tag:blogger.com,1999:blog-57615747122132443612024-03-13T12:03:49.826+02:00Teigiamos naujienos LietuvojeTeigiamos naujienoshttp://www.blogger.com/profile/02458906634678192105noreply@blogger.comBlogger137125tag:blogger.com,1999:blog-5761574712213244361.post-54354546371528595762011-06-20T20:52:00.001+03:002011-06-20T20:54:11.555+03:00Valstybinių įmonių efektyvumo didinimas – VĮ „Oro navigacija“<div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="line-height: 24px; "><span class="Apple-style-span" >Baigę rašyti blog‘ą teigiamai.lt, išsikėlėme 3 tikslus. Pirmąjį – valstybės finansų viešumo didinimą šiuo metu įgyvendiname kurdami viešai.lt. Antrasis tikslas –<a href="http://teigiamai.blogspot.com/2010/07/valstybiniu-imoniu-efektyvumo-didinimas.html" target="_blank" style="margin-top: 0px; margin-right: 0px; margin-bottom: 0px; margin-left: 0px; padding-top: 0px; padding-right: 0px; padding-bottom: 0px; padding-left: 0px; border-top-width: 0px; border-right-width: 0px; border-bottom-width: 0px; border-left-width: 0px; border-style: initial; border-color: initial; outline-width: 0px; outline-style: initial; outline-color: initial; font-weight: inherit; font-style: inherit; vertical-align: baseline; text-decoration: underline; ">valstybinių įmonių efektyvumo didinimas</a>. Šios užduoties ėmėsi Ūkio ministerija. Nuo darbo pradžios keitėsi tiek priemonės, tiek formos, tiek ir rezultatų prognozės, tačiau šį bei tą galime analizuoti – valstybinių įmonių veiklos <a href="http://www.ukmin.lt/lt/Valstybes%20valdomos%20imones/Lietuvos_valstybes_imoniu_veikla_www.pdf" target="_blank" style="margin-top: 0px; margin-right: 0px; margin-bottom: 0px; margin-left: 0px; padding-top: 0px; padding-right: 0px; padding-bottom: 0px; padding-left: 0px; border-top-width: 0px; border-right-width: 0px; border-bottom-width: 0px; border-left-width: 0px; border-style: initial; border-color: initial; outline-width: 0px; outline-style: initial; outline-color: initial; font-weight: inherit; font-style: inherit; vertical-align: baseline; text-decoration: underline; ">ataskaitą už pirmąjį 2011 metų ketvirtį</a>.</span></span></div><div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="line-height: 24px; "><span class="Apple-style-span" ><br /></span></span></div><div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="line-height: 24px; "><span class="Apple-style-span" >Pilnas straipsnis - tinklalapyje <a href="http://www.viesai.lt/valstybiniu-imoniu-efektyvumo-didinimas-vi-oro-navigacija/">viešai.lt.</a></span></span></div>Teigiamos naujienoshttp://www.blogger.com/profile/02458906634678192105noreply@blogger.com20tag:blogger.com,1999:blog-5761574712213244361.post-81889177480468965742010-07-21T19:12:00.003+03:002010-07-21T19:21:44.431+03:00Valstybinių įmonių efektyvumo didinimasPraėjusią savaitę išleista metinė valstybinių įmonių <a href="http://www.lrv.lt/lt/naujienos/aktualijos/?nid=7080">apžvalga</a>. Remiantis ja, valstybinių įmonių portfelį sudaro 18 mlrd. litų komercinio turto, o tai yra 20 proc. Lietuvos BVP. Iškart buvo sulaukta ne tik Lietuvos analitikų pasisakymo, tačiau ir <a href="http://online.wsj.com/article/BT-CO-20100714-704330.html">tarptautinio</a> <a href="http://www.economist.com/node/16601228?story_id=16601228">susidomėjimo</a>. Jau <a href="http://teigiamai.blogspot.com/2009/12/kaip-valstybei-gauti-papildomus-100-mln.html">rašėme</a>, kaip nededant per daug pastangų ir nelaužant galvos, galima pasinaudoti pinigų pertekliumi valstybinėse įmonėse, taip mažinant valstybės skolos dydį. Pats paprasčiausias dividendų išmokėjimo būdas yra dar (nors ir kaip būtų keista) sunkiai valdžiai pasiekiamas variantas. Tai įrodo tas faktas, jog 2009 metais gauta tik apie 30 mln. litų dividendų.<br /><br />Kokių priemonių turėtų imtis valdžia, norint padidinti grąžą iš valdomų įmonių:<br />- skaidrumo didinimas;<br />- privačių investuotojų pritraukimas, akcijų listingavimas vertybinių popierių biržose;<br />- esamų resursų išnaudojimas;<br />- vadovų atsakomybės didinimas ir motyvacijos kėlimas.<br /><br />Vyriausybė jau yra patvirtinusi Skaidrumo gaires, kuriomis remiantis valstybines įmones įpareigos skelbti tarpines ataskaitas. Klausimas: kaip visa tai veiks. Paprastam piliečiui norėtųsi žinoti, kur išleidžiami mokesčių mokėtojų pinigai, pavyzdžiui, kaip efektyviai panaudojamos dotacijoms skiriami pinigai, ar kaip valdomos „bendros nuosavybės (pats pilietis yra sudedamoji valstybės dalis)“ valstybinės įmonės. Taigi, siūlyčiau įkurti bendrą duomenų bazę, kurioje būtų skelbiami esminiai įvykiai, tarpinės ir metinės finansinės ataskaitos, veiklos efektyvumo gerinimo metodai ir pan. Analogas galėtų būti Vertybinių popierių (VP) <a href="http://www.nasdaqomxbaltic.com/market/?lang=lt">biržos</a> puslapis, kur ir skelbiama investuotojui reikalinga informacija. Kiekvienas Lietuvos pilietis (ir tu, ir aš) esame valstybinių įmonių akcininkai, todėl įdomu žinoti, kaip naudojamos mūsų investicijos. Nemanau, kad sunku būtų sukurti tokią viešą duomenų bazę.<br /><br />Turint viešą informaciją būtų galima žymiai lengviau pritraukti privačių investuotojų, t.y. lengvesnis ir greitesnis kelias įeiti į VP rinką. Kita vertus, gali atsirasti ne vienas listingavimo biržoje priešininkas. Paprasčiausiai užtenka „Google“ sistemoje parašyti „10 sandorių, sukrėtusių Lietuvą“ ir oponentų parduoti valstybinę įmonę ar jos dalį padvigubėtų. Tačiau turint viešą informacijos bazę, investuoti į Lietuvos kompanijas patrauklu būtų ne tik vietiniam, tačiau ir užsienio kapitalui. Be abejo, reiktų nemažai padirbėti, atkreipiant tarptautinių investuotojų dėmesį. Šiokia tokia prošvaistė matyti, kai dabartiniu metu pritraukiamos, nors ir nedidelę pridėtinę vertę Lietuvoje sukursiančios, tačiau tarptautinės kompanijos. Geras pavyzdys galėtų tapti Lenkijos 2008-2011 m. privatizacijos <a href="http://haga.trade.gov.pl/en/aktualnosci/article/a,5552,.html">programa</a>, kurioje buvo tiksliai apibrėžta, kaip ir kada bus privatizuojama, kokios bus tos patrauklios kompanijos, kokiomis priemonėmis bus siekiama pritraukti tarptautinių investuotojų. Viešumas leistų išvengti buvusių privatizavimo klaidų. Be to, leistų sumažinti „The Economist“ išgvildentą mintį apie lobistų, valstybės pareigūnų ir valstybinių įmonių vadovų persipynimą.<br /><br />Aišku, kad būtų galima išvengti liūdnų buvusių privatizavimo pavyzdžių, kuriais padaryta žala valstybei, reikia patiems išnaudoti esamus resursus. Vienas, jau minėtas, būdas yra dividendų išmokėjimas. Kitas - daugelis valstybinių įmonių turi per didelį kapitalą, todėl jo mažinimas ir dividendų išmokėjimas padidintų efektyvų esamo kapitalo išnaudojimą (ROE). Daugelio valstybinių įmonių skolos ir kapitalo santykis nėra toks didelis, kaip privačių kompanijų, todėl kyla klausimas, ar įmonė efektyviai neišnaudoja turimą kapitalą, ar įmonės vadovybė neturi motyvacijos plėstis, pasinaudojant skolintomis lėšomis. Trečia, laisvų pinigų panaudojimo klausimas - kodėl valstybinės įmonės laiko laisvus pinigus sąskaitoje, pasideda banke indėlius ar perka kitus finansinius instrumentus? Kodėl valstybinės įmonės negali dalyvauti Vyriausybės vertybinių popierių aukcionuose, taip padidindamos konkurenciją tarp rinkos dalyvių ir leisdamos vyriausybei pasiskolinti pigiau. Vyriausybės VP antrinė rinka yra gana likvidi, todėl nereiktų pinigų užšaldyti ilgam laikui. Be to, galima įsigyti trumpo, tokio paties termino kaip ir indėlis vyriausybės skolos popierius. Tai pasiūlymai, kaip išnaudoti laisvus piniginius išteklius, kuriuos būtų galima pamatyti periodinėse ataskaitose.<br /><br />Vadovybės atsakomybės didinimas ir motyvacijos kėlimas sustiprintų požiūrį į valdomą įmonę. Iš vienos pusės, valstybinės įmonės vadovus reiktų skatinti efektyviai valdyti kompaniją. Vienas iš būdų įvesti akcijų opcionų programą, t.y. jei įmonės rezultatai yra geresni nei metiniai (geriau, kelerių metų) planai, tai įmonės vadovai arba prie labai gero rezultato prisidėję darbuotojai įgytų teisę įsigyti įmonės akcijų už tam tikrą iš anksto nustatytą kainą ir sumą. Iš kitos pusės, reiktų padidinti atsakomybę už įmonei kenkiančių sprendimų priėmimą. Vienas iš galimų variantų – įstatymu vadovų prilyginimas „individualios įmonės savininko“ statusui. T.y. valstybinės įmonės vadovas atsakytų ne tik savo reputacija (begalė pavyzdžių, kai blogai vadovaujant vienai įmonei perkeliama į kitą), tačiau ir asmeniniu turtu. Aišku, iš anksto turėtų būti priimtos nuostatos, kokie sprendimai yra kenksmingi, neigiamą įtaką darantys įmonės rezultatui. Tokiu būdu vadovas prilygtų verslininkui ir pastangos optimaliai valdyti įmonę padidėtų. Efektyvus valdymas galėtų būti įvardijamas metinių ar kelerių metų planuose, pavyzdžiui, remiantis įmonės palyginamąja analize (pelno, ROE, ROA ir t.t.) su panašiomis Europos sąjungos valstybių įmonėmis (gali būti tiek privačios, tiek valstybinės).<br /><br /><br />Norint pakeisti valstybinių įmonių įvaizdį, reikia parodyti, kad jos valdomos efektyviai. Yra nemažai paprastų būdų tiesiog pasinaudoti esamais resursais arba paprasčiausiai padidinti valstybės pajamas. Tos įmonės, kurios nėra valdomos efektyviai, tačiau turi potencialo, visada yra patrauklios privačiam sektoriui. Pradedant privatizavimo procesą neabejotinai reikalingas viešumas. Todėl ruošiant valstybinių įmonių pardavimo programą, būtinas viešas finansinių ataskaitų paskelbimas, prie kurių prieitų visi rinkos dalyviai. Tokiu būdu sumažėtų blogųjų privatizavimo pavyzdžių tikimybė, o pardavimo kaina priartėtų prie rinkos vertės.<br /><br /><br />Regimantas ValentonisTeigiamos naujienoshttp://www.blogger.com/profile/02458906634678192105noreply@blogger.com12tag:blogger.com,1999:blog-5761574712213244361.post-15409991706096250952010-07-20T18:44:00.003+03:002010-07-20T18:51:33.364+03:00Pasiūlymas valstybės išlaidų efektyvumui didinti<p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Prisiminkime metų senumo istoriją – „Seimo garaže verda aistros“. Šiame garaže, esančiame vos už kilometro nuo Katedros aikštės, aptarnauti 85 Seimo automobiliai septyniasdešimties autoūkio darbuotojų, kurie pakaitomis gali lankytis ir vietoje įrengtoje pirtelėje. Ar pastarajame sakinyje niekas nekliūna? Tarkime mes pritariame, jog 141 Seimo nariui iš tiesų reikia 85 automobilių, su kuriais per 2009 metus nuvažiuota 0,6 mln. kilometrų. Tačiau bet kuris žmogus, net ne ekonomistas turėtų bent keletą pastabų efektyvesniam valdymui:</span></span></p> <p class="MsoListParagraphCxSpFirst" style="text-align:justify;text-indent:-18.0pt; mso-list:l2 level1 lfo6"></p><ul><li><span style="font:7.0pt "Times New Roman""><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"> </span></span></span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Sklypo vertė prestižinėje vietoje gali siekti kelis ar net keliolika milijonų litų, tad būtų naudinga parduoti jį ir persikelti į pigesnę vietą atlaisvinant lėšas.</span></span></li><li><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Išlaidos pirtelei tėra lašas jūroje, tačiau šios prabangos galima atsisakyti</span></span></li><li><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Turėti nuosavus mechanikus, remonto įrangą, kuri naudojama tik saviems automobiliams prižiūrėti nėra efektyvu.</span></span></li><li><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">70 darbuotojų šiam autoūkiui – įtartinai daug. </span></span></li></ul><p></p> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Vis tik Seimo garažas tėra ledkalnio viršūnė neefektyviai leidžiamoms valstybės lėšoms parodyti. Nepakanka gero ar sąžiningo vadovo, nes kiekvienoje srityje jo tiesiog neatsiras, o pagundų visada kils. Todėl būtina užbėgti tokiam neefektyvumui už akių ir gydyti ne pasekmes, bet priežastis.</span></span></p> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Valstybės išlaidų problemas reikėtų padalinti į dvi dalis:</span></span></p><p class="MsoNormal" style="text-align:justify"></p><ul><li><span class="Apple-style-span" style="font-family: georgia; ">Nereikalingų, nenaudingų, o kartais ir žalingų funkcijų atlikimas</span></li><li><span class="Apple-style-span" style="font-family: georgia; ">Neefektyviai, aplaidžiai, nemokšiškai, nusikalstamai ar korumpuotai išleidžiamos lėšos, numatytoms funkcijoms atlikti</span></li></ul><p></p> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><b><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Kaip išspręsti šią problemą?</span></span></b></p><p class="MsoNormal" style="text-align:justify"></p><ul><li><span class="Apple-style-span" style=" ;font-family:georgia;">Būtina atlikti kiekvienos funkcijos, kuriai skiriamos lėšos, kaštų ir naudos analizę. Kiekviena įstaiga ar kita biudžetinė organizacija, atliekanti tam tikras funkcijas nustatytais standartais, turėtų pateikti, kokią naudą valstybei ši funkcija atneša ir kiek tai kainuoja mokesčių mokėtojams. Tokiu atveju gal niekas nestatytų tilto už 10 mln. Lt 6 žmonėms.</span></li><li><span class="Apple-style-span" style=" ;font-family:georgia;">Įvertinti, ar nustatytą funkciją gali atlikti tik valstybė, ar ir privatus asmuo/verslas. Pvz. minėtas Seimo garažas. Ar transporto paslaugas (remontas, plovykla) gali teikti tik valstybinė įmonė, įstaiga ar departamentas, ar ir bet kuris kitas „garažiukas“?</span></li><li><span class="Apple-style-span" style=" ;font-family:georgia;">Esant teigiamam atsakymui, derėtų šios įmonės/įstaigos atsisakyti ir skelbti viešą paslaugos pirkimą. Galimas ir tarpinis, sakyčiau įdomesnis variantas: biudžetinė įstaiga ar buvęs padalinys galėtų dalyvauti bendrame konkurse su praėjusių metų arba sumažintu biudžetu. Tiesiog ideali orientacija paslaugos kainai – praėjusių ar kelerių metų patirtos išlaidos. Jei ta pati paslauga būtų nupirkta pigiau – tikslas pasiektas. Jei konkursą laimi ta pati valstybinė įmonė/įstaiga su tokiu pačiu biudžetu – tai būtų efektyvaus valdymo pavyzdys. Taip valstybinėms įstaigoms teikiant paslaugas būtų sukurta konkurencinė aplinka, o ne siekis kuo labiau išgręžti biudžetą.</span></li></ul><p></p> <p class="MsoListParagraphCxSpLast" style="margin-left:38.25pt;mso-add-space: auto;text-align:justify;text-indent:-18.0pt;mso-list:l4 level1 lfo2"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"><br /></span></span></p><p class="MsoListParagraphCxSpLast" style="margin-left:38.25pt;mso-add-space: auto;text-align:justify;text-indent:-18.0pt;mso-list:l4 level1 lfo2"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"><br /></span></span></p> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><b><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Patikrinkime vieną atsitiktinį pavyzdį.</span></span></b><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"> Viena iš valstybės funkcijų – „<a href="http://sena2.sam.lt/images/Dokumentai/AIDS/Programos%20ir%20projektai/vaistu%20politika%202007.doc">Nacionalinė vaistų politika</a>“. Ši programa turi 3 tikslus:</span></span></p><p class="MsoNormal" style="text-align:justify"></p><ul><li><i><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Užtikrinti, kad Lietuvos rinkoje būtų tik geros kokybės, saugūs ir veiksmingi vaistiniai preparatai</span></span></i></li><li><i><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Užtikrinti vaistų prieinamumą ir farmacinės paslaugos kokybę, skatinti racionalų vaistų vartojimą.</span></span></i></li><li><i><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Diegti bioetikos principus sveikatos sistemoje“</span></span></i></li></ul><p></p><p class="MsoListParagraphCxSpFirst" style="text-align:justify;text-indent:-18.0pt; mso-list:l3 level1 lfo3"><span class="Apple-style-span" style=" ;font-family:georgia;">Numatyti ir tikslų įgyvendinimo kriterijai (trečiasis tikslas):</span></p> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify;text-indent:12.6pt"><b><i><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">„Rezultato vertinimo kriterijus</span></span></i></b></p><p class="MsoNormal" style="text-align:justify;text-indent:12.6pt"></p><ul><li><i><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Visos pateiktos klinikinių vaistinių preparatų tyrimų ir kitų biomedicininių tyrimų paraiškos atlikti išnagrinėtos ir sprendimai priimti per teisės aktų nustatytą terminą (paraiškų, kurių nagrinėjimo trukmė neviršijo nustatyto dienų skaičiaus, skaičius procentais nuo visų pateiktų paraiškų skaičiaus).</span></span></i></li></ul><p></p> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify;text-indent:12.6pt"><b><i><o:p><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"> </span></span></o:p></i></b></p> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify;text-indent:12.6pt"><b><i><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Produkto vertinimo kriterijai</span></span></i></b></p><p class="MsoNormal" style="text-align:justify;text-indent:12.6pt"></p><ul><li><i><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Leidimų biomedicininiams tyrimams, kuriuos planuojama atlikti daugiau nei vieno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto veiklai priskirtose teritorijose, ir pritarimų atlikti klinikinius vaistinių preparatų tyrimus liudijimų skaičius</span></span></i></li><li><i><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Leidimų biomedicininiams tyrimams, kuriuos planuojama atlikti tik vieno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto veiklai priskirtose teritorijose, skaičius</span></span></i></li><li><i><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Išvadų dėl klinikinių vaistinių preparatų ir kitų biomedicininių tyrimų skaičius</span></span></i></li><li><i><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Straipsnių ir surengtų seminarų vykdant švietimą bioetikos klausimais skaičius.“</span></span></i></li></ul><p></p> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><o:p><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"> </span></span></o:p></p> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Numatytas ir visos programos įgyvendinimo rezultatas:</span></span></p><p class="MsoNormal" style="text-align:justify"></p><ul><li><span style="font:7.0pt "Times New Roman""><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"> </span></span></span><i><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">„Teisės aktai, reglamentuojantys farmacinę veiklą, nuolat tikslinami ar atitinka ES reikalavimus.</span></span></i></li><li><i><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Vaistų klinikiniai tyrimai, vaistų pramoninė gamyba ir didmeninis platinimas vykdomi pagal geros klinikinės praktikos, geros vaistų gamybos praktikos ir geros platinimo praktikos taisykles.</span></span></i></li><li><i><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Vaistai registruojami pagal Acquis reikalavimus, vykdoma vaistų rinkos priežiūra, užtikrinamas laisvas vaistų ir laisvas asmenų judėjimas ES rinkoje, teikiamos aukštos kokybės farmacinė paslauga.</span></span></i></li><li><i><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Gyventojai aprūpinami kokybiškais, saugiais ir veiksmingais vaistais, rinkoje yra visų farmakoterapinių grupių vaistų, vaistų kompensavimo sistema apima didesnį skaičių gyventojų, racionaliau naudojamos PSDF biudžeto lėšos, organizuotas aprūpinimas vardiniais vaistais.</span></span></i></li><li><i><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Gyventojams teikiama kokybiška informacija apie vaistus, jų vartojimą, galimą šalutinį poveikį.</span></span></i></li><li><i><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Vaistai vartojami racionaliau, užtikrintas kaimo gyventojų aprūpinimas vaistais.</span></span></i></li><li><i><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Gerėja gyventojų gyvenimo kokybė.</span></span></i></li><li><i><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Lietuva, kaip ES narė, vykdo visus su naryste ES susijusius įsipareigojimus vaistų srityje, bendradarbiauja su ES šalių narių ir kitų valstybių atitinkamomis institucijomis.</span></span></i></li><li><i><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Užtikrinama etikos ir teisės reikalavimus atitinkančių mokslinių tyrimų plėtra Lietuvoje, tobulinama leidimų (pritarimų liudijimų) biomedicininiams tyrimams vykdyti išdavimo ir priežiūros sistema, atitinkanti tarptautinius reikalavimus, gerinama informacijos bioetikos klausimais sklaida.“</span></span></i></li></ul><p></p> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Šiems tikslams pasiekti iš biudžeto 2009 metams buvo numatyta 11,6 mln. Lt. Projektas 2010 metams – jau 14,5 mln. Lt, o 2011 – net 15,7 mln. Lt. Pareigybių skaičiaus nebuvo planuojama keisti nuo 2008 ir palikti 166. </span></span></p> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Šios vaistų politikos tikslai gana aiškūs – vaistai turi būti saugūs, teisingi įpakavimai bei suderinti teisės aktai su ES. Priemonės – kontrolė, tikrinimai, teisės aktai, teisės aktai, teisės aktai. Funkcijos numatytos, tačiau įstaigos, atliekančios jas, apteitas kasmet vis auga. Kodėl šios įstaigos vadovas turi būti kaip nusikaltėlis, kuris kas metus iš biudžeto prašytų vis daugiau ir daugiau, vis galvotų ir galvotų naujas funkcijas, priemones, kontroles ir pan.? Gal vertėtų paskelbti atvirą konkursą aprašytoms funkcijoms atlikti? Tada paaiškėtų, ar reikia visų 166 darbuotojų, 14 mln. Lt. Nenustebčiau, jei įstaigos vadovas įkurtų savo įmonę ir dalyvautų konkurse. Ar tai gerai? Žinoma, nes iš biudžeto pinigų prašinėtojo jis taptų verslininku, kuris galvotų ne kaip išleisti vis daugiau lėšų, bet kaip sutaupyti ir uždirbti. O darbų kokybė? Į klausimą galima atsakyti klausimu: kas labiau rizikuoja, ar įstaigos vadovas/darbuotojas savo darbo vieta, ar verslininkas visu savo verslu ir pinigais? </span></span></p> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">P.S. Vienas iš tikslų vertinimo kriterijų – surengtų seminarų skaičius. O ar jų tikrai reikia ir kuo daugiau? </span></span></p><p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Vaidotas Rūkas</span></span></p>Teigiamos naujienoshttp://www.blogger.com/profile/02458906634678192105noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-5761574712213244361.post-46284699936917391482010-07-19T20:19:00.001+03:002010-07-19T20:23:21.583+03:00Pasiūlymas dėl finansinio stabilumo plano ir ilgalaikio ekonomikos augimo užtikrinimo<p class="MsoNormal" style="margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align: justify;text-justify:inter-ideograph;line-height:normal"><b><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Pasiūlymas:</span></span></b><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;"> išleisti kompleksinį finansinio stabilumo įstatymą, kuris apimtų šiuos punktus: <o:p></o:p></span></span></p> <p class="MsoNormal" style="margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align: justify;text-justify:inter-ideograph;line-height:normal"></p><ul><li><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Biudžeto išlaidos negali viršyti 30 proc. BVP. Biudžeto pajamoms viršijant 30 proc. BVP perteklines lėšas kaupti atskiruose valstybės rezervų fonduose.</span></span></li><li><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Įstatymu apriboti, jog Lietuvos valstybės skola negali viršyti 60 proc. BVP, o metinis biudžeto deficitas negali būti didesnis nei 3 proc. BVP.</span></span></li><li><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Taip pat, kaip neatskiriama šio pasiūlymo dalis, yra įstatymo išleidimas, kad esamų mokesčių didinimas arba naujų įvedinimas yra galimas tik gyventojams pritarus visuotiniame referendume.</span></span></li></ul><p></p> <p class="MsoNormal" style="margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align: justify;text-justify:inter-ideograph;line-height:normal"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Pastaroji ekonomikos krizė ir stiprus valstybės finansų supurtymas parodė, jog valstybei būtina ekonomikos pakilimo laikotarpiais ruoštis sunkmečio periodams kaupiant rezervus „juodai dienai“. Valstybės, kurios patyrė didelius ekonomikos nuosmukius, bet buvo sukaupusios rezervų, tokios kaip Rusija ar Estija, gana lengvai atlaikė iššūkį dėl stipriai mažėjusių biudžeto pajamų ir nebuvo priverstos drastiškai mažinti savo biudžeto išlaidų, taip dar labiau pagilindamos savo ekonomikų nuosmukius. Kitos valstybės, kurios turi aukščiausius kredito reitingus, pvz. JAV, Didžioji Britanija ar Airija galėjo sau leisti didžiulius, net iki 10 proc. BVP siekiančius biudžeto deficitus, mat sugebėjo pigiai, vos už 1-4 proc. palūkanas skolintis tarptautinėse finansų rinkose. Silpnesnių valstybių, tokių kaip Graikijos, Latvijos, Serbijos, Rumunijos ar Vengrijos atvejis parodė, jog ne visada, norint pasiskolinti, atsiranda skolintojų ir tuomet jau reikia kreiptis pagalbos į TVF arba ES ir būti priklausomiems nuo jų sąlygų. Lietuva, tiesa, įrodė finansų rinkoms, kad gali suvaldyti sunkmetį, bet dėl santykinai didesnės šalies rizikos teko didžiąją dalį pinigų skolintis mokant 7-9 proc. palūkanas. Lietuvai, kuri nebuvo pasiruošusi krizei, toks brangus skolinimas tapo paskutinė galimybė išlikti savarankiškai. Tačiau ekonomikos vystosi ciklais ir tik laiko klausimas, kada vėl po pakilimo ateis nuosmukis, todėl iš anksto būtina galvoti, kaip neleisti išsipūsti valstybės biudžetui (ypač prieš rinkimus prisiimant nepamatuotus įsipareigojimus), kad vėliau nereiktų jo karpyti netinkamu laiku. Be to, dabar situacija yra gerokai pasikeitusi: Lietuvos skolos sudaro jau nebe 15 proc. nuo BVP (2008 m.), o artėja link 40 proc. šiemet. </span></span></p> <p class="MsoNormal" style="margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align: justify;text-justify:inter-ideograph;line-height:normal"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Akademiniais tyrimais ir Europos Centrinio Banko studijomis įrodyta priklausomybė tarp valstybės išlaidų ir BVP augimo greičio, išreiškiama <a href="http://www.economicthought.net/wp-content/uploads/2009/08/Rahn-Curve.gif">Rahn‘o kreive</a>. <a href="http://www.heritage.org/Research/Testimony/The-Economic-Consequences-of-Government-Spending">Anot šios kreivės,</a> didžiausias ekonomikos augimas pasiekiamas per biudžetą perskirsčius 15 – 30 proc. BVP. Taip yra dėl to, jog kiekvienas valstybės per mokesčius surinktas litas yra lėšos, kurių negavo verslas arba gyventojai, tad nuo tam tikro lygio, kuomet valstybė užtikrina visas pagrindines funkcijas, papildomos išlaidos yra naudojamos santykinai neefektyviai ir kuria vis mažėjančią pridėtinę vertę.</span></span><span style="color:red"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;"> <o:p></o:p></span></span></span></p> <p class="MsoNormal" style="margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align: justify;text-justify:inter-ideograph;line-height:normal"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Pasiūlyme viršutinė Rahn‘o kreivės optimalaus intervalo riba pasrinkta dėl to, jog Lietuvai, neturint privačios sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos sistemos, būtų neįmanoma turėti mažesnių išlaidų. 2008 m. Lietuvos biudžeto išlaidos nuo BVP sudarė 35 proc. (vien SODROS išlaidos 11 proc.BVP), 2009 m. santykis augo iki 43 proc. (SODRA 15 proc.) dėl ženkliai smukusio BVP. <o:p></o:p></span></span></p> <p class="MsoNormal" style="margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align: justify;text-justify:inter-ideograph;line-height:normal"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Lietuvai, apribojus valstybės išlaidas nuo BVP iki 30 proc., galima būtų ilguoju laikotarpiu pasiekti optimalų ekonomikos augimo tempą. Be to, ekonomikos atsigavimo periodu, kai biudžeto pajamų augimas viršija nominalų BVP augimą, biudžeto pajamos viršytų 30 proc. BVP, kas leistų pradėti kaupti rezervus ekonomikos nuosmukio periodams. Ekonomikos nuosmukio periodais šie rezervai tarnautų kaip stabilizatorius, kadangi smunkant biudžeto pajamoms išlaidas galima būtų palaikyti tame pačiame lygyje švelninant nuosmukio efektą (priešingai nei teko daryti 2009-2010 m. Lietuvoje). Džiugu, kad apie rezervų kaupimą jau kalba ir finansų ministerija savo <a href="http://www.finmin.lt/web/finmin/biudzref">biudžeto reformos plan</a>e. <o:p></o:p></span></span></p> <p class="MsoNormal" style="margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align: justify;text-justify:inter-ideograph;line-height:normal"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Savaime suprantama, biudžetui stipriai sumažėjus, sunku būtų dar toliau spaustis, tačiau šio įstatymo galiojimas tūrėtų pradėti galioti tik už dviejų metų, kad vyriausybė galėtų pasiruošti. <o:p></o:p></span></span></p> <p class="MsoNormal" style="margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align: justify;text-justify:inter-ideograph;line-height:normal"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Visi žino, jog protingas kelias yra ne gydyti ligą, o prevenciškai nuo jos apsaugoti. O ypač, kai liga yra chroniška. Todėl būtina ne mažinti išsipūtusias valstybes išlaidas, bet jau pačioje pradžioje joms neleisti augti neproporcingai sukuriamam produktyvumui „lengvo gyvenimo“ (ekonomikos pakilimo) laikotarpiais.<o:p></o:p></span></span></p> <p class="MsoNormal" style="margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align: justify;text-justify:inter-ideograph;line-height:normal"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Antra, būtina apriboti Lietuvos valstybės skolos augimą ateityje. Tam reikėtų naudojantis Mastrichto kriterijais nubrėžti ribą, jog valstybės biudžeto deficitas per metus negali būti didesnis nei 3 proc. BVP (nuo 2012 m.), o bendra valstybės skola ne daugiau kaip 60 proc. BVP. Tai ne tik padės per kelis metus įsivesti eurą, bet ir bus išvengiama pietinių ES valstybių ligos, kuomet valstybės skola priartėja prie 100 proc. ir kai valstybės bankrotas tiesiog kvėpuoja į nugarą. <o:p></o:p></span></span></p> <p class="MsoNormal" style="margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align: justify;text-justify:inter-ideograph;line-height:normal"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Kaip neatskiriama šio finansinio plano dalis yra mokesčiai. Kaip jau ne kartą rašėme <a href="http://teigiamai.blogspot.com/2010/03/mokesciu-tarifai-lietuvoje-vieni.html">čia </a>ir <a href="http://teigiamai.blogspot.com/2009/11/mokesciu-nasta-lietuvoje-viena.html">čia</a>, mokesčiai Lietuvoje yra vieni mažiausių ES, todėl siekiant ilgalaikio šalies konkurencingumo išlaikymo reikia stengtis išvengti bet kokio jų didinimo, o koncentruotis į išlaidų efektyvumą (apie tai skaityti būsimus šios savaitės įrašus). Siekiant išvengti ateities vyriausybių piktnaudžiavimo šiuo klausimu, reikia apriboti ne tik mokesčių kiekį ir esamų mokesčių tarifus, bet ir sukurti tokią aplinką, kad politikai būtų priversti nukreipti visas pastangas tik į išlaidų efektyvų paskirstymą ir ekonomikos augimą (natūralų būdą, leidžiantį padidinti mokesčių pajamas, neuždedant papildomos naštos gyventojams ir verslui). Todėl siūlom labai drąsų būdą kaip tai įgyvendinti. Priimti įstatymą arba surengti referendumą dėl įstatymo priėmimo (kuris galėtų būti atšaukiamas irgi tik referendumo būdu), jog Lietuvoje nuo 2012 m. (kai ekonomika bus pilnai atsigavusi po nuosmukio) bet koks naujų mokesčių įvedimas arba esamų mokesčių tarifų didinimas galimas tik gyventojams pritarus visuotiniame referendume. Todėl ateityje ekonomikos ciklui vėl pasisukus žemyn, gyventojai turės labai aiškią pasirinkimo galimybę, kaip spręsti biudžeto problemas t.y. ar referendume pritarti mokesčių didinimui, ar susitaikyti su mažesnėmis valstybės išmokomis. Tuomet, tikėtina, nekils tiek pykčių, pasipriešinimo ir nesupratimo, kiek jo yra dabar. Be to, priėmusi tokį drąsų ir politinės valios reikalaujantį įstatymą, Lietuva vėl taptų pavyzdžiu Europai, kaip reikia ryžtingai imtis drąsių ir esminių permainų. <o:p></o:p></span></span></p><p class="MsoNormal" style="margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align: justify;text-justify:inter-ideograph;line-height:normal"></p><ul><li><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Įgyvendinus tokį finansinio stabilumo paketą būtu pasiekti šie tikslai:</span></span></li><li><span style="font:7.0pt "Times New Roman""><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;"> </span></span></span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Lietuva dėl stabilios mokesčio aplinkos palengvintų vietinio verslo sąlygas ir pritrauktų naujų užsienio investicijų</span></span></li><li><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Būtų sukurtos sąlygos ilgalaikiam šalies konkurencingumui palaikyti</span></span></li><li><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Sumažėtų Lietuvos skolinimosi kaštai dėl aiškaus valstybės būsimo kredito profilio</span></span></li></ul><p></p> <p class="MsoNormal" style="margin-bottom:0cm;margin-bottom:.0001pt;text-align: justify;text-justify:inter-ideograph;line-height:normal"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Tomas Krakauskas </span></span></p>Teigiamos naujienoshttp://www.blogger.com/profile/02458906634678192105noreply@blogger.com11tag:blogger.com,1999:blog-5761574712213244361.post-22406507421099480182010-07-16T16:32:00.001+03:002010-07-16T16:38:54.709+03:00Teigiamas atsisveikinimas<p class="MsoNormal" style="text-align:justify;text-justify:inter-ideograph"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Pernai spalį teigiamai.lt komanda startavo su projektu „Teigiamos naujienos Lietuvoje“. Šia iniciatyva buvo siekiama itin įtemptu Lietuvoje metu išryškinti savo šalies ekonomines stiprybės ir pabrėžti pozityvias ekonomines naujienas, kurios pasimesdavo bendrame neigiamų naujienų sraute. Nuo to laiko teigiamai.lt buvo publikuoti net 132 teigiami įrašai ir analitiniai straipsniai daugiausiai apie Lietuvos ekonomiką bei su ja susisijusias temas. <o:p></o:p></span></span></p> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify;text-justify:inter-ideograph"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Startavome tuo laiku, kai BVP krito dviženkliais skaičiais, prošvaisčių neturėjo ne tik vidaus vartojimas, bet ir daugelis kitų sektorių. Tačiau laikas bėga, Lietuvoje sunkmetis statistiškai baigėsi, o verslo ir gyventojų lūkesčiai gerėja, eksportas kyla 42% tempu! Įvyko tai, ko norėjome ir slapta tikėjomis nuo pat pirmojo įrašo. Kita vertus, morališkai nuosmukis gali tęstis ilgai, jeigu visi tik kalbėsime ir kritikuosime, o ne konstruktyviai siūlysime ir VEIKSIME... Metas pereiti nuo kalbų prie darbų!<o:p></o:p></span></span></p> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify;text-justify:inter-ideograph"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Per tuos 10 mėn. nuo dienoraščio rašymo pradžios teigiamai.lt projektas sulaukė išties daug dėmesio tiek iš žiniasklaidos ir politikos atstovų, tiek ir iš aktyvių Lietuvos visuomenės piliečių. Tai, savaime suprantama, atveria kelius tinkame linkme paskleisti turimas idėjas. <o:p></o:p></span></span></p> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify;text-justify:inter-ideograph"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Kitą savaitę paskutiniuose mūsų dienoraščio įrašuose pateiksime politines ir ekonomines idėjas, kuriomis nuoširdžiai tikime ir kurios galėtų prisidėti prie tolimesnio gerovės kūrimo Lietuvoje. Be to, šioms idėjoms įgyvendinti nereikia didelių lėšų. Džiaugiamės turėdami galimybę šias idėjas ne tik išsakyti, bet aktyviai skatinti jų įgyvendinimą per atviras ministerijų darbo grupes ir kitus kanalus. Tikimės sėkmingų darbų</span></span><span lang="EN-US"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">! </span></span></span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;"><o:p></o:p></span></span></p> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify;text-justify:inter-ideograph"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Ačiū visiems už aktyvų dalyvavimą ir palaikymą! <o:p></o:p></span></span></p> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify;text-justify:inter-ideograph"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Teigiamai.lt komanda<o:p></o:p></span></span></p><p class="MsoNormal" style="text-align:justify;text-justify:inter-ideograph"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;"><br /></span></span></p> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify;text-justify:inter-ideograph"><i><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Vadovaukimės J.F.Kennedy: „Klauskite ne ką man gali duoti valstybė, bet ką aš galiu duoti jai“.</span></span></i></p> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify;text-justify:inter-ideograph"><i><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Klausykime V.Čerčilio: „</span></span></i><i><span lang="FI" style="mso-bidi-font-family:Tahoma;color:black;mso-ansi-language:FI"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Pesimistas mato sunkumų kiekvienoje galimybėje, optimistas bet kokiame sunkume įžiūri galimybę”<o:p></o:p></span></span></span></i></p> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify;text-justify:inter-ideograph"><i><span lang="FI" style="mso-bidi-font-family: Tahoma;color:black;mso-ansi-language:FI"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Prisminkime Japonų išmintį: ”Kas šypsosi užuot tūžęs, tas visada stipresnis”<o:p></o:p></span></span></span></i></p> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify;text-justify:inter-ideograph"><i><span lang="FI" style="mso-bidi-font-family: Tahoma;color:black;mso-ansi-language:FI"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Galiausiai gyvenkime, dirbkime, mokykimės, bendraukime, duokime</span></span></span></i><i><span lang="FI" style="mso-bidi-font-family:Tahoma;color:black;mso-ansi-language:LT"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;"> </span></span></span></i><i><span lang="FI" style="mso-bidi-font-family: Tahoma;color:black;mso-ansi-language:FI"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;"> – </span></span></span></i><i><span style="mso-bidi-font-family:Tahoma;color:black;mso-ansi-language: LT"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;"> nes „aš tikrai myliu Lietuvą</span></span></span></i><i><span lang="EN-US" style="mso-bidi-font-family: Tahoma;color:black;mso-ansi-language:EN-US"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">! </span></span></span></i><i><span style="mso-bidi-font-family:Tahoma;color:black;mso-ansi-language: LT"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Ar mylit ją jūs?“ </span></span></span></i><i style="mso-bidi-font-style:normal"><span style="mso-ansi-language:LT"><o:p></o:p></span></i></p>Teigiamos naujienoshttp://www.blogger.com/profile/02458906634678192105noreply@blogger.com17tag:blogger.com,1999:blog-5761574712213244361.post-35431914990747021862010-06-28T20:22:00.002+03:002010-06-28T20:26:59.583+03:00PVM tarifai<div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="font-family: georgia; ">Šiandien „Eurostat“ paskelbė <a href="http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_PUBLIC/2-28062010-BP/EN/2-28062010-BP-EN.PDF">mokesčių naštos lygį ES</a> už 2008 metus, kurie skaičiuojami mokesčių pajamas padalinus iš BVP. Kaip ir buvo galima tikėtis, Lietuvoje mokesčių našta remiantis šiuo rodikliu išliko viena mažiausių Europos Sąjungoje – ją tepralenkė 4 valstybės. Kadangi mokesčių našta jau buvo ne kartą aptarinėjama, įdomu pažvelgti į kitus duomenis.</span></div><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"><br /></span></div><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"><div style="text-align: justify;">VŽ savo antraštėje rašo, jog „<a href="http://vz.lt/2/straipsnis/2010/06/28/Lietuvos_mokesciu_portreta_gadina_PVM2">mokesčių portretą „gadina“ PVM</a>“ – padidinusi šio mokesčio tarifą Lietuva atsidūrė per viduriuką. Ar šis vyriausybės sprendimas buvo kvailas ir nelogiškas? Pasilyginkime su kitomis ES šalimis. 8 iš 27 valstybių narių PVM tarifas krizės metu buvo pakeltas, devintoji Rumunija ketiną tai padaryti jau netrukus. Tarp šį mokestį didinusių valstybių papuolė ne tik gilią krizę išgyvenusios visos Baltijos šalys ar Graikija, bet ir tokios stiprios šalys kaip Suomija bei Čekija. Dešimtoji valstybė – Didžioji Britanija nuosmukio pradžioje sumažino PVM, tačiau šalies biudžetui pasiekus rekordinius deficitus bei nepavykus atgaivinti vartojimo, teko tarifą grąžinti, o dabar planuojami ne tik biudžeto karpymai, bet ir nauji mokesčiai ar jų pakeitimai. Vienintelė Airija, kuri PVM tarifą šiuo periodu sumažino 0,5 proc. punkto. Tačiau žinant katastrofišką biudžeto būklę ir augančią skolą, apie kurią <a href="http://teigiamai.blogspot.com/2010/04/lietuvos-viesieji-finansai-atrodo.html">rašėme prieš kelis mėnesius</a>, kaži ar jį pavyks išlaikyti kaip ir Didžiajai Britanijai. </div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style=" ;font-family:Georgia, serif;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg5fl6gsJNkUtZRn-chcevHVW1vYnbGUvUzevd052fC4kbzbqpnsbeptvBA_7ngMzo5bMXxaSyyQB1qTQ9Qv5WH73teEkXDRXBs0SbOVnwL55KdgQwzAnHSGRy4-CqM0YShpDouaH_IXG0U/s1600/pvm.bmp"><img src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEg5fl6gsJNkUtZRn-chcevHVW1vYnbGUvUzevd052fC4kbzbqpnsbeptvBA_7ngMzo5bMXxaSyyQB1qTQ9Qv5WH73teEkXDRXBs0SbOVnwL55KdgQwzAnHSGRy4-CqM0YShpDouaH_IXG0U/s400/pvm.bmp" border="0" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5487877134863847282" style="display: block; margin-top: 0px; margin-right: auto; margin-bottom: 10px; margin-left: auto; text-align: center; cursor: pointer; width: 400px; height: 162px; " /></a></span></div><div style="text-align: center;">Šaltinis: <a href="http://epp.eurostat.ec.europa.eu/cache/ITY_PUBLIC/2-28062010-BP/EN/2-28062010-BP-EN.PDF">Eurostat</a></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Toks populiarus biudžeto skylių kamšymas padidintu PVM tarifu, kurį pritaikė daugiau nei trečdalis ES valstybių, yra dėl keletos pagrindinių priežasčių: esant defliaciniam periodui ir krintant produktų bei paslaugų kainoms, PVM tarifo didinimas nepaveikia arba beveik nepaveikia nominalių kainų, todėl vartotojams tai lengviau ištverti. Taip pat PVM tarifo didinimas nepaveikia šalies konkurencingumo, nes jis taikomas visoms vidaus rinkoje parduotoms prekėms, t.y. tiek šalyje pagamintoms, tiek importuotoms, o eksportuotojai to nepajunta. Prie konkurencingumo išlaikymo prisidėjo 2 proc. punktais sumažintas gyventojų pajamų mokestis. </div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Padidintas PVM tarifas valstybės biudžetui per pirmąjį 2010 metų ketvirtį leido surinkti 7 proc. daugiau pajamų nei prieš metus, ir net 22 proc. daugiau nei planuota per pirmuosius penkis šių metų mėnesius. </div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="font-family: Georgia, serif; "><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjeFj7gLEaVvub0ghYQyBcfnWDVkDRUgbOn5ZvQtrCrRxKlhKlkrtZ2jouoN2113CT5y1IOd2jd3aWsjjMDRAweU6f1ZH7kSiYFHwlUzMFYVhkPN6hTdOC4HfWO7o_RS-OVBTfLF-iBcyIj/s1600/pajamos.bmp"><img src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjeFj7gLEaVvub0ghYQyBcfnWDVkDRUgbOn5ZvQtrCrRxKlhKlkrtZ2jouoN2113CT5y1IOd2jd3aWsjjMDRAweU6f1ZH7kSiYFHwlUzMFYVhkPN6hTdOC4HfWO7o_RS-OVBTfLF-iBcyIj/s400/pajamos.bmp" border="0" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5487877256560433618" style="display: block; margin-top: 0px; margin-right: auto; margin-bottom: 10px; margin-left: auto; text-align: center; cursor: pointer; width: 400px; height: 117px; " /></a></span></div><div style="text-align: center;">Šaltinis: <a href="http://www.finmin.lt/web/finmin//auktualus_duomenys/biudzeto_pajamos/valstybes_biudzetas">Finansų ministerija</a></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Vaidotas Rūkas</div></span></span>Teigiamos naujienoshttp://www.blogger.com/profile/02458906634678192105noreply@blogger.com5tag:blogger.com,1999:blog-5761574712213244361.post-89061255058379943932010-06-18T17:29:00.009+03:002010-06-18T17:43:31.592+03:00Pirmojo šių metų ketvirčio įmonių pelningumo rodikliai nuteikia optimistiškaiPraėjus nemažai laiko nuo pirmojo 2010 m. ketv., vakar Statistikos departamentas paskelbė 2010 m. I ketv. nefinansinių įmonių (toliau įmonių) finansinius <a href="http://www.stat.gov.lt/lt/news/view?id=7862&PHPSESSID=41f98cf482bb89de22ebf6eb54b9fb75">rodiklius</a>. Nors per tris šių metų mėnesius įmonių pajamos sumažėjo 4,6 proc., lyginant su 2009 m. I ketv., arba 10,8 proc., lyginant su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu, tačiau įmonės dirbo pelningai ir uždirbo 703,6 mln. litų. <img id="BLOGGER_PHOTO_ID_5484121266229500562" style="DISPLAY: block; MARGIN: 0px auto 10px; WIDTH: 400px; CURSOR: hand; HEIGHT: 191px; TEXT-ALIGN: center" alt="" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhTvlen8PuW_qmL1_lmCrSdu7HcgLjEMFEu4Oxq4ijZ-KZz1jXTNzD9IF1nPXveRiYv8Pu-QRqzuVIhjUzo4UZMcjxq8SDlv-zo0KLVakRfjzVaRfA36zA8HJtuFEQQ7HZCj62SLyjQ-y8l/s400/paj_pelnas.GIF" border="0" /> Šaltinis: LR statistikos departamentas<br /><br />Verta pažvelgti į pelningumo rodiklį, nes 2009 metais pirmą kartą nuo to laiko, kai šiuos duomenis pateikia Statistikos departamentas, įmonių pelningumas buvo neigiamas. Todėl atvirkščias 2010 m. 1 ketv. rodiklis tam pačiam praėjusių metų laikotarpiui, nuteikia pozityviai ir norisi tikėtis, kad 2009 metų neigiamas rodiklis nepasikartos. <img id="BLOGGER_PHOTO_ID_5484121654846208770" style="DISPLAY: block; MARGIN: 0px auto 10px; WIDTH: 400px; CURSOR: hand; HEIGHT: 200px; TEXT-ALIGN: center" alt="" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgWuVbzrInsgPjZSFZM6TDQmmEj2cHVFsO6JCBA0xf2JdQmEqaOHzt-_D24EET2QECZ6ZD6C9Xlf6HFWoj0SNAZrUrj46HfjNEiB82Eacc2HQqOBYEinLcrzs1NMTVtc4DQzxwtoMK6jWMO/s400/pelningumas.GIF" border="0" /> Šaltinis: LR Statistikos departamentas<br /><br />Iš kitos pusės, kai mažėja pajamos, o gerėja pelno rodiklis, tai sako, kad tarpinėse eilutėse įvyko nemažai pokyčių. Nemažai prie pelningumo išaugimo prisidėjo administracinių išlaidų mažinimas, t.y. atlyginimų mažinimas ir darbuotojų atleidimas. Tai parodo ir gana aukštas Lietuvos nedarbo lygis. Jei ateinančiuose ketvirčių rezultatuose bus matyti įmonių pajamų stabilizacija arba net mažas augimas, tai bus teigiamas rodiklis darbo rinkoje. Tačiau artimiausiu metu drastiškų pasikeitimų tikėtis neverta, todėl nedarbo lygis, kuris galbūt jau pasiekė piką, neturėtų taip greitai sumažėti, kaip padidėjo.<br /><br />Verta pažvelgti detaliau į kiekvieną Lietuvos ūkio sektorių. Grafike paimtos stambiausios ūkio šakos, kurių pajamos 2010 m. 1 ketv. siekė daugiau nei 1 mlrd. litų. 2009 metais didžiausios pajamos buvo vidaus prekybos, kurios siekė 61,3 mlrd. Lt, apdirbamosios pramonės - 39,3 mlrd. Lt, transporto – 11,7 mlrd. Lt, elektros ir dujų – 9,4 mlrd. Lt, statyba – 8,5 mlrd. Lt ir IT – 4,8 mlrd. Lt. <img id="BLOGGER_PHOTO_ID_5484121799277985826" style="DISPLAY: block; MARGIN: 0px auto 10px; WIDTH: 400px; CURSOR: hand; HEIGHT: 197px; TEXT-ALIGN: center" alt="" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhib0TMTMR0ngE-e7BXD9tq8ICR_paXQM_ojMmdYDWOG5erppqSMqVDLq1Q5kf9Jta1kBKHJIR1cT5aDyt_0mMlru1ktUxcOXjS5fQ3WHfEQuuotbGFvSTobYDcJiEpE-dZreNWcS1smH_j/s400/sektoriai.GIF" border="0" /> Šaltinis: LR Statistikos departamentas<br /><br />Visų pagrindinių sričių pelningumas 2010 m. 1 ketv. padidėjo, lyginant su atitinkamu 2009 m. laikotarpiu, išskyrus statybos sektorių. Visgi, statybos įmonės vis dar išgyvena sunkius laikus. Nors ir NT vystytojai teigia, kad aktyvėja NT sandorių ir kainos pirmą šių metų ketvirtį paaugo 1 proc. visoje Lietuvoje, tačiau statybos įmonėms, kol nėra realių naujų statybų, vis dar sunkus metas. Galbūt kaip oro gurkšnis joms būtų jau labai ilgai užstrigęs biurokratijos lapuose senų namų renovacijos projektas.<br />Elektros ir dujų sektoriaus pelningumas išaugo iki 10,1 proc., prie to nemažai prisidėjo geri AB "Lietuvos dujos" 1 ketv. rodikliai, kuriuos pagerino Ignalinos elektrinės uždarymas ir šalta žiema.<br />Džiugu, kad pagrindinės tris Lietuvos ūkio sritys (vidaus prekyba, apdirbamoji pramonė ir transportas) išlipo iš nuostolio ir jau šių metų 1 ketvirtį fiksuotas nežymus pelnas.<br />Be to, verta paminėti ir gana žymų pelningumo pasikeitimą miškininkystė ir žuvininkystės sektoriuje. Nors pajamos santykinai mažos su visomis įmonėmis ir 187 mln. pirmą ketvirtį, tačiau pelningumas pasiekė net 13,5 proc., lyginant su 2009 m. -2,9 proc.<br /><br /><br />Išvada: džiugu matyti teigiamus įmonių pirmojo ketvirčio rodiklius, tačiau verta palaukti ir kitų. Be to, šiokia tokia stabilizacija pajamuose duotų teigiamą postūmį ir darbo rinkai, nes didžioji dalis pelno atėjo iš atlyginimų mažinimo ir darbuotojų atleidimų.<br /><br />Regimantas ValentonisTeigiamos naujienoshttp://www.blogger.com/profile/02458906634678192105noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-5761574712213244361.post-32201286943840225292010-06-16T19:19:00.000+03:002010-06-16T19:22:21.511+03:00Darbo vietų skaičiaus kritimas Lietuvoje artėja prie pabaigos<div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Bedarbystės mažėjimas arba darbo vietų skaičiaus augimas – vėluojantis ekonominės situacijos rodiklis. Nepaisant to, darbo birža gegužę paskelbė pirmuoju mėnesiu po ilgo laiko, kai nedarbo lygis šalyje mažėjo. Pasipylė ironiški komentarai, jog ne tik bedarbių, bet ir pačių lietuvių Lietuvoje apskirtai nebeliks, o paskutiniojo išvykusiojo prašoma „išjungti šviesą“ čia. Rečiau sutinkamas komentaras, jog bedarbystė dirbtinai išsipūtė dėl PSD mokesčio, legaliai nedirbantiems ar tiesiog neieškantiems darbo užplūdus darbo biržą joje registruotis. Tiek vieni, tiek kiti yra teisūs, todėl tikrajai darbo rinkos padėčiai nušviesti labiau tinkamas kitas rodiklis – (vidutinis) darbuotojų skaičius. Deja, Statistikos departamentas duomenis skelbia tik kas ketvirtį, tačiau net ir 2010 metų 1-ojo ketvirčio duomenys gana džiuginantys – dirbančiųjų skaičius sumažėjo tik 0,39</span></span><span lang="EN-US"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">%</span></span></span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">, palyginus su 4,01</span></span><span lang="EN-US"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">%</span></span></span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;"> kritimu praėjusį ketvirtį. Vien dėl sezoniškumo būtų galima tikėtis, jog darbo vietų antrąjį šių metu ketvirtį netgi išaugs. Tuo tarpu jei pažvelgtume į tolimesnę praeitį, darbo vietų skaičius šiuo metu daugiau nei 100 tūkstančiu didesnis nei prieš stojant į ES.</span></span></div><div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;"><br /></span></span></div><div style="text-align: justify;"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj1POqbCfNBWTPowYArrTk0QG-pqfJaVd5Zlh_zbytmjE6KfoFDYXcAgU607BwLnJztA_NXp8mxcDO8yv_Ws8SoH0zlRM6N7ISPs57vaswUT8OCFUDWhR-wBQdCUSBrkxrTgM72r-wBBc1u/s1600/darbuotojai.bmp"><img src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj1POqbCfNBWTPowYArrTk0QG-pqfJaVd5Zlh_zbytmjE6KfoFDYXcAgU607BwLnJztA_NXp8mxcDO8yv_Ws8SoH0zlRM6N7ISPs57vaswUT8OCFUDWhR-wBQdCUSBrkxrTgM72r-wBBc1u/s400/darbuotojai.bmp" border="0" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5483407484802853154" style="display: block; margin-top: 0px; margin-right: auto; margin-bottom: 10px; margin-left: auto; text-align: center; cursor: pointer; width: 400px; height: 218px; " /></a></div><div style="text-align: center;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Šaltinis: Statistikos departamentas</span></span></div><p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Vaidotas Rūkas</span></span></p>Teigiamos naujienoshttp://www.blogger.com/profile/02458906634678192105noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-5761574712213244361.post-90151977043176780532010-06-14T22:48:00.006+03:002010-06-14T23:00:48.705+03:00Žuvusiųjų skaičius ir avaringumas Lietuvos keliuose sparčiai mažėja<div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Savaitgalį vėl teko važiuoti Kaunas-Klaipėda automagistrale, tai labai maloniai nustebino tas ryškiai geltonas stendas pasitinkantis tik įvažiavus į magistralę „šiame kelyje nuo metų pradžios žuvo 3, sužeista 15“. Skaičiai skelbė tą patį, kaip ir prieš du mėnesius, kai paskutinį kartą važiavau šiuo keliu. Apie itin sparčiai gerėjančius avaringumo duomenis pirmus du šių metų mėnesius jau </span></span><a href="http://teigiamai.blogspot.com/2010/03/per-pirmus-du-siu-metu-menesius.html%20http://www.lpept.lt/lt/statistika/2010/201005.pdf"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">rašiau kovą</span></span></a><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">. Tad dabar žvilgtelkime į situaciją vėl. Nors dėl sezoniškumo avarijų ir mirčių skaičius keliuose pastaraisiais mėnesiais išaugo, tačiau lyginant su tai pačiais mėnesiais pernai, visuose eismo nelaimių kategorijose fiksuojamas smukimas. Per penkis šių metų mėnesius kelių eismo įvykių skaičius sumažėjo 16 proc. iki 1178, sužeistųjų skaičius sumažėjo 11 proc. iki 1445, o žuvusiųjų skaičius per minėtą laikotarpį sumažėjo 31 proc. iki 97. Apie taip ženkliai gerėjančios statistikos priežastis, daugiau sužinoti galite mano ankstesniame </span></span><a href="http://teigiamai.blogspot.com/2009/10/zuvusiuju-skaicius-lietuvos-keliuose.html"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">įraše</span></span></a><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">. Apačioje pateikiu statistiką iš kurios akivaizdžiai matyti, kaip nuosekliai kas mėnesį gerėja situacija Lietuvos keliuose.</span></span></div><div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"><br /></span></span></div><p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span lang="LT"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"><span class="Apple-style-span" style=" color: rgb(0, 0, 238); -webkit-text-decorations-in-effect: underline; font-family:Georgia, serif;"><img src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiWqdBwbR0Iq1Kroy047CsO_mXgi-lZODdf7lojJiO7yN-1xMDqYSW4bkk-DstdOxghGBaaGCT1Nsm3TvkIbWphs2hP1AAjdVKUINijknzYw2-H-p7ScTN16kEOGgBBWiQIhskRLdf6m3yk/s400/1.JPG" border="0" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5482719441798939026" style="display: block; margin-top: 0px; margin-right: auto; margin-bottom: 10px; margin-left: auto; text-align: center; cursor: pointer; width: 400px; height: 276px; " /></span></span></span></span><span class="Apple-style-span" style=" ;font-family:georgia;"></span></p><p class="MsoNormal" style="text-align: center;"><i><span lang="LT"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Šaltinis: Statistikos departamentas ir Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba</span></span></i></p><p></p><p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Kadangi skirtingais metų mėnesiais egzistuoja sezoniškumas, tad norėdamas jį eliminuoti paskaičiavau kiekvienos iš eismo nelaimių kategorijų paskutinių 12 mėnesių vidurkių pokytį, nes taip geriau išryškėja ilgalaikė tendencija. </span></span></p><p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"><br /></span></span></p><p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"><span class="Apple-style-span" style=" color: rgb(0, 0, 238); -webkit-text-decorations-in-effect: underline; font-family:Georgia, serif;"><img src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiOWLgfJjKLhv7Bi6-Ew3WMj2DsTRY90E5jB5LNLl59dMWPzVoAsVsWm1xpJuhyphenhyphen8zMaSrgLKotOtQiTCjugQUTBPMFFALLshYf8NQjDAXBnnYepDceNNw_FmQa4qAI1OfU5cNjWJFNBdspg/s400/2.JPG" border="0" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5482719624904789762" style="display: block; margin-top: 0px; margin-right: auto; margin-bottom: 10px; margin-left: auto; text-align: center; cursor: pointer; width: 400px; height: 278px; " /></span></span></span></p><div><span class="Apple-style-span" style=" ;font-family:georgia;"><p class="MsoNormal" style="text-align: center;"><i><span lang="LT"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Šaltinis: Statistikos departamentas ir <o:p></o:p></span></span></i><i><span lang="LT"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba</span></span></i></p><p class="MsoNormal" style="text-align: center;"><i><span lang="LT"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"><br /></span></span></i></p></span></div><div><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Ekstrapoliuojant šių metų duomenis, galime tikėtis, jog metų pabaigoje 1 mln. Lietuvos gyventojų teks apie 80 žuvusiųjų keliuose, kai 2007 m. buvo </span></span><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgNwevS5_F5F41u5zsoUlmUadyIkabZIGR8t4R-XG3s-p8voIl3HIw8PI58ItBQk3SxE4EnH3GdUHW_LV-3anPY1K_Nwe43LnStmmz2RjW6vjIJf3i7OV9YNJ9i-yu9XVtoasdh8_JeXyxU/s1600-h/worldwide-accidents-per-million-population.gif"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">230</span></span></a><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">. Tai yra labai geras rodiklis, nes pagal jį busim greta tokių valstybių kaip Danija, Suomija ar Prancūzija.</span></span></div> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Tomas Krakauskas</span></span></p>Teigiamos naujienoshttp://www.blogger.com/profile/02458906634678192105noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-5761574712213244361.post-19761773864541922212010-06-01T19:01:00.008+03:002010-06-03T15:40:23.337+03:00Baltijos šalių akcijų rinkos šiemet tarp pelningiausių Europoje<a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjC05NOneYsevkmDZOccGIpX8HSg6qDuqK4s3ev03gHU69sW9a3TvppgZcqX1_58SHWzZvATABK-pUPgdc2_DPFnVCcVARhbtYmXH2SvzEeCgoa0wkrVWhe3bq7k7HUnmbbdMowRWoRC3O4/s1600/4.bmp"></a> <div style="TEXT-ALIGN: justify"><span lang="LT"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"><br /></span></span></span></div><div style="TEXT-ALIGN: justify;font-family:georgia;" ><span style="font-family:georgia;"><span lang="LT"><span class="Apple-style-span">Jau vasario mėnesį </span></span><span lang="LT"><span class="Apple-style-span"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"><a href="http://teigiamai.blogspot.com/2010/02/siemet-lietuvos-akciju-rinka-tarp.html">rašėme</a></span></span></span><span lang="LT"><span class="Apple-style-span"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"> apie tai, kad nuo pat 2010 metų pradžios jaučiamas labai didelis investuotojų susidomėjimas Baltijos šalių akcijomis. Panašios tendencijos išlieka ir iki šiol. Nepaisant to, kad gegužės mėnesį finansų rinkas supurtė Graikijos ir kitų pietinių ES valstybių viešųjų finansų problemos, Baltijos šalių akcijų indeksai atsilaikė labai gerai. Pagrindinis Lietuvos akcijų indeksas OMXV nukrito vos 2 proc. ir tai buvo mažiausias kritimas tarp visų Centrinės ir Rytų Europos valstybių. Kuo galima būtų paaiškinti tokius gerus Lietuvos akcijų rinkos rezultatus?</span></span></span></span></div><p style="TEXT-ALIGN: justify" class="MsoNormal"><span lang="LT"><span style="COLOR: rgb(0,0,238)" class="Apple-style-span"><img style="TEXT-ALIGN: center; MARGIN: 0px auto 10px; WIDTH: 349px; DISPLAY: block; HEIGHT: 400px; CURSOR: pointer" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5477837211296633138" border="0" alt="" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgQ4JtkgkppjlFoX0qOb8B19yLqkb9M2uuqYJ1SW2ZPC4pvYfvYiRoMccuJWSSeUDRYrDnPEW6brwKoBLwFQiAAg95F-z1cnMsrYK_qJXHO68sDzW1zMPPL6GAdgRIMupIM16lXN11sN4oY/s400/1.bmp" /></span></span></p><div style="TEXT-ALIGN: center;font-family:georgia;" ><span class="Apple-style-span"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;">Šaltinis: Bloomberg</span></span></div><p style="TEXT-ALIGN: justify;font-family:georgia;" class="MsoNormal" ><span class="Apple-style-span"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;">Visų pirma, tai mažesnė regiono rizika. Baltijos šalims sėkmingai stabilizavus savo viešuosius finansus, regionas per paskutinį rinkų kritimą nesulaukė tokių spekuliacinių atakų kaip Graikija, Ispanija arba Portugalija. Be to, tai, kad Estija nuo kitų metų įsives eurą mažina ir bendrą investuotojų suvokiamą Baltijos šalių regiono riziką. Tad natūralu, jog mažėjant rizikai ir neapibrėžtumui investuotojams Baltijos šalys vis labiau atrodo patrauklios investicijoms.</span></span></p><p style="TEXT-ALIGN: justify;font-family:georgia;" class="MsoNormal" ><span lang="LT"><span class="Apple-style-span"><span style="font-family:georgia;">Be abejo, ne ką mažiau svarbūs yra ir įmonių veiklos rezultatai, kurie taip pat turi įtakos akcijų kainoms. Pabandėme žvilgtelti, kaip sekėsi pirmą ketvirtį Vilniaus vertybinių popierių biržos oficialiajame sąraše listinguojamoms bendrovėms. Taip pat pridėjom ir kelias bendroves iš papildomo sąrašo, kurių akcijos yra tarp likvidžiausių biržoje. Tendencija gana aiški - minėtos įmonės labai sėkmingai susidorojo su nuosmukiu ir šiemet per pirmąjį ketvirtį iš viso uždirbo net 126 proc. arba 94 mln. litų daugiau nei pernai tuo pat metu. <?xml:namespace prefix = o /><o:p></o:p></span></span></span></p><p style="TEXT-ALIGN: justify" class="MsoNormal"><span lang="LT"><span style="font-family:courier new;"><span style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span">Visgi reiktų atkreipti dėmesį, kad šiemet prasčiau sekėsi bankams ir pieno perdirbimo įmonėms. Tačiau šių sektorių bendrovės gyvena kiek skirtinguose verslo cikluose nei bendra šalies ekonomika. Bankai po krizių dar ilgai tvarkosi savo paskolų portfelius, mat dėl nemokių klientų net ir po ekonomikos nuosmukio tenka nurašyti nemažas sumas blogų paskolų. Tuo tarpu</span><span class="Apple-style-span"><span class="Apple-style-span"> </span></span></span><span class="Apple-style-span"><span class="Apple-style-span"><span style="font-family:georgia;">„pienininkams“ 2009 metai buvo vieni iš sėkmingiausių per visą istoriją, kadangi nuosmukio metu žaliavų kainos krito labiau nei produkcijos kainos. Tai leido 2009 m. uždirbti rekordinius pelnus. Šiemet pieno žaliavos kainos pasisuko į kitą pusę, tuo tarpu produkcijos kainos dar nespėjo pasivyti stipriai didėjusių pieno supirkimo kainų, tad pirmą ketvirtį visos pieno perdirbimo kompanijos dirbo nuostolingai.</span> </span></span><o:p></o:p></span></span></p><p style="TEXT-ALIGN: justify" class="MsoNormal"><span lang="LT"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjC05NOneYsevkmDZOccGIpX8HSg6qDuqK4s3ev03gHU69sW9a3TvppgZcqX1_58SHWzZvATABK-pUPgdc2_DPFnVCcVARhbtYmXH2SvzEeCgoa0wkrVWhe3bq7k7HUnmbbdMowRWoRC3O4/s1600/4.bmp"><img style="TEXT-ALIGN: center; MARGIN: 0px auto 10px; WIDTH: 400px; DISPLAY: block; HEIGHT: 257px; CURSOR: pointer" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5477837399747822962" border="0" alt="" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjC05NOneYsevkmDZOccGIpX8HSg6qDuqK4s3ev03gHU69sW9a3TvppgZcqX1_58SHWzZvATABK-pUPgdc2_DPFnVCcVARhbtYmXH2SvzEeCgoa0wkrVWhe3bq7k7HUnmbbdMowRWoRC3O4/s400/4.bmp" /></a></span></p><p style="TEXT-ALIGN: center;font-family:georgia;" class="MsoNormal" ><span lang="LT"><span class="Apple-style-span"><span class="Apple-style-span">Šaltinis: </span></span><a href="http://www.nasdaqomxbaltic.com/"><span class="Apple-style-span"><span class="Apple-style-span">www.nasdaqomxbaltic.com</span></span></a></span></p><p style="TEXT-ALIGN: justify;font-family:georgia;" class="MsoNormal" ><span lang="LT"><span class="Apple-style-span"><span class="Apple-style-span"><a href="http://www.nasdaqomxbaltic.com/"></a></span></span></span><span class="Apple-style-span"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;">Be to, reiktų pasidžiaugti, kaip sėkmingai tvarkosi ypač nuo ekonomikos ciklo priklausomos mažmeninės prekybos ir statybų bendrovės. "Apranga" nepaisant toliau smunkančių pardavimų šiemet savo nuostolį sugebėjo sumažinti net 20 kartų, o "Panevėžio statybos trestas" netgi sugebėjo uždirbti gryno pelno, nors pirmojo ketvirčio pajamos smuko 48 proc. lyginant su pernai.</span></span></p><p style="TEXT-ALIGN: justify;font-family:georgia;" class="MsoNormal" ><span lang="LT"><span class="Apple-style-span"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;">Išties Lietuvos verslo lankstumas ir dinamiškumas maloniai stebina. O žvelgiant į įmonių pirmojo ketvirčio veiklos rezultatus galima drąsiai teigti, jog sunkiausi laikai jau praeityje.</span></span></span></p><p style="TEXT-ALIGN: justify" class="MsoNormal"><span lang="LT"><span class="Apple-style-span"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;">Tomas Krakauskas</span></span><o:p></o:p></span></p>Teigiamos naujienoshttp://www.blogger.com/profile/02458906634678192105noreply@blogger.com4tag:blogger.com,1999:blog-5761574712213244361.post-77274138328841008042010-05-31T19:46:00.006+03:002010-05-31T19:50:14.315+03:00Lietuva skaičiais – 20 nepriklausomybės metų. Gyvenimo lygis<div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Statistikos departamentas šią savaitę publikavo leidinį - „Lietuva skaičiais – 20 nepriklausomybės metų“. Teigiamai.lt labiausiai sudomino ekonominiai rodikliai. Sakoma, kad bendrojo vidaus produkto, eksporto ar pramonės rodikliu sotus nebūsi, į kišenę neįsidėsi, tad trumpai pateiksime keletą apčiuopiamų ir visiems aktualių gyvenimo lygio rodiklių.</span></span></div> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Buvo netikėta, jog per penkiolika metų dalies svarbiausių prekių kainos ne kaži kiek tepasikeitė, pvz. kiauliena, vištiena, pienas, bulvės ar kiaušiniai. Žinoma, dalies jų kainos išaugo kartais – duonos, jautienos, karšto ir šalto vandens, kuro, tačiau atlyginimų šuolis buvo žymiai stipresnis. </span></span></p> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiuDyp4ehs89AMB3hUD9KCSVz4BxkWwLoRKEg5NDI-pBeA0KYPlV_TGsCtbxoOz0jtMz5um_A19PNjYFbgrc8OVLAgJ734Z5fHQiYGvrugUAb4iTTebWLyIorhdqziGyI-VDEJohmvCc2VX/s1600/kainos.bmp"><img src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiuDyp4ehs89AMB3hUD9KCSVz4BxkWwLoRKEg5NDI-pBeA0KYPlV_TGsCtbxoOz0jtMz5um_A19PNjYFbgrc8OVLAgJ734Z5fHQiYGvrugUAb4iTTebWLyIorhdqziGyI-VDEJohmvCc2VX/s400/kainos.bmp" border="0" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5477476766143239410" style="display: block; margin-top: 0px; margin-right: auto; margin-bottom: 10px; margin-left: auto; text-align: center; cursor: pointer; width: 400px; height: 193px; " /></a></p><div style="text-align: center;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"><i>Šaltinis: <a href="http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/list/?cat_y=1&cat_id=1&id=1829">Statistikos departamentas</a></i></span></span></div> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Nesunku pastebėti, jog kainos mažiausiai keitėsi tų prekių, kurios lengviau transportuojamos ir gali būti laisvai prekiaujamos (užsienio rinkose). Sąraše nepaminėtos, tačiau taip pat mažai brangusios, ar net atpigusios importuojamos prekės – buitiniai prietaisai, rūbai. Kainų šuolį daugiausiai patyrė paslaugos, kurios linkusios didėti kartu su infliacija. </span></span></p><p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiLqIvy_gt_X8wrxxbkBYHOWrcTaAZn9cp8uPyEYAHUPZmtq3NoJkxz6wUbXJEZGAJvwyVr5aOOvW8IqUSUyF_ghlfjuXCHh0f0HpzU5WdTWxF1gGNPkfqO7x48rIm9Fn-2yY5R-8h-ion7/s1600/galia1.bmp"><img src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiLqIvy_gt_X8wrxxbkBYHOWrcTaAZn9cp8uPyEYAHUPZmtq3NoJkxz6wUbXJEZGAJvwyVr5aOOvW8IqUSUyF_ghlfjuXCHh0f0HpzU5WdTWxF1gGNPkfqO7x48rIm9Fn-2yY5R-8h-ion7/s400/galia1.bmp" border="0" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5477476950241414658" style="display: block; margin-top: 0px; margin-right: auto; margin-bottom: 10px; margin-left: auto; text-align: center; cursor: pointer; width: 327px; height: 400px; " /></a></p><div style="text-align: center;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"><i>Šaltinis: <a href="http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/list/?cat_y=1&cat_id=1&id=1829">Statistikos departamentas</a></i></span></span></div> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Dabar šypsnį sukelia klausimas apie skalbimo mašiną ar televizorių namuose, tačiau dar prieš 15 metų tai nebūtų tokia pašaipa, ką jau kalbėti apie automobilį ar kompiuterį. Dauguma dabar skundžiamės, jog taip blogai gyventi dar nebuvo, nors per nuosmukį ekonomika grįžo į 2005-2007 metus, gyvenimo lygis suprastėjo tikrai mažiau, tačiau ar kas iš besiskundžiančių norėtų grįžti į 1995 ar 2000? :)</span></span></p><p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span><span><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjx627uHjxSDUSBY18zVKh1rZ1GYdIyeBhXLty4vfvCXeLS00Jh5Dmtwd_wlI1dANh1nFjbtBZUR6ykgmJqAXSV5f1o3QxVis3LQgdw9J9QcZBmrtdLV66PEDQkWDyzz1jCebRrOEF0rhNv/s1600/prietaisai.bmp"><img src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjx627uHjxSDUSBY18zVKh1rZ1GYdIyeBhXLty4vfvCXeLS00Jh5Dmtwd_wlI1dANh1nFjbtBZUR6ykgmJqAXSV5f1o3QxVis3LQgdw9J9QcZBmrtdLV66PEDQkWDyzz1jCebRrOEF0rhNv/s400/prietaisai.bmp" border="0" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5477477086230403138" style="display: block; margin-top: 0px; margin-right: auto; margin-bottom: 10px; margin-left: auto; text-align: center; cursor: pointer; width: 400px; height: 125px; " /></a></span></span></p><div style="text-align: center;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"><i>Šaltinis: <a href="http://www.stat.gov.lt/lt/catalog/list/?cat_y=1&cat_id=1&id=1829">Statistikos departamentas</a></i></span></span></div> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Vaidotas Rūkas</span></span></p>Teigiamos naujienoshttp://www.blogger.com/profile/02458906634678192105noreply@blogger.com10tag:blogger.com,1999:blog-5761574712213244361.post-59653182453954431812010-05-24T22:56:00.004+03:002010-05-24T23:03:24.043+03:00Valdžios veiksmai korupcijai mažinti<div style="text-align: justify;"><a href="http://pewglobal.org/reports/pdf/267.pdf"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">“Pew Global Attitudes Project”</span></span></a><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;"> </span></span><span lang="LT"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">atliktoje apklausoje korupciją lietuviai įvardijo kaip pačią opiausią ne ekonominę problemą. Taip maniusiųjų dalis buvo net 78 proc. Kaip būtų paprasta politikams mėgautis populiarumu ir perrinkimu kitai kadencijai, jei sumanytų bent šį tą nuveikti ir šį tą išspręsti korupcijos mažinimo srityje. Tačiau</span></span><span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;"> </span></span></span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">pagal korupcijos suvokimo indeksą, matuojamą „Transparency international“, nuo pat 2001 iki 2008 Lietuva buvo kaip įbesta. O juk korupcija svarbu ne tik moraline prasme, bet ekonomine – </span></span></span><span lang="LT"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiIgPN7iEh9Uadk96nYZeJeewUVux3foN_GEakhtCBJLvGLXFy7jSX26-tSO7r7qKufI6t091e2qlLA-_P-znBa0EjbpD8rTZOml8eQw23K14btf3EFFnrD26mp9pOQZAWzsMUNJtx7LHtO/s1600-h/korupcija+ir+bvp.bmp"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">korupcijos lygis ir gyvenimo lygis turi tiesioginę priklausomybę</span></span></a></span><span lang="LT"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">.</span></span></span></div><p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span lang="LT"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh-pWgzTyc-CEyRhyphenhyphenMkCdVGvPa8Mp-d1QwQnj_J99g139gB_YNFW-i4xx9nLgGnTHuco-Ex41AuQ2l1-uQ0B-lrNL0NGmmzK7EURdotbfvA-JmGy-xxYsYm2RuSynpBF8sEOfxpv4S-udwn/s1600/korupcija.bmp"><img src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEh-pWgzTyc-CEyRhyphenhyphenMkCdVGvPa8Mp-d1QwQnj_J99g139gB_YNFW-i4xx9nLgGnTHuco-Ex41AuQ2l1-uQ0B-lrNL0NGmmzK7EURdotbfvA-JmGy-xxYsYm2RuSynpBF8sEOfxpv4S-udwn/s400/korupcija.bmp" border="0" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5474928337503880130" style="display: block; margin-top: 0px; margin-right: auto; margin-bottom: 10px; margin-left: auto; text-align: center; cursor: pointer; width: 400px; height: 256px; " /></a></span></p><div style="text-align: center;"><a href="http://www.transparency.lt/new/images/ti_ksi_2009.pdf"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">www.transparency.lt</span></span></a></div> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span lang="LT"><o:p><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Patys lietuviai mano, jog efektyviausios priemonės korupcijai pažaboti – didesnės, griežtesnės bausmės, draudimai. Kaži, ar tai padėtų išguiti korupciją iš visuomenės – juk jei įkliuvai, „papirkinėsi iki galo“ visose instancijose. Kinijoje už kyšininkavimą net mirties bausmė įvesta. Nepaisant to, šios šalies situacija dar prastesnė. Kaži, ar esmę pakeistų aršesnė specialiųjų tarnybų veikla. Jų veiklą labiau siečiau su pasekmėmis, o ne priežastimis.</span></span></o:p></span></p><p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span lang="LT"><o:p><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjhAeLrCPX112L2pBh15-iSb8CaOdf7xn0AA-tiriJ4U0RJnp9zLPOQ4QJ-WifIPhL3shlOM27aMjwwyYNOY4awTnKt5SXMTyZO7X0piyQpJr2rBrrD1VkEnQiPb08fXg7xY8CzDsX6jxmZ/s1600/klausimai.bmp"><img src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjhAeLrCPX112L2pBh15-iSb8CaOdf7xn0AA-tiriJ4U0RJnp9zLPOQ4QJ-WifIPhL3shlOM27aMjwwyYNOY4awTnKt5SXMTyZO7X0piyQpJr2rBrrD1VkEnQiPb08fXg7xY8CzDsX6jxmZ/s400/klausimai.bmp" border="0" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5474928949446797602" style="display: block; margin-top: 0px; margin-right: auto; margin-bottom: 10px; margin-left: auto; text-align: center; cursor: pointer; width: 400px; height: 269px; " /></a></o:p></span></p><div style="text-align: center;"><a href="http://www.transparency.lt/new/images//lkz2008_prezentacijafinal.pdf"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">www.transparency.lt</span></span></a></div> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span lang="LT"><o:p><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Mano nuomone, tik viešumas pajėgus įveikti korupcijos problemą. Jei korupciniai nusižengimai badytų akis paviešintose ataskaitose, sutartyse, juos vykdyti kiltų gerokai mažiau noro, o net nusižengus – teisingas atpildas labiau tikėtinas. Džiugu, kad paskutiniaisiais metais matoma pažanga. Korupcijos suvokimo indeksas pakilo per 0,3 punkto iki 4,9 ir buvo didžiausias Lietuvos istorijoje. Šį nedidelį pokytį lėmė pradėta įgyvendinti viešųjų pirkimų sistemos reforma. Bene pirmą kartą Ūkio ministerijos iniciatyva, kurią nuolat „baksnojo“ „Transparency International“ Lietuvos skyrius, paviešinti didžiausi </span></span><a href="http://www.vpt.lt/admin/uploaded/2010/vp/TOP.100.pdf"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">viešųjų pirkimų dalyviai</span></span></a><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">, pirkėjai ir pardavėjai, sumos. Dar svarbesnį žingsnį žengė P.Auštrevičius, 2009 metais Seime užregistravęs </span></span><a href="http://www3.lrs.lt/pls/inter3/dokpaieska.showdoc_l?p_id=359250"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">įstatymo pataisą</span></span></a><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">, įpareigojančią valstybines institucijas skelbti finansines ataskaitas savo tinklalapiuose. Nors įstatymas nebuvo priimtas dėl teisinių neatitikimų, tačiau tai padaryta kita forma suderinus su Vyriausybe:</span></span></o:p></span></p> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span lang="LT"><o:p><i><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">„Įstatymo projekte siūlomos nuostatos iš esmės bus įgyvendintos 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimui Nr. 480: šiuo nutarimu patvirtinto Aprašo (naujos redakcijos) 12 punkte nustatyta, kad įstaigos interneto svetainės veiklos skyriuje turi būti nurodyta sritis „Biudžeto suvestinė“ (12.3.6 punktas), kurioje pagal Aprašo 18 punkto nuostatas pateikiama informacija apie paskirtų biudžeto asignavimų faktinį panaudojimą, konkrečiai ir išsamiai nurodant bendrą asignavimų įstaigos programoms įgyvendinti sumą, kiek paskirtų biudžeto asignavimų tą ketvirtį panaudota darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms, kitoms išmokoms, konkrečios programos priemonėms įgyvendinti, reprezentacinėms ir kitoms išlaidoms, ir ši informacija turi būti skelbiama kas ketvirtį.”</span></span></i></o:p></span></p> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Tai reiškia, jog jau nuo šių metų liepos 1 dienos kiekvienos įstaigos internetiniame puslapyje bus skelbiama apie paskirtų biudžeto asignavimų faktinį panaudojimą. Tam, kad šia gražia pradžia nebūtų apsiribota, teigiamai.lt komanda greitu metu susitiks su Ūkio ministru D.Kreiviu išsakyti pasiūlymų, kaip sukurti vientisą sistemą biudžeto išlaidoms viešinti. Tikimės įsiklausimo ir realių veiksmų. Tokių, kokių galima matyti jau dabar.</span></span></p> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span lang="LT"><o:p><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Vaidotas Rūkas</span></span></o:p></span></p>Teigiamos naujienoshttp://www.blogger.com/profile/02458906634678192105noreply@blogger.com3tag:blogger.com,1999:blog-5761574712213244361.post-85825245703078834152010-05-21T17:38:00.007+03:002010-05-21T17:51:00.621+03:00Lietuvos pramonė balandį jau parodė stiprų augimą<div align="justify">Lietuvos pramonė balandžio mėnesį paaugo <a href="http://www.stat.gov.lt/lt/news/view?id=7802">5,5 proc.</a>, lyginant su tuo pačiu 2009 m. mėnesiu. Lyginant su kovo mėnesiu pramonė nepakito ir sudarė 4169,7 mln. Lt., tačiau pašalinus sezono įtaką augimas buvo 6 proc. </div><div align="center"><br /></div><img id="BLOGGER_PHOTO_ID_5473734751548302370" style="DISPLAY: block; MARGIN: 0px auto 10px; WIDTH: 400px; CURSOR: hand; HEIGHT: 281px; TEXT-ALIGN: center" alt="" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhEZmAwEPg0zxwc3tFP-KUciB0nBwSctHNWn4B_o44Zc54IFenOQXeTxncf7ZYQ22WBuB5xEncnpBTlHee1L39LXH6W33tNKzEE_sNmx92yoUGPachnf1KdkB5U0IDKIiB2mlv3xpNEkEQh/s400/untitled.GIF" border="0" /> <p align="justify"> Šaltinis: LR statistikos departamentas<br /><br />Jei prieš <a href="http://teigiamai.blogspot.com/2010/04/lietuvos-pramone-po-17-menesiu.html">mėnesį </a>teigiamai.lt džiaugėsi pirmu pramonės mėnesiniu 1 proc. augimu, tai jau balandį jis buvo nebe simbolinis, bet gana stiprus. Esant dviejų mėnesių duomenimis, galima sakyti, kad Lietuvos pramonė jau atsistoja ant kojų, didžiausias skatintojas – eksporto rinkos, nes vidinė rinką dar vartoja <a href="http://teigiamai.blogspot.com/2010/05/mazmenines-prekybos-sektoriuje-daugiau.html">mažiau</a>.<br /><br />Žiūrint šių metų II pusės perspektyvoje, manome, kad augimas po kelių mėnesių sustiprėjimo turėtų stabilizuotis, tam yra kelios priežastys. Pirma, įvertinus tai, kad vakarų Europos atsigavimas dėl skolų problemų bus mažesnis nei metų pradžioje tikėtasi, turėtų Lietuvos eksporto prieaugis stabilizuotis, tai tolygiai atsilieps pramonei. Antra, 2010 m. antroje pusėje palyginamosios bazės efektas nelems tiek daug augimo. Trečia, kadangi dėl galimo eksporto rinkų perspektyvų sutrikimo pramonei neduos tokio, anksčiau manyto didelio stimulo, kita pusė – vidinė rinka – esant dideliam nedarbo lygiui, nepridės papildomų procentų. Taigi, kad galėtų pramonė tolygiai augti, reikia mažmeninės prekybos atsigavimo, ko dar teks palaukti kelis mėnesius.<br /><br />Jau esu minėjęs, kad pramonė sudaro virš 20 proc. Lietuvos BVP, todėl esant teigiamam augimui balandžio mėnesį ir tikintis ateinančių kitų dviejų, darau prielaidą, kad iš pramonės ateis nemaža paskata parodyti teigiamą augimą 2010 m. antrą ketvirtį. Lyginant keturis pirmus šių metų mėnesius su pernai atitinkamu periodu, smukimas siekia 0,8 proc. Kadangi didžiausias smukimas buvo sausį, o jau du mėnesius auga, tai leisčiau sau prognozuoti, kad lyginant jau 5 mėnesius bus pasiektas teigiamas prieaugis. Išliekant tokiai tendencija pramonė svariai prisidės prie šiųmetinio Lietuvos BVP augimo.<br /><br />Regimantas Valentonis </p>Teigiamos naujienoshttp://www.blogger.com/profile/02458906634678192105noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-5761574712213244361.post-45960647427506725842010-05-20T17:44:00.003+03:002010-05-20T17:50:15.036+03:00Transporto įmonių rodikliai šiais metais gerėjo<div>Šiandien Statistikos departamentas paskelbė <a href="http://www.stat.gov.lt/lt/news/view?id=7800">krovinių vežimo geležinkeliais bei krovos ir keleivių skaičiaus uostuose pokyčius per keturis šių metų mėnesius.</a> Visi duomenys rodė teigiamą prieaugį šiais metais, išskyrus vidaus vandenų transporto sektorių. </div><div><br /> </div><img id="BLOGGER_PHOTO_ID_5473364398079118466" style="DISPLAY: block; MARGIN: 0px auto 10px; WIDTH: 400px; CURSOR: hand; HEIGHT: 281px; TEXT-ALIGN: center" alt="" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgv9N_NYkEvarUdGxDpJ_N5HMu7Buu5HH2y7t5eWJ62p6bYZywKVyILJZ229lYk0wIld6OsYxgBEqRMmdT4o6u6wf228oN9sgY4_ZjMIDOVISLmq2So6NPGGDk3i68Rz8OHfcp08HSpzbez/s400/untitled.GIF" border="0" /> Šaltinis: LR statistikos departamentas<br /><br />Tiek geležinkeliais pervežta, tiek uostuose perkrauta daugiau tonų nei kovo mėnesį, atitinkamai 0,4 proc. ir 4,4 proc. Lyginant su 2009 metų balandžiu, prieaugiai būtų dar didesni – atitinkamai 22,9 proc. ir 24 proc. Pokyčiai yra nemaži, tai dar kartą pagrindžia, kad eksportas turėtų rodyti teigiamą rezultatą, nes per sausio-balandžio mėnesį jūrų uostuose pakrauta 13,8 proc., o iškrauta 7,2 proc. daugiau nei pernai.<br />Sunku teisingai vertinti duomenis iš oro uostų sektoriaus, nes 2009 metais pradžioje skrydžių buvo mažai, atitinkamai keleivių mažiau, krovinių pervežta mažiau. Tai atspindi ir virš 50 proc. išaugę krovinių perkrovimas. Be to, verta paminėti, kad santykinai lėktuvais pervežama labai mažai: 2010 m. per keturis mėnesius pervežta 3,1 proc., kai geležinkelio 15,6 tūkst. tonų.<br />Vidaus vandenų transporte fiksuojamas krovinių ir keleivių pervežimo sumažėjimas: keleivių vidaus vandenų transportu šiemet naudojosi 24,9 proc. mažiau, o pervežta 8,9 proc. tonų mažiau. Bet vėlgi ši transporto rūšis santykinai maža.<br /><br />Džiugu, kad fiksuojamas teigiamas prieaugis ne tik lyginant su praėjusių metų atitinkamu periodu, bet ir su praėjusiu mėnesiu. Džiugu, kad prieaugis fiksuojamas pagrindiniuose Lietuvos transporto sektoriuose: geležinkelių ir jūrų uosto.<br /><br />Regimantas ValentonisTeigiamos naujienoshttp://www.blogger.com/profile/02458906634678192105noreply@blogger.com7tag:blogger.com,1999:blog-5761574712213244361.post-62137234905499854362010-05-13T17:42:00.008+03:002010-05-13T18:54:10.475+03:00Kada vėl skolintis Lietuva tarptautinėje rinkoje?<div align="justify"><br /></div><div align="justify">Rinkoje po truputi pasigirsta kalbų, kad Lietuvos vyriausybė, palankiau susiklosčius padėčiai tarptautinėje rinkoje, gali vėl skolintis iš užsienio investicijų. Galima skolintis suma 0,5-1 mlrd. EUR. Norėtųsi pasvarstyti, kiek ir už kiek būtų įmanoma pasiskolinti.<br /><br />Pirmiausia, verta pradėti nuo esamos situacijos. Lentelėje sudėjau 2010 metų pasiskolintas ir išpirktas sumas, biudžeto deficitą. </div><div align="justify"> </div><img id="BLOGGER_PHOTO_ID_5470783276302581218" style="DISPLAY: block; MARGIN: 0px auto 10px; WIDTH: 400px; CURSOR: hand; HEIGHT: 89px; TEXT-ALIGN: center" alt="" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiCkmpy0ByZ2USU0QooOVZoCxkC90xzZWYfkS9-V5nAXMVxrkl_w95QuheFpw3ru4OoQKAi4hSKWL2rTsk6ur0HExLwpKAG_bOxqqR8bcXTsZ0BaIaEWyomLLRl7mYIfNI50bB_SPK_aSeP/s400/wmisija.bmp" border="0" /> <p align="justify"><br /><span style="font-size:85%;">Šaltinis: <em>Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, LR finansų ministerija</em></span><br /><br />Lietuvos respublikos vyriausybės vertybinių popierių (LR VVP) aukcionuose nuo 2010 metų pradžios buvo pasiskolinta 970 mln. litų. Be to, neviešomis emisijomis pritraukta 190 mln. EUR. Taupymo lakštai sudaro mažiausią dalį: Lietuvos piliečiai valstybei paskolino 9,25 mln. Ir aišku, svarbiausia obligacija yra LITHUN20 emisija, kuria pasiskolinta 2 mlrd. USD.<br />Nuo metų pradžios reikėjo išpirkti VVP LTL už 566 mln. litų, 291 mln. EUR ir 250 mln. EEK. Taip pat išsipirko viena taupymo lakštų emisija už 3,3 mln. LTL.<br />Remiantis Finansų ministerijos <a href="http://www.finmin.lt/finmin.lt/failai/Biudzeto_vykdymas/2010mIketv.pdf">2010 m. 1 ketv. biudžeto vykdymo ataskaita</a>, per pirmus 3 mėnesius į biudžetą įplaukė 4494,228 mln. LTL kartu su ES lėšomis, išlaidos sudarė 6193,9 mln. Tad susidaro 1699,672 mln. deficitas per pirmą ketvirtį.<br /><br />Taigi šiai dienai vien iš 2010 metų Lietuva turi 3 356,07 mln. pasiskolintų lėšų rezervą. Be to, reiktų paminėti, kad 2009 metų spalį buvo pasiskolint 1,5 mlrd. USD. Tikėtina, kad pastaroji suma nebuvo išnaudota 2009 m. pab., tad nemažai pasiskolintų pinigų persikėlė iš praėjusių metų USD emisijos. Padarykime „grubią prielaidą“, kad iš 2009 metų buvo likę tokia suma, kuri gulėjo kaip indėliai <a href="http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7271&lang=lt">Lietuvos komerciniuose bankuose</a>, kuri lygi 1837,8 mln. LTL.<br />Taigi apytiksliai pinigų rezervas šiai dienai turėtų siekti 5193 mln. LTL.<br /><br />Kaip metų pradžioje tvirtino LR finansų ministerija: šių metų skolinimosi poreikis turėtų būti 11,5 mlrd. litų. Jei darysime prielaidą, kad 2010 metų II ketvirtį biudžeto deficitas bus panašus kaip pirmą ketv., tai balandžio deficitas turėjo siekti +- 560 mln. Todėl pinigų poreikio šiais metais buvo jau už +- 3,9 mlrd. Ir pagal išankstinį planą šiais metais dar reiks 7,6 mlrd. litų. Tikėtina, kad ši suma bus mažesnė, nes šių metų biudžeto surinkimas yra geresnis nei <a href="http://teigiamai.blogspot.com/2010/04/valstybes-biudzetas-surinktas-geriau.html">tikėtasi </a>.<br /><br />Taigi: reikia 7,6 mlrd. LTL, turime 5,2 mlrd. Teoriškai pinigų užtektų 5 mėnesiams, t.y. iki rugsėjo pab. Tad poreikis skolintis didelei sumai pribręstų rugpjūčio mėnesį. Yra net 3 mėnesių perteklius susikurti palankią situaciją skolintis ir palaukti palankios situacijos skolintis tarptautinėje rinkoje. Skubėti nereikėtų taip, kaip buvo daroma <a href="http://teigiamai.blogspot.com/2010/02/lietuva-10-ciai-metu-pasiskolino-2-mlrd.html">vasario mėn. </a>, kada palūkanos buvo didesnės nei tuomet platinamų aplinkinių valstybių. Aišku, nauda buvo nemaža per tarpbankinių palūkanų (VILIBOR) mažėjimą ir pasitikėjimo išaugimo (CDS sumažėjimą). Tačiau dabartinio metu tokio staigaus poreikio nėra – pagrindinis tikslas pigiau pasiskolinti.<br /><br />Penktadienį spaudoje pasirodė paspėliojimai, kad naujos emisija galėtų būti 7 metų, LR obligacijų prasme yra laisviausi. Tai atrodytų logiškiausiai, nes 2014 m. išperkama pernai išleista 5 metų euroobligacijos, 2015 metais 2009 m. spalį leista 1,5 mlrd. USD emisija, o 2016 m. ir 2018 m. atitinkamai 1 mrld. ir 0,6 mlrd. eurų.<br /><br />Jei nauja emisija būtų išperkama 2017 metų, tai kaina šiandien turėtų būti 5 proc. + premija. Pirmiausia, apie pirmą dalį: reikia suvokti, kad esant pastarųjų savaičių rizikos išaugimui, penktadienį galėjo būti ir 5,7-5,8 proc. + premija. Taigi, reikia palaukti tinkamo momento, kai rinkos šiek tiek apsiramins ar periferinės euro zonos šalys nedarys didelės įtakos rytų Europai. Antra, svarbi ir premijos dalis. 2010 m. vasarį už USD emisiją buvo mokama net 0,9-1 proc. premiją, kas ir daugiausiai užkliuvo analitikams už akių. Padėtis Lietuvoje tikrai pagerėjo negu vasario pr. Taigi, pagrindinis darbas - sumažinti premiją, t.y parodyti valstybės skolos ir biudžeto deficitus skirtumus tarp Lietuvos ir PIIGS šalių, atitolti nuo jų ir pademonstruoti savo pranašumus. Istoriškai premija gali siekti 0,2 -0,5 proc.<br /><br /><br />Lietuva turi 3 mėnesių rezervą vėl pasiskolinti tarptautinėje rinkoje. Taigi nėra stipraus spaudimo platinti naują emisiją prie nepalankių sąlygų. Reikia išlaukti gero momento. Be to, lankymosi metu pas potencialus investuotojus išnaudoti skirtumus tarp mūsų ir periferinių euro zonos valstybių (skolos lygis Lietuvoje 2010 m 1 ketv. 33 proc., o deficitas 8,9 proc. 2009 m., kai alternatyva Graikijoje 115 ir 13,6 proc. 2009 metais). Teigiamai.lt mano, kad šiai dienai 1 mrld. EUR galima pasiskolinti ir už 5,3 proc.<br /><br /><br /><br />Regimantas Valentonis</p>Teigiamos naujienoshttp://www.blogger.com/profile/02458906634678192105noreply@blogger.com6tag:blogger.com,1999:blog-5761574712213244361.post-15081581979128051712010-05-11T19:09:00.005+03:002010-05-11T20:16:40.056+03:00Nutylėti faktai apie SODRĄ<div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Įrašą pradėsiu premjero A.Kubiliaus citata iš </span></span><a href="http://m.lrytas.lt/?data=20090821&id=akt21_a2090821&p=1&sk_id=&view=2"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">straipsnio „Lietuvos ryte“</span></span></a><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">, išspausdinto 2009 metų vasarą :</span></span></div><div> <p class="MsoNormal" style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"><i>„</i></span></span><span style="color:black;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"><i>Aš laukiu, kol jūs, žurnalistai, imsite kalbėti, kad mokesčių mokėjimas – kiekvieno sąžiningo piliečio pareiga.</i></span></span></span><span style="mso-ascii-font-family:Calibri;mso-ascii-theme-font:minor-latin; mso-hansi-mso-hansi-theme-font:minor-latin;font-family:Calibri;color:black;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"><i> </i></span></span></span><span style="color:black;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"><i>Jeigu žmonės nemoka mokesčių, o ima algas vokeliuose, kokią teisę jie turi po to piktintis, kad skursta jų mokyklos ar ligoninės, o jų seneliams ar tėvams pritrūksta pinigų pensijoms?</i></span></span></span><span style="mso-ascii-font-family: Calibri;mso-ascii-theme-font:minor-latin;mso-hansi- mso-hansi-theme-font:minor-latin;font-family:Calibri;color:black;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"><i>”</i></span></span></span><span style="color:black;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"><o:p></o:p></span></span></span></p> <p class="MsoNormal" style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Tuo tarpu plytelių klojėjas Leonidas </span></span><a href="http://www.delfi.lt/news/economy/business/zlugdanti-mokesciu-sistema-kuria-islaikytinius-per-prievarta.d?id=31846175"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">„Valstiečių laikraščiui“ šiuo metu dėstė taip</span></span></a><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">:</span></span></p> <p class="MsoNormal" style="text-align: justify;"><span class="apple-style-span"><span style="mso-ascii-font-family: Calibri;mso-ascii-theme-font:minor-latin;mso-hansi-font-family:Calibri; mso-hansi-theme-font:minor-latin;mso-bidi-font-family:Arial;color:black;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"><i> „Anksčiau nesukdamas galvos įsigydavau verslo liudijimą visiems metams, bet kai nuo pernai mokesčiai padidėjo, o užsakymų sulaukiu mažiau, nusispjoviau ir dirbu nelegaliai“. Kad galėtų lankytis pas gydytojus nemokėdamas sveikatos draudimo mokesčio, Leonidas užsiregistravo darbo biržoje. „Dabar per mėnesį uždirbu vidutiniškai 1,5–2 tūkst. Lt, nesumoku nė lito valstybei ir dar papildomai gaunu bedarbio pašalpą, – ironiškai šypsosi jis. – Maža to, būdamas bedarbis naudojuosi lengvatomis komunaliniams mokesčiams, vaikai nemokamai maitinami mokykloje. Nors esu sveikas ir gaunu pajamų, oficialiai pasirinkau išlaikytinio statusą. Tačiau manęs sąžinė negraužia – valstybė mane įstūmė į tokią padėtį, kai labiau apsimoka gyventi iš pašalpų ir uždarbiauti nelegaliai.“</i></span></span></span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"><o:p></o:p></span></span></span></p> <p class="MsoNormal" style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">O kas nutiko SODRAI paskutiniaisiais metais? 2009 metais SODROS išlaidos sudarė 14,2 mlrd. Lt ir per metus paaugo 13 proc. Beveik tiek, kiek ir Lietuvos ekonomika – tik su priešingu ženklu. Palyginus su 2006 metais išlaidos padvigubėjo, o 2003 – patrigubėjo. Didžiausioji dalis SODROS išlaidų teko pensijoms – 8,3 mlrd. Lt. Išlaidos pensijoms pasistiebė 4 proc., o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą išaugo 6 proc. iki 833 lt. Dar didesnis šuolis teko ligos ir motinystės draudimui – 26 proc. Jų 2009 metais išmokėta 2,1 mlrd. Lt, 2003 metais – 359 mln. Lt. </span></span></p><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgSuGhD-7NZTPgcswap_nQTMif0a6wulNN3aEMRRhisg2TZjiv_QNSdE05inAkWBUG3wPRBpx8ZIsLNIq-xeoYxjNPfyJxf_XROZr22qZdY28OhPjdvaF_WNSy2KxssadmD9p2M-JOOzUep/s1600/sodra1.bmp"><img src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgSuGhD-7NZTPgcswap_nQTMif0a6wulNN3aEMRRhisg2TZjiv_QNSdE05inAkWBUG3wPRBpx8ZIsLNIq-xeoYxjNPfyJxf_XROZr22qZdY28OhPjdvaF_WNSy2KxssadmD9p2M-JOOzUep/s400/sodra1.bmp" border="0" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5470045425042794546" style="display: block; margin-top: 0px; margin-right: auto; margin-bottom: 10px; margin-left: auto; text-align: center; cursor: pointer; width: 400px; height: 240px; " /></a></div><div><div style="text-align: center;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Šaltinis: </span></span><a href="http://www.sodra.lt/"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">www.sodra.lt</span></span></a></div> <p class="MsoNormal" style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Pensijų, ligos bei motinystės draudimui kartu 2009 metais buvo išleista 10,4 mlrd. Lt. Daug tai, ar mažai? Nacionalinį biudžetą praėjusiais metais pasiekė 18,2 mlrd. Lt pajamų be ES paramos. Jei Lietuva būtų bandžiusi gyventi tik savo išgalėmis, pensijoms, ligos ir motinystės išmokoms būtų paskirta 57 proc. visų biudžeto lėšų. T.y. likusioms valstybės funkcijoms - švietimui, sveikatos apsaugai, policijai, krašto apsaugai, keliams, ir dar daugybei kitų liktų 43 proc., arba 7,8 mlrd. Lt. Taip pat ir nedarbo draudimui, kuriam 2009 metais išleista 629 mln. Lt – dvigubai daugiau nei 2008. </span></span></p><p class="MsoNormal"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjr06mdFfTmaT2Djrp9nXyukkXRz0rxXSQRoc4-XcT8E97VjzsARxWs7zIP91lzKIVY18AQvrUAGWOsfpVXdHvKE3l55q4RGpyixdXSVdCWd8HBnopIU2pVbDfZ42y6R1avLGolJfnhNuuv/s1600/sodra2.bmp"><img src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjr06mdFfTmaT2Djrp9nXyukkXRz0rxXSQRoc4-XcT8E97VjzsARxWs7zIP91lzKIVY18AQvrUAGWOsfpVXdHvKE3l55q4RGpyixdXSVdCWd8HBnopIU2pVbDfZ42y6R1avLGolJfnhNuuv/s400/sodra2.bmp" border="0" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5470045504951956082" style="display: block; margin-top: 0px; margin-right: auto; margin-bottom: 10px; margin-left: auto; text-align: center; cursor: pointer; width: 400px; height: 221px; " /></a></p><div style="text-align: center;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Šaltinis: www.finmin.lt</span></span></div> <p class="MsoNormal" style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Kokias išvadas galime padaryti? Valdžia gana sėkmingai mažino administracines, biurokratines išlaidas, ką matėme iš <a href="http://teigiamai.blogspot.com/2010/03/susisiekimo-ministerijos-islaidos-2009.html">Susisiekimo ministerijos pavyzdžio</a>. Visus 2009 metus stengtasi neliesti labiausiai pažeidžiamų gyventojų sluoksnių, nes išmokos tuo metu net padidėjo</span></span><span lang="EN-US"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">. Vis tik finansų ministrė I.Šimonytė yra suabejojusi valstybės gebėjimu išlaikyti tokias aukštas išmokas esant mažiems mokesčiams vaizdinga fraze: "Ar ne per mažos kelnytės, tokiam dideliam užpakaliukui?". Dabar gi Leonidas yra nusprendęs, kad mokesčiai jam per dideli mokėti, piktinasi, k</span></span></span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">aip jau buvęs finansų ministras <a href="http://racas.lt/buvusio-finansu-ministro-atradimas-valstybe-skolinasi/">A.Butkevičius yra pareišk</a>ęs, tyliai praskolinama Lietuva Leonido bedarbio pašalpai sumokėti ir ateityje toliau piktinsis per maža pensija. <o:p></o:p></span></span></p> <p class="MsoNormal"><span class="Apple-style-span" style=" ;font-family:georgia;font-size:small;">Vaidotas Rūkas</span></p></div>Teigiamos naujienoshttp://www.blogger.com/profile/02458906634678192105noreply@blogger.com17tag:blogger.com,1999:blog-5761574712213244361.post-64362130355010227632010-05-10T22:12:00.003+03:002010-05-10T22:19:56.945+03:00Kovo mėnesio Lietuvos eksportas didžiausias per pastaruosius 16 mėnesių<div style="text-align: center;"><br /></div><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhBkk7dGVf2s_47FKxEXonCY87foj4hLq-pdY30zDAMJn5gDYh3KPEjWdeanMSfmHPR-Nbv5NQ6LS1vbYyS47Ld3FZVUZmF_wwvBMhTyFmebhBxWQbiH2yb_hpNmkbg6hyAqFpMgvbYTHnB/s1600/11.JPG"></a><div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Šiandien Statistikos departamentas </span></span><a href="http://www.stat.gov.lt/lt/news/view?id=7795"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">paskelbė</span></span></a><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;"> Lietuvos kovo mėnesio užsienio prekybos duomenis ir jie, kaip ir buvo galima tikėtis, toliau rodo teigiamas tendencijas. 2010 m. kovo mėn. eksportuota prekių už 3,8 mlrd. litų, importuota – už 4,5 mlrd. litų arba atitinkamai 20 ir 21 proc. (be mineralinių produktų 16 ir 18 proc.) daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Labiausiai prie eksporto augimo prisidėjo naftos produktų, plastikų ir jų dirbinių bei laivų eksportas. </span></span></div><div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Visgi reiktų pastebėti, kad pastaruosius kelis mėnesius importo augimo tempas susilygino su eksporto, o kadangi importas absoliučiu dydžiu yra didesnis, tai paskutinis 3 mėnesius užsienio prekybos balansas prastėja. Iš kitos pusės, žvelgiant į importo struktūrą matosi, jog importinių galutinio vartojimo prekių (jas paprastai vartoja gyventojai) importo pokytis yra vis dar neigiamas, o augimas fiksuojamas pagrinde tarpinių vartojimo prekių grupėje, kurias naudoja po truputį atsigaunanti pramonė. </span></span></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="color: rgb(0, 0, 238); -webkit-text-decorations-in-effect: underline; "><img src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhBkk7dGVf2s_47FKxEXonCY87foj4hLq-pdY30zDAMJn5gDYh3KPEjWdeanMSfmHPR-Nbv5NQ6LS1vbYyS47Ld3FZVUZmF_wwvBMhTyFmebhBxWQbiH2yb_hpNmkbg6hyAqFpMgvbYTHnB/s400/11.JPG" border="0" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5469721739817266994" style="display: block; margin-top: 0px; margin-right: auto; margin-bottom: 10px; margin-left: auto; text-align: center; cursor: pointer; width: 400px; height: 265px; " /></span></div><div style="text-align: center;"><i><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Šaltinis: Statistikos departamentas</span></i></div><div style="text-align: center;"><i><br /></i></div><div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Žemiau pateiktame grafike, galime matyti Statistikos departamento atliekamų apklausų rezultatus apie verslininkų prognozes. Mėlyna linija rodo, balansą tarp verslininkų atsakymų į klausimą apie atsargų lygį. Mažėjanti reikšmė reiškia, jog pagamintos produkcijos atsargų lygis verslininkų nuomone yra nepakankamas (kas reiškia, jog gamybos apimtis išaugs). Tuo tarpu raudona linija rodo balansą tarp verslininkų prognozių apie tai ar eksportas artimiausiu metu padidės ar sumažės. Kaip matosi iš grafiko nuo pernai metų gruodžio verslininkai vis labiau darosi optimistiškesni ir vis didesnė jų dalis mano, jog eksporto paklausa augs artimiausiais mėnesiais.</span></span></div><div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;"><br /></span></span></div><div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="color: rgb(0, 0, 238); -webkit-text-decorations-in-effect: underline; "><img src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgJxQSe4-kLLxjZ45fTxlQeQ3ITTSlLR9g7-2_0ctQkj0l34r7F7uLSFmzlEUO_gUAhlphDe4FEMsRuY-MH9iRLVgoxr7_-3Oc753Aysq9tIox3XL8aaU2RaKYw4I8AvVQszXj4z2R3VN32/s400/2.JPG" border="0" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5469721992382087170" style="display: block; margin-top: 0px; margin-right: auto; margin-bottom: 10px; margin-left: auto; text-align: center; cursor: pointer; width: 400px; height: 265px; " /></span></div><div style="text-align: center;"><span class="Apple-style-span" style="color: rgb(0, 0, 238); -webkit-text-decorations-in-effect: underline; "><span class="Apple-style-span" style="color: rgb(0, 0, 0); "><i><span class="Apple-style-span" style="font-size: small; ">Šaltinis: Statistikos departamentas</span></i></span></span></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Tomas Krakauskas</span></span>Teigiamos naujienoshttp://www.blogger.com/profile/02458906634678192105noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-5761574712213244361.post-13282078773608837922010-05-06T18:19:00.004+03:002010-05-06T18:28:15.725+03:00„Klaipėdos nafta“ balandį pademonstravo puikų rezultatą<a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiZ0J902SO57ko2brZnTiSc1b5hVMwKg94VGzLX9mU2f7Kk4varWqrl8ck4_5B-lsv2TbCXHaoqfGBETsY6kpgqBQK1JN-39-xUxxg9WJroyMNUQpGYCqbfi0iCSP6OK59uWGLba-V_It-P/s1600/aas.bmp"><meta equiv="Content-Type" content="text/html; charset=utf-8"><meta name="ProgId" content="Word.Document"><meta name="Generator" content="Microsoft Word 11"><meta name="Originator" content="Microsoft Word 11"><link rel="File-List" href="file:///C:%5CDOCUME%7E1%5CTadas%5CLOCALS%7E1%5CTemp%5Cmsohtml1%5C01%5Cclip_filelist.xml"><!--[if gte mso 9]><xml> <w:worddocument> <w:view>Normal</w:View> <w:zoom>0</w:Zoom> <w:hyphenationzone>19</w:HyphenationZone> <w:punctuationkerning/> <w:validateagainstschemas/> <w:saveifxmlinvalid>false</w:SaveIfXMLInvalid> <w:ignoremixedcontent>false</w:IgnoreMixedContent> <w:alwaysshowplaceholdertext>false</w:AlwaysShowPlaceholderText> <w:compatibility> <w:breakwrappedtables/> <w:snaptogridincell/> <w:wraptextwithpunct/> <w:useasianbreakrules/> <w:dontgrowautofit/> </w:Compatibility> <w:browserlevel>MicrosoftInternetExplorer4</w:BrowserLevel> </w:WordDocument> </xml><![endif]--><!--[if gte mso 9]><xml> <w:latentstyles deflockedstate="false" latentstylecount="156"> </w:LatentStyles> </xml><![endif]--><style> <!-- /* Style Definitions */ p.MsoNormal, li.MsoNormal, div.MsoNormal {mso-style-parent:""; margin:0cm; margin-bottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:12.0pt; font-family:"Times New Roman"; mso-fareast-font-family:"Times New Roman";} @page Section1 {size:612.0pt 792.0pt; margin:3.0cm 1.0cm 2.0cm 3.0cm; mso-header-margin:1.0cm; mso-footer-margin:1.0cm; mso-paper-source:0;} div.Section1 {page:Section1;} --> </style><!--[if gte mso 10]> <style> /* Style Definitions */ table.MsoNormalTable {mso-style-name:"Table Normal"; mso-tstyle-rowband-size:0; mso-tstyle-colband-size:0; mso-style-noshow:yes; mso-style-parent:""; mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt; mso-para-margin:0cm; mso-para-margin-bottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:10.0pt; font-family:"Times New Roman"; mso-ansi-language:#0400; mso-fareast-language:#0400; mso-bidi-language:#0400;} </style> <![endif]--></a><meta equiv="Content-Type" content="text/html; charset=utf-8"><meta name="ProgId" content="Word.Document"><meta name="Generator" content="Microsoft Word 11"><meta name="Originator" content="Microsoft Word 11"><link rel="File-List" href="file:///C:%5CDOCUME%7E1%5CTadas%5CLOCALS%7E1%5CTemp%5Cmsohtml1%5C01%5Cclip_filelist.xml"><!--[if gte mso 9]><xml> <w:worddocument> <w:view>Normal</w:View> <w:zoom>0</w:Zoom> <w:hyphenationzone>19</w:HyphenationZone> <w:punctuationkerning/> <w:validateagainstschemas/> <w:saveifxmlinvalid>false</w:SaveIfXMLInvalid> <w:ignoremixedcontent>false</w:IgnoreMixedContent> <w:alwaysshowplaceholdertext>false</w:AlwaysShowPlaceholderText> <w:compatibility> <w:breakwrappedtables/> <w:snaptogridincell/> <w:wraptextwithpunct/> <w:useasianbreakrules/> <w:dontgrowautofit/> </w:Compatibility> <w:browserlevel>MicrosoftInternetExplorer4</w:BrowserLevel> </w:WordDocument> </xml><![endif]--><!--[if gte mso 9]><xml> <w:latentstyles deflockedstate="false" latentstylecount="156"> </w:LatentStyles> </xml><![endif]--><style> <!-- /* Style Definitions */ p.MsoNormal, li.MsoNormal, div.MsoNormal {mso-style-parent:""; margin:0cm; margin-bottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:12.0pt; font-family:"Times New Roman"; mso-fareast-font-family:"Times New Roman";} @page Section1 {size:612.0pt 792.0pt; margin:3.0cm 1.0cm 2.0cm 3.0cm; mso-header-margin:1.0cm; mso-footer-margin:1.0cm; mso-paper-source:0;} div.Section1 {page:Section1;} --> </style><!--[if gte mso 10]> <style> /* Style Definitions */ table.MsoNormalTable {mso-style-name:"Table Normal"; mso-tstyle-rowband-size:0; mso-tstyle-colband-size:0; mso-style-noshow:yes; mso-style-parent:""; mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt; mso-para-margin:0cm; mso-para-margin-bottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:10.0pt; font-family:"Times New Roman"; mso-ansi-language:#0400; mso-fareast-language:#0400; mso-bidi-language:#0400;} </style> <![endif]--> <p class="MsoNormal" style="text-align: justify;">Šiandien trumpai norėtųsi pasidžiaugti puikiais AB „Klaipėdos naftos“ pasiektais 2010 m. balandžio mėn. krovos rezultatais. Įmonė praėjusį mėn. perpylė 740 tūkst. tonų naftos produktų, arba 68,9 proc. daugiau nei prieš metus atitinkamu laikotarpiu. Žinoma, praėjusių metų balandį „Klaipėdos nafta“ krovos rezultatai buvo ypač silpni, tad gegužę tokių augimo tempų nebeišvysime, tačiau tai, kad įmonė ir šiais metais sugebės dirbti didesniu nei projektinis pajėgumu (7,1 mln. tonų), tampa labai realia galimybe. </p>
<br /><p class="MsoNormal" style="text-align: justify;"><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgajBY44RS79L1c5kM8D1MZj9k9TzfRzdbsxch7FQtcZxsROzfWnFyRxkonkAq8DPCs782UTZynpFGKxWyzah5U-Kir_Q6AsILvqA3Hs8WWN1KdEXMfda27Az4nxuiRGM6umN-CgUQSJMtw/s1600/dda.bmp"><img style="display: block; margin: 0px auto 10px; text-align: center; cursor: pointer; width: 400px; height: 226px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgajBY44RS79L1c5kM8D1MZj9k9TzfRzdbsxch7FQtcZxsROzfWnFyRxkonkAq8DPCs782UTZynpFGKxWyzah5U-Kir_Q6AsILvqA3Hs8WWN1KdEXMfda27Az4nxuiRGM6umN-CgUQSJMtw/s400/dda.bmp" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5468178302759854450" border="0" /></a></p><p class="MsoNormal" style="text-align: center;"><span style="font-size:85%;">Šaltinis: </span><span style="font-size:85%;"><span style="font-style: italic;">"Klaipėdos nafta"</span></span></p><p class="MsoNormal" style="text-align: center;">
<br /></p><p class="MsoNormal" style="text-align: justify;"><meta equiv="Content-Type" content="text/html; charset=utf-8"><meta name="ProgId" content="Word.Document"><meta name="Generator" content="Microsoft Word 11"><meta name="Originator" content="Microsoft Word 11"><link rel="File-List" href="file:///C:%5CDOCUME%7E1%5CTadas%5CLOCALS%7E1%5CTemp%5Cmsohtml1%5C01%5Cclip_filelist.xml"><!--[if gte mso 9]><xml> <w:worddocument> <w:view>Normal</w:View> <w:zoom>0</w:Zoom> <w:hyphenationzone>19</w:HyphenationZone> <w:punctuationkerning/> <w:validateagainstschemas/> <w:saveifxmlinvalid>false</w:SaveIfXMLInvalid> <w:ignoremixedcontent>false</w:IgnoreMixedContent> <w:alwaysshowplaceholdertext>false</w:AlwaysShowPlaceholderText> <w:compatibility> <w:breakwrappedtables/> <w:snaptogridincell/> <w:wraptextwithpunct/> <w:useasianbreakrules/> <w:dontgrowautofit/> </w:Compatibility> <w:browserlevel>MicrosoftInternetExplorer4</w:BrowserLevel> </w:WordDocument> </xml><![endif]--><!--[if gte mso 9]><xml> <w:latentstyles deflockedstate="false" latentstylecount="156"> </w:LatentStyles> </xml><![endif]--><style> <!-- /* Style Definitions */ p.MsoNormal, li.MsoNormal, div.MsoNormal {mso-style-parent:""; margin:0cm; margin-bottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:12.0pt; font-family:"Times New Roman"; mso-fareast-font-family:"Times New Roman";} @page Section1 {size:612.0pt 792.0pt; margin:3.0cm 1.0cm 2.0cm 3.0cm; mso-header-margin:1.0cm; mso-footer-margin:1.0cm; mso-paper-source:0;} div.Section1 {page:Section1;} --> </style><!--[if gte mso 10]> <style> /* Style Definitions */ table.MsoNormalTable {mso-style-name:"Table Normal"; mso-tstyle-rowband-size:0; mso-tstyle-colband-size:0; mso-style-noshow:yes; mso-style-parent:""; mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt; mso-para-margin:0cm; mso-para-margin-bottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:10.0pt; font-family:"Times New Roman"; mso-ansi-language:#0400; mso-fareast-language:#0400; mso-bidi-language:#0400;} </style> <![endif]--> </p><p class="MsoNormal" style="text-align: justify;">Būtina priminti, kad pagrindinis „Klaipėdos naftos“ paslaugų pirkėjas yra AB „Mažeikių nafta“, didžiąją dalį pagamintos produkcijos eksportuojanti per įmonės turimą terminalą pagal pasirašytą ilgalaikę sutartį. Pavyzdžiui, 2009 m. „Mažeikių naftos“ produkcijos perpylimas sudarė 61,6 proc. visų per „Klaipėdos naftos“ terminalą perpiltų naftos produktų. Įdomu tai, kad praėjusiais metais „Mažeikių nafta“ netgi sugebėjo padidinti eksporto apimtis per „Klaipėdos naftą“, nors gamykla sumažino naftos produktų gamybą. Tai parodo, kad vienintelė Lietuvos naftos perdirbimo įmonė 2009 m. šiek tiek kompensavo stiprų degalų pardavimų smukimą Lietuvos ir Latvijos rinkose, padidindama eksporto srautų apimtis.</p><p class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<br /></p> <p class="MsoNormal" style="text-align: justify;"><o:p> </o:p></p> <p class="MsoNormal" style="text-align: justify;">Likusi „Klaipėdos naftos“ perpilama naftos produkcija atkeliauja iš Rusijos (Ufos („Bashneft), Saratovo (TNK-BP), Maskvos („Gazpromneft“), Riazanės („TNK BP“)) ir Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų. Naftos produktų pervežimu iš šių gamyklų užsiima lietuviško kapitalo įmonė AB „Naftos grupė“. Praėjusiais metais šios įmonės produkcijos perpylimo apimtys sumažėjo, bet jau šiais metais perpylimai turėtų išaugti trečdaliu pasak pačios „Naftos grupės“ daromų prognozių.</p> <p class="MsoNormal" style="text-align: justify;"><o:p> </o:p></p><p></p><div style="text-align: center;"><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiZ0J902SO57ko2brZnTiSc1b5hVMwKg94VGzLX9mU2f7Kk4varWqrl8ck4_5B-lsv2TbCXHaoqfGBETsY6kpgqBQK1JN-39-xUxxg9WJroyMNUQpGYCqbfi0iCSP6OK59uWGLba-V_It-P/s1600/aas.bmp"><img style="display: block; margin: 0px auto 10px; text-align: center; cursor: pointer; width: 400px; height: 277px;" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiZ0J902SO57ko2brZnTiSc1b5hVMwKg94VGzLX9mU2f7Kk4varWqrl8ck4_5B-lsv2TbCXHaoqfGBETsY6kpgqBQK1JN-39-xUxxg9WJroyMNUQpGYCqbfi0iCSP6OK59uWGLba-V_It-P/s400/aas.bmp" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5468178438064379154" border="0" /></a><span style="font-size:85%;">Šaltinis: </span><span style="font-size:85%;"><span style="font-style: italic;">"Klaipėdos nafta"</span>
<br /></span></div>
<br /><meta equiv="Content-Type" content="text/html; charset=utf-8"><meta name="ProgId" content="Word.Document"><meta name="Generator" content="Microsoft Word 11"><meta name="Originator" content="Microsoft Word 11"><link rel="File-List" href="file:///C:%5CDOCUME%7E1%5CTadas%5CLOCALS%7E1%5CTemp%5Cmsohtml1%5C01%5Cclip_filelist.xml"><link rel="Edit-Time-Data" href="file:///C:%5CDOCUME%7E1%5CTadas%5CLOCALS%7E1%5CTemp%5Cmsohtml1%5C01%5Cclip_editdata.mso"><!--[if !mso]> <style> v\:* {behavior:url(#default#VML);} o\:* {behavior:url(#default#VML);} w\:* {behavior:url(#default#VML);} .shape {behavior:url(#default#VML);} </style> <![endif]--><!--[if gte mso 9]><xml> <w:worddocument> <w:view>Normal</w:View> <w:zoom>0</w:Zoom> <w:hyphenationzone>19</w:HyphenationZone> <w:punctuationkerning/> <w:validateagainstschemas/> <w:saveifxmlinvalid>false</w:SaveIfXMLInvalid> <w:ignoremixedcontent>false</w:IgnoreMixedContent> <w:alwaysshowplaceholdertext>false</w:AlwaysShowPlaceholderText> <w:compatibility> <w:breakwrappedtables/> <w:snaptogridincell/> <w:wraptextwithpunct/> <w:useasianbreakrules/> <w:dontgrowautofit/> </w:Compatibility> <w:browserlevel>MicrosoftInternetExplorer4</w:BrowserLevel> </w:WordDocument> </xml><![endif]--><!--[if gte mso 9]><xml> <w:latentstyles deflockedstate="false" latentstylecount="156"> </w:LatentStyles> </xml><![endif]--><style> <!-- /* Style Definitions */ p.MsoNormal, li.MsoNormal, div.MsoNormal {mso-style-parent:""; margin:0cm; margin-bottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:12.0pt; font-family:"Times New Roman"; mso-fareast-font-family:"Times New Roman";} @page Section1 {size:595.3pt 841.9pt; margin:2.0cm 2.0cm 2.0cm 2.0cm; mso-header-margin:1.0cm; mso-footer-margin:1.0cm; mso-paper-source:0;} div.Section1 {page:Section1;} --> </style><!--[if gte mso 10]> <style> /* Style Definitions */ table.MsoNormalTable {mso-style-name:"Table Normal"; mso-tstyle-rowband-size:0; mso-tstyle-colband-size:0; mso-style-noshow:yes; mso-style-parent:""; mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt; mso-para-margin:0cm; mso-para-margin-bottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:10.0pt; font-family:"Times New Roman"; mso-ansi-language:#0400; mso-fareast-language:#0400; mso-bidi-language:#0400;} </style> <![endif]--> <p class="MsoNormal" style="text-align: justify;">Nesunku suprasti, kad tokios veiklos apimtys turėtų leisti „Klaipėdos naftai“ 2010 m. vėl parodyti gerus pelningumo rezultatus. Lietuvos potencialas ilgesniu laikotarpiu didinti naftos perpylimo apimtis taip pat išlieka nemažas, vien prisiminus galimybę pagelbėti Baltarusijai, importuojant naftą iš Venesuelos. Tik žinoma, ši strateginė įmonė yra persipynusi politinių peripetijų tinkle, tad daug ką lems ir mūsų valdžios atstovų veiksmų protingumas.</p> <p class="MsoNormal" style="text-align: left;">
<br /><!--[if gte vml 1]><v:shapetype id="_x0000_t75" coordsize="21600,21600" spt="75" preferrelative="t" path="m@4@5l@4@11@9@11@9@5xe" filled="f" stroked="f"> <v:stroke joinstyle="miter"> <v:formulas> <v:f eqn="if lineDrawn pixelLineWidth 0"> <v:f eqn="sum @0 1 0"> <v:f eqn="sum 0 0 @1"> <v:f eqn="prod @2 1 2"> <v:f eqn="prod @3 21600 pixelWidth"> <v:f eqn="prod @3 21600 pixelHeight"> <v:f eqn="sum @0 0 1"> <v:f eqn="prod @6 1 2"> <v:f eqn="prod @7 21600 pixelWidth"> <v:f eqn="sum @8 21600 0"> <v:f eqn="prod @7 21600 pixelHeight"> <v:f eqn="sum @10 21600 0"> </v:formulas> <v:path extrusionok="f" gradientshapeok="t" connecttype="rect"> <o:lock ext="edit" aspectratio="t"> </v:shapetype><v:shape id="_x0000_i1025" type="#_x0000_t75" style="'width:393.75pt;"> <v:imagedata src="file:///C:\DOCUME~1\Tadas\LOCALS~1\Temp\msohtml1\01\clip_image001.emz" title=""> </v:shape><![endif]--><!--[if !vml]--></p><p class="MsoNormal" style="text-align: left;">Tadas Povilauskas
<br /><!--[endif]--></p>
<br />Teigiamos naujienoshttp://www.blogger.com/profile/02458906634678192105noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5761574712213244361.post-69784658348545160932010-05-05T23:28:00.009+03:002010-05-06T08:26:10.849+03:00Mažmeninės prekybos sektoriuje daugiau stabilizacijos požymių<div style="text-align: justify;"><span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Jau esame kalbėję apie teigiamus </span></span></span><a href="http://teigiamai.blogspot.com/2010/04/lietuvos-pramone-po-17-menesiu.html"><span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">pokyčius pramonės </span></span></span></a><span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">sektoriuje, kas sudaro nemažą dalį Lietuvos BVP (2009 metais – 20,4 proc.). Verta pašnekėti ir apie kitą svarbią BVP sudedamąją dalį – mažmeninę prekybą, kuri 2009 metų sudarė apie 24 proc. BVP. Praėjusią savaitę Lietuvos statistikos departamentas paskelbė </span></span></span><a href="http://www.stat.gov.lt/lt/news/view/?id=7770"><span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">kovo mėn. duomenis</span></span></span></a><span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">.</span></span></span></div><span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;"><br /></span></span><img id="BLOGGER_PHOTO_ID_5467886546740780082" style="DISPLAY: block; MARGIN: 0px auto 10px; WIDTH: 400px; CURSOR: hand; HEIGHT: 281px; TEXT-ALIGN: center" alt="" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgvY3Nntz-XgXK6gQc5jQkJugQ4WV0bkzU1zLbd7gX26z5um40w1D5DeFTKRlfNKjcfz2f4ZHFbwMjj1SDT2aYwYp4GqgyIlGf4Lf7p_AqdE9G8iWzK0eMc-k1HZlkVX9JfFBDwjnPjOSED/s400/untitled.GIF" border="0" /><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><div style="text-align: center;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small; ">Šaltinis: LR statistikos departamentas</span></div><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;"><br /><div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="font-family: Georgia, serif; font-size: 16px; "><span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Matyti, kad mažmeninės prekybos kritimo tempai yra mažesni, tačiau kovo mėnesį dar fiksuotas gan didelis 9,5 proc. kritimas, lyginant su 2009 metų kovu. Pagrindinė priežastys, neleidžiančios mažmeninei prekybai augti – tebeaugantis nedarbas ir sumažėjusios pajamos. Iš kitos pusės, iš praėjusios savaitės LR statistikos departamento </span></span></span><a href="http://www.stat.gov.lt/lt/news/view?id=7778&PHPSESSID=e6e9f90fc11ffae8a7ed7bb8ba0bfd67"><span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">apklausos</span></span></span></a><span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">, mažmeninės prekybos įmonių vadovai padėtį savo versle balandį vertina teigiamiau negu vasarį: prekių apyvartos sumažėjimą nurodė 44 proc., o augimą 13 proc., kai kovo mėn. buvo atitinkamai 82 ir 6 proc. Be to, artimiausiais mėnesiais įmonių ekonominė situacija pagerės 8 proc. apklaustų vadovų bendrovėse, o pablogės 23 proc., kai vasarį buvo 6 ir 30 proc.</span></span></span></span></div></span></span></span><span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;"><br /></span></span><img id="BLOGGER_PHOTO_ID_5467887923700350546" style="DISPLAY: block; MARGIN: 0px auto 10px; WIDTH: 400px; CURSOR: hand; HEIGHT: 180px; TEXT-ALIGN: center" alt="" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEilwBlGCe0QRinrGrBUYIMHAJGizI4LQED9X5l_Y6kd_WqKIH1i-cepm4XAWLxXXz9O4VGmXKmRcoU0W8FQb2WIrxQPfIBPhBAdffe3tbjc02y20r1fTCwNpcICp7HU684E8_KvH_hc46yh/s400/Pasitik_3.gif" border="0" /><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;"><div style="text-align: center;">Šaltinis: LR statistikos departamentas</div><br /><div style="text-align: justify;">Nors dar daugiau yra manančių apie sunkesnę padėtį ateityje, tačiau pesimizmas truputi mažėja. Jei vidinis vartojimas atsigaus, kas lems ir mažmeninės prekybos nebe kritimą, tai bus vienas iš paskutiniųjų veiksnių, kai Lietuva galutinai išbrįs iš recesijos. Tai laukti nereiks labai ilgai, teigiamai.lt mano, jog toks teigiamas pokytis mažmeninėje prekybos bus fiksuotas jau šiais metais.</div><br /><br />Regimantas Valentonis</span></span></span>Teigiamos naujienoshttp://www.blogger.com/profile/02458906634678192105noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5761574712213244361.post-84785570089701250322010-05-04T20:08:00.007+03:002010-05-04T20:18:33.575+03:00Paskutiniųjų metų pokyčiai bankininkystės sektoriuje<div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Tokių didelių pokyčių kaip bankininkystės sektorius nuo 2009 metų kaži ar turėjo nors vienas kitas. Nepaisant to, kad bankai per paskutiniuosius 15 mėnesių (nuo 2009 metų) patyrė net 3,2 mlrd. Lt nuostolio, tačiau žvelgiant į vykusius procesus, galima atrasti ir teigiamų pokyčių. Apie mažėjančią priklausomybę nuo išorės, t.y. Skandinaviškų bankų finansavimo dar </span></span><a href="http://teigiamai.blogspot.com/2009/11/komerciniu-banku-grynieji-isiskolinimai.html"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">lapkritį teiravomės Lietuvos bankų asociacijos prezidento S.Kropo</span></span></a><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">, aptarėme </span></span><a href="http://teigiamai.blogspot.com/2009/11/skolu-nasta-lietuviams-nuo-metu.html"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">mažėjančią skolų naštą</span></span></a><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"> lietuviams, o krintančios palūkanų normos buvo viena dažnesnių temų. Šį kartą bandysiu kompleksiškai ir vizualiai perteikti bankinės sistemos struktūrą ir joje įvykusius pasikeitimus.</span></span></div> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Kaip ir kiekvienas įmonės balansas, taip ir bankinio sektoriaus struktūra turi dvi puses: turtą vienoje pusėje ir įsipareigojimus bei nuosavybę kitoje. 2010 metų kovą bankų turtas sudarė 89 mlrd. Lt ir beveik siekė 100</span></span><span lang="EN-US"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">%</span></span></span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"> nuo BVP. Per metus bankų turtas susitraukė 3 mlrd. Lt, tačiau bankų įsipareigojimai – dvigubai daugiau. Todėl bankų nuosavybė, kuriai Lietuvos bankas priskyrė ne tik kapitalą, bet ir atsargas bei atidėjinius blogoms paskoloms ir kitam turtui, turėjo kompensuoti šį kritimą. Ji per 15 mėnesių dėl nuostolių mažėjo 3,2 mlrd. Lt, įvairiomis kapitalo didinimo formomis augo 1,75 mlrd. Lt, tad likęs padidėjimas sietinas su atidėjiniais. </span></span></p><p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiIZRXYYypF3GFO6J-buH2d1cbct3UVDTDxxV6oKYIJgxafoDV5Ug5uWg5u1SWZnFNEMoGsXn4q_WDUhBEX_XBUIfUv91vAhkcFPkFE49fR3myw_yaAIy-rkrBwphkDTRM7_NNnhMIGCLz6/s1600/sistema.bmp"><img src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEiIZRXYYypF3GFO6J-buH2d1cbct3UVDTDxxV6oKYIJgxafoDV5Ug5uWg5u1SWZnFNEMoGsXn4q_WDUhBEX_XBUIfUv91vAhkcFPkFE49fR3myw_yaAIy-rkrBwphkDTRM7_NNnhMIGCLz6/s400/sistema.bmp" border="0" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5467463417710316258" style="display: block; margin-top: 0px; margin-right: auto; margin-bottom: 10px; margin-left: auto; text-align: center; cursor: pointer; width: 400px; height: 206px; " /></a></p><div style="text-align: center;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Šaltinis:<a href="http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7271&lang=lt"> </a></span></span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"><a href="http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7271&lang=lt">www.lba.lt</a></span></span></div> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Tris ketvirtadalius bankų turto sudaro paskolos. Įvairių formų paskolos valdžiai tebuvo 5</span></span><span lang="EN-US"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">%</span></span></span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"> nuo bankų turto. Gana reikšmingą turto dalį sudarė išorės turtas. </span></span></p><p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgzBE8A8xcoBT21CP_uGeIdF9ndwKIe7vPqKM8XQNX_REX2BXscHekAeASGqcVRPp5p3aknScKWiiCcFcSPDG21PHbJsNq8R5QQjYJxmpt4z2gtMrz2Oosp_E9-6nnYQL1IQTw5Xz_gLq4G/s1600/turtas.bmp"><img src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgzBE8A8xcoBT21CP_uGeIdF9ndwKIe7vPqKM8XQNX_REX2BXscHekAeASGqcVRPp5p3aknScKWiiCcFcSPDG21PHbJsNq8R5QQjYJxmpt4z2gtMrz2Oosp_E9-6nnYQL1IQTw5Xz_gLq4G/s400/turtas.bmp" border="0" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5467463529873616866" style="display: block; margin-top: 0px; margin-right: auto; margin-bottom: 10px; margin-left: auto; text-align: center; cursor: pointer; width: 400px; height: 241px; " /></a></p><div style="text-align: center;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Šaltinis: </span></span><a href="http://www.lba.lt/"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">www.lba.lt</span></span></a></div> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Turto pokyčiai bankų balansuose buvo labai dideli. Suteiktos paskolos mažėjo net 8,5 mlrd. Lt, dalis šio mažėjimo įvyko dėl nurašymų. Paskolos valdžiai tiriamu laikotarpiu augo ne itin reikšminga, mažesne nei 1 mlrd. Lt suma, o per pusmetį ji susitraukė 240 mln. Lt. Kita vertus, išorės turtas padidėjo daugiau nei 3 mlrd. Lt. Tikėtina, kad Lietuvos bankai galėjo investuoti į užsienio valstybių vyriausybių vertybinius popierius arba su motiniais bankais susijusius skolos instrumentus.</span></span></p><p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgYAgL-fIQGRdpbEPeHvfLT6nlhrUUvOCXvn9rX1qtRRyXv_tpoPpEpNpPsWqluodxxdsV-ulqeRi5KVUg1AR9jx0LJfF5WsCecdznzws0i09HalrjDt7c8JXlHcgD0DsLaqU73DUruuR90/s1600/turto+pokytis.bmp"><img src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgYAgL-fIQGRdpbEPeHvfLT6nlhrUUvOCXvn9rX1qtRRyXv_tpoPpEpNpPsWqluodxxdsV-ulqeRi5KVUg1AR9jx0LJfF5WsCecdznzws0i09HalrjDt7c8JXlHcgD0DsLaqU73DUruuR90/s400/turto+pokytis.bmp" border="0" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5467464077368714226" style="display: block; margin-top: 0px; margin-right: auto; margin-bottom: 10px; margin-left: auto; text-align: center; cursor: pointer; width: 400px; height: 274px; " /></a></p><div style="text-align: center;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Šaltinis: </span></span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"><a href="http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7271&lang=lt">www.lba.lt</a></span></span></div> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Bankų įsipareigojimų ir kapitalo pusė patyrė rimčiausių pokyčių. Didžiausią dalį įsipareigojimų sudaro indėliai, 3</span></span><span lang="EN-US"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">%</span></span></span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"> - valdžios. Itin didelė dalis, net 37</span></span><span lang="EN-US"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">%</span></span></span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"> įsipareigojimų priklauso nuo išorės. Tiesa 2008 metų pabaigoje ši dalis buvo net 46</span></span><span lang="EN-US"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">%</span></span></span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">. Didelio disbalanso susidarymas buvo viena krizės mūsų šalyje priežasčių, nes paskolų portfelis dėl to pūtėsi ne pagal valstybės išgales. </span></span><span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"> </span></span></span></p><p class="MsoNormal" style="text-align:justify"></p><p class="MsoNormal" style="text-align: justify; "><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjzSUB6rKakdOSPCRkWWGRketW3i5NwQVWmGf3vphbwNDnFHi37vi1_z2xqHms5MLAX4rRVffjUy7jv_H0yK61qU5nph5L1k5BU5p991od6YrQ7YwVmOpzMN_T2lFWnUfSMJF1hlWtnePqh/s1600/isipareigojimu+strukt.bmp"><img src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjzSUB6rKakdOSPCRkWWGRketW3i5NwQVWmGf3vphbwNDnFHi37vi1_z2xqHms5MLAX4rRVffjUy7jv_H0yK61qU5nph5L1k5BU5p991od6YrQ7YwVmOpzMN_T2lFWnUfSMJF1hlWtnePqh/s400/isipareigojimu+strukt.bmp" border="0" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5467463634847430818" style="display: block; margin-top: 0px; margin-right: auto; margin-bottom: 10px; margin-left: auto; text-align: center; cursor: pointer; width: 400px; height: 241px; " /></a></p><div style="text-align: center;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Šaltinis: </span></span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"><a href="http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7271&lang=lt">www.lba.lt</a></span></span></div><p></p> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Iš žemiau esančio grafiko matyti, jog valdžios indėliai išaugo 1,5 mlrd. Lt, o per paskutinįjį pusmetį net 2,8 mlrd. Lt. Žinoma, to priežastis – užsienyje išplatintų euroobligacijų emisijos, tačiau jos buvo viena iš priežasčių, leidusių sumažinti įtampą tarpbankinėje skolinimosi rinkoje, kas lėmė iki rekordinių žemumų kritusį VILIBOR. Galima sakyti, jog tokiu būdų valstybė gelbėjo verslą ir gyventojus nuo aukštų palūkanų, tačiau palūkanų sąnaudas prisiimdama ant savęs. Norisi tikėtis, jog gyventojai bei verslas tai įvertins atsigaunančiu vartojimu ir kuriama pridėtine verte, bei sumokės daugiau mokesčių į biudžetą už šią pagalbą :) </span></span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">. Kad ir kaip būtų keista, gyventojai sunkiu ekonomikai metu surado papildomus 2 mlrd. Lt, kuriuos padėjo kaip indėlius bankuose. Itin matomas labai ryškus pokytis – išorės įsipareigojimų sumažėjimas net 9,4 mlrd. Lt, 7,4 mlrd. Lt iš jų – per paskutiniuosius pusę metų. Įvertinus išaugusį išorės turtą, grynieji išorės įsipareigojimai susitraukė net 12,6 mlrd. Lt. Tokia pinigų suma buvo išimta per bankus iš Lietuvos ekonomikos bei „išsiųsta“ užsienin, kuri tikrai neprisidėjo prie BVP augimo ar mažesnio kritimo. </span></span><span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"> </span></span></span><span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"> </span></span></span><span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"> </span></span></span></p><p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhMSHm6kVbqN0fzYK1zB_qDei7_uyu0AOZW0jM8A0K0_O_m53t8tDNFNKOgtQE1kmQK84_BYEYFxPg0QvXvO6BqX5pRwZFsiaDGenMkgVvq7yfuYuQvVqHvhuWuNEADXlNWk0Di_e8-BoBY/s1600/isipareigojimai.bmp"><img src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhMSHm6kVbqN0fzYK1zB_qDei7_uyu0AOZW0jM8A0K0_O_m53t8tDNFNKOgtQE1kmQK84_BYEYFxPg0QvXvO6BqX5pRwZFsiaDGenMkgVvq7yfuYuQvVqHvhuWuNEADXlNWk0Di_e8-BoBY/s400/isipareigojimai.bmp" border="0" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5467463763229402994" style="display: block; margin-top: 0px; margin-right: auto; margin-bottom: 10px; margin-left: auto; text-align: center; cursor: pointer; width: 400px; height: 257px; " /></a></p><div style="text-align: center;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Šaltinis: </span></span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"><a href="http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7271&lang=lt">www.lba.lt</a></span></span></div> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Žiūrėdami į ateitį, galime vėl tikėtis priešingų pokyčių. Paskolų ir indėlių santykis pasidarė priimtinesnis, bankuose atsirado likvidumas, todėl naujai išduodamų paskolų apimtys turėtų augti. Kol paskolų maržos Lietuvoje vis aukštos, motininiai bankai dar ir skubins Lietuviškuosius skolinti. Tuo tarpu iki rekordinių žemumų kritusios indėlių palūkanos gyventojų nebeskatins taupyti, tad tikėtinas nuosaikus indėlių mažėjimas arba stabilizacija. </span></span></p> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Vaidotas Rūkas</span></span></p>Teigiamos naujienoshttp://www.blogger.com/profile/02458906634678192105noreply@blogger.com5tag:blogger.com,1999:blog-5761574712213244361.post-52304100789514773192010-05-03T21:52:00.005+03:002010-05-03T22:38:32.339+03:00Vartotojų pasitikėjimas šalies ekonomine padėtimi auga jau ketvirtą mėnesį iš eilės<div style="text-align: center;"><br /></div><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgElTVmcVFrTZnNfTx1KdluMrYw2x7YXbTIV3Pmk5IEcLwuHUjWzs3HFJ_dUiWh6hy8ygIkrDtVs3lqh6XiNop7By4j6yAWFA_n6FL5Y0A7OFzilc9A_FrM25Qwf_A-yBp-S4OlDtj_9Var/s1600/1.bmp"></a><div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Praėjusią savaitę Statistikos departamentas </span><a href="http://www.stat.gov.lt/lt/news/view?id=7776"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">paskelbė</span></a><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"> balandžio mėnesio vartotojų pasitikėjimo rodiklį. Priminsiu, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis – tai teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimą ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis yra vienas iš pirmaujančių indikatorių leidžiantis nuspėti būsimą gyventojų vartojimą ir mažmeninės prekybos duomenų tendenciją. Verta prisiminti, kad gyventojų vartojimas Lietuvoje sudaro net apie </span><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj7RSJKWvQ2FO5rAwI1qkJGO8KNYl0bxm_Hp4Mj44kXlDOH_XIqLW6fuZvi0wdZX0mRy1xtW_8pxb4PqzxbRNdC8jybh6F2vlCgA_rZZHCahHI4ofIMv638wI24lJ-xUZ3ZfDhDc9SnA8Qx/s1600/BVP+struktura.bmp"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">70 proc. BVP</span></a><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">, todėl vartotojų nuotaikos yra itin svarbios laukiant ekonomikos atsigavimo. Apačioje pateikiu vartotojų pasitikėjimo rodiklio grafiką bei rodiklio išskaidymą pagal atskirus klausimus. Norėtųsi pasidžiaugti, kad jau keletą mėnesių iš eilės vartotojai vis optimistiškiau vertina tiek Lietuvos ekonomikos, tiek savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas per ateinančius 12 mėnesių. </span></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="color: rgb(0, 0, 238); -webkit-text-decorations-in-effect: underline; "><img src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgElTVmcVFrTZnNfTx1KdluMrYw2x7YXbTIV3Pmk5IEcLwuHUjWzs3HFJ_dUiWh6hy8ygIkrDtVs3lqh6XiNop7By4j6yAWFA_n6FL5Y0A7OFzilc9A_FrM25Qwf_A-yBp-S4OlDtj_9Var/s400/1.bmp" border="0" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5467119672896304466" style="display: block; margin-top: 0px; margin-right: auto; margin-bottom: 10px; margin-left: auto; text-align: center; cursor: pointer; width: 400px; height: 274px; " /></span></div><div style="text-align: center;"><i><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Šaltinis: Statistikos departamentas</span></i></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Tiesa, Statistikos departamentas atlikdamas vartotojų nuomonių tyrimą renka informaciją ir apie kai kuriuos kitus vartotojų ketinimus, kurie nepatenka į bendrąjį vartotojų pasitikėjimo indeksą. Kaip matosi iš grafiko žemiau, vartotojai savo finansinę padėtį per praėjusius 12 mėnesių vis dar vertina vangiai. Nuotaikos taip pat išlieka niūrios dėl išlaidų didesniems pirkiniams ir ilgalaikio vartojimo prekių pirkimo artimiausiu metu. </span></span></div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="color: rgb(0, 0, 238); -webkit-text-decorations-in-effect: underline; "><img src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjRr05hdBRUpje1f3nOUmxiDQSckBL2LPpP6dcVhRphnHDtupGFx-0WrLYzYYTDLBURsvITkva5dyTBEO_GkuiWhFj9r65o92BtWmIGysYnlBWwSbln0d5Gcb-oGMi9YA7xmwb74IgWAoUG/s400/2.bmp" border="0" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5467119858491492274" style="display: block; margin-top: 0px; margin-right: auto; margin-bottom: 10px; margin-left: auto; text-align: center; cursor: pointer; width: 400px; height: 276px; " /></span></div><div style="text-align: center;"><i><span class="Apple-style-span" style=" ;font-size:small;">Šaltinis: Statistikos departamentas</span></i></div><div style="text-align: center;"><i><span class="Apple-style-span" style=" ;font-size:small;"><br /></span></i></div><div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;">Išvada: Vartotojų pasitikėjimas po truputį išsivaduoja iš stagnacijos, tačiau dar reikės luktelti keletą mėnesių, kol pamatysime bent kiek atsigaunančius mažmeninės prekybos duomenis. Tuo tarpų antrą ketvirtį, kaip ir pirmąjį, didžiausio indėlio ekonomikos augime galime tikėtis iš eksporto ir verslo investicijų didėjimo (ypač atsargu atstatymo). </span></span></div><div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><br /></span></span></div><div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;">Tomas Krakauskas</span></span></div>Teigiamos naujienoshttp://www.blogger.com/profile/02458906634678192105noreply@blogger.com465tag:blogger.com,1999:blog-5761574712213244361.post-16313275527433961402010-04-29T00:48:00.005+03:002010-04-29T01:09:08.937+03:00Pirmasis Lietuvos BVP įvertis teigiamai nuteikia dėl visų 2010 m. ekonomikos pokyčių<meta equiv="Content-Type" content="text/html; charset=utf-8"><meta name="ProgId" content="Word.Document"><meta name="Generator" content="Microsoft Word 11"><meta name="Originator" content="Microsoft Word 11"><link rel="File-List" href="file:///C:%5CDOCUME%7E1%5CTadas%5CLOCALS%7E1%5CTemp%5Cmsohtml1%5C01%5Cclip_filelist.xml"><!--[if gte mso 9]><xml> <w:worddocument> <w:view>Normal</w:View> <w:zoom>0</w:Zoom> <w:hyphenationzone>19</w:HyphenationZone> <w:punctuationkerning/> <w:validateagainstschemas/> <w:saveifxmlinvalid>false</w:SaveIfXMLInvalid> <w:ignoremixedcontent>false</w:IgnoreMixedContent> <w:alwaysshowplaceholdertext>false</w:AlwaysShowPlaceholderText> <w:compatibility> <w:breakwrappedtables/> <w:snaptogridincell/> <w:wraptextwithpunct/> <w:useasianbreakrules/> <w:dontgrowautofit/> </w:Compatibility> <w:browserlevel>MicrosoftInternetExplorer4</w:BrowserLevel> </w:WordDocument> </xml><![endif]--><!--[if gte mso 9]><xml> <w:latentstyles deflockedstate="false" latentstylecount="156"> </w:LatentStyles> </xml><![endif]--><style> <!-- /* Font Definitions */ @font-face {font-family:Verdana; panose-1:2 11 6 4 3 5 4 4 2 4; mso-font-charset:186; mso-generic-font-family:swiss; mso-font-pitch:variable; mso-font-signature:536871559 0 0 0 415 0;} /* Style Definitions */ p.MsoNormal, li.MsoNormal, div.MsoNormal {mso-style-parent:""; margin:0cm; margin-bottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:12.0pt; font-family:"Times New Roman"; mso-fareast-font-family:"Times New Roman";} @page Section1 {size:612.0pt 792.0pt; margin:3.0cm 1.0cm 2.0cm 3.0cm; mso-header-margin:1.0cm; mso-footer-margin:1.0cm; mso-paper-source:0;} div.Section1 {page:Section1;} --> </style><!--[if gte mso 10]> <style> /* Style Definitions */ table.MsoNormalTable {mso-style-name:"Table Normal"; mso-tstyle-rowband-size:0; mso-tstyle-colband-size:0; mso-style-noshow:yes; mso-style-parent:""; mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt; mso-para-margin:0cm; mso-para-margin-bottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:10.0pt; font-family:"Times New Roman"; mso-ansi-language:#0400; mso-fareast-language:#0400; mso-bidi-language:#0400;} </style> <![endif]--><meta equiv="Content-Type" content="text/html; charset=utf-8"><meta name="ProgId" content="Word.Document"><meta name="Generator" content="Microsoft Word 11"><meta name="Originator" content="Microsoft Word 11"><link rel="File-List" href="file:///C:%5CDOCUME%7E1%5CTadas%5CLOCALS%7E1%5CTemp%5Cmsohtml1%5C01%5Cclip_filelist.xml"><!--[if gte mso 9]><xml> <w:worddocument> <w:view>Normal</w:View> <w:zoom>0</w:Zoom> <w:hyphenationzone>19</w:HyphenationZone> <w:punctuationkerning/> <w:validateagainstschemas/> <w:saveifxmlinvalid>false</w:SaveIfXMLInvalid> <w:ignoremixedcontent>false</w:IgnoreMixedContent> <w:alwaysshowplaceholdertext>false</w:AlwaysShowPlaceholderText> <w:compatibility> <w:breakwrappedtables/> <w:snaptogridincell/> <w:wraptextwithpunct/> <w:useasianbreakrules/> <w:dontgrowautofit/> </w:Compatibility> <w:browserlevel>MicrosoftInternetExplorer4</w:BrowserLevel> </w:WordDocument> </xml><![endif]--><!--[if gte mso 9]><xml> <w:latentstyles deflockedstate="false" latentstylecount="156"> </w:LatentStyles> </xml><![endif]--><style> <!-- /* Font Definitions */ @font-face {font-family:Verdana; panose-1:2 11 6 4 3 5 4 4 2 4; mso-font-charset:186; mso-generic-font-family:swiss; mso-font-pitch:variable; mso-font-signature:536871559 0 0 0 415 0;} /* Style Definitions */ p.MsoNormal, li.MsoNormal, div.MsoNormal {mso-style-parent:""; margin:0cm; margin-bottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:12.0pt; font-family:"Times New Roman"; mso-fareast-font-family:"Times New Roman";} @page Section1 {size:612.0pt 792.0pt; margin:3.0cm 1.0cm 2.0cm 3.0cm; mso-header-margin:1.0cm; mso-footer-margin:1.0cm; mso-paper-source:0;} div.Section1 {page:Section1;} --> </style><!--[if gte mso 10]> <style> /* Style Definitions */ table.MsoNormalTable {mso-style-name:"Table Normal"; mso-tstyle-rowband-size:0; mso-tstyle-colband-size:0; mso-style-noshow:yes; mso-style-parent:""; mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt; mso-para-margin:0cm; mso-para-margin-bottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:10.0pt; font-family:"Times New Roman"; mso-ansi-language:#0400; mso-fareast-language:#0400; mso-bidi-language:#0400;} </style> <![endif]--><meta equiv="Content-Type" content="text/html; charset=utf-8"><meta name="ProgId" content="Word.Document"><meta name="Generator" content="Microsoft Word 11"><meta name="Originator" content="Microsoft Word 11"><link rel="File-List" href="file:///C:%5CDOCUME%7E1%5CTadas%5CLOCALS%7E1%5CTemp%5Cmsohtml1%5C01%5Cclip_filelist.xml"><!--[if gte mso 9]><xml> <w:worddocument> <w:view>Normal</w:View> <w:zoom>0</w:Zoom> <w:hyphenationzone>19</w:HyphenationZone> <w:punctuationkerning/> <w:validateagainstschemas/> <w:saveifxmlinvalid>false</w:SaveIfXMLInvalid> <w:ignoremixedcontent>false</w:IgnoreMixedContent> <w:alwaysshowplaceholdertext>false</w:AlwaysShowPlaceholderText> <w:compatibility> <w:breakwrappedtables/> <w:snaptogridincell/> <w:wraptextwithpunct/> <w:useasianbreakrules/> <w:dontgrowautofit/> </w:Compatibility> <w:browserlevel>MicrosoftInternetExplorer4</w:BrowserLevel> </w:WordDocument> </xml><![endif]--><!--[if gte mso 9]><xml> <w:latentstyles deflockedstate="false" latentstylecount="156"> </w:LatentStyles> </xml><![endif]--><style> <!-- /* Font Definitions */ @font-face {font-family:Verdana; panose-1:2 11 6 4 3 5 4 4 2 4; mso-font-charset:186; mso-generic-font-family:swiss; mso-font-pitch:variable; mso-font-signature:536871559 0 0 0 415 0;} /* Style Definitions */ p.MsoNormal, li.MsoNormal, div.MsoNormal {mso-style-parent:""; margin:0cm; margin-bottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:12.0pt; font-family:"Times New Roman"; mso-fareast-font-family:"Times New Roman";} @page Section1 {size:612.0pt 792.0pt; margin:3.0cm 1.0cm 2.0cm 3.0cm; mso-header-margin:1.0cm; mso-footer-margin:1.0cm; mso-paper-source:0;} div.Section1 {page:Section1;} --> </style><!--[if gte mso 10]> <style> /* Style Definitions */ table.MsoNormalTable {mso-style-name:"Table Normal"; mso-tstyle-rowband-size:0; mso-tstyle-colband-size:0; mso-style-noshow:yes; mso-style-parent:""; mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt; mso-para-margin:0cm; mso-para-margin-bottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:10.0pt; font-family:"Times New Roman"; mso-ansi-language:#0400; mso-fareast-language:#0400; mso-bidi-language:#0400;} </style> <![endif]--><meta equiv="Content-Type" content="text/html; charset=utf-8"><meta name="ProgId" content="Word.Document"><meta name="Generator" content="Microsoft Word 11"><meta name="Originator" content="Microsoft Word 11"><link rel="File-List" href="file:///C:%5CDOCUME%7E1%5CTadas%5CLOCALS%7E1%5CTemp%5Cmsohtml1%5C01%5Cclip_filelist.xml"><!--[if gte mso 9]><xml> <w:worddocument> <w:view>Normal</w:View> <w:zoom>0</w:Zoom> <w:hyphenationzone>19</w:HyphenationZone> <w:punctuationkerning/> <w:validateagainstschemas/> <w:saveifxmlinvalid>false</w:SaveIfXMLInvalid> <w:ignoremixedcontent>false</w:IgnoreMixedContent> <w:alwaysshowplaceholdertext>false</w:AlwaysShowPlaceholderText> <w:compatibility> <w:breakwrappedtables/> <w:snaptogridincell/> <w:wraptextwithpunct/> <w:useasianbreakrules/> <w:dontgrowautofit/> </w:Compatibility> <w:browserlevel>MicrosoftInternetExplorer4</w:BrowserLevel> </w:WordDocument> </xml><![endif]--><!--[if gte mso 9]><xml> <w:latentstyles deflockedstate="false" latentstylecount="156"> </w:LatentStyles> </xml><![endif]--><style> <!-- /* Font Definitions */ @font-face {font-family:Verdana; panose-1:2 11 6 4 3 5 4 4 2 4; mso-font-charset:186; mso-generic-font-family:swiss; mso-font-pitch:variable; mso-font-signature:536871559 0 0 0 415 0;} /* Style Definitions */ p.MsoNormal, li.MsoNormal, div.MsoNormal {mso-style-parent:""; margin:0cm; margin-bottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:12.0pt; font-family:"Times New Roman"; mso-fareast-font-family:"Times New Roman";} @page Section1 {size:612.0pt 792.0pt; margin:3.0cm 1.0cm 2.0cm 3.0cm; mso-header-margin:1.0cm; mso-footer-margin:1.0cm; mso-paper-source:0;} div.Section1 {page:Section1;} --> </style><!--[if gte mso 10]> <style> /* Style Definitions */ table.MsoNormalTable {mso-style-name:"Table Normal"; mso-tstyle-rowband-size:0; mso-tstyle-colband-size:0; mso-style-noshow:yes; mso-style-parent:""; mso-padding-alt:0cm 5.4pt 0cm 5.4pt; mso-para-margin:0cm; mso-para-margin-bottom:.0001pt; mso-pagination:widow-orphan; font-size:10.0pt; font-family:"Times New Roman"; mso-ansi-language:#0400; mso-fareast-language:#0400; mso-bidi-language:#0400;} </style> <![endif]--> <p class="MsoNormal" style="text-align: justify;"><span style="font-size: 10pt; font-family: Verdana;">Vakar kolega Vaidotas teigiamai.lt pateikė savo Lietuvos 2010 m. I ketv. metinio bendrojo vidaus produkto (BVP) pokyčio <a href="http://teigiamai.blogspot.com/2010/04/bvp-prognoze-pirmajam-2010-metu.html">prognozę,</a> kuri beveik sutapo su realiu šiandien LR Statistikos departamento paskelbtu pirmuoju BVP įverčiu. Pranešta, kad mūsų šalyje praėjusį ketv. buvo sukurtas 2,9 proc. mažesnis BVP nei atitinkamą 2009 m. ketv. Šis rezultatas viršijo naujienų agentūros „Bloomberg“ atliktos rimčiausių makroekonomistų apklausos konsensusą. Sprendžiant iš šiandien žiniasklaidoje pasirodžiusių Lietuvos finansų rinkos dalyvių ir valdžios atstovų komentarų, paskelbtu BVP pokyčiu niekas nesiskundė ir jo labai nekritikavo, o tai turėtų prisidėti prie tolesnės teigiamos viešosios nuomonės formavimo tiek vidaus, tiek ir užsienio rinkose, kad ekonomikos nuosmukis iš Lietuvos po truputį traukiasi (žinoma, kritikų labui reiktų pripažinti, kad ketvirtinis BVP pokytis tapo neigiamas, bet tai įvyko daugiausia dėl vienkartinio efekto, sukelto elektros kainų šuolio po Ignalinos AE uždarymo).</span></p><p class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<br /><span style="font-size: 10pt; font-family: Verdana;"><o:p></o:p></span></p> <p class="MsoNormal" style="text-align: justify;"><span style="font-size: 10pt; font-family: Verdana;"><o:p> </o:p></span></p> <p class="MsoNormal" style="text-align: justify;"><span style="font-size: 10pt; font-family: Verdana;">Asmeniškai labiausiai dėmesį LR Statistikos departamento pranešime patraukė paminėti teigiami transportavimo ir sandėliavimo įmonių rodiklių pokyčiai bei mažiausiai kritusi sukurta pridėtinė vertė pramonės sektoriuje. Naujausius Lietuvos pramonės gamybos rezultatus komentavęs Regimantas <a href="http://teigiamai.blogspot.com/2010/04/lietuvos-pramone-po-17-menesiu.html">pabrėžė</a>, kad pramonės sektoriaus įtaka 2010 m. I ketv. BVP dar bus neigiama, tačiau jau kovo mėn. teigiamas pramonės gamybos pokytis nuteikia optimistiškai. Tai leidžia tikėtis pozityvaus efekto jau 2010 m. II ketv. BVP. Besibaigiant pirmajam šio ketv. mėn. sunku atrasti veiksnių, trukdančių prognozuoti pramonės gamybos tolesnį stojimąsi ant kojų – beveik visos eksporto partnerių ekonomikos po truputį atsigauna, o tai rodo didesnes prekių ar paslaugų pardavimo galimybes. Tiesa, mūsų šalies pramonės gaminių konkurencingumą daugiausia neigiamai tebeveikia elektros kainų šuolis nuo metų pradžios, bet jis artimiausiu metu turės būti beveik visiškai „suvirškintas“.
<br /></span></p><p class="MsoNormal" style="text-align: justify;">
<br /><span style="font-size: 10pt; font-family: Verdana;"><o:p></o:p></span></p> <p class="MsoNormal" style="text-align: justify;"><span style="font-size: 10pt; font-family: Verdana;"><o:p> </o:p></span></p> <p class="MsoNormal" style="text-align: justify;"><span style="font-size: 10pt; font-family: Verdana;">Atsigaunanti pramonė tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio valstybėse atitinkamai skatina ir transportavimo veiklos rezultatų pagerėjimą. Galima dar kartą priminti, kad 2010 m. I ketv. Lietuvos geležinkeliais buvo pervežta 20,2 proc., Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste perkrauta 15,9 proc., oro uostuose 54,5 proc. daugiau krovinių nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Būtina pastebėti, kad nemažą įtaką šiam augimui turėjo tranzito krovinių iš Rusijos ir Baltarusijos pervežimo didėjimas. Pozityvesni atsiliepimai girdimi ir iš pervežėjų sausumos keliais, kuriems 2009 m. I ketv. buvo ypač silpnas, tad teigiamas palyginamosios bazės efektas 2010 m. I ketv. taip pat buvo jaučiamas. Nenuostabu, kad su geresniais transportavimo įmonių rodikliais artimai siejasi ir sandėliavimo įmonių rezultatai, kurie tiesiogiai priklausomi nuo pramonės sektoriaus veiklos bei pervežimo apimčių. Beje, anksčiausiai savo rodiklius viešojoje erdvėje skelbia OMX NASDAQ Vilniaus VPB savo vertybinius popierius listinguojančios įmonės, tad greičiausiai stambiausios ir didžiąją dalį produkcijos eksportuojančios pramonės įmonės („Vilniaus baldai“, „Klaipėdos baldai“, „Sanitas“, „Grigiškės“) <span style=""> </span>turėtų nenuvilti investuotojų 2010 m. I ketv. pasiektais rezultatais.<o:p></o:p></span></p> <p class="MsoNormal" style="text-align: justify;"><span style="font-size: 10pt; font-family: Verdana;"><o:p> </o:p></span></p><p class="MsoNormal" style="text-align: justify;"><span style="font-size: 10pt; font-family: Verdana;"><o:p>
<br /></o:p></span></p> <p class="MsoNormal" style="text-align: justify;"><span style="font-size: 10pt; font-family: Verdana;">Darant teigiamas prielaidas dėl augsiančių pramonės gaminių pardavimų, aktyvesnio Europos Sąjungos lėšų įsisavinimo, realių galimybių iš letargo miego pradėti kilti statybų pramonei ( viešumoje nekilnojamojo turto vystytojai garsiai kalba apie šiek tiek pajudėsiančius naujus statybų projektus, o renovacijos planai atrodo taip pat įgija rimtesnį pavidalą) galima realiai tikėtis teigiamo 2010 m. II ketv. BVP pokyčio. Žinoma, didžiausia problema išlieka vartojimo smukimas, tačiau bent šiek tiek geresnės perspektyvos dėl ekonomikos ateities turėtų padėti stabilizuotis ir jam. <o:p></o:p></span></p> <p class="MsoNormal" style="text-align: justify;"><span style="font-size: 10pt; font-family: Verdana;"><o:p> </o:p></span></p> <p class="MsoNormal" style="text-align: justify;"><span style="font-size: 10pt; font-family: Verdana;">Tadas Povilauskas<o:p></o:p></span></p> Teigiamos naujienoshttp://www.blogger.com/profile/02458906634678192105noreply@blogger.com2tag:blogger.com,1999:blog-5761574712213244361.post-19731530382263466992010-04-27T22:30:00.003+03:002010-04-27T22:37:50.516+03:00BVP prognozė pirmajam 2010 metų ketvirčiui<div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Juokaujama, jog ekonomistai kuria prognozes tam, kad astrologai nesijaustų prastai. Kad ir kaip būtų juokaujama, didieji </span></span><a href="http://vz.lt/straipsnis/2010/04/26/Prognozes_Lietuvos_BVP_krito_iki_naujo_dugno"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Lietuvos bankai rimtai prognozuoja</span></span></a><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;"> 4-6 proc. BVP nuosmukį pirmąjį metų ketvirtį. Už juos gerokai optimistiškiau nusiteikę „Capital Economics“ bei</span></span><span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;"> </span></span></span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">„Nordea Bank“, laukiantys atitinkamai vos 0,5 ir 1 proc. kritimo. Teigiamai.lt skaičiavimais ir/ar nuomone, galima tikėtis kiek mažesnio nei 3 proc. kritimo.</span></span></div> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span lang="LT"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Svarbu pabrėžti, jog tokio mažo vienaženklio kritimo tikimasi po keturių iš eilės tragiškų ketvirčių. Kas lemia tokį staigų kritimo tempų lėtėjimą? Žinoma, svarbiausia - bazės efektas. Vis tik paprastam žmogui nesuprantama, kaip šis kritimo tempas gali sulėtėti, jei kas savaitę tūkstančiai naujų bedarbių atsiranda. Tai geriausiai iliustruotų BVP struktūros išskaidymas pagal išlaidų metodą (kiti du – gamybos (mums labiausiai pažystamas, apimantis atskirus ūkio sektorius) ir pajamų). Skaičiuojant bendrąjį produktą išlaidų metodu, svarbiausios komponentės – namų ūkių vartojimas, valdžios sektoriaus vartojimas, kapitalo formavimas (verslas) ir grynasis eksportas. Tiek gyventojų, tiek valdžios vartojimo išlaidų atsigavimo šį ketvirtį tikėtis dar neverta, tačiau turėtų įvykti esminiai pasikeitimai kapitalo formavimo srityje. Neigiamas atsargų pasikeitimas praėjusių metų pirmąjį ketvirtį sudarė -2,65 mlrd. Lt, kas sumažino ketvirčio BVP gerokai daugiau nei 10 proc. Tokio lygio susitraukimo nėra fiksuota per visą Lietuvos istoriją. Šie skaičiai rodo, jog 2008 4 ketv. – 2009 2 ketv. verslui buvo patys sunkiausi, o 2009 metų 4 ketv. atsargų pasikeitimas jau buvo teigiamas. Tikėtina, kad 2010 1 ketv. atsargų pasikeitimas išliks minimaliai teigiamas, tačiau vien tai BVP pridės papildomus 2,8 mlrd. Lt palyginus su praėjusiais metais. <o:p></o:p></span></span></span></p><p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span lang="LT"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjbrJg78iSzuQnQlPECZA6oy_4CZq6W3c8NGqSQ5fv7Ku2Hm3biTYgQHRB_KUi7-z5Zz4OKSfSAf9XHY2SSBlSTSF2uRJQ37NAx1sdRMOcpuB3gV3bNyKqF_YaHfklTga-IvN-aRfyMGb_H/s1600/bvp2.bmp"><img src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEjbrJg78iSzuQnQlPECZA6oy_4CZq6W3c8NGqSQ5fv7Ku2Hm3biTYgQHRB_KUi7-z5Zz4OKSfSAf9XHY2SSBlSTSF2uRJQ37NAx1sdRMOcpuB3gV3bNyKqF_YaHfklTga-IvN-aRfyMGb_H/s400/bvp2.bmp" border="0" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5464902720076406354" style="display: block; margin-top: 0px; margin-right: auto; margin-bottom: 10px; margin-left: auto; text-align: center; cursor: pointer; width: 400px; height: 111px; " /></a><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"></span></span></p><span lang="LT"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><div style="text-align: center;"><span class="Apple-style-span" style="font-family: Georgia, serif; "><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Šaltinis: </span></span><a href="http://www.stat.gov.lt/uploads/docs/BVP_2009_4Q_60_p.xls"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Statistikos departamentas</span></span></a></span></div></span></span><p></p> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span lang="LT"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Teigiamai.lt skaičiavimais, BVP to meto kainomis turėtų kristi apie 6 proc. Pritaikius defliatorių (kainų pasikeitimas), realaus BVP kritimas galėtų sudaryti 2,6-2,9 proc. <o:p></o:p></span></span></span></p><p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span lang="LT"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;"><br /></span></span></span></p><p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">Vaidotas Rūkas</span></span></p> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span lang="LT"><o:p><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size: small;">P.S. Pačiam įdomu, kiek ir kokiose vietose nepataikysiu :)</span></span></o:p></span></p>Teigiamos naujienoshttp://www.blogger.com/profile/02458906634678192105noreply@blogger.com0tag:blogger.com,1999:blog-5761574712213244361.post-45365618838560207272010-04-22T20:44:00.015+03:002010-04-23T09:23:34.179+03:00Lietuvos pramonė po 17 mėnesių pertraukos pradėjo augti<div style="text-align: justify;"><span style="font-family:georgia;">Vakar </span><span style="font-family:georgia;"><a href="http://www.stat.gov.lt/lt/news/view?id=7766&PHPSESSID=965611fded5f429e7a94a5db44732662">statistikos departamentas paskelbė </a></span><span style="font-family:georgia;">, kad Lietuvos kovo mėnesio pramonės produkcija augo 1 proc., lyginant su praėjusių metų kovo mėn., o jei pašalintumėme darbo dienų įtaką augimas siektų 1,5 proc. Tai džiuginanti naujiena ir džiugu, kad teigiamai.lt įžvalgos apie teigiamus pokyčius Lietuvos makroekonominiuose rodikliuose pasiteisina anksčiau nei tikėtasi (priminsiu, teigėme, kad antroje pusėje turėtų pasirodyti teigiami prieaugiai).</span></div><span style="font-family:georgia;"><div><div><div><div><div><div><div><div><div style="text-align: center;"><span class="Apple-style-span" style="font-family: Georgia, serif; "><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgUi_RcFdbroZZVwEjknUO6UdrNiJPRD2qMe-_HIGU8-Y9VoNdkvKMDV8HzieqmMEiYnX5FFRGIWyS0ETMULmL3JgTCfJkcD5WoUfqOaHc4p821vFqP99qYduv_6DyAnYtKaUqqfDIuDAgQ/s1600/pramone.bmp"><img src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgUi_RcFdbroZZVwEjknUO6UdrNiJPRD2qMe-_HIGU8-Y9VoNdkvKMDV8HzieqmMEiYnX5FFRGIWyS0ETMULmL3JgTCfJkcD5WoUfqOaHc4p821vFqP99qYduv_6DyAnYtKaUqqfDIuDAgQ/s400/pramone.bmp" border="0" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5463214638554070802" style="text-align: justify;display: block; margin-top: 0px; margin-right: auto; margin-bottom: 10px; margin-left: auto; cursor: pointer; width: 400px; height: 255px; " /></a></span></div><div style="text-align: center;">Šaltinis: LR statistikos departamentas</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Kokios priežastys lėmė pramonės augimą:</div><div style="text-align: justify;">1. palyginamosios bazės efektas, kuris turėtų pasireikšti ir kituose rodikliuose;</div><div style="text-align: justify;">2. pasikeitus išorės padėtis per metus, t.y. pagrindinės eksporto rinkos jaučiasi žymiai geriau nei 2009 metų pradžioje;</div><div style="text-align: justify;">3. tarpinio vartojimo ir trumpalaikio vartojimo prekių pramonės grupės augimas, kurios atitinkamai augo 12,1 proc. ir 8 proc., lyginant su 2009 metų kovu, o pašalinus darbo dienų įtaką – 14,7 proc. ir 8 proc.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Lyginant su 2010 metų vasariu, kovą fiksuotas 6,6 proc. augimas, tačiau pašalinus sezono įtaką pramonė smuko 1,4 proc. Taigi augimas dar nėra stiprus, smarkiai prisideda silpna 2009 metų pr. palyginamoji bazė. Tad stipresnių augimo lyginant du iš eilės reiks palaukti, tačiau laukti nereiks ilgai.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Verta, atkreipti dėmesį į šias dvi statistikos departamento skelbiamas eilutes:</div></div><img id="BLOGGER_PHOTO_ID_5463026520887362306" style="text-align: justify;display: block; margin-top: 0px; margin-right: auto; margin-bottom: 10px; margin-left: auto; width: 400px; cursor: pointer; height: 164px; " alt="" src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEgglSzUWnUNw4G1MxVXX2Oz1xYsjDIQrTtoBWPitdP7rir3zqL1P4HlLYlgmhqDE3DB8Ftfc3Lk1NGUc7Uy0Wr_s586K2-ko-q91tIW_XVJQWPZefDRUFH1eyGaRQDO32950x1DLDB_f1LN/s400/l.JPG" border="0" /><div style="text-align: justify;">Apdirbamoji pramonė yra viena pagrindinių Lietuvos BVP sudedamųjų dalių. Taigi džiugina matant teigiamus skaičius, o atmetus „Mažeikių naftos“ produkciją, fiksuojamas net didesnis teigiamas pokytis. Tai pasako, kad kitos pramonės rūšys atsigauna sparčiau, kas nuteikia optimistiškai. Tačiau verta priminti, jog sausio ir vasario rodikliai buvo prastesnis, todėl įtaka BVP rodikliui vis dar bus neigiama pirmajame ketvirtyje. Reikia palaukti tolesnių gerų žinių, jog 2010 m. II ketv. BVP rodiklis būtų arti nulio („ar galbūt teigiamas“).</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Pramonės rodikliai nuteikia optimistiškai ir būtų džiugu sulaukti tolesnio augimo.</div><div style="text-align: justify;"><br /></div><div style="text-align: justify;">Regimantas Valentonis</div></div></div></div></div></div></div></div></span>Teigiamos naujienoshttp://www.blogger.com/profile/02458906634678192105noreply@blogger.com1tag:blogger.com,1999:blog-5761574712213244361.post-70655937838876657122010-04-20T22:58:00.006+03:002010-04-22T08:07:44.552+03:00Degalinių antkainiai<div style="text-align: justify;"><span class="Apple-style-span" style="font-family: georgia; ">Šį savaitgalį nuvilnijęs protestas degalinėse prieš aukštas kuro kainas privertė pasidomėti benzino kainos sudėtimi. Keturis litus už litrą viršijanti benzino kaina bei tris su puse lito kainuojantis dyzelis – daug tai ar mažai? Jei kurui nebūtų taikomas akcizas, jo kaina teprilygtų mineralinio vandens buteliui – dviem litams. Atsižvelgiant į tai, kad nafta kažkurioje pasaulio dalyje turi būti išgauta, atvežta į Lietuvą, perdirbta ir paskirstyta po degalines, jos kaina neatrodo tokia didelė. Akcizo taikymui prieštaraujančių taip pat nėra daug – keliaujantys naudojasi nemokamais keliais, kurie prižiūrimi iš akcizo surinktomis lėšomis. Išmetamosios dujos teršia gamtą, tad akcizu tarsi sumokama už daromą žalą. Žinoma, akcizo dydis – daug daugiau diskusijų keliantis objektas.</span></div><p class="MsoNormal" style="text-align: center;"><a onblur="try {parent.deselectBloggerImageGracefully();} catch(e) {}" href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj3iM23qxx0DOOa0pQQTknV1vBEf1uow4bZkIZf-syUUeNcm-8jd_E03RK02r-GuqAAg6mtJYm0UdEq9kZ42u3rXuACElKepPfD26FFjfhf5QvTq9DLgbFf5XNB9HJ8RMd_LeSH5N3ldITW/s1600/sudetis.bmp"><img src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEj3iM23qxx0DOOa0pQQTknV1vBEf1uow4bZkIZf-syUUeNcm-8jd_E03RK02r-GuqAAg6mtJYm0UdEq9kZ42u3rXuACElKepPfD26FFjfhf5QvTq9DLgbFf5XNB9HJ8RMd_LeSH5N3ldITW/s400/sudetis.bmp" border="0" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5462823887346186946" style="display: block; margin-top: 0px; margin-right: auto; margin-bottom: 10px; margin-left: auto; text-align: center; cursor: pointer; width: 400px; height: 241px; " /></a></p><div style="text-align: center;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Šaltinis: www.teigiamai.lt skaičiavimai</span></span></div> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span lang="LT"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Iš grafiko matyti, jog trys penktadaliai benzino kainos – mokesčiai. Degalinių indėlis – vos 5 procentai. Tad net jei protestuotojai priverstų atsisakyti absoliučiai viso savo antkainio – efektas nebūtų stiprus. <o:p></o:p></span></span></span></p> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span lang="LT"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Vairuotojai dažnai kaltina degalines, kad tik naftos kainai pakilus, skubama pakelti ir kuro kainas. Tame tiesos yra: tirtame laikotarpyje nuo 2009 sausio 29 d. iki 2010 sausio 29 d. Mažeikių Nafta 126 kartus kėlė didmeninę degalų kainą ir 129 kartus mažino. Du trečdalius kartų pakilus didmeninei kainai, jos pakildavo ir degalinėse, tačiau nukritus didmeninei kainai – degalinėse kuras pigdavo kiek mažiau nei pusę kartų.</span></span><span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"> </span></span></span><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;"><o:p></o:p></span></span></span></p><p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span lang="LT"><a href="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhdiEPZ5tu89EiuMPtkwjtJVBFt8aWpocsqgVFf8nkrUFMml1RYHRx1rdd1kyA4Eckbmw3FDfDsoPeRonVEnslLlFUpfhZcTZmELM9AhoNGvniY28IN18CyFDNm94YiFTeTRlBmsvmmrcmM/s1600/kuras.bmp"><img src="https://blogger.googleusercontent.com/img/b/R29vZ2xl/AVvXsEhdiEPZ5tu89EiuMPtkwjtJVBFt8aWpocsqgVFf8nkrUFMml1RYHRx1rdd1kyA4Eckbmw3FDfDsoPeRonVEnslLlFUpfhZcTZmELM9AhoNGvniY28IN18CyFDNm94YiFTeTRlBmsvmmrcmM/s400/kuras.bmp" border="0" alt="" id="BLOGGER_PHOTO_ID_5462311754985259426" style="display: block; margin-top: 0px; margin-right: auto; margin-bottom: 10px; margin-left: auto; text-align: center; cursor: pointer; width: 400px; height: 234px; " /></a></span></p><div style="text-align: center;"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Šaltinis: <a href="http://www.kurmis.org/">kurmis.org</a></span></span></div> <p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span lang="LT"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Vidutinis degalinių antkainis A95 benzinui skaičiuotu laikotarpiu sudarė 27 ct už litrą. Atsižvelgiant į tai, kad didžiajai daliai suvartojamo kuro pritaikomos nuolaidos, ypač didžiausiems naudotojams įmonėms, vidutinis antkainis siekia 20 ct – tiek, kiek ir „sklando kalbos“. Įdomu sužinoti, kokiu periodu degalinės uždirba daugiau. Iš grafiko matyti, jog kuro kainų kilimo periodu degalinės nepiktnaudžiauja ir savo antkainius sumažina, tačiau atsigriebia kritimo periodu. <o:p></o:p></span></span></span></p><p class="MsoNormal" style="text-align:justify"><span class="Apple-style-span" style="font-family:georgia;"><span class="Apple-style-span" style="font-size:small;">Vaidotas Rūkas</span></span></p>Teigiamos naujienoshttp://www.blogger.com/profile/02458906634678192105noreply@blogger.com10