi tolimesnio pasaulio ekonomikos atsigavimo ir ateinančiais ketvirčiais.

Šaltinis: Danske markets

Lietuvoje, mano nuomone, šio rodiklio atitikmuo galėtų būti Statistikos departamento skaičiuojamas pramonės pasitikėjimo indeksas arba ekonominių vertinimų rodiklis. Pastarasis susideda iš penkių sudėtinių dalių – vartotojų, pramonės, statybos, prekybos ir paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklių svertinio vidurkio (atitinkami procentiniai svoriai sudaro 20, 40, 5, 5, 30). Kaip matosi iš grafiko Lietuvoje minėti indikatoriai istoriškai keliais mėnesiais lenkia realaus BVP pokytį. Tad nuo pirmojo ketvirčio nuosekliai augantys pasitikėjimo rodikliai rodo, jog ir toliau galima tikėtis teigiamų BVP tendencijų, kurias jau išvydome trečiąjį šių metų ketvirtį.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Tomas Krakauskas

Kaip valstybei gauti papildomus 100 mln. Lt nepadidinus mokesčių?

Prieš penkerius metus „NDX energija“, privatizuodama VST, praktiškai parodė verslo pasaulyje taikomą svertinio išpirkimo (LBO – Leveraged buyout) pavyzdį. Ne taip plačiai nušviestas, tačiau iš esmės toks pat modelis pritaikytas ir vadovų privatizuotoje įmonėje „Alita“. Modelis nėra sudėtingas – įmonės pirkimui finansuoti naudojama banko paskola, o paskui kokia nors forma paskola perkeliama perkamajai įmonei.

Dabartinė valdžia nelinkusi privatizuoti strategine laikoma ir naftos bei jos produktų krova užsiimančia įmone „Klaipėdos nafta“. Tokiam sprendimui galima rasti tiek pateisinimų, tiek prieštaravimų. Tačiau ką darytų privatus investuotojas, nupirkęs „Klaipėdos naftos“ kontrolę? Pažiūrėkime į įmonės balansą bei pelno/nuostolio ataskaitą. Krenta į akis tai, kad valstybinė bendrovė, neturėdama jokių finansinių skolų, 2009 metų rugsėjo pabaigoje buvo pasidėjusi 33 mln. Lt viršijusį indėlį. Per tris mėnesius už jį gavo 300 tūkst. Lt palūkanų, kurios galėtų sudaryti apie 5 proc. metinių palūkanų (nes ketvirčiu anksčiau indėlis buvo 15,5 mln. Lt). Taip jau nutiko, kad valstybinė įmonė deda reikšmingo dydžio indėlį banke, o pati valstybė skolinasi trečdaliu brangiau. Dar 5 mln. Lt litų turėta (grynųjų) pinigų ir jų ekvivalentų forma. Indėliai ir pinigai „Klaipėdos naftoje“ kartu sudarė 38 mln. Lt. Kadangi įmonė priklauso valstybei – šie pinigai galėtų papildyti sunkius laikus išgyvenantį „mūsų“ biudžetą.

Ką dar padarytų privatus investuotojas? Įvertintų, kokio dydžio skolą galėtų užkrauti įmonei ir tokiu būdu sumažintų savo pirkinio kainą. Bankas stabiliam verslui (koks jis ir yra „Klaipėdos naftoje“) nesunkiai sutiktų suteikti dvi EBITDA‘as (pelnas, prieš mokesčius, palūkanas ir nusidėvėjimą) siekiančią paskolą. Einamaisiais metais „Klaipėdos naftos“ EBITDA sudarė apie 50 mln. Lt. 100 mln. Lt paskola įmonei netaptų našta, juolab kad palaikomųjų investicijų reikia minimaliai. Šias, „Klaipėdos naftos“ pasiskolintas lėšas valstybė galėtų išsimokėti dividendų, įstatinio kapitalo mažinimo ar kita forma.

Sudėjus 100 mln. Lt paskolos pinigus bei esamas laisvas 38 mln. Lt siekiančias lėšas ir padauginus iš 71 proc. valstybei priklausančių akcijų susidaro nemenka, beveik 100 mln. Lt suma, galinti pridengti skylėtą biudžetą. Tokiu būdu įmonės nuosavo kapitalo struktūra taptų efektyvesnė nei dabartinė.

Vaidotas Rūkas

Būsto įperkamumas nuosekliai auga daugiau nei dvejus metus

Niekam nepaslaptis, kad pastaruoju metu mažėja ne tik atlyginimai bet ir būsto kainos. Todėl nutariau trumpai apžvelgti, kaip pastaruosius kelis metus keitėsi vidutinio darbo užmokesčio ir būsto kainų dinamika. Šių dviejų rodiklių santykis parodo, koks yra bendras būsto įperkamumas lyginant su pajamomis.

Skaičiuoti būsto kainas naudosiu nekilnojamo turto bendrovės Ober Haus OHBI indeksą, kuris parodo apibendrintus butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje).

Kaip matosi iš žemiau pateikto grafiko, butų kainos (raudona linija) Lietuvoje pradėjo kilti maždaug vieneri metai prieš įstojant į ES. Tuo tarpu vidutinis atlyginimas (mėlyna linija) ženkliau pradėjo augti tik už 2-3 metų, kuomet dėl sparčios ekonomikos plėtros sumažėjo nedarbas ir ėmė trūkti darbo jėgos. Būsto kainoms sparčiai kylant, atlyginimų augimas nespėjo vytis kylančių NT kainų, todėl būsto įperkamumo rodiklis pradėjo blogėti (indeksas pradėjo didėti, nes jį skaičiuoju kaip santykį tarp būsto kainų augimo ir vidutinio atlyginimo augimo (Žalia linija)).

Visgi, per pastaruosius metus pagal OHBI indeksą butų kainos nukrito daugiau nei 30 proc. o atlyginimai per metus sumažėjo 8 proc. Todėl būsto įperkamumas vėl sugrįžo į prieš burbulinį 2000 – 2004 metų lygį.

Šaltinis: Statistikos departamentas, Ober Haus

Tomas Krakauskas

Nepatogi tiesa: faktai apie VST ir RST veiklą po privatizacijos

Jau šeštus metus nerimsta kalbos ir diskusijos apie energetiką. Įvykių centre – VST privatizavimas, skolintų pinigų naudojimas sandoryje, galiausiai – LEO LT steigimas ir jo ardymas. Šiame straipsnyje norėčiau vengti paskutiniojo etapo – LEO LT, todėl priminsiu privatizavimo istoriją bei pateiksiu skaičių apie VST ir RST veiklą, kurių žiniasklaidoje pasigendu.

Mano nuomone, „Atgimimas“ – viena iš nedaugelio nepriklausomų leidinių Lietuvoje. Straipsnyje „Tikroji „trigalvio slibino“ kaina“, finansų analitiko Vytauto Plunksnio išsakytos mintys visiškai sutampa su manosiomis, todėl jį cituosiu privatizavimo istorijai priminti:

„Vilniaus prekybos“ savininkų įsteigta bendrovė „NDX energija“ 2003–iųjų pabaigoje už 77 proc. akcijų sumokėjo 540 mln. litų – visa bendrovė šiame sandoryje įvertinta apie 700 mln. litų. Tai buvo 50 proc. daugiau nei pradinė privatizavimo kaina. Vyriausybei nutarus, sandoryje galėjo dalyvauti tik stambusis Lietuvos kapitalas, tačiau pramonininko Bronislovo Lubio kontroliuojama „Achemos grupė“ už VST pasiūlė kiek mažiau.

Ar galima teigti, kad už VST buvo sumokėta per mažai? Kaina, sumokėta už vieną elektros vartotoją, yra kiek didesnė nei 300 eurų ir atitinka Vidurio ir Rytų Europos regiono sandorių vidurkį ir yra netgi didesnė, nei už skirstomuosius tinklus 2004–2005 metais buvo mokama Bulgarijoje ir Rumunijoje. Tiesa, labiau išsivysčiusioje Slovakijoje dar 2002–aisiais vykstant privatizavimui už vieną skirstomojo tinklo vartotoją buvo mokama 500–700 eurų.

VST privatizavimo sandorio kritikams dažnai užkliūva, kad per kelerius metus bendrovė dividendais bei įstatinio kapitalo mažinimo metu išmokėjo iš esmės visą jos įsigijimui išleistą sumą. Nepaisant kalbų, iš esmės VST privatizavimas buvo vadovėlinis „svertinio išpirkimo“ (LBO) pavyzdys, kur pirkėjui reikėjo turėti 25–30 proc. nuosavų lėšų. „NDX energijos“ veiksmais liko patenkinti ir smulkieji akcininkai, kurie uždirbo tiek pat, kiek ir VST pirkėjas.

Aprašomi faktai liudija, jog kaina, mokėta privatizavimo metu, yra gana teisinga, nes tai 50 proc. didesnė nei pradinė privatizacijos kaina, o dalyvavusi „Achemos grupė“ siūlė netgi mažiau. Mokėta kaina už vartotoją ne itin skyrėsi nuo kitų regiono privatizavimo pavyzdžių. Net naudota paskola sandoriui yra natūralus dalykas verslo pasaulyje! Nemalonesnė staigmena visuomenei įvyko pusmečiu vėliau:

2004–ųjų liepą Seime priimtas naujas Elektros energetikos įstatymas, leidęs energetikams uždirbti daugiau pelno (normatyvinis pelnas nustatomas nuo veikloje naudojamo turto vertės ir prilygsta 10 metų Vyriausybės vertybinių popierių palūkanoms plius 3 procentiniai punktai). Kas keičia žaidimo taisykles praėjus vos pusmečiui po to, kai pardavė įmonę, kurios pelnas reguliuojamas? Niekas neįrodė, kad elektros rinkos reguliavimo keitimas buvo korupcinis, tačiau galima drąsiai teigti, kad, tokį įstatymą priėmus prieš privatizavimą ir leidus jame dalyvauti užsienio kapitalui, VST kaina būtų gerokai didesnė.

Nesunku atsekti, kas dalyvavo priimant šį svarbų įstatymą. Iš posėdyje dalyvavusių 97 seimūnų, nebuvo nei vieno prieštaraujančio naujajam įstatymui. Taigi VISI mūsų tautos išrinkti atstovai palaikė šį įstatymą. Tačiau siūlau teisėsaugai palikti spręsti korupcija tai ar ne ir geriau pasižiūrėti į privačios ir valstybinės įmonės veiklos rezultatus 2004-2008 metais.

Tiek RST, tiek VST beveik identiškos įmonės, patiekiančios itin panašų kiekį elektros bei gaunančios pajamų. Svarbiausia – abiejų įmonių kainų reguliavimas yra vienodas ir remiasi vienodais standartais. Per šešerius metus RST pajamos sudarė 5,5 mlrd. Lt, VST – tik šimtu milijonų litų mažiau. Atrodytų, įmonių pelningumas, investicijos taip pat turėtų sutapti.


www.nasdaqomxbaltic.com

Deja, taip nenutiko. Veiklai lyginti naudojau ne grynąjį pelną, bet EBITDA – tai pelnas, skaičiuojamas prieš mokesčius, nusidėvėjimą, palūkanas bei kitas, su finansais, bet ne pagrindine įmonės veikla, susijusias išlaidas (pvz. valiutų kursų svyravimas). Šis rodiklis žymiai geriau apibūdina įmonės veiklos pelningumą, nes eliminuojami dauguma finansinių „triukų“, pvz. turto perkainojimas. EBITDA skaičiavau prie veiklos pelno (EBIT) pridėjęs nusidėvėjimo ir turto perkainavimo išlaidas. Tai nėra visiškai pilnas metodas, tačiau tikroji EBITDA nuo skaičiuotosios neturėtų skirtis daugiau kaip keliais procentais ar net jų dalimis.

Rezultatai gana dėsningi. Privačių savininkų valdoma VST per penkerius veiklos metus 2004-2008 uždirbo 1,467 mlrd. Lt EBITDA, RST – 1,004 mlrd. Lt. Įmonės beveik identiškos, bet uždarbio skirtumas – 467 mln. Lt arba beveik po 100 mln. Lt kasmet. VST EBITDA‘os ir pajamų santykis 2005-2008 siekė 30-33 proc., RST – net dešimčia procentinių punktų mažiau – 21-23 proc. Kas lėmė tokį didžiulį skirtumą, jeigu įmonės reguliuojamos vienodai, RST pajamų gavo netgi daugiau nei VST? Aplaidus ir nekompetentingas valdymas? Korupcija? Ir viena, ir kita?


www.nasdaqomxbaltic.com

Pažiūrėkime į abiejų kompanijų investicijų programas. Privati įmonė VST per penkerius metus investicijoms į materialųjį turtą išleido 573 mln. Lt. Valstybinė įmonė RST – 1042 mln. Lt. Dviejų identiškų įmonių skirtumas investicijų skirtumas – 469 mln. Lt. Galbūt VST nustekeno savąją įmonę vengdama investuoti? Valstybinės kainų ir reguliavimo komisijos ataskaita sako ką kita: elektros energijos nuostolių procentas VST sudarė 7,88 proc., RST – 7,41 proc. Ar toks menkas skirtumas pateisina papildomas pusės milijardo investicijas?


www.nasdaqomxbaltic.com

Dar įdomiau pažvelgti į atliktus abiejų įmonių darbus 2008 metais:


Šaltinis: www.regula.lt

Darbų atlikta itin panašiai. O kaip su išlaidomis jiems? RST investicijos sudarė 274 mln. Lt, VST 145 mln. Lt. Skirtumas – 129 mln. Lt. Sunku patikėti. Ką sako kainų ir reguliavimo komisija? Citata:

„Nors AB „VST“ į skirstomąjį tinklą investavo mažiau, tiesiogiai teigti, kad dėl to galėjo blogėti elektros energijos tiekimo patikimumas, negalima. Komisijos atlikta analizė rodo, kad AB „VST“ investicijos kur kas efektyvesnės. AB Rytų skirstomieji tinklai įsigyjami įrenginiai ir darbai kartais kainuodavo dvigubai brangiau nei AB „VST“.„

Elektros tiekimo kaina nustatoma atsižvelgiant į įmonės turtą bei investicijas. Vadinasi, kuo VST efektyviau investuoja, tuo elektros tiekimo kaina mažesnė. Deja, ir atvirkščiai su RST.

Tuomet, kas teigiamo? Išskirčiau tris dalykus:

Pirma, VST per 2004-2008 metus sumokėjo 198 mln. Lt pelno mokesčio, RST – 103 mln. Lt. Biudžetui pasisekė, nes efektyviai valdoma privati įmonė VST pervedė beveik šimtu milijonu daugiau.

Antra, sujungus bendroves į LEO, prie valdymo prisidėjo ir privatus savininkas, kuris tiesiogiai suinteresuotas gaunamu pelnu. Todėl per devynis 2009 metų mėnesius RST uždirbo 211 mln. Lt EBITDA pelno arba 30 proc. daugiau nei prieš metus per tą patį laikotarpį. Išlaidos investicijoms per ketvirtį sudarė vidutiniškai 33 mln. Lt arba beveik dvigubai mažiau nei praėjusiais metais. Taigi valstybė gavo realią naudą ir nemokamą pamoką, kaip reikia valdyti įmones.

Trečia, dar kartą įrodo, kad privatus sektorius veikia efektyviau nei valstybė, todėl reikia tęsti valstybinio turto privatizaciją.


Vaidotas Rūkas