Viena didžiausių Suomijos elektros ir šilumos gamybos bendrovių „Fortum“, veikianti Skandinavijoje, Rusijoje, Pabaltijos valstybėse, vakar pranešė, kad jau šių metų pabaigoje pagaliau pajudės naujos kogeneracinės jėgainės statyba Klaipėdoje. Kogeneracinėmis jėgainėmis vadinami tokie energetiniai objektai, kurie kartu gamina elektros ir šiluminę energiją koogeneraciniu režimu. Paprastai vasarą, kritus šilumos tiekimui, šias jėgaines valdančioms įmonėms pajamas generuoja elektros energijos pardavimai. Svarbu tai, kad energija bus gaminama iš buitinių ir pramoninių atliekų (ang. waste-to-energy) bei biokuro. Pasinaudosiu Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pateiktais tokių jėgainių privalumais, kurie skatina ir ateityje skatins jų statybą:
1. Atliekų ir biokuro naudojimas elektros ir šilumos gamyboje prisideda prie energetinės šalies nepriklausomybės. Pavyzdžiui, 2008 m. centralizuotos šilumos gamybai Lietuvoje daugiausia buvo naudojamos gamtinės dujos (77 proc. viso sunaudoto kuro), kurios, kaip žinia, yra importojamos iš vienintelio tiekėjo – rusų milžinės „Gazprom“. Biokuras sudarė 17,7 proc. viso sunaudoto kuro šilumos gamybai. Lietuva turi išsikėlusi tikslą – 2020 m. net 85 proc. centralizuotos šilumos turi būti gaminama iš biokuro.
2. Gaminant elektrą ir šilumą iš atliekų ir biokuro taupomi šalies finansinia ištekliai, nes šio kuro kaina yra pigesnė nei gamtinių dujų. Gerinamas šalies energetinių išteklių eksporto-importo balansas. Pavyzdžiui, 2009 m. pabaigoje Lietuvos šiluminės energijos tiekėjų perkamos gamtinės dujos (su transportavimo ir galios mokesčiu) buvo du kartus brangesnės nei biokuras.
3. Auga socialinė nauda, nes sukuriamos naujos darbo vietos, skatinama infrastruktūra atliekų apdirbimui bei biokuro gamybai.
4. Elektros ir šilumos energijos gamyba iš atliekų ir biokuro daug mažiau teršia aplinką ir taip Lietuva prisidėtų prie taršos mažinimo. Vien tik iš Lietuvoje kasmet atsirandančių 1,3 mln. t. komunalinių atliekų galima pagaminti apie 25 proc. Lietuvoje sunaudojamos šilumos. Dabar šios atliekos yra paprasčiausiai užkasamos sąvartynuose.
Iš viso „Fortum“ planuoja į naująją kogeneracinę jėgainę Klaipėdoje investuoti apie 140 mln. eurų ( 483 mln. Lt). Jėgainė turėtų pradėti darbą 2013 m., jos šilumos gamybos galia sieks 50 MW, o elektros galia 25 MW. Žinoma, didesnė šių investicijų dalis nukeliaus pagrindinių įrengimų (katilas, turbina, dūmų valymo sistema) pirkimui iš užsienio tiekėjų, bet kartu nemaža investicijų suma nusės Lietuvoje, o mūsų šalies statybininkams turėtų atsirasti daugiau darbo. Beje, 2009 m. pabaigoje paskelbta, kad Alytuje šilumą tiekianti „Litesko“ iki 2012 m. turėtų taip pat pastatyti kogeneracinę jėgainę, kurios šilumos galia sieks 25 MW, o elektros galia 11 MW. Investicijos į jėgainę sudarys 69 mln. Lt.
Todėl džiugu, kad užsienio investicijos („Fortum“ atveju) pasiekia Lietuvą, sukurdamos palankesnę ekosistemos bei energetikos balanso padėtį. Būtų dar smagiau, jeigu nebūtų bandoma, grindžiant atliekamomis investijomis, pernelyg pakelti šilumos kainų atskiruose miestuose ir taip greitinti investicijų atsipirkimą, nes šilumos tiekimo kaina yra viena jautriausių vietų kiekvienam vartotojui.
Tadas Povilauskas