24 vasario 2010

Klaipėda turės naują kogeneracinę jėgainę

Viena didžiausių Suomijos elektros ir šilumos gamybos bendrovių „Fortum“, veikianti Skandinavijoje, Rusijoje, Pabaltijos valstybėse, vakar pranešė, kad jau šių metų pabaigoje pagaliau pajudės naujos kogeneracinės jėgainės statyba Klaipėdoje. Kogeneracinėmis jėgainėmis vadinami tokie energetiniai objektai, kurie kartu gamina elektros ir šiluminę energiją koogeneraciniu režimu. Paprastai vasarą, kritus šilumos tiekimui, šias jėgaines valdančioms įmonėms pajamas generuoja elektros energijos pardavimai. Svarbu tai, kad energija bus gaminama iš buitinių ir pramoninių atliekų (ang. waste-to-energy) bei biokuro. Pasinaudosiu Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pateiktais tokių jėgainių privalumais, kurie skatina ir ateityje skatins jų statybą:


1. Atliekų ir biokuro naudojimas elektros ir šilumos gamyboje prisideda prie energetinės šalies nepriklausomybės. Pavyzdžiui, 2008 m. centralizuotos šilumos gamybai Lietuvoje daugiausia buvo naudojamos gamtinės dujos (77 proc. viso sunaudoto kuro), kurios, kaip žinia, yra importojamos iš vienintelio tiekėjo – rusų milžinės „Gazprom“. Biokuras sudarė 17,7 proc. viso sunaudoto kuro šilumos gamybai. Lietuva turi išsikėlusi tikslą – 2020 m. net 85 proc. centralizuotos šilumos turi būti gaminama iš biokuro.


2. Gaminant elektrą ir šilumą iš atliekų ir biokuro taupomi šalies finansinia ištekliai, nes šio kuro kaina yra pigesnė nei gamtinių dujų. Gerinamas šalies energetinių išteklių eksporto-importo balansas. Pavyzdžiui, 2009 m. pabaigoje Lietuvos šiluminės energijos tiekėjų perkamos gamtinės dujos (su transportavimo ir galios mokesčiu) buvo du kartus brangesnės nei biokuras.


3. Auga socialinė nauda, nes sukuriamos naujos darbo vietos, skatinama infrastruktūra atliekų apdirbimui bei biokuro gamybai.


4. Elektros ir šilumos energijos gamyba iš atliekų ir biokuro daug mažiau teršia aplinką ir taip Lietuva prisidėtų prie taršos mažinimo. Vien tik iš Lietuvoje kasmet atsirandančių 1,3 mln. t. komunalinių atliekų galima pagaminti apie 25 proc. Lietuvoje sunaudojamos šilumos. Dabar šios atliekos yra paprasčiausiai užkasamos sąvartynuose.


Iš viso „Fortum“ planuoja į naująją kogeneracinę jėgainę Klaipėdoje investuoti apie 140 mln. eurų ( 483 mln. Lt). Jėgainė turėtų pradėti darbą 2013 m., jos šilumos gamybos galia sieks 50 MW, o elektros galia 25 MW. Žinoma, didesnė šių investicijų dalis nukeliaus pagrindinių įrengimų (katilas, turbina, dūmų valymo sistema) pirkimui iš užsienio tiekėjų, bet kartu nemaža investicijų suma nusės Lietuvoje, o mūsų šalies statybininkams turėtų atsirasti daugiau darbo. Beje, 2009 m. pabaigoje paskelbta, kad Alytuje šilumą tiekianti „Litesko“ iki 2012 m. turėtų taip pat pastatyti kogeneracinę jėgainę, kurios šilumos galia sieks 25 MW, o elektros galia 11 MW. Investicijos į jėgainę sudarys 69 mln. Lt.


Todėl džiugu, kad užsienio investicijos („Fortum“ atveju) pasiekia Lietuvą, sukurdamos palankesnę ekosistemos bei energetikos balanso padėtį. Būtų dar smagiau, jeigu nebūtų bandoma, grindžiant atliekamomis investijomis, pernelyg pakelti šilumos kainų atskiruose miestuose ir taip greitinti investicijų atsipirkimą, nes šilumos tiekimo kaina yra viena jautriausių vietų kiekvienam vartotojui.


Tadas Povilauskas

23 vasario 2010

Lietuva vidaus rinkoje skolinasi gerokai pigiau nei Latvija

Vakar aptarus Latvijos vyriausybės vertybinių popierių (VVP) rinką, verta būtų palyginti su Lietuvos VVP vidine rinka.

Pastaruosius 2 metus užsienio analitikai ir investuotojai Latvijos ir Lietuvos obligacijų rinkas laikė kone kaip vieną, t.y. jei apsidraudimo nuo nemokumo rizikos premija (CDS) išaugdavo Latvijoje, panašia linkme važiuodavo ir Lietuvos CDS. Jei latviai sunkiai priimdavo šalies biudžetą ir taip apsunkindama Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskolos gavimą, tai automatiškai pabrangdavo skolinimasis ir Lietuvai dėl padidėjusios regiono rizikos. Panašių koreliacijų galima išskirti ne vieną.

Pirmiausia, palyginsime Lietuvos ir Latvijos apsidraudimo nuo nemokumo rizikos premijų skirtumą ir tarpbankinių 6 mėnesio palūkanų normų skirtumą. Kaip jau minėta ankstesniuose straipsniuose, geriausia indikatorius nustatyti palūkanų normas skolinantis tarptautinėse rinkose yra CDS, o vidinėje rinkoje tarpbankinė palūkanų norma. Aišku, tiesioginės koreliacijos brėžti negalima, bet tai yra kaip orientyras prognozuojant būsimą skolinimosi kainą.


Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Latvijos bankas, Bloomberg

Lietuvos ir Latvijos nemokumo rizikos skirtumas smarkiai išsiskyrė prasidėjus globaliniam pasaulio ekonomikos nuosmukiui 2008 m. rudenį. Užsienio investuotojai pradėjo Latviją vertinti kaip gerokai rizikingesnę valstybę ir vietoj buvusių 100 bazinių punktų (1 proc.) skirtumo pridėjo net 350 bazinių punktų skirtumą prie CDS. Tokią situaciją lėmė keletas priežasčių: Latvijos ekonomika krito ilgiau ir greitesniu tempu, Latvijos vyriausybė perėmė „Parex“ banko valdymą, Latvijoje smarkiai padidėjo biudžeto deficitas. Tai privertė Latvija kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF) ir netiesiogiai patvirtino, jog padėtis yra nepavydėtina bei artimiausiu metu būtų beprasmiška skolintis tarptautinėse rinkose iš kitų investuotojų. Būtent šiuo atžvilgiu išsiskyrė skolos valdymo politika dviejose Baltijos šalyse.

Svarbus rodiklis yra tarpbankinės Lietuvos (VILIBOR) ir Latvijos (RIGIBOR) palūkanų normos. Šis indikatorius parodo, šalies bankų tarpusavio rizikos suvokimą. Vakar jau minėjom, jog 2009 m. vasarą RIGIBOR buvo pasiekęs palūkanų normų aukštumas, kurios siekė 25-30 proc., priklausant nuo laikotarpio. Todėl ir skirtumas tarp Lietuvos ir Latvijos tarpbankinių normų šovė į viršų. Tai atsiliepė ir vidaus rinkos VVP aukcionam. Latvijoje vyko tik trumpo laikotarpio aukcionai, o Lietuvoje VVP pelningumas šiek tiek krito dėl mažėjančio CDS rodiklio. Tačiau dabartiniu metu skirtumas tarp tarpbankinių Lietuvos ir Latvijos palūkanų normų mažėja, ir jeigu VILIBOR grįžta į 2007 m. pradžios reikšmes, tai panašiai juda ir RIGIBOR.

Kadangi Lietuva leidžia skirtingo termino (skirtingų dienų sk.) VVP, o Latvija 4 tipų laikotarpių (1,3,6 ir 12 mėnesio), tai sunku rasti daug panašių obligacijų. Tačiau palyginimui buvo pasirinktos keturios 6 mėnesių VVP ir penkios 12 mėn. obligacijos.

Šaltinis: Lietuvos finansų ministerija ir NASDAQ OMX Baltic

Viršuje esantis grafikas dar kartą parodo lanko formos tendenciją, t.y. 2009 metų pradžioje premija mokama už Latvijos 6 ir 12 mėn. VVP augo ir rugsėjį-spalį atitinkamai pasiekė net 6,6 proc. ir 8,5 proc. Vėliau Latvijai įvykdžius TVF reikalavimus rizikos premija pradėjo mažėti. Šių metų sausį premija tarp Lietuvos ir Latvijos VVP sumažėjo iki 1,5 proc. Panaši tendencija gali išlikti ir toliau, nes Lietuvos obligacijų pelningumai santykinai jau yra maži, o Latvijos VVP dar yra šiek tiek erdvės kristi.

Išvada: nors ilgą laiką Lietuvos ir Latvijos skolos vertybinių popierių rinka buvo suprantama kaip panašios rizikos, tačiau pasirinkus skirtingą skolinimosi politiką (Latvijai - TVF, o Lietuvai – tarptautines rinkas), premiją už Latvijos obligacija išaugo gana smarkiai, lyginant su Lietuvos. Dabartiniu metu gerėja situacijai pasaulio rinkose. Be to, Baltijos šalims jau pernai priėmus sprendimus tvarkyti viešuosius finansus, kitaip nei periferinėms euro zonos šalims, VVP pelningumas mažėja ir artimiausiu metu gali būti, jog bus pasiektas dar žemesnis obligacijų pajamingumų lygis.

Regimantas Valentonis

22 vasario 2010

Latvija vidinėje rinkoje kiekviena savaitę skolinasi vis pigiau

Prieš mėnesį rašėme apie Lietuvos vyriausybės vertybinių popierių (VVP) vidinę rinką. Šį kartą aptarsime kaimynės Latvijos skolinimąsi šalies viduje vietine valiuta, o rytojaus pranešime palyginsime su Lietuvos rinka.
Pirmiausia reikia paminėti, jog praėjusį ketvirtadienį Latviją gavo 200,3 mln. EUR paskolą iš TVF. Tai jau trečioji dalis iš numatytų 1,71 mlrd. EUR dydžio paskolos, suderėtos 2008 m. gruodį. Išmokėjus šią paskolos dalį, Latviją jau bus pasiekę 1 mlrd. EUR. Priešingai nei Lietuva, Latvija savo šalies obligacijų tarptautinėse rinkose neleidžia, todėl įdomu pažiūrėti, kaip sekasi skolintis vidinėje rinkoje.
Pradėsime nuo Latvijos nemokumo apsidraudimo rizikos (angl. CDS – credit default swap). Grafike matyti, jog nuo 2009 m. kovo 10 d. aukštumų (CDS = 1193) šalies draudimo rizika sumažėjo daugiau nei perpus iki 532 punktų ir beveik pusmetį laikosi panašiame lygyje.
Šaltinis: Bloomberg
Tai turėtų teigiamai atsiliepti Latvijos skolinimuisi, tačiau CDS rodiklis dažniausiai naudojamas tada, kai norima pasiskolinti pinigų tarptautinėse rinkose, nes teoriškai skolinimosi kaina skaičiuojama taip: CDS + IRS + marža (IRS – angl. interest rate swap, liet. palūkanų apsikeitimo sandorio kaina). Kadangi Latvija jau 2008 m. pab. pasiryžo gauti pinigų iš TVF, todėl skolinimasis tarptautinėse rinkose tapo beprasmis dėl galimai labai aukštų palūkanų, nes parama iš TVF dažniausiai reiškia paskutinį gelbėjimosi šaltinį. Tuo tarpu skolinimasis viduje daugiau mažiau priklauso nuo esamos padėties šalies viduje, tarpbankinės rinkos, kaip pasitikima vieni kitais, blogų paskolų lygio ir pan.
2 grafike matyti Latvijos vyriausybės vertybinių popierių (VVP) pajamingumas aukcionuose. Keli nesėkmingi VVP platinimo aukcionai grafike pavaizduoti 0 proc. pajamingumo skalėje.
Šaltinis: NASDAQ OMX Baltic birža
Latvijos vyriausybės stengiasi platinti ilgesnio laikotarpio VVP, nes taip užtikrinamas ilgesnis skolos grąžinimo laikotarpis bei galima pasiskolinti daugiau. Pernai metų gegužės – birželio mėnesiais ištikusią tarpbankinės rinkos krizę Latvijoje parodo ne tik itin aukštas VVP pajamingumas, bet ir RIGIBOR – Latvijos tarpbankinių palūkanų – (3 grafikas) staigus šuolis į viršų.
Šaltinis: Latvijos centrinis bankas
2009 m. birželio mėnesį trumpo laikotarpio RIGIBOR viršijo 30 proc. palūkanas, o 12 mėn. siekė net 24 proc. Verta paminėti, jog tuo metu tarpusavio bankų skolinimosi visiškai nebuvo, t.y. niekas nei norėjo pasiskolinti, nei norėjo skolinti. Tad Latvijos vyriausybė tuo laiku galėjo pasiskolinti tik trumpam – 1 ir 3 mėnesiams, o bandymai 6 ir 12 mėn. tiesiog neįvyko. Tuo laiku įvyko vyriausybės krizė ir buvo manoma, jog galėjo nepavykti stabilizuoti viešųjų finansų, o tai būtų sukėlę trukdžių gauti paramą iš pagrindinio Latvijos užsienio skolintojo TVF.
Latvijos obligacijų rinkoje lūžis įvyko 2009 m. lapkričio mėnesį. Pagrindinės priežastys – patvirtintas biudžetas ir dėl to užtikrinta antroji TVF paskolos dalis. Todėl galime stebėti, kaip Latvija skolinasi vis pigiau. Be to, šiais metais įvyko tik vienas 3 mėn. aukcionas, o visi kiti ilgesnio laikotarpio (6 ir 12 mėn.), kurių paskutiniai 6 mėn. platinimo pelningumai sudarė 4,125 proc., o 12 mėn. - 5,613 proc. Tai vertinti galima teigiamai, nes skolinamasi pigiau ir ilgesniam laikotarpiui, o tai reiškia po truputi didėjantį pasitikėjimą Latvijos finansais. Besitaisanti Latvių finansinė padėtis gerinta ir Lietuvos situaciją, nes nuimamas tamsus šešėlis nuo Baltijos šalių ekonomikų. Ne ką mažiau svarbūs teigiamai postūmiai ir mūsų eksportuotojams, nes Latvija – viena svarbiausių eksporto partnerių.

Regimantas Valentonis

18 vasario 2010

Ar sulauksime teigiamų pokyčių „Lietuvos pašte“?

Vienas iš didžiausių išlikusių valdžios skaudulių dar nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų yra susijęs su AB „Lietuvos paštas“ ir jos finansais. Žiniasklaidoje pastaruoju metu dažnai ėmė šmėžuoti straipsniai, kuriuose minimos prasidėjusias pertvarkos šioje nuostolius valstybei nešančioje bendrovėje. Atrodo, kad ekonomikos sunkmetis, kai valdžiai darosi vis sunkiau teisinti nuostolingą verslą, tampa geru laiku imtis pokyčių.


Anskčiau nebuvau gilinęsis į „Lietuvos pašto“ veiklą, tačiau vakar dėl įdomumo palyginimui susiradau keturių valstybių: Latvijos, Estijos, Vengrijos ir Čekijos pašto bendrovių (visų jų savininkė yra valstybė) paskutines pateiktas finansines ataskaitas (2008 m.). Žemiau pateikta lentelė kalba pati už save.


2008 m.

mln. Lt

Lietuvos paštas

Latvijos paštas

Estijos paštas

Vengrijos paštas

Čekijos paštas

Pajamos

215,4

229,4

209,5

2669,0

2575,0

EBITDA

-16,0

12,3

10,3

75,7

186,6

EBITDA pelningumas

-7,4%

5,4%

4,9%

2,8%

7,2%

Pelnas prieš mokesčius

-28,6

-16,6

0,3

35,3

47,1

Turtas

325,2

366,8

173,5

507,4

2894,0

Nuosavybė

207,1

6,1

58,6

274,3

1241,8

Darbuotojų skaičius (pilni etatai)

6885

5000

3800

34560

37400

Išlaidos darbuotojams

165,6

147,5

125,9

1466,6

1686,9

Išlaidų darbuotojams dalis nuo pajamų, proc.

76,9%

64,3%

60,1%

54,9%

65,5%

Šaltiniai: „Lietuvos paštas“, „Latvijas paštas“, „Estijos paštas“, „Vengrijos paštas“, „Čekijos paštas“


2008 m. nuostolingai baigė „Lietuvos paštas“ ir „Latvijos paštas“, bet tik mūsų šalies paštas sugebėjo sugeneruoti neigiamą EBITDA (pelnas prieš mokesčius, finansines sąnaudas, nusidėvėjimą bei amortizaciją). EBITDA pasirinkta skaičiuoti todėl, kad dažnai politikai mėgsta spekuliuoti, kad „Lietuvos paštas“ dirba nuostolingai dėl nuo turimo ir veikloje naudojamo gausaus nekilnojamojo turto atsirandančių didelių nusidėvėjimo sąnaudų. Reiktų atkreipti dėmesį ir į tai, kad mūsų kaimynų latvių pašto įmonė nekilnojamojo turto turi ne mažiau nei mūsiškis paštas. Palyginimas su kaimyninėmis valstybėmis naudingas tuo, kad visos pateiktos pašto įmonės teikia universaliąsias pašto paslaugas, kurių nemaža dalis tikrai yra nuostolinga ir skirta visuomeniniams interesams užtikrinti. Užsienio pašto bendrovės sugeba taip derinti veiklą, kad galiausiai pasiekiamas teigiamas rezultatas.


Savaime suprantama, kad didinti pelną galima dviem būdais – auginant pajamas arba mažinant išlaidas. Panašu, kad šių veiksmų ankstesnei „Lietuvos pašto“ vadovybei atlikti deramai taip ir nepavyko. Tradicinės pašto funkcijos labai priklausomos nuo šalies ekonominio aktyvumo, tad bendrovės pajamos augo iki 2008 m. Atėjus sunkmečiui, natūralu, pajamos ėmė kristi – tas pats atsitiko ir visoms užsienio pašto įmonėms 2009 m. Bet nesunku pastebėti, kuo „Lietuvos paštas“ išsiskiria nuo užsienio pašto įmonių – jame išlaidos darbuotojams sudarė daugiau nei 3/4 gautų pajamų ir daugiau nei 10 proc. punktų lenkia „Latvijos paštą“. Dabartinė skaudi įmonės darbuotojams pradėta vykdyti veiklos efektyvinimo politika, deja, yra priverstina, siekiant, kad „Lietuvos paštas“ imtų mažinti nuostolius. Beje, užsimenama, kad preliminariais duomenimis 2009 m. “Lietuvos pašto“ nuostoliai siekė apie 36 mln. Lt.


Iš LR Susiekimo ministro E.Masiulio viešų kalbų galima susidaryti įspūdį, kad jau yra parengtas planas, kokia ateitis laukia „Lietuvos pašto“ – iki 2012 m. sugrąžinti šiai įmonei pelningą veiklą (bendrovė juk yra pelno siekiantis vienetas) ir ją privatizuoti liberalizavus pašto rinką Lietuvoje 2013 m. Neigiamą EBITDA generuojančios įmonės už gerą kainą neparduosi (net ir tiems, kuriuos domina tik bendrovės turimas nekilnojamasis turtas), todėl šiuo metu „Lietuvos pašto“ privatizavimas sunkiai galimas. Visgi „Lietuvos pašto“ privatizavimas (dalies ar net strateginio akcijų paketo pardavimas investuotojams) po kelerių metų būtų sveikintinas valdžios žingsnis (protingas ir „švarus“ privatizavimas), o privatizavimo naudą patvirtina anksčiau įvykę „Vokietijos pašto“ ir „Austrijos pašto“ privatizavimo rezultatai, kuomet šios įmonės buvo paverstos pelningomis, kartu visai patenkinant visuomeninius interesus.


Tadas Povilauskas


17 vasario 2010

Kaip NDX Energija valstybę (ne)apvogė: energetikos įmonių vertinimas kuriant LEO LT

Įrašas „Nepatogi tiesa: faktai apie VST ir RST veiklą po privatizavimo“ sukėlė nemažai diskusijų, pastabų ir komentarų. Džiugu tai, jog diskusija tapo ne „anoniminių internautų“ lygio, bet argumentuota ir gana profesionali – būtent tokia, kokios trūksta žiniasklaidoje. Šiandieną pabandysiu pratęsti aštrią diskusiją aštria tema – LEO LT sukūrimas.

LEO LT kūrimas – bene daugiausiai aistrų kėlęs to meto įvykis. Kūrimo metu staiga trys milijonai krepšinio ekspertų tapo verslo vertinimo specialistais. Kiekvieno piliečio giliu įsitikinimu VP grupė sugebėjo už centus privatizuoti monopolistinį vakarų Lietuvos elektros skirstytoją VST, prastumti palankų elektros įstatymą, leidusį pasididinti milijoninius pelnus, dabar įžūliai gviešėsi tapti visos Lietuvos elektros magnatais su LEO LT priešaky. Už centus nupirkta VST, už milijardus piršta Lietuvai atgal, kad kuo didesnė LEO LT dalis priklausytų „jiems“. Į diskusijas, žinoma, įsitraukė ir politikai, tik jų vertinimas LEO LT atžvilgiu priklausė nuo to, kurioje barikadų pusėje sėdėjo. Įdomu ir tai, jog vienos didžiausių verslo grupių savininkas D.Mockus nepraleido progos įsiterpti lakoniškomis frazėmis „Viskam yra saikas“, arba „ Tobula valstybė yra išmintinga, narsi, nuosaiki ir teisinga…“. Deja, Lietuvos žiniasklaidoje ši istorija buvo nušviečiama per ne lyg tendencingai, todėl visoms aistroms nurimus, galima ramiai suskaičiuoti ir patvirtinti ar paneigti mitą, jog NDX Energija LEO LT steigimo metu apvogė Lietuvą.

LEO LT formuotas nepiniginiais įnašais, o įmonių akcijomis, kurių įvertinimą atliko KPMG. Lietuva į LEO LT įnešė 96,4% Lietuvos energijos (LE) ir 71,35% RST akcijų bei už tai gavo 61,7% LEO LT dalį. NDX Energija įnešė 97,1% VST akcijų, už kurias atitekto 38,3% LEO LT akcijų paketas. Vertintojų skaičiavimais, didžiausia vertę turėjo VST – 2,8 mlrd. Lt, RST kiek mažiau – 2,7 mlrd. Lt, o LE – 2,5 mlrd. Lt. Būtina atkreipti dėmesį, jog tokia LE apskaičiuota kaina buvo be įmonei priklausančių Kruonio ir Kauno hidroelektrinių, kurias valstybė įgavo teisę išpirkti už vieną litą. Išpūsti tai vertinimai ar tikslūs atsakyti sunku, tačiau tarpusavyje palyginti nėra sudėtinga. 2007 metais VST, RST ir LE uždirbo atitinkamai 348 mln. Lt, 234 mln. Lt ir 213 mln. Lt EBITDA (pelnas prieš mokesčius, palūkanas ir nusidėvėjimą – rodiklis, geriausiai atspindintis energetikos įmonių tikruosius pelnus, nes eliminuoja skirtingas nusidėvėjimo normas, turto įvertinimus ir užskolinimo lygį). Šių įmonių EV/EBITDA (EV – įmonės kaina plius finansinė skola; rodiklis, įvertinantis užskolinimo lygį) sudarė VST – 8,6; RST – 12,3; LE – 12,3. Kitais žodžiais tariant, už vieną pelno (EBITDA) litą valstybei priklausančiose įmonėse sumokėta 12,3 , o NDX energijai – tik 8,6. Taigi valstybės turtas įvertintas 43% brangiau nei NDX energijos. Galima sakyti ir atvirkščiai, jog kaina, sumokėta už RST ir VST yra beveik tokia pati (kaip ir įmonių skolos tais metais), tačiau VST uždirbo net 114 mln. Lt arba 60% daugiau nei RST.

Galbūt NDX energija įpiršo nors ir pigiau, bet nustekentą įmonę? Juk ir investicijų po privatizavimo VST atlikdavo bene dvigubai mažiau? Įmonės būklei ir teikiamų paslaugų kokybei nustatyti naudojama SAIDI rodiklis - trukmė, kiek vidutiniškai vienam elektros vartotojui per metus buvo nutrauktas elektros energijos tiekimas. Iš tiesų, privatizavus įmonę, VST kokybės rodikliai buvo beveik dvigubai prastesni nei RST, tačiau po truputį mažėjo. Keisčiausia, jog RST, kuri investicijoms skirdavo dvigubai daugiau lėšų, kokybės rodiklis priešingai – prastėjo. 2008 m. VST SAIDI pasiekė 86, t.y. tiek kiek, RST buvo 2007 m.

Šaltinis: www.regula.lt

Kyla natūralus klausimas, kodėl NDX energija vis tik sutiko dalyvauti projekte? Išskirčiau dvi priežastis: RST bei LE veiklos neefektyvumą ir potencialų pelną iš atominės elektrinės statybų. Ar teisinga manyti, jog privačiai įmonei nedera uždirbti? Vis tik NDX energija uždirbti galėtų tik tokiu atveju, jei uždirbtų LEO LT, kurios didesnioji savininkė yra valstybė. Ar tai reikėtų vertinti neigiamai? Juk ši situacija nesiskirtų, jei bet kuris pilietis nusipirktų akcijų biržoje kotiruojamos, bet valstybei priklausančios įmonės „Klaipėdos nafta“ akcijų. „Klaipėdos nafta“ moka dividendus – dalinasi pelnu, kurį gali gauti bet kuris investuotojas, nusipirkęs akcijų, t.y. rizikavęs savo turtu – pinigais. NDX energija taip pat rizikuoja turtu – VST akcijų paketu.

Antroji priežastis – didelis valstybinių įmonių neefektyvumas. RST ir VST pajamos 2007 m. sudarė atitinkamai 1,069 mlrd. Lt ir 1,059 mlrd. Lt, elektros įsigijimo savikaina – 616 mln. Lt ir 581 mln. Lt. Atėmus šią savikainą pelno RST lieko 453 mln. Lt, VST – 478 mln. Lt. Skirtumas – tik 25 mln. Lt, tačiau EBITDA skirtumas juk buvo 114 mln. Lt. Tokio skirtumo priežastis – veiklos sąnaudos, kurios VST sudarė 131 mln. Lt ir buvo net 88 mln. Lt mažesnės nei RST. VST dirbo gerokai efektyviau, todėl tą patį modelį buvo galima pritaikyti ir RST. Pvz. darbuotojų skaičius VST 2007 m. buvo 1885, RST – 2157. Darbuotojų algos taip pat skyrėsi: Vidutinė RST darbuotojų alga sudarė 2711 lt (vadovų ir specialistų – 2933 lt), VST gerokai mažiau – 1993 lt (vadovaujančio personalo ir specialistų – 2170 lt). Prabėgus laikui galime būti gudrūs ir patikrinti, ar įkūrus LEO LT bei atėjus privačiam investuotojui, išaugo įmonės pelningumas. Ir iš tiesų, paskutiniųjų 12 mėnesių RST EBITDA siekė 299 mln. Lt, o tai trečdaliu daugiau nei 2007 m. Didesnis pelnas pasiektas ne augusių pajamų dėka, bet mažesnėmis išlaidomis.

Šaltinis: www.lsta.lt

Iš pateiktų skaičiavimų matyti, jog VST akcijų paketas tikrai nebuvo dirbtinai pervertintas, todėl teigti, jog NDX energija apvogė Lietuvą – neteisinga. Ar visa kita buvo gerai? Turbūt ne. Pirmiausia pats LEO LT formavimas, kuris buvo atliekamas ne konkurso būdu. Labai abejotina, jog kitas konkurso dalyvis būtų pasiūlęs geresnes sąlygas, tačiau siekiant skaidrumo – konkursas būtinas. Šiuo metu LEO LT išformuota, surengta nauja tarptautinė dalyvių paieška atominės elektrinės (AE) statybai, tačiau vėl pasigirsta kalbų apie korupciją ir vagystes. Norėtųsi tikėtis, kad tolesnės diskusijos žiniasklaidoje AE tema būtų taiklios bei argumentuotos faktais ir skaičiais.

Vaidotas Rūkas

12 vasario 2010

Visose trijose Baltijos šalyse ekonominė situacija gerėja

Šią savaitę bendrojo vidaus produkto (BVP) pirminius rodiklius paskelbė Latvija ir Estija. Priminsime, kad Lietuva šiuos duomenis skelbė prieš dvi savaites ir apie tai jau rašėme. Turint visų trijų valstybių 2009 m. paskutiniojo ketvirčio rezultatus, įdomu pažvelgti, kaip Lietuva atrodo Baltijos šalių kontekste.

Šaltiniai: Estijos, Latvijos, Lietuvos statistikos departamentai


Iš grafiko matyti, kad Estijos 2009 m. IV ketv. nuosmukis buvo mažiausias ir siekė 9,4 proc. Tai smarkiai viršijo analitikų prognozes: Estijos finansų ministerija prognozavo 11-12 proc., o Bloomberg apklaustų analitikų vidurkis siekė 12,1 proc. Kita vertus, Latvijos 2009 m. IV ketv. rezultatai šiek tiek nuvylė: BVP krito 17,7 proc., o analitikų prognozių vidurkis buvo 15,9 proc. Lyginant šiuos duomenis su Lietuvos BVP rodikliu, reiktų paminėti, kad Lietuvos ekonomika 2008 metais pradėjo kristi dviem ketvirčiais vėliau nei kitų Baltijos šalių. Žinoma, 2009 m. II ketvirčio smigimas žemyn atrodo siaubingai, tačiau prie to nemažai prisidėjo ir palyginamosios bazės efektas, kai 2008 m. II ketv. ekonomika vis dar kilo 5,1 proc., o Latvijos ir Estijos ūkiai pradėjo trauktis.

Be to, verta paminėti, kad vienintelė Lietuva iš visų trijų šalių teoriškai išlipo iš recesijos. Be abejo, nereikia pamiršti, kad tai tik pirminiai skaičiai ir situacija dar gali pasikeisti, bet Lietuvos ekonomika augo du ketvirčius iš eilės (2009 m. III ketv. 6 proc., IV ketv. 0,1 proc.), kai Latvija atitinkamai smuko 4 proc. ir kilo 2,4 proc., o Estija fiksavo 2,8 proc. kritimą ir 2,6 proc. augimą. Jei darytumėme prielaidą, jog 2004 metų IV ketv. BVP = 100 (priešbuminis laikotarpis) ir paskaičiuotumėme Baltijos šalių BVP ketvirtinį indeksą, matytumėme, jog Lietuva geriau susitvarkė su sunkmečiu, t.y. ekonomika augo ilgiau ir, nors kritimas buvo staigus, esame net 5 proc. aukščiau nei estai ar latviai.

Šaltiniai: Estijos, Latvijos, Lietuvos statistikos departamentai


Anot Estijos statistikos departamento, nemažai prie sumažėjusio Estijos BVP ketvirtinio kritimo prisidėjo atsigaunančios eksporto rinkos ir sumenkę Estijos pramonės kritimo tempai: 2009 m. III ketv. Estijos pramonė krito 27,9 proc., eksportas 9,6 proc., bet smukimas IV ketv. susitraukė atitinkamai iki 17,1 proc. ir 6,5 proc. Taip pat pagal finansų ministeriją prie geresnio nei tikėtasi Estijos 2009 IV ketv. BVP rodiklio prisidėjo nuo 2010 m. sausio mėn. didėję tabako gaminių, alkoholio ir degalų akcizai. Žmonės skubėjo įsigyti atsargų besibaigiant 2009 m., o tai gali turėti neigiamą efektą 2010 m. I ketv. BVP rodikliui.

Latvijai prognozuojamą rezultatą pasiekti sutrukdė vis dar smarkiai mažėjanti mažmeninė prekyba, kurios metinis kritimas 2009 m. IV ketv. sudarė 30 proc. Kita vertus, pramonės kritimo tempai sumažėjo iki 7 proc. Tad matyti, kad Latvijos vidaus vartojimas turi didžiausią neigiamą įtaką rodikliams.

Išvada: Lietuva kol kas vienintelė iš Baltijos šalių teoriškai išlipusi iš recesijos, tačiau padėtis vis dar labai trapi. Jei vakarų šalyse neįvyks netikėtų ekonomikų kritimų, Baltijos šalių eksportas gali fiksuoti teigiamus prieaugius jau 2010 m. antroje pusėje, o tai labiausiai atsilieptų pramonės rodikliams.


Regimantas Valentonis