31 gegužės 2010

Lietuva skaičiais – 20 nepriklausomybės metų. Gyvenimo lygis

Statistikos departamentas šią savaitę publikavo leidinį - „Lietuva skaičiais – 20 nepriklausomybės metų“. Teigiamai.lt labiausiai sudomino ekonominiai rodikliai. Sakoma, kad bendrojo vidaus produkto, eksporto ar pramonės rodikliu sotus nebūsi, į kišenę neįsidėsi, tad trumpai pateiksime keletą apčiuopiamų ir visiems aktualių gyvenimo lygio rodiklių.

Buvo netikėta, jog per penkiolika metų dalies svarbiausių prekių kainos ne kaži kiek tepasikeitė, pvz. kiauliena, vištiena, pienas, bulvės ar kiaušiniai. Žinoma, dalies jų kainos išaugo kartais – duonos, jautienos, karšto ir šalto vandens, kuro, tačiau atlyginimų šuolis buvo žymiai stipresnis.

Nesunku pastebėti, jog kainos mažiausiai keitėsi tų prekių, kurios lengviau transportuojamos ir gali būti laisvai prekiaujamos (užsienio rinkose). Sąraše nepaminėtos, tačiau taip pat mažai brangusios, ar net atpigusios importuojamos prekės – buitiniai prietaisai, rūbai. Kainų šuolį daugiausiai patyrė paslaugos, kurios linkusios didėti kartu su infliacija.

Dabar šypsnį sukelia klausimas apie skalbimo mašiną ar televizorių namuose, tačiau dar prieš 15 metų tai nebūtų tokia pašaipa, ką jau kalbėti apie automobilį ar kompiuterį. Dauguma dabar skundžiamės, jog taip blogai gyventi dar nebuvo, nors per nuosmukį ekonomika grįžo į 2005-2007 metus, gyvenimo lygis suprastėjo tikrai mažiau, tačiau ar kas iš besiskundžiančių norėtų grįžti į 1995 ar 2000? :)

Vaidotas Rūkas

24 gegužės 2010

Valdžios veiksmai korupcijai mažinti

“Pew Global Attitudes Project” atliktoje apklausoje korupciją lietuviai įvardijo kaip pačią opiausią ne ekonominę problemą. Taip maniusiųjų dalis buvo net 78 proc. Kaip būtų paprasta politikams mėgautis populiarumu ir perrinkimu kitai kadencijai, jei sumanytų bent šį tą nuveikti ir šį tą išspręsti korupcijos mažinimo srityje. Tačiau pagal korupcijos suvokimo indeksą, matuojamą „Transparency international“, nuo pat 2001 iki 2008 Lietuva buvo kaip įbesta. O juk korupcija svarbu ne tik moraline prasme, bet ekonomine – korupcijos lygis ir gyvenimo lygis turi tiesioginę priklausomybę.

Patys lietuviai mano, jog efektyviausios priemonės korupcijai pažaboti – didesnės, griežtesnės bausmės, draudimai. Kaži, ar tai padėtų išguiti korupciją iš visuomenės – juk jei įkliuvai, „papirkinėsi iki galo“ visose instancijose. Kinijoje už kyšininkavimą net mirties bausmė įvesta. Nepaisant to, šios šalies situacija dar prastesnė. Kaži, ar esmę pakeistų aršesnė specialiųjų tarnybų veikla. Jų veiklą labiau siečiau su pasekmėmis, o ne priežastimis.

Mano nuomone, tik viešumas pajėgus įveikti korupcijos problemą. Jei korupciniai nusižengimai badytų akis paviešintose ataskaitose, sutartyse, juos vykdyti kiltų gerokai mažiau noro, o net nusižengus – teisingas atpildas labiau tikėtinas. Džiugu, kad paskutiniaisiais metais matoma pažanga. Korupcijos suvokimo indeksas pakilo per 0,3 punkto iki 4,9 ir buvo didžiausias Lietuvos istorijoje. Šį nedidelį pokytį lėmė pradėta įgyvendinti viešųjų pirkimų sistemos reforma. Bene pirmą kartą Ūkio ministerijos iniciatyva, kurią nuolat „baksnojo“ „Transparency International“ Lietuvos skyrius, paviešinti didžiausi viešųjų pirkimų dalyviai, pirkėjai ir pardavėjai, sumos. Dar svarbesnį žingsnį žengė P.Auštrevičius, 2009 metais Seime užregistravęs įstatymo pataisą, įpareigojančią valstybines institucijas skelbti finansines ataskaitas savo tinklalapiuose. Nors įstatymas nebuvo priimtas dėl teisinių neatitikimų, tačiau tai padaryta kita forma suderinus su Vyriausybe:

„Įstatymo projekte siūlomos nuostatos iš esmės bus įgyvendintos 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimui Nr. 480: šiuo nutarimu patvirtinto Aprašo (naujos redakcijos) 12 punkte nustatyta, kad įstaigos interneto svetainės veiklos skyriuje turi būti nurodyta sritis „Biudžeto suvestinė“ (12.3.6 punktas), kurioje pagal Aprašo 18 punkto nuostatas pateikiama informacija apie paskirtų biudžeto asignavimų faktinį panaudojimą, konkrečiai ir išsamiai nurodant bendrą asignavimų įstaigos programoms įgyvendinti sumą, kiek paskirtų biudžeto asignavimų tą ketvirtį panaudota darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms, kitoms išmokoms, konkrečios programos priemonėms įgyvendinti, reprezentacinėms ir kitoms išlaidoms, ir ši informacija turi būti skelbiama kas ketvirtį.”

Tai reiškia, jog jau nuo šių metų liepos 1 dienos kiekvienos įstaigos internetiniame puslapyje bus skelbiama apie paskirtų biudžeto asignavimų faktinį panaudojimą. Tam, kad šia gražia pradžia nebūtų apsiribota, teigiamai.lt komanda greitu metu susitiks su Ūkio ministru D.Kreiviu išsakyti pasiūlymų, kaip sukurti vientisą sistemą biudžeto išlaidoms viešinti. Tikimės įsiklausimo ir realių veiksmų. Tokių, kokių galima matyti jau dabar.

Vaidotas Rūkas

21 gegužės 2010

Lietuvos pramonė balandį jau parodė stiprų augimą

Lietuvos pramonė balandžio mėnesį paaugo 5,5 proc., lyginant su tuo pačiu 2009 m. mėnesiu. Lyginant su kovo mėnesiu pramonė nepakito ir sudarė 4169,7 mln. Lt., tačiau pašalinus sezono įtaką augimas buvo 6 proc.

Šaltinis: LR statistikos departamentas

Jei prieš mėnesį teigiamai.lt džiaugėsi pirmu pramonės mėnesiniu 1 proc. augimu, tai jau balandį jis buvo nebe simbolinis, bet gana stiprus. Esant dviejų mėnesių duomenimis, galima sakyti, kad Lietuvos pramonė jau atsistoja ant kojų, didžiausias skatintojas – eksporto rinkos, nes vidinė rinką dar vartoja mažiau.

Žiūrint šių metų II pusės perspektyvoje, manome, kad augimas po kelių mėnesių sustiprėjimo turėtų stabilizuotis, tam yra kelios priežastys. Pirma, įvertinus tai, kad vakarų Europos atsigavimas dėl skolų problemų bus mažesnis nei metų pradžioje tikėtasi, turėtų Lietuvos eksporto prieaugis stabilizuotis, tai tolygiai atsilieps pramonei. Antra, 2010 m. antroje pusėje palyginamosios bazės efektas nelems tiek daug augimo. Trečia, kadangi dėl galimo eksporto rinkų perspektyvų sutrikimo pramonei neduos tokio, anksčiau manyto didelio stimulo, kita pusė – vidinė rinka – esant dideliam nedarbo lygiui, nepridės papildomų procentų. Taigi, kad galėtų pramonė tolygiai augti, reikia mažmeninės prekybos atsigavimo, ko dar teks palaukti kelis mėnesius.

Jau esu minėjęs, kad pramonė sudaro virš 20 proc. Lietuvos BVP, todėl esant teigiamam augimui balandžio mėnesį ir tikintis ateinančių kitų dviejų, darau prielaidą, kad iš pramonės ateis nemaža paskata parodyti teigiamą augimą 2010 m. antrą ketvirtį. Lyginant keturis pirmus šių metų mėnesius su pernai atitinkamu periodu, smukimas siekia 0,8 proc. Kadangi didžiausias smukimas buvo sausį, o jau du mėnesius auga, tai leisčiau sau prognozuoti, kad lyginant jau 5 mėnesius bus pasiektas teigiamas prieaugis. Išliekant tokiai tendencija pramonė svariai prisidės prie šiųmetinio Lietuvos BVP augimo.

Regimantas Valentonis

20 gegužės 2010

Transporto įmonių rodikliai šiais metais gerėjo

Šiandien Statistikos departamentas paskelbė krovinių vežimo geležinkeliais bei krovos ir keleivių skaičiaus uostuose pokyčius per keturis šių metų mėnesius. Visi duomenys rodė teigiamą prieaugį šiais metais, išskyrus vidaus vandenų transporto sektorių.

Šaltinis: LR statistikos departamentas

Tiek geležinkeliais pervežta, tiek uostuose perkrauta daugiau tonų nei kovo mėnesį, atitinkamai 0,4 proc. ir 4,4 proc. Lyginant su 2009 metų balandžiu, prieaugiai būtų dar didesni – atitinkamai 22,9 proc. ir 24 proc. Pokyčiai yra nemaži, tai dar kartą pagrindžia, kad eksportas turėtų rodyti teigiamą rezultatą, nes per sausio-balandžio mėnesį jūrų uostuose pakrauta 13,8 proc., o iškrauta 7,2 proc. daugiau nei pernai.
Sunku teisingai vertinti duomenis iš oro uostų sektoriaus, nes 2009 metais pradžioje skrydžių buvo mažai, atitinkamai keleivių mažiau, krovinių pervežta mažiau. Tai atspindi ir virš 50 proc. išaugę krovinių perkrovimas. Be to, verta paminėti, kad santykinai lėktuvais pervežama labai mažai: 2010 m. per keturis mėnesius pervežta 3,1 proc., kai geležinkelio 15,6 tūkst. tonų.
Vidaus vandenų transporte fiksuojamas krovinių ir keleivių pervežimo sumažėjimas: keleivių vidaus vandenų transportu šiemet naudojosi 24,9 proc. mažiau, o pervežta 8,9 proc. tonų mažiau. Bet vėlgi ši transporto rūšis santykinai maža.

Džiugu, kad fiksuojamas teigiamas prieaugis ne tik lyginant su praėjusių metų atitinkamu periodu, bet ir su praėjusiu mėnesiu. Džiugu, kad prieaugis fiksuojamas pagrindiniuose Lietuvos transporto sektoriuose: geležinkelių ir jūrų uosto.

Regimantas Valentonis

13 gegužės 2010

Kada vėl skolintis Lietuva tarptautinėje rinkoje?


Rinkoje po truputi pasigirsta kalbų, kad Lietuvos vyriausybė, palankiau susiklosčius padėčiai tarptautinėje rinkoje, gali vėl skolintis iš užsienio investicijų. Galima skolintis suma 0,5-1 mlrd. EUR. Norėtųsi pasvarstyti, kiek ir už kiek būtų įmanoma pasiskolinti.

Pirmiausia, verta pradėti nuo esamos situacijos. Lentelėje sudėjau 2010 metų pasiskolintas ir išpirktas sumas, biudžeto deficitą.


Šaltinis: Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, LR finansų ministerija

Lietuvos respublikos vyriausybės vertybinių popierių (LR VVP) aukcionuose nuo 2010 metų pradžios buvo pasiskolinta 970 mln. litų. Be to, neviešomis emisijomis pritraukta 190 mln. EUR. Taupymo lakštai sudaro mažiausią dalį: Lietuvos piliečiai valstybei paskolino 9,25 mln. Ir aišku, svarbiausia obligacija yra LITHUN20 emisija, kuria pasiskolinta 2 mlrd. USD.
Nuo metų pradžios reikėjo išpirkti VVP LTL už 566 mln. litų, 291 mln. EUR ir 250 mln. EEK. Taip pat išsipirko viena taupymo lakštų emisija už 3,3 mln. LTL.
Remiantis Finansų ministerijos 2010 m. 1 ketv. biudžeto vykdymo ataskaita, per pirmus 3 mėnesius į biudžetą įplaukė 4494,228 mln. LTL kartu su ES lėšomis, išlaidos sudarė 6193,9 mln. Tad susidaro 1699,672 mln. deficitas per pirmą ketvirtį.

Taigi šiai dienai vien iš 2010 metų Lietuva turi 3 356,07 mln. pasiskolintų lėšų rezervą. Be to, reiktų paminėti, kad 2009 metų spalį buvo pasiskolint 1,5 mlrd. USD. Tikėtina, kad pastaroji suma nebuvo išnaudota 2009 m. pab., tad nemažai pasiskolintų pinigų persikėlė iš praėjusių metų USD emisijos. Padarykime „grubią prielaidą“, kad iš 2009 metų buvo likę tokia suma, kuri gulėjo kaip indėliai Lietuvos komerciniuose bankuose, kuri lygi 1837,8 mln. LTL.
Taigi apytiksliai pinigų rezervas šiai dienai turėtų siekti 5193 mln. LTL.

Kaip metų pradžioje tvirtino LR finansų ministerija: šių metų skolinimosi poreikis turėtų būti 11,5 mlrd. litų. Jei darysime prielaidą, kad 2010 metų II ketvirtį biudžeto deficitas bus panašus kaip pirmą ketv., tai balandžio deficitas turėjo siekti +- 560 mln. Todėl pinigų poreikio šiais metais buvo jau už +- 3,9 mlrd. Ir pagal išankstinį planą šiais metais dar reiks 7,6 mlrd. litų. Tikėtina, kad ši suma bus mažesnė, nes šių metų biudžeto surinkimas yra geresnis nei tikėtasi .

Taigi: reikia 7,6 mlrd. LTL, turime 5,2 mlrd. Teoriškai pinigų užtektų 5 mėnesiams, t.y. iki rugsėjo pab. Tad poreikis skolintis didelei sumai pribręstų rugpjūčio mėnesį. Yra net 3 mėnesių perteklius susikurti palankią situaciją skolintis ir palaukti palankios situacijos skolintis tarptautinėje rinkoje. Skubėti nereikėtų taip, kaip buvo daroma vasario mėn. , kada palūkanos buvo didesnės nei tuomet platinamų aplinkinių valstybių. Aišku, nauda buvo nemaža per tarpbankinių palūkanų (VILIBOR) mažėjimą ir pasitikėjimo išaugimo (CDS sumažėjimą). Tačiau dabartinio metu tokio staigaus poreikio nėra – pagrindinis tikslas pigiau pasiskolinti.

Penktadienį spaudoje pasirodė paspėliojimai, kad naujos emisija galėtų būti 7 metų, LR obligacijų prasme yra laisviausi. Tai atrodytų logiškiausiai, nes 2014 m. išperkama pernai išleista 5 metų euroobligacijos, 2015 metais 2009 m. spalį leista 1,5 mlrd. USD emisija, o 2016 m. ir 2018 m. atitinkamai 1 mrld. ir 0,6 mlrd. eurų.

Jei nauja emisija būtų išperkama 2017 metų, tai kaina šiandien turėtų būti 5 proc. + premija. Pirmiausia, apie pirmą dalį: reikia suvokti, kad esant pastarųjų savaičių rizikos išaugimui, penktadienį galėjo būti ir 5,7-5,8 proc. + premija. Taigi, reikia palaukti tinkamo momento, kai rinkos šiek tiek apsiramins ar periferinės euro zonos šalys nedarys didelės įtakos rytų Europai. Antra, svarbi ir premijos dalis. 2010 m. vasarį už USD emisiją buvo mokama net 0,9-1 proc. premiją, kas ir daugiausiai užkliuvo analitikams už akių. Padėtis Lietuvoje tikrai pagerėjo negu vasario pr. Taigi, pagrindinis darbas - sumažinti premiją, t.y parodyti valstybės skolos ir biudžeto deficitus skirtumus tarp Lietuvos ir PIIGS šalių, atitolti nuo jų ir pademonstruoti savo pranašumus. Istoriškai premija gali siekti 0,2 -0,5 proc.


Lietuva turi 3 mėnesių rezervą vėl pasiskolinti tarptautinėje rinkoje. Taigi nėra stipraus spaudimo platinti naują emisiją prie nepalankių sąlygų. Reikia išlaukti gero momento. Be to, lankymosi metu pas potencialus investuotojus išnaudoti skirtumus tarp mūsų ir periferinių euro zonos valstybių (skolos lygis Lietuvoje 2010 m 1 ketv. 33 proc., o deficitas 8,9 proc. 2009 m., kai alternatyva Graikijoje 115 ir 13,6 proc. 2009 metais). Teigiamai.lt mano, kad šiai dienai 1 mrld. EUR galima pasiskolinti ir už 5,3 proc.



Regimantas Valentonis

11 gegužės 2010

Nutylėti faktai apie SODRĄ

Įrašą pradėsiu premjero A.Kubiliaus citata iš straipsnio „Lietuvos ryte“, išspausdinto 2009 metų vasarą :

Aš laukiu, kol jūs, žurnalistai, imsite kalbėti, kad mokesčių mokėjimas – kiekvieno sąžiningo piliečio pareiga. Jeigu žmonės nemoka mokesčių, o ima algas vokeliuose, kokią teisę jie turi po to piktintis, kad skursta jų mokyklos ar ligoninės, o jų seneliams ar tėvams pritrūksta pinigų pensijoms?

Tuo tarpu plytelių klojėjas Leonidas „Valstiečių laikraščiui“ šiuo metu dėstė taip:

„Anksčiau nesukdamas galvos įsigydavau verslo liudijimą visiems metams, bet kai nuo pernai mokesčiai padidėjo, o užsakymų sulaukiu mažiau, nusispjoviau ir dirbu nelegaliai“. Kad galėtų lankytis pas gydytojus nemokėdamas sveikatos draudimo mokesčio, Leonidas užsiregistravo darbo biržoje. „Dabar per mėnesį uždirbu vidutiniškai 1,5–2 tūkst. Lt, nesumoku nė lito valstybei ir dar papildomai gaunu bedarbio pašalpą, – ironiškai šypsosi jis. – Maža to, būdamas bedarbis naudojuosi lengvatomis komunaliniams mokesčiams, vaikai nemokamai maitinami mokykloje. Nors esu sveikas ir gaunu pajamų, oficialiai pasirinkau išlaikytinio statusą. Tačiau manęs sąžinė negraužia – valstybė mane įstūmė į tokią padėtį, kai labiau apsimoka gyventi iš pašalpų ir uždarbiauti nelegaliai.“

O kas nutiko SODRAI paskutiniaisiais metais? 2009 metais SODROS išlaidos sudarė 14,2 mlrd. Lt ir per metus paaugo 13 proc. Beveik tiek, kiek ir Lietuvos ekonomika – tik su priešingu ženklu. Palyginus su 2006 metais išlaidos padvigubėjo, o 2003 – patrigubėjo. Didžiausioji dalis SODROS išlaidų teko pensijoms – 8,3 mlrd. Lt. Išlaidos pensijoms pasistiebė 4 proc., o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą išaugo 6 proc. iki 833 lt. Dar didesnis šuolis teko ligos ir motinystės draudimui – 26 proc. Jų 2009 metais išmokėta 2,1 mlrd. Lt, 2003 metais – 359 mln. Lt.

Šaltinis: www.sodra.lt

Pensijų, ligos bei motinystės draudimui kartu 2009 metais buvo išleista 10,4 mlrd. Lt. Daug tai, ar mažai? Nacionalinį biudžetą praėjusiais metais pasiekė 18,2 mlrd. Lt pajamų be ES paramos. Jei Lietuva būtų bandžiusi gyventi tik savo išgalėmis, pensijoms, ligos ir motinystės išmokoms būtų paskirta 57 proc. visų biudžeto lėšų. T.y. likusioms valstybės funkcijoms - švietimui, sveikatos apsaugai, policijai, krašto apsaugai, keliams, ir dar daugybei kitų liktų 43 proc., arba 7,8 mlrd. Lt. Taip pat ir nedarbo draudimui, kuriam 2009 metais išleista 629 mln. Lt – dvigubai daugiau nei 2008.

Šaltinis: www.finmin.lt

Kokias išvadas galime padaryti? Valdžia gana sėkmingai mažino administracines, biurokratines išlaidas, ką matėme iš Susisiekimo ministerijos pavyzdžio. Visus 2009 metus stengtasi neliesti labiausiai pažeidžiamų gyventojų sluoksnių, nes išmokos tuo metu net padidėjo. Vis tik finansų ministrė I.Šimonytė yra suabejojusi valstybės gebėjimu išlaikyti tokias aukštas išmokas esant mažiems mokesčiams vaizdinga fraze: "Ar ne per mažos kelnytės, tokiam dideliam užpakaliukui?". Dabar gi Leonidas yra nusprendęs, kad mokesčiai jam per dideli mokėti, piktinasi, kaip jau buvęs finansų ministras A.Butkevičius yra pareiškęs, tyliai praskolinama Lietuva Leonido bedarbio pašalpai sumokėti ir ateityje toliau piktinsis per maža pensija.

Vaidotas Rūkas

10 gegužės 2010

Kovo mėnesio Lietuvos eksportas didžiausias per pastaruosius 16 mėnesių


Šiandien Statistikos departamentas paskelbė Lietuvos kovo mėnesio užsienio prekybos duomenis ir jie, kaip ir buvo galima tikėtis, toliau rodo teigiamas tendencijas. 2010 m. kovo mėn. eksportuota prekių už 3,8 mlrd. litų, importuota – už 4,5 mlrd. litų arba atitinkamai 20 ir 21 proc. (be mineralinių produktų 16 ir 18 proc.) daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Labiausiai prie eksporto augimo prisidėjo naftos produktų, plastikų ir jų dirbinių bei laivų eksportas.
Visgi reiktų pastebėti, kad pastaruosius kelis mėnesius importo augimo tempas susilygino su eksporto, o kadangi importas absoliučiu dydžiu yra didesnis, tai paskutinis 3 mėnesius užsienio prekybos balansas prastėja. Iš kitos pusės, žvelgiant į importo struktūrą matosi, jog importinių galutinio vartojimo prekių (jas paprastai vartoja gyventojai) importo pokytis yra vis dar neigiamas, o augimas fiksuojamas pagrinde tarpinių vartojimo prekių grupėje, kurias naudoja po truputį atsigaunanti pramonė.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Žemiau pateiktame grafike, galime matyti Statistikos departamento atliekamų apklausų rezultatus apie verslininkų prognozes. Mėlyna linija rodo, balansą tarp verslininkų atsakymų į klausimą apie atsargų lygį. Mažėjanti reikšmė reiškia, jog pagamintos produkcijos atsargų lygis verslininkų nuomone yra nepakankamas (kas reiškia, jog gamybos apimtis išaugs). Tuo tarpu raudona linija rodo balansą tarp verslininkų prognozių apie tai ar eksportas artimiausiu metu padidės ar sumažės. Kaip matosi iš grafiko nuo pernai metų gruodžio verslininkai vis labiau darosi optimistiškesni ir vis didesnė jų dalis mano, jog eksporto paklausa augs artimiausiais mėnesiais.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Tomas Krakauskas

06 gegužės 2010

„Klaipėdos nafta“ balandį pademonstravo puikų rezultatą

Šiandien trumpai norėtųsi pasidžiaugti puikiais AB „Klaipėdos naftos“ pasiektais 2010 m. balandžio mėn. krovos rezultatais. Įmonė praėjusį mėn. perpylė 740 tūkst. tonų naftos produktų, arba 68,9 proc. daugiau nei prieš metus atitinkamu laikotarpiu. Žinoma, praėjusių metų balandį „Klaipėdos nafta“ krovos rezultatai buvo ypač silpni, tad gegužę tokių augimo tempų nebeišvysime, tačiau tai, kad įmonė ir šiais metais sugebės dirbti didesniu nei projektinis pajėgumu (7,1 mln. tonų), tampa labai realia galimybe.


Šaltinis: "Klaipėdos nafta"


Būtina priminti, kad pagrindinis „Klaipėdos naftos“ paslaugų pirkėjas yra AB „Mažeikių nafta“, didžiąją dalį pagamintos produkcijos eksportuojanti per įmonės turimą terminalą pagal pasirašytą ilgalaikę sutartį. Pavyzdžiui, 2009 m. „Mažeikių naftos“ produkcijos perpylimas sudarė 61,6 proc. visų per „Klaipėdos naftos“ terminalą perpiltų naftos produktų. Įdomu tai, kad praėjusiais metais „Mažeikių nafta“ netgi sugebėjo padidinti eksporto apimtis per „Klaipėdos naftą“, nors gamykla sumažino naftos produktų gamybą. Tai parodo, kad vienintelė Lietuvos naftos perdirbimo įmonė 2009 m. šiek tiek kompensavo stiprų degalų pardavimų smukimą Lietuvos ir Latvijos rinkose, padidindama eksporto srautų apimtis.


Likusi „Klaipėdos naftos“ perpilama naftos produkcija atkeliauja iš Rusijos (Ufos („Bashneft), Saratovo (TNK-BP), Maskvos („Gazpromneft“), Riazanės („TNK BP“)) ir Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų. Naftos produktų pervežimu iš šių gamyklų užsiima lietuviško kapitalo įmonė AB „Naftos grupė“. Praėjusiais metais šios įmonės produkcijos perpylimo apimtys sumažėjo, bet jau šiais metais perpylimai turėtų išaugti trečdaliu pasak pačios „Naftos grupės“ daromų prognozių.

Šaltinis: "Klaipėdos nafta"

Nesunku suprasti, kad tokios veiklos apimtys turėtų leisti „Klaipėdos naftai“ 2010 m. vėl parodyti gerus pelningumo rezultatus. Lietuvos potencialas ilgesniu laikotarpiu didinti naftos perpylimo apimtis taip pat išlieka nemažas, vien prisiminus galimybę pagelbėti Baltarusijai, importuojant naftą iš Venesuelos. Tik žinoma, ši strateginė įmonė yra persipynusi politinių peripetijų tinkle, tad daug ką lems ir mūsų valdžios atstovų veiksmų protingumas.


Tadas Povilauskas


05 gegužės 2010

Mažmeninės prekybos sektoriuje daugiau stabilizacijos požymių

Jau esame kalbėję apie teigiamus pokyčius pramonės sektoriuje, kas sudaro nemažą dalį Lietuvos BVP (2009 metais – 20,4 proc.). Verta pašnekėti ir apie kitą svarbią BVP sudedamąją dalį – mažmeninę prekybą, kuri 2009 metų sudarė apie 24 proc. BVP. Praėjusią savaitę Lietuvos statistikos departamentas paskelbė kovo mėn. duomenis.

Šaltinis: LR statistikos departamentas

Matyti, kad mažmeninės prekybos kritimo tempai yra mažesni, tačiau kovo mėnesį dar fiksuotas gan didelis 9,5 proc. kritimas, lyginant su 2009 metų kovu. Pagrindinė priežastys, neleidžiančios mažmeninei prekybai augti – tebeaugantis nedarbas ir sumažėjusios pajamos. Iš kitos pusės, iš praėjusios savaitės LR statistikos departamento apklausos, mažmeninės prekybos įmonių vadovai padėtį savo versle balandį vertina teigiamiau negu vasarį: prekių apyvartos sumažėjimą nurodė 44 proc., o augimą 13 proc., kai kovo mėn. buvo atitinkamai 82 ir 6 proc. Be to, artimiausiais mėnesiais įmonių ekonominė situacija pagerės 8 proc. apklaustų vadovų bendrovėse, o pablogės 23 proc., kai vasarį buvo 6 ir 30 proc.

Šaltinis: LR statistikos departamentas

Nors dar daugiau yra manančių apie sunkesnę padėtį ateityje, tačiau pesimizmas truputi mažėja. Jei vidinis vartojimas atsigaus, kas lems ir mažmeninės prekybos nebe kritimą, tai bus vienas iš paskutiniųjų veiksnių, kai Lietuva galutinai išbrįs iš recesijos. Tai laukti nereiks labai ilgai, teigiamai.lt mano, jog toks teigiamas pokytis mažmeninėje prekybos bus fiksuotas jau šiais metais.


Regimantas Valentonis

04 gegužės 2010

Paskutiniųjų metų pokyčiai bankininkystės sektoriuje

Tokių didelių pokyčių kaip bankininkystės sektorius nuo 2009 metų kaži ar turėjo nors vienas kitas. Nepaisant to, kad bankai per paskutiniuosius 15 mėnesių (nuo 2009 metų) patyrė net 3,2 mlrd. Lt nuostolio, tačiau žvelgiant į vykusius procesus, galima atrasti ir teigiamų pokyčių. Apie mažėjančią priklausomybę nuo išorės, t.y. Skandinaviškų bankų finansavimo dar lapkritį teiravomės Lietuvos bankų asociacijos prezidento S.Kropo, aptarėme mažėjančią skolų naštą lietuviams, o krintančios palūkanų normos buvo viena dažnesnių temų. Šį kartą bandysiu kompleksiškai ir vizualiai perteikti bankinės sistemos struktūrą ir joje įvykusius pasikeitimus.

Kaip ir kiekvienas įmonės balansas, taip ir bankinio sektoriaus struktūra turi dvi puses: turtą vienoje pusėje ir įsipareigojimus bei nuosavybę kitoje. 2010 metų kovą bankų turtas sudarė 89 mlrd. Lt ir beveik siekė 100% nuo BVP. Per metus bankų turtas susitraukė 3 mlrd. Lt, tačiau bankų įsipareigojimai – dvigubai daugiau. Todėl bankų nuosavybė, kuriai Lietuvos bankas priskyrė ne tik kapitalą, bet ir atsargas bei atidėjinius blogoms paskoloms ir kitam turtui, turėjo kompensuoti šį kritimą. Ji per 15 mėnesių dėl nuostolių mažėjo 3,2 mlrd. Lt, įvairiomis kapitalo didinimo formomis augo 1,75 mlrd. Lt, tad likęs padidėjimas sietinas su atidėjiniais.

Šaltinis: www.lba.lt

Tris ketvirtadalius bankų turto sudaro paskolos. Įvairių formų paskolos valdžiai tebuvo 5% nuo bankų turto. Gana reikšmingą turto dalį sudarė išorės turtas.

Šaltinis: www.lba.lt

Turto pokyčiai bankų balansuose buvo labai dideli. Suteiktos paskolos mažėjo net 8,5 mlrd. Lt, dalis šio mažėjimo įvyko dėl nurašymų. Paskolos valdžiai tiriamu laikotarpiu augo ne itin reikšminga, mažesne nei 1 mlrd. Lt suma, o per pusmetį ji susitraukė 240 mln. Lt. Kita vertus, išorės turtas padidėjo daugiau nei 3 mlrd. Lt. Tikėtina, kad Lietuvos bankai galėjo investuoti į užsienio valstybių vyriausybių vertybinius popierius arba su motiniais bankais susijusius skolos instrumentus.

Šaltinis: www.lba.lt

Bankų įsipareigojimų ir kapitalo pusė patyrė rimčiausių pokyčių. Didžiausią dalį įsipareigojimų sudaro indėliai, 3% - valdžios. Itin didelė dalis, net 37% įsipareigojimų priklauso nuo išorės. Tiesa 2008 metų pabaigoje ši dalis buvo net 46%. Didelio disbalanso susidarymas buvo viena krizės mūsų šalyje priežasčių, nes paskolų portfelis dėl to pūtėsi ne pagal valstybės išgales.

Šaltinis: www.lba.lt

Iš žemiau esančio grafiko matyti, jog valdžios indėliai išaugo 1,5 mlrd. Lt, o per paskutinįjį pusmetį net 2,8 mlrd. Lt. Žinoma, to priežastis – užsienyje išplatintų euroobligacijų emisijos, tačiau jos buvo viena iš priežasčių, leidusių sumažinti įtampą tarpbankinėje skolinimosi rinkoje, kas lėmė iki rekordinių žemumų kritusį VILIBOR. Galima sakyti, jog tokiu būdų valstybė gelbėjo verslą ir gyventojus nuo aukštų palūkanų, tačiau palūkanų sąnaudas prisiimdama ant savęs. Norisi tikėtis, jog gyventojai bei verslas tai įvertins atsigaunančiu vartojimu ir kuriama pridėtine verte, bei sumokės daugiau mokesčių į biudžetą už šią pagalbą :) . Kad ir kaip būtų keista, gyventojai sunkiu ekonomikai metu surado papildomus 2 mlrd. Lt, kuriuos padėjo kaip indėlius bankuose. Itin matomas labai ryškus pokytis – išorės įsipareigojimų sumažėjimas net 9,4 mlrd. Lt, 7,4 mlrd. Lt iš jų – per paskutiniuosius pusę metų. Įvertinus išaugusį išorės turtą, grynieji išorės įsipareigojimai susitraukė net 12,6 mlrd. Lt. Tokia pinigų suma buvo išimta per bankus iš Lietuvos ekonomikos bei „išsiųsta“ užsienin, kuri tikrai neprisidėjo prie BVP augimo ar mažesnio kritimo.

Šaltinis: www.lba.lt

Žiūrėdami į ateitį, galime vėl tikėtis priešingų pokyčių. Paskolų ir indėlių santykis pasidarė priimtinesnis, bankuose atsirado likvidumas, todėl naujai išduodamų paskolų apimtys turėtų augti. Kol paskolų maržos Lietuvoje vis aukštos, motininiai bankai dar ir skubins Lietuviškuosius skolinti. Tuo tarpu iki rekordinių žemumų kritusios indėlių palūkanos gyventojų nebeskatins taupyti, tad tikėtinas nuosaikus indėlių mažėjimas arba stabilizacija.

Vaidotas Rūkas

03 gegužės 2010

Vartotojų pasitikėjimas šalies ekonomine padėtimi auga jau ketvirtą mėnesį iš eilės


Praėjusią savaitę Statistikos departamentas paskelbė balandžio mėnesio vartotojų pasitikėjimo rodiklį. Priminsiu, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis – tai teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimą ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis yra vienas iš pirmaujančių indikatorių leidžiantis nuspėti būsimą gyventojų vartojimą ir mažmeninės prekybos duomenų tendenciją. Verta prisiminti, kad gyventojų vartojimas Lietuvoje sudaro net apie 70 proc. BVP, todėl vartotojų nuotaikos yra itin svarbios laukiant ekonomikos atsigavimo. Apačioje pateikiu vartotojų pasitikėjimo rodiklio grafiką bei rodiklio išskaidymą pagal atskirus klausimus. Norėtųsi pasidžiaugti, kad jau keletą mėnesių iš eilės vartotojai vis optimistiškiau vertina tiek Lietuvos ekonomikos, tiek savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas per ateinančius 12 mėnesių.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Tiesa, Statistikos departamentas atlikdamas vartotojų nuomonių tyrimą renka informaciją ir apie kai kuriuos kitus vartotojų ketinimus, kurie nepatenka į bendrąjį vartotojų pasitikėjimo indeksą. Kaip matosi iš grafiko žemiau, vartotojai savo finansinę padėtį per praėjusius 12 mėnesių vis dar vertina vangiai. Nuotaikos taip pat išlieka niūrios dėl išlaidų didesniems pirkiniams ir ilgalaikio vartojimo prekių pirkimo artimiausiu metu.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Išvada: Vartotojų pasitikėjimas po truputį išsivaduoja iš stagnacijos, tačiau dar reikės luktelti keletą mėnesių, kol pamatysime bent kiek atsigaunančius mažmeninės prekybos duomenis. Tuo tarpų antrą ketvirtį, kaip ir pirmąjį, didžiausio indėlio ekonomikos augime galime tikėtis iš eksporto ir verslo investicijų didėjimo (ypač atsargu atstatymo).

Tomas Krakauskas