30 spalio 2009

Lietuviai gali jaustis saugesni

Prieš kelias dienas šalyje jau septynioliktą kartą simbolinėmis seklio pypkėmis apdovanoti labiausiai pasižymėję Kriminalinės policijos pareigūnai. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (ONTV) 3-iojo (narkotikų kontrolės) skyriaus kriminalistai apdovanojimo nusipelnė už milžiniškus narkotikų kiekius gaminusios grupuotės sutriuškinimą.

Nusikalstamumo priklausomybė nuo ekonominės situacijos ir darbo rinkos padėties Lietuvai artimiausiui laikotarpiui tarsi nieko gero nežada, todėl pvz. smulkių vagysčių paskutiniaisiais metais išaugo. Tačiau daug įdomiau pažiūrėti į sunkių nusikaltimų suvestinę. Pastarieji ekonomikos būklės pokyčiams pasiduoda mažiau ir labiau priklauso nuo policijos pareigūnų darbo, kompetencijos, taip pat ir korupcijos teisėtvarkos sluoksniuose. Sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai dažnu atveju įvykdomi planuotai, nusikalstamų grupuočių, todėl policijos pastangomis gali būti užkirstas kelias jų įvykdymui.

Norėčiau pasidžiaugti, jog Lietuvos kriminalistai savo darbą atlieka vis geriau, nes sunkių nusikaltimų skaičius pastaruosius metus mažėjo, o jų ištirtų nusikaltimų dalis nuosekliai augo. Norėčiau padėkoti mūsų angelams sargams. Taip ir toliau!


Pastaba: 2000-2003 metais taikyta kitokia sunkių nusikaltimų klasifikavimo metodika
Šaltinis: www.vrm.lt

Vaidotas Rūkas

29 spalio 2009

Teatrų ir muziejų lankomumas Lietuvoje kasmet auga

Šiandien sėdėdamas teatro salėje susimasčiau, kad pastaruoju metu lankantis teatre, salės visada būdavo sausakimšos. Šiandien tai gal ir nestebina, juk kr**ė antradienį baigėsi :) , bet ankstesni kartai netikėti, gi sunkmetis buvo...

Dirstelėjau į statistikos departamento puslapį ir rezultatai labai maloniai nustebino. Lietuvoje teatrų ir muziejų lankomumas nuosekliai auga jau devynerius metus! Teatro lankytojų skaičius nuo 2000-ųjų iki 2008-ųjų išaugo nuo 22 iki 42 (visas augimas buvo fiksuotas nevalstybinių teatrų grupėje), o muziejų skaičius per tą patį laikotarpį išaugo nuo 97 iki 106.

Minėta statistika įdomi ir tuo, kad muziejų ir teatro lankomumas nuo 2000-ųjų augo greičiau nei kino. Bene pagrindinė priežastis tam yra didėjantis teatro bilietų įperkamumas palyginus su pajamomis. O antra - gal ir pati visuomenė persiorientuoja link „intelektualesnių“ pramogų?

Šaltinis: statistikos departamentas

Tomas Krakauskas

28 spalio 2009

Paskutinius tris mėnesius Lietuvoje fiksuojamas didžiausias gimstamumas per 9 metus

Norėtume atkreipti dėmesį į vieną spaudoje ne itin plačiai komentuojamą, tačiau labai svarbų ir pasididžiavimą mūsų tauta skatinantį faktą – rugsėjo mėn. gimusiųjų Lietuvoje skaičius jau trečią mėnesį iš eilės viršija mirusiųjų skaičių. Pažvelgę į Lietuvos Statistikos departamento pateikiamus mėnesio gimimų ir mirimų duomenis nuo 2001 m., pamatysime, kad pastarieji trys mėnesiai yra pirmieji per beveik devynerių metų laikotarpį, kai gimusiųjų ir mirusiųjų skirtumas vėl tapo teigiamas.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Rugsėjo mėn. Lietuvoje gimė 3303 kūdikiai, o tai yra antras geriausias gimstamumo rezultatas nuo 2001 m. Didesnis gimstamumas buvo pasiektas tik šių metų liepos mėn., kai gimė 3697 kūdikių. Nesunku paskaičiuoti, kad kūdikiai buvo pradėti praėjusių metų pabaigoje, tad galime daryti prielaidą, kad ekonomikos sunkmetis teigiamai prisidėjo prie demografinės šalies situacijos ir Lietuvos populiacijos atsinaujimo. Nesu sociologas, todėl nedrįstu brėžti tiesioginės priklausomybės tarp motinystės atostogų trukmės, pašalpų dydžio ar moterų nedarbo lygio ir gimstamumo pokyčių, tačiau šie skaičiai byloja, kad vis daugiau moterų nusprendė tapti mamomis sunkesniu ekonomikai laikotarpiu. Įdomu ir tai, kad didžiausias gimdančiųjų augimas pastebėtas tarp 27 ir 34 metų amžiaus moterų. Išlaikydama dabartinį gimstamumo lygį per likusius tris 2009 m. mėnesius, Lietuva galėtų pasiekti geriausią gimstamumo rodiklį nuo 1995 m. ir pralenkti esamą Europos Sąjungos vidurkį

Džiugu, kad teigiamą skirtumą padeda pasiekti išaugęs ne tik gimusiųjų, bet ir sumažėjęs mirusiųjų skaičius. Galbūt nustebsite, bet 2009 m. rugsėjo mėn. Lietuvoje mirė 2866 asmenys, o tai yra mažiausias mirčių skaičius per paskutinius devynerius metus. Kaip matome, Lietuvą užklupęs ekonominis sunkmetis nereikalauja tiesioginių aukų, o tai yra labai džiugus aspektas, kurio tvarus tęstinumas yra būtinas lietuvių tautai siekiant neišnykti per ateinantį šimtmetį.

Tadas Povilauskas

27 spalio 2009

Neregėtas trečiojo ketvirčio BVP šuolis istorijoje

Spalio 19 dienos įraše teigėme, jog Lietuvos ekonominio nuosmukio pabaiga – spalio 27-oji, tikėdamiesi, kad bus užfiksuotas trečiojo ketvirčio BVP augimas net įvertinus sezoniškumą. Džiugu, jog taip ir atsitiko. Remiantis ta pačia BVP skaičiavimo metodika, kuria BVP krito 5 penkis ketvirčius iš eilės (!), šįkart fiksuotas 6 proc. augimas. Tuo tarpu naudojant grandininės apimties metodą, tai buvo jau antrasis ketvirtis iš eilės, fiksuojantis teigiamą augimą, kas reiškia, jog krizė – PRAEITYJE.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Metinis BVP nuosmukis siekė 14,3 proc. ir buvo mažesnis nei optimistiškiausios analitikų prognozės, kurie tikėjosi 15-25 proc. kritimo. 2010 metais vis dar prognozuojamas ekonomikos kritimas, tačiau, mūsų nuomone, dėl itin žemos palyginamosios bazės 2010 metais nuosmukio gali būti išvengta, o pirmasis teigiamas BVP ketvirtis, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, bus jau 2010 II ketvirtis arba 2010 III ketvirtis.

26 spalio 2009

Žuvusiųjų skaičius Lietuvos keliuose sparčiai mažėja antrus metus iš eilės

Pasitarę tarpusavyje, šią savaitę nutarėme pabandyti kiek nukrypti į šalį nuo teigiamų ekonominių naujienų ir parašyti apie kitas (ne tik ekonomines) teigiamas naujienas Lietuvoje. Išimtį padarysime tik rytoj, nes, kaip rašėme anksčiau, bus skelbiami BVP duomenys, kurie gali parodyti, kad sunkmetis jau baigėsi J

Prieš keletą savaičių skaitydamas „Veidą“ pamačiau labai įdomų straipsnį „Karo keliuose aukų vis mažiau“. Apsidžiaugiau sužinojęs, kad pernai Lietuvos keliuose žuvo mažiausiai žmonių per pastaruosius 40 metų. Šiandien nutariau apie tai parašyti į dienoraštį ir buvau maloniai nustebintas, nes užsukęs į Susisiekimo ministerijos puslapį kaip tik radau „šviežią“ šio dienos naujieną („Šiemet Lietuvos keliuose – 28 proc. mažiau žuvusiųjų“), kurioje buvo pateikti naujausi duomenys. Kaip galima suprasti iš Susisiekimo ministerijos pranešimo antraštės, šie metai pagal žuvusių skaičių yra dar geresni nei pernai, nes mirčių skaičius krito 28 proc. o avarijų skaičius 22 proc. Kaip rašo ministerija „Ypatingai sumažėjo eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės bei dėl asmenų, neturinčių teisės vairuoti – tokių eismo įvykių užregistruota atitinkamai 45,8 proc. ir 43,3 proc. mažiau.“

2007 metais, mes buvom bene geriausi „kareiviai“ pasaulyje, pagal mirčių kiekį keliuose milijonui gyventojų Lietuva nusileidome tik Rusijai.

Žuvusiųjų skaičius milijonui gyventojų 2007 m.

Šaltinis: International transport forum

Natūralu, kyla klausimas, kokios pagrindinės tokių gerų rezultatų priežastys per paskutinius dvejus metus? Juk žuvusiųjų skaičiui tenkančių milijonui gyventojų kritus nuo ~220 – 2007 metais, iki ~100 – 2009 m. Lietuva pasivijo tokias šalis kaip Belgija ar Naujoji Zelandija.

Kaip rašo „Veidas“- „vien 2007–2013 m. šalies keliuose numatoma įrengti eismo saugos priemonių už 93,6 mln. Lt. Iš jų net 87,6 mln. Lt sudarys Europos regioninės plėtros fondo parama. Pirmiausia tvarkomi juodosiomis dėmėmis vadinami kelio ruožai – ypač avaringos kelio vietos, kuriose per eismo įvykius žūva arba būna sužaloti žmonės. Daugelis juodųjų dėmių yra sankryžose. Kartais vairuotojai stebisi, kodėl sankryžos būna rekonstruojamos į žiedines, bet šio tipo sankryžos yra laikomos pačiomis saugiausiomis. Sankryžų saugumą galima įvertinti konfliktiniais taškais – vietomis, kuriose dažniausiai galimi eismo įvykiai. Apskaičiuota, kad keturšalėje sankryžoje yra net 36 konfliktiniai taškai. T formos sankryžoje tokių taškų yra devyni, o žiedinėje mažiausiai – vos aštuoni. Taigi sankryžos, rekonstruotos į žiedines, padeda gerokai sumažinti avarijų tikimybę.

Iš viso pasinaudojus 2007–2013 m. laikotarpio ES struktūrine parama Lietuvoje planuojama nutiesti apie 50 km pėsčiųjų ir dviračių takų, rekonstruoti 48 sankryžas, pavojingiausiuose ruožuose patiesinti kelių kreives, įrengti saugos saleles, greičio mažinimo priemones, iškilias pėsčiųjų perėjas.“

Vairuokite saugiai ir atidžiai J

Tomas Krakauskas

23 spalio 2009

Grynasis Lietuvos Banko išorės turtas rugsėjį augo beveik 800 mln. Lt

Grynasis Lietuvos banko išorės turtas (išorės turtas minus išorės įsipareigojimai) per rugsėjį paaugo beveik 800 mln. Lt iki 15,2 mlrd. Lt. Tai buvo didžiausia suma šiais metais. Lietuvos banko grynojo išorės turto padėtis parodo, jog bankas nepritrūktų užsienio valiutos rezervų išaugusiai lito pasiūlai patenkinti, jei tokia staiga atsirastų dėl spekuliacijos lito devalvacijos tema ar kitų priežasčių.


Šaltinis: Lietuvos bankas, Statistikos departamentas

Ekonomistams svarbu ne tik absoliutūs centrinio banko užsienio valiutos rezervai, tačiau ir saugus jo santykis su importu. Laikoma, jog užsienio valiutos rezervai turėtų būti bent 2,5 karto didesni nei mėnesio importas. Šiuo metu, Lietuvos Banko grynojo išorės turto santykis su importu yra vienas aukščiausių (ir saugiausių) per dešimtmetį.


Šaltinis: Lietuvos bankas

Taip pat džiugu pranešti, jog LR finansų ministerija atšaukė planuotus vertybinių popierių aukcionus lapkričio 2, 9, 16 ir 30 dienomis. Užsienio investuotojams išpirkus vyriausybės obligacijas, nebeliko poreikio „siurbti“ šalies bankų turtą, kurio dabar daugiau liks verslui ar gyventojams skolinti.

Vaidotas Rūkas

22 spalio 2009

Pramonės produkcija rugsėjį augo

Šiandien statistikos departamentas paskelbė Lietuvos pramonės produkcijos rugsėjo mėnesio duomenis, kurie, kaip ir galima buvo tikėtis, nepateikė jokių nemalonių „staigmenų“. Kaip jau minėjau pirmadienio įraše, šio mėnesio pabaigoje bus paskelbti trečiojo ketvirčio BVP duomenys, kurie leis konstatuoti, kad ekonomikos smukimas baigėsi ir šalies ūkis pereina į lėto atsigavimo etapą. Tad šiandien paskelbti pramonės duomenys tą tik patvirtino. Rugsėjo mėnesį, palyginus su rugpjūčiu, pramonės produkcija Lietuvoje augo 1,6 proc. ir siekė 3,8 mlrd. litų, o bendra pramonės produkcija trečiąjį ketvirtį viršijo antrojo ketvirčio apimtis. Metinis kritimo tempas buvo 15 proc. ir neišsiskyrė nuo bendro Europos sąjungos vidurkio, kuris rugpjūtį buvo 13,5 proc. (ne Euro Zonoje 15,4 proc.).

Šaltinis: statistikos departamentas

P.S. Reikia pasidžiaugti, kad net „Verslo Žinių“ šiandienos straipsnio antraštė parašyta „mūsų (teigiamu) stiliumi“ t.y. kad „Po pertraukos pramonė didina gamybą“, o, ne kaip žiniasklaidoje įprasta, „smuko 15 proc., lyginant su pernai“

Tomas Krakauskas

21 spalio 2009

Palankūs metai Lietuvos cukrinių runkelių augintojams

Nuo šiandien prie mūsų blog'o rašymo prisijungia dar vienas kolega, kuris savo įrašais įneš naujų teigiamų vejų. Apačioje pateikiam jo pirmąją temą apie runkelius (augalus, ne žmonių tipą) :)




Šį rudenį neturėtume išgirsti neigiamų atsiliepimų iš ankstesniais metais garsiai savo nepasitenkinimą reikšdavusių cukrinių runkelių gamintojų. Jie gali džiaugtis ne tik palankiomis cukrinių runkelių kainomis, bet ir geru jų šiųmetiniu derliu.

Europos Sąjungos (ES) vykdoma politika, nukreipta cukraus rinkos efektyvinimo kryptimi, per kelerius metus stipriai apretino tiek cukrinių runkelių augintojų, tiek ir baltojo cukraus gamintojų gretas. Tad praėjusių metų pradžioje susidarė paradoksali situacija - cukrinių runkelių augintojai, nepatenkinti reguliuojamomis cukrinių runkelių supirkimo kainomis bei matydami augusias javų kainas, beveik 50 proc. sumažino pirmųjų kultūrų plotus, todėl dvi baltąjį cukrų gaminančios Lietuvos bendrovės, „Arvi cukrus“ ir „Nordic Sugar Kėdainiai“, netgi nesugebėjo pagaminti tiek cukraus, kiek joms yra numatyta pagal ES nustatytas kvotas.


Šaltinis: LR Statistikos departamentas

Reiktų priminti, kad ES yra nustačiusi minimalią standartinės kokybės kvotinių cukrinių runkelių kainą iki 2014 metų. 2009-2010 m. laikotarpiu (cukraus metai prasideda kalendorinių metų spalio 1 d.) ši kaina sudaro 26,29 EUR (90,8 Lt) už toną ir yra 5,5 proc. mažesnė nei praėjusiais metus. Lietuvos cukraus gamintojai siūlo daug aukštesnes kainas – „Arvi cukrus“ už superkamų cukrinių runkelių toną moka 114 Lt, o „Nordic Sugar Kėdainiai“ 112 Lt. Tačiau šioje vietoje nereikia apsigauti – kainos nurodytos už bazinį cukringumą, o šiemet runkeliai Lietuvoje užaugo pakankamai aukšto cukringumo, už kurį yra mokama papildoma suma. Tai turėtų leisti cukrinių runkelių augintojams gauti netgi aukštesnes nei praėjusiais metais kainas ir pasiekti visai neblogą pelningumą, prie kurio prisidės ir smukusios runkelių išauginimo sąnaudos. Kartu įvertinant ir skiriamas tiesiogines ES išmokas, galima drąsiai teigti, kad šios žemės ūkio kultūros auginimas šiais metais buvo pelningas, tad reikia pasidžiaugti tų ūkininkų, kurie nepabijojo pasilikti šioje ūkio veikloje pasiektu rezultatu.

Be to, patenkintos turėtų būti ir cukraus perdirbimo gamyklos, kurios neturės problemų dėl turimų kvotų įvykdymo. „Arvi cukrus“ baltojo cukraus gamybos kvotos sudaro beveik 27 tūkst. tonų, o "Nordic Sugar Kėdainiai" 64 tūkst. tonų. Galima pasididžiuoti ir tuo, kad Lietuva, vienintelė iš Pabaltijo valstybių, dar turi baltąjį cukrų gaminančių bendrovių.
Tadas Povilauskas

20 spalio 2009

Kilimas iš gilios duobės – pieno perdirbėjai

Pastaruoju metu pieno perdirbėjai vis atsiduria dėmesio centre – tiek dėl eksporto ribojimų į Rusiją, tiek dėl ketinimų statyti naująją perdirbimo gamyklą ES lėšomis. Kiek rečiau diskutuojama apie pačią pienininkų veiklą, ką ir pabandysiu padaryti.

Sparčiai augant pieno supirkimo kainoms, 2007 metai pieno gamintojams (ūkininkams) buvo ypač geri. Vos per antrąjį pusmetį pieno supirkimo kaina pakilo daugiau nei 60 proc. Tokiame aukštame lygyje nebuvo ilgai išsilaikyta ir jau 2008 metų pradžioje pradėjo kristi tiek žaliavinio pieno, tiek pieno produktų kainos. Tačiau dėl ilgo gamybos proceso (pvz. sūrių nokinimas trunka ne vieną mėnesį) pieno perdirbėjams 2008 pirmasis pusmetis buvo itin sunkus, nes produkciją teko parduoti jau žemomis kainos, o žaliavinis pienas buvo pirktas brangiai. Tai lėmė, jog keturi didžiausi pieno perdirbėjai (Rokiškio sūris, Pieno žvaigždės, Žemaitijos pienas, Vilkyškių pieninė) per 2008 metų pirmąjį pusmetį kartu patyrė net 43 mln. Lt nuostolį, EBITDA (pelnas prieš mokesčius, palūkanas ir turto nusidėvėjimą) tesiekė 10 mln. Lt, kurios nebūtų pakakę net palūkanoms mokėti nuo bendros 407 mln. Lt grynosios finansinės skolos bankams.


Toliau kritus žaliavinio pieno kainoms bei suradus vidinių taupymo resursų, pieno perdirbimo įmonės šiemet jau nebedirbo nuostolingai, nors fermentinio sūrio, kuris sudaro apie pusę pieno perdirbėjų pajamų, kainos dabar žemesnės nei 2007 metais. Per metus taip pat buvo sumažinti įsipareigojimai kredito institucijoms beveik 75 mln. Lt.

Šaltinis: www.nasdaqomxbaltic.com

Panašu, kad sunkiausi laikai pieno perdirbėjams jau praeityje, o iš nuosmukio jiems pavyko išbristi vieniems pirmųjų. Sėkminga šių įmonių veikla svarbi kiekvienam Lietuvos gyventojui, nes vien produkcijos eksportas per metus siekia 1 mlrd. Lt. Visos keturios minėtos įmonės kotiruojamos biržoje, o jų akcijų kaina nuo metų pradžios pakilo 50-300 proc. intervale.



Daugiau informacijos apie pieno sektorių galima pasiskaityti DairyCo internetiniame portale.

Vaidotas Rūkas

19 spalio 2009

Lietuvos ekonomikos nuosmukio pabaiga – 2009 spalio 27 :)

Penktadienio įraše teigėme, jog spalio 27 dieną bus galima konstatuoti, jog Lietuvos ekonomikos nuosmukis baigėsi. Kaip komentatoriai taikliai pastebėjo, minėtą dieną statistikos departamentas skelbs pirminį trečiojo ketvirčio BVP pokytį, o lapkričio 27 dieną – antrinį (patikslintą) BVP įvertį.

Anot ekonomikos teorijoje dažniausiai sutinkamo recesijos apibrėžimo, recesija fiksuojama šalies ekonomikos augimui esant neigiamiam du ketvirčius iš eilės. Pagal šį apibrėžimą Lietuvos ekonomika pateko į recesijos būklę 2008 metų ketvirtąjį ketvirtį. Atitinkamai galima teigti, jog du ketvirčius iš eilės augant šalies ekonomikai, galima konstatuoti nuosmukio pabaigą.

Rugpjūčio pabaigoje statistikos departamentas paskelbė, jog Lietuvos BVP antrą ketvirtį smuko rekordiniu 20,2 proc. tempu, palyginus su 2008 metų antruoju ketvirčiu. Tačiau nedaug kas pastebėjo, kad antrąjį 2009 metų ketvirtį, palyginus su pirmuoju, Lietuvos BVP augo 1,8 proc. ir siekė beveik 23,99 mlrd. litų. Iš šiuo metu jau paskelbtų liepos ir rugpjūčio Lietuvos pramonės, mažmeninės prekybos, užsienio prekybos duomenų matosi, jog trečiąjį ketvirtį Lietuvos BVP augs, palyginus su antruoju ketvirčiu (tikėtina, netgi sparčiau nei pirmąjį ketvirtį). Tiesa, reiktų pastebėti, kad kalbama apie ketvertinius BVP augimo rodiklius neįvertinus sezoniškumo. Bet kuriuo atveju, ar lygintume metinius, ar ketvirtinius rezultatus, netrukus skelbiami trečiojo ketvirčio BVP duomenys bus geresni nei antrojo. Tai bus antras ketvirtis iš eilės, kai šalyje sukuriama bendra pridėtinė vertė augs.

16 spalio 2009

Kada Lietuvoje baigsis ekonomikos nuosmukis?

Tikėtina, jog ekonomikos nuosmukis Lietuvoje baigsis 2009.10.27 :) o tai bus galima tvirtai konstatuoti 2009.11.27.

Ar žinote kodėl? Jeigu įtariate - parašykit savo atsakymą komentaruose. Mes savąjį atsakymą pateiksime pirmadienį

15 spalio 2009

Lietuviai šilumos energijai šiemet išleis 150 mln. Lt mažiau

Kainų komisijos teigimu, šilumos kainos Lietuvoje, įskaitant pridėtinės vertės mokesčio padidėjimą nuo 5 iki 9 proc., turėtų mažėti vidutiniškai 12 proc. Kadangi 2008 metų pajamos už parduotą šilumos energiją siekė 1,35 mlrd. Lt, lietuviai šilumos energijai šiemet gali išleisti 150 mln. Lt mažiau.


Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

Šilumos kainų mažėjimą daugiausiai lemia pingantis kuras, kuris sudaro 68 proc. sąnaudų, katilinėse, naudojančiose dujas – net 73 proc. Svarbu ir tai, kad šilumos kainų mažėjimas neturės didelės neigiamos įtakos sukuriamai pridėtinei vertei, nes pingantis kuras – importuojamas.


Džiugina ir kiti šilumos sektoriaus rodikliai. Vis daugiau naudojama atsinaujinančių energijos išteklių, kurių dalis per aštuonerius metus išaugo nuo 2 proc. iki 18 proc. Šios kuro rūšies ne tik nereikia importuoti, bet ir yra ekologiškesnė bei pigesnė. Investicijos padėjo šilumos energijos technologinius nuostolius tinkluose nuo 1996 metų sumažinti per pusę, o išmetamų teršalų kiekį į atmosferą – daugiau nei trečdaliu.



Vaidotas Rūkas

14 spalio 2009

Lietuva užima pirmą vietą ES pagal struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą

Praeitą savaitę Europos Komisija paskelbė spalio mėnesio duomenis apie tai, kiek ES šalys yra įsisavinusios lėšų iš 2007-2013 m. skiriamos struktūrinių fondų paramos. Džiugu tai, jog Lietuva, šiemet per 8 mėnesius įsisavinusi tris kartus daugiau lėšų nei pernai, tapo lydere visoje ES. Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinami ar jau įgyvendinti 1174 projektai, iš dalies finansuojami 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų. Jų bendra vertė 8.992,5 mln. Lt. Apačioje pateiktas grafikas parodo visų ES šalių palyginimą pagal jau įsisavintos paramos dalį nuo šalims paskirtos paramos 2007-2013 metų biudžete.


Šaltinis: Ūkio ministerija

Vakar rašėme, kaip ES parama, skirta viešųjų pastatų renovavimo programai, kuria darbo vietas ir pridėtinę vertę. Bet tai tik dalis ES paramos. Todėl dabar kaip niekad yra svarbu visapusiškai išnaudoti ES paramą. Kitąmet, smunkant valstybės biudžeto pajamoms, ES paramos reikšmė valstybės ekonomikai dar labiau išaugs. Vyriausybė planuoja, kad šiemet iš ES struktūrinių fondų bus gauta apie 6,4 mlrd. litų paramos, o kitąmet 7,9 mlrd. litų, todėl 2010 metais ES struktūrinių fondų paramos dalis sudarys net 38 proc. biudžeto pajamų. Detalius skaičius apie valstybės biudžeto dinamiką ir ES paramą, nuo Lietuvos įstojimo į ES, galite panagrinėti žemiau esančiame grafike.


Šaltinis: Finansų ministerija

2007-2013 metų ES biudžete Lietuvai numatyta skirti 25,2 mlrd. litų paramos. Finansų ministerija kasdien atnaujina ES paramos barometrą parodydama, koks yra prašomas finansavimas, kiek skirta lėšų bei kiek jau išmokėta pinigų. ES paramos barometrą galite rasti čia. Šiuo metu situacija atrodo taip:


Šaltinis: Finansų ministerija

Pabaigoje norėčiau rekomenduoti vieną labai puikų Ūkio ministerijos puslapį, kur galima rasti daug naudingos informacijos tiek apie ES paramą, tiek apie planuojamus kitus veiksmus skatinant Lietuvos ekonomiką http://www.skatinimoplanas.lt/

Tomas Krakauskas

13 spalio 2009

Viešiesiems pastatams renovuoti jau paskirta per pusę milijardo litų

Įgyvendinant ekonomikos skatinimo plano programą viešiesiems pastatams renovuoti paskirta 627 mln. Lt, o sudaryta sutarčių už 590 mln. Lt. Taigi per pusmetį paskirta daugiau nei pusė lėšų iš planuojamų 1,1 mlrd. Lt. Sudarytų sutarčių skaičius viršija 200, iš jų renovuosimų mokyklų ir gimnazijų skaičius siekia beveik 100, taip pat 9 ligoninės, darželiai, bibliotekos ir kiti viešieji pastatai.


Šaltinis: www.skatinimoplanas.lt

Pabandykime bent apytiksliai paskaičiuoti, ką 627 mln. Lt reiškia ekonomikai ir darbo rinkai.

Darbo našumas (to meto kainomis, litais per valandą)

2008

Visas ūkis

34,3

Kasyba ir karjerų eksploatavimas

54,8

Apdirbamoji gamyba

33,9

Statyba

31,2

Transportas, sandėliavimas ir ryšiai

62,3

Šaltinis: Statistikos departamentas

Vidutiniškai vienas darbuotojas per valandą 2008 metais sukūrė 34,3 Lt pridėtinės vertės, dirbdamas statybų sektoriuje ir apdirbamojoje gamyboje (tarp jų ir statybinių medžiagų gamyboje) kiek mažiau, atitinkamai 31,2 Lt ir 33,9 Lt. Renovacijai paskirtos lėšos bent truputį paveiks ir transporto bei kasybos ir karjerų eksploatavimo sektorius, kur našumas aukštesnis. Taigi jei didžioji statyboms naudojamų medžiagų dalis bus vietinės kilmės, galime apytiksliai teigti, jog renovacijai paskirtos lėšos bus įsisavintos darbuotojų, sukuriančių 35 lt pridėtinės vertės per valandą. Esant 253 darbo dienoms ir 8 valandų trukmės darbo dienai per metus tektų dirbti 2024 valandas. Tokiu atveju, galima paskaičiuoti, kad renovacijai skirti pinigai sukurs net 9.111 darbo vietų. Nukritus statybos darbų kainoms, tikėtina, jog darbo vietų bus sukurta dar daugiau, o įsisavinus visas lėšas, vien viešųjų pastatų renovavimo programa įlietų į darbo rinką bent 20 tūkst. vietų. Ką jau kalbėti, jog renovuoti pastatai sunaudos mažiau energijos, o mokyklų, darželių ir ligoninių teikiamų paslaugų kokybė pagerėtų.

Vaidotas Rūkas

Finansų ministerija siūlys mažintis pelno mokestį

Labai maloniai nustebino šios dienos Finansų ministerijos naujiena, dėl planuojamo pelno mokesčio mažinimo. Sumažinus pelno mokestis nuo 20 iki 15 proc. Lietuva vėl taps šalimi turinčia vieną iš mažiausių pelno mokesčių Europos Sąjungoje.

12 spalio 2009

Namų ūkių ir verslo mokamų palūkanų našta toliau mažėja

Tęsiant praėjusios savaitės įrašus apie devalvaciją, norėčiau atkreipti dėmesį į pastarojo laikotarpio VILIBOR mažėjimą. Esant fiksuotam valiutos kursui, skirtingos palūkanų normos parodo rizikos premiją, kurią investuotojai yra linkę mokėti už galimą valiutos devalvaciją. Tad akivaizdu, kad mažėjantis VILIBOR yra dar vienas indikatorius, papildantis anksčiau minėtus, kad valiutos devalvacijos rizika dingsta. Labai realu, jog stabilizavus valstybės finansus, bankuose esantiems indėliams nemažėjant, o paskoloms litais neaugant, VILIBOR mažėjimo tendencija tūrėtų išsilaikyti ir ateityje.
Šaltinis: Lietuvos bankas
VILIBOR mažėjimas turi didelę reikšmę šalies ūkio santaupoms ir vartojimui. Mažėjančios palūkanos mažina gyventojų ir verslo išlaidas skolų aptarnavimui, jeigu paskolų palūkanų norma yra kintama (kaip didžioji dalis paskolų Lietuvoje). Natūralu, sumažėjus išlaidoms skolų aptarnavimui, sutaupytus pinigus verslas ir gyventojai juos gali nukreipti vartojimo didinimui, investicijoms arba taupymui.
Nuo 2008 m. spalio eurais paskolas turintys namų ūkiai ir verslas galėjo džiaugtis mažesnėmis palūkanomis, tačiau dabar po truputį gali atsikvėpti ir litais paskolas turintys skolininkai. 6 mėnesių VILIBOR, paprastai naudojamas paskolų palūkanoms nustatyti, vien nuo metų pradžios sumažėjo nuo 10,2 iki 8,2 proc. , o tai yra apie 27 mln. litų skirtumas tarp palūkanų, kurias skolininkai tūrėjo mokėti per mėnesį už litines paskolas metų pradžioje, palyginus su rugpjūčiu (suma paskaičiuota įvertinus paskolų sumažėjimą).
Žemiau pateiktas grafikas rodo verslo ir namų ūkių mokamų paskolų palūkanų dinamiką per mėnesį. Tiesa, reiktų pastebėti, kad Litais mokamų palūkanų suma per mėnesį mažėja ne tik dėl mažėjančių palūkanų, bet ir dėl mažėjančios bendros paskolų sumos.

Šaltinis: Lietuvos bankas

Pabaigoje galima pridurti, kad rugsėjį, palyginus su metų pradžia, Lietuvoje verslas ir namų ūkiai per mėnesį palūkanoms mokėti išleidžia apie 90 mln. litų mažiau. Tad kuo mažiau bijosime devalvacijos, tuo mažesnė bus lito palūkanų norma. Atitinkamai paskolas litais turintiems skolininkams liks daugiau pinigų vartojimui, o augant vartojimui - greičiau baigsis sunkmetis :)

Tomas Krakauskas

09 spalio 2009

Kodėl devalvacija Lietuvoje nebereikalinga (2 dalis)

Šiandieną paskelbti nenuviliantys užsienio prekybos duomenys. 2009 m. rugpjūčio mėn., palyginti su liepos mėn., eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 2 ir 4,3 procento (be mineralinių produktų, eksportas padidėjo 2,2, o importas sumažėjo 2,1 procento). Dar labiau džiuginantis skaičius – gerėjantis prekybos balansas, rugpjūtį sumažėjęs per pusę, palyginti su praėjusių metų mėnesiu, o aštuonių mėnesių prekybos deficitas sumenko beveik 10 mlrd. Lt iki 3,3 mlrd. Lt arba net 75 proc. Tokio mažo užsienio prekybos deficito nebuvo nuo pat 2001 metų.

Dar geresni einamosios sąskaitos duomenys, apimantys prekybos ir paslaugų balansus, pajamas iš darbo ir investicijų bei einamuosius pervedimus (dažnu atveju – tai užsienio lietuvių siunčiami pinigai namo). Sausio-rugpjūčio einamosios sąskaitos perviršis buvo 145 mln. Lt, praėjusių metų to pačio laikotarpio deficitas siekė 11 mlrd. Lt. Tai dar vienas rodiklis, demonstruojantis, kokia dinamiška ir lanksti Lietuvos ekonomika, kuriai nebėra poreikio einamosios sąskaitos deficitą dengti užsienio bankų pervedamomis lėšomis. Svarbiausia, jog esant subalansuotai einamajai sąskaitai, nebelieka spaudimo devalvuoti valiutą, nes valiutos (lito) paklausa tapo didesnė nei pasiūla.


Šaltinis: Statistikos departamentas, Lietuvos bankas

Žinoma, šis subalansuotumas atėjo „ne iš gero gyvenimo“, o smukus vidaus paklausai ir importo poreikiui. Kita vertus, net dviženkliu skaičiumi kritęs šiųmetinis eksportas neparodo, jog mūsų eksportuojamos įmonės tapo nekonkurencingos. Priešingai, jos sugebėjo, kaip tik įmanoma tokiu metu, sėkmingai prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. Kaip rašėme anksčiau, vietoje valiutos devalvacijos, įmonės atliko „vidinę“ devalvaciją, savo eksportuojamos produkcijos kainą (EKI) nuo piko 2008 metų birželį sumažinusios net 22 proc., o pramonės įmonės dar labiau - 25,5 proc. (GKI – ne Lietuvos rinka). Toks žingsnis leido netgi padidinti importo rinkos dalis svarbiausiose Lietuvai prekybos partnerėse – Latvijoje, Rusijoje, Vokietijoje, o Lenkijoje – išsilaikyti tame pačiame lygyje. (Dėkui p. Nausėdai už įdomų pjūvį).



Vaidotas Rūkas

08 spalio 2009

Kodėl devalvacija Lietuvoje nebereikalinga (1 dalis)

Vakar pasirodę pramonės produkcijos kainų duomenys privertė vėl susimąstyti apie tai, kokia dinamiška ir lanksti yra mūsų šalies ekonomika. Rugsėjo mėnesį, palyginti su praeitų metų rugsėju, pramonės produkcijos kainos smuko net 19 proc. Įdomu tai, kad netgi taip stipriai mažėjant Lietuvos pramonės gaminių kainoms verslas sugeba išlikti pelningas (žiūrėti vakar dienos įrašą).
Visgi dėmesį norėčiau atkreipti kitur. Kaip žinia, šalims, kurios susiduria su sunkmečiu, norint gerinti savo ekonomikos konkurencingumą galima eiti dviem keliais t.y. gana įprastu valiutos devalvacijos keliu (ypač tinka, kai nėra fiksuotas kursas) arba taip vadinamos vidinės devalvacijos keliu t.y. verslui mažinant kaštus ir atlyginimus ir taip atpiginant šalies gaminamą BVP. Dėl fiksuoto Lito kurso, Lietuva neturi pasirinkimo ir gali eiti tik antruoju keliu. Ir jai tai gana gerai sekasi, nes gamintojų, vartotojų ir eksportuojamų produktų kainos mažėja sparčiai.


Šaltinis: Statistikos departamentas


Šaltinis: Statistikos departamentas

Tomas Krakauskas


Lietuva sėkmingai išplatino 1,5 mlrd. dolerių euroobligacijų emisiją

Vakar Lietuva sėkmingai išplatino 5 metų trukmės JAV doleriais denominuotą euroobligacijų emisiją. Kaip rašo Dow Jones palūkanos siekė 6,812 proc. o paklausa buvo net 5,5 mlrd. USD. Atkreiptinas dėmesys, ne tik į ženkliai mažesnes palūkanas nei birželio emisijos (birželį buvo 9,5 proc.) bet ir į tai, kad paklausa pasiūlą viršijo 3,7 karto, kai birželį tik 1,6 karto.
Šiuo metu rinkoje eurais denominuotų Lietuvos euroobligacijų išperkamų 2014 metais pajamingumais siekia 6,19 proc, 2016 metų - 6,33 proc, o 2018 metų 6,7 proc. tad akivazidu, kad antrinėje rinkoje, naujai išleistos obligacijos tūrėtų sulaukti gana didelio investuotojų susidomėjimo dėl santykinai aukštesnio pajamingumo. Tikėtina, kad jau po kelių dienų pajamingumas antrinėje rinkoje susilygins su 2014 - 2016 metų emisijų pajamingumu.


Tomas Krakauskas

07 spalio 2009

Gyventojų ir verslo lūkesčiai gerėja penktą mėnesį iš eilės

Rugsėjo mėnesio ekonominių vertinimų rodiklis Lietuvoje gerėjo penktą mėnesį iš eilės ir buvo aukščiausias nuo praeitų metų lapkričio. Ekonominių vertinimų rodiklis yra penkių sudėtinių dalių – vartotojų, pramonės, statybos, prekybos ir paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklių aritmetinis svertinis vidurkis (atitinkami procentiniai svoriai sudaro 20, 40, 5, 5, 30). Rugsėjį optimistiškiau padėtį vertino statybos ir paslaugų sektoriaus atstovai bei patys gyventojai.

Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Panašu, kad tiek gyventojams, tiek verslui sunkiausias laikotarpis traukiasi. Didžiausias šokas įmonėms, kaip bebūtų keista, įvyko paskutinįjį 2008 metų ketvirtį, kurio metu bendras įmonių pelningumas buvo neigiamas ir siekė -2,2 proc., nors BVP nuosmukis tebuvo 2,2 proc. Atrodo, jog įmonės stipriai sumažino fiksuotas sąnaudas, sėkmingai išnaudojo žaliavų kainų kritimą (nafta, dujos, žaliavinis pienas ir pan.) ir jau antrąjį šių metų ketvirtį, nepaisant milžiniško 20,2 proc. BVP kritimo, tapo pelningos.


Šaltinis: Lietuvos statistikos departamentas

Panaši situacija ir darbo rinkoje. Daugiausiai naujai registruotų darbo ieškančių gyventojų fiksuota metų pradžioje. Dabar šis skaičius stabilizavosi jau žemesniame lygyje. Optimistiškiau nuteikia ir įdarbintų žmonių skaičius, pasiekęs praėjusių metų lygius ir pakilęs nuo vasaros žemumų 50 proc.


Šaltinis: Lietuvos darbo birža

Vaidotas Rūkas

06 spalio 2009

Lietuvos rizikos premija mažėja - tinkamas metas leisti obligacijas

Lietuva artimiausiomis dienomis ketina platinti dar viena 5 metų euroobligacijų emisiją. Naujos emisijos pristatymas vyko trijuose JAV miestuose ir Londone. Dėl tikslinės investuotojų grupės šisyk emisijos valiuta buvo pasirinkti doleriai. Panašu, kad investuotojai pavedimus įsigyti obligacijas galės teikti jau rytoj. Nors tai, kad emisijos valiuta yra JAV doleriai, sukelia valstybei papildomos rizikos (jeigu dolerio kursas nebus draudžiamas), tačiau akivaizdu, kad valstybė stengiasi pritraukti kapitala iš užsienio rinkų, siekdama palikti Lietuvos bankinės sistemos resursus finansuoti vietinį verslą.
Kuluaruose sklinda kalbos, kad planuojamas obligacijų emisijos pajamingumas 6,5-7,2 proc. Tai yra ženkliai mažiau palyginti su birželį išplatinta 500 mln. eurų emisija, kurios pajamingumas buvo net 9,5 proc. Pastaroji emisija po jos išplatinimo sulaukė didelio investuotojų dėmėsio, tad pajamingumai nuosekliai mažėjo (obligacijos kaina kilo).

Šaltinis: Blooomberg

Žvelgiant iš finansų rinkos pusės, dabar platinti naują euroobligacijų emisiją yra itin palankus metas, nes Lietuvos valstybės rizikos premija (CDS) yra kritusi iki žemiausio lygio per pastaruosius metus.
CDS (angl. Credit default swap) yra išvestinė finansinė priemonė naudojama apsidrausti nuo obligacijų neišpirkimo. CDS taip pat naudojamas kaip matas palyginti kelių valstybių riziką, arba kaip rodiklis, kuris parodo šalies rizikos kitimo tendencijas. IŠ CDS akivaizdu, kad pastaruoju metu investuotojai šalies riziką vertiną palankiau nei tai buvo pavasarį, kai Lietuvos ekonomika buvo „laisvam kritime“. Panašu, kad tai dar vienas rodiklis apie jau pasiektą Lietuvos ekonomikos dugną :)

Šaltinis: Bloomberg

Tomas Krakauskas

05 spalio 2009

Džiuginantys pensijų fondų rezultatai

Antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių sąskaitose 2009 rugsėjo 30 dieną buvo sukaupta 3,1 mlrd. Lt lėšų. Nuo metų pradžios ši suma išaugo 849 mln. Lt. Sodra šiais metais į būsimųjų pensininkų sąskaitas pervedė 268,2 mln. Lt: I-ąjį metų ketvirtį 137,5 mln. Lt; II-ąjį ketv. – 130,7 mln lt). Tad sėkminga pensijų fondų veikla vien šiemet atnešė 581 mln. Lt pelno arba vidutiniškai beveik po 600 lt kiekvienam dalyviui. Uždirbto pelno yra šiek tiek daugiau, nes išmokos iš pensijų fondų nėra įskaičiuotos, kurios per 2008 metus sudarė 4,9 mln. Lt. Pensijų fondų dalyvių skaičius VPK duomenimis 2009 birželio 15 d. sudarė 956 tūkst., o visų gyventojų ir apdraustųjų santykis 2008 m pabaigoje siekė 71 proc., 25-34 m. amžiaus grupėje – net 95,3 proc., todėl skelbiami duomenys aktualūs kiekvienam Lietuvos piliečiui.



Vaidotas Rūkas


02 spalio 2009

Akcijų birža Lietuvoje - tarp pelningiausių Europoje

Akcijų rinka - vienas geriausių pirmaujančių ekonomikos indikatorių, parodančių, ko galima tikėtis iš ekonomikos 6-9 mėnesių perspektyvoje. Rugsėjo mėnesį Lietuvos akcijų rinka ir toliau šuoliavo aukštyn dviženkliu tempu. Kaip matosi iš apačioje pateiktų duomenų, nepaisant gerokai didesnio sunkmečio nei kitose Centrinės ir Rytų Europos šalyse, pagrindinis Lietuvos akcijų indeksas OMXV užima net trečią vietą pagal grąža nuo šių metų pradžios! Šis pavyzdys puikiai iliustruoja, kaip, net esant sunkmečiui, Lietuvoje galima uždirbti, jeigu tik ieškai progų! Antras pastebėjimas, tai turto efektas – juk dėl 73 proc. indekso šuolio Lietuvos bendrovių rinkos kapitalizacija padidėjo net 4 mlrd. litų. O tai savaime suprantama ženkliai pagerino kiekvieno akcininko turto pusę.



Tomas Krakauskas


01 spalio 2009

Optimistinis startas

Sveiki,


Lietuvoje įsigalėjus ekonominiam sunkmečiui, o neigiamų naujienų srautui užtvindžius žiniasklaidą, nusprendėme sukurti atsvarą tokiam rašymo stiliui ir kas dieną pateikti po teigiamą naujieną iš Lietuvos. Dirbame finansų sektoriuje, todėl koncentruosimės ties ekonomikos, finansų ir verslo sričių naujienomis. Šios srities naujienas, aktualias bei įdomias kiekvienam piliečiui, talpinsime naujajame dienoraštyje. Taip sieksime skatinti vieną svarbiausių ekonomiką formuojančių veiksnių – gyventojų lūkesčius tol, kol sunkmetis Lietuvoje baigsis!

Tad jeigu turite teigiamų naujienų kuriomis noretumėte pasidalinti siųskite jas mums teigiamosnaujienos@gmail.com


Tomas Krakauskas ir Vaidotas Rūkas