Nepatogi tiesa: faktai apie VST ir RST veiklą po privatizacijos

Jau šeštus metus nerimsta kalbos ir diskusijos apie energetiką. Įvykių centre – VST privatizavimas, skolintų pinigų naudojimas sandoryje, galiausiai – LEO LT steigimas ir jo ardymas. Šiame straipsnyje norėčiau vengti paskutiniojo etapo – LEO LT, todėl priminsiu privatizavimo istoriją bei pateiksiu skaičių apie VST ir RST veiklą, kurių žiniasklaidoje pasigendu.

Mano nuomone, „Atgimimas“ – viena iš nedaugelio nepriklausomų leidinių Lietuvoje. Straipsnyje „Tikroji „trigalvio slibino“ kaina“, finansų analitiko Vytauto Plunksnio išsakytos mintys visiškai sutampa su manosiomis, todėl jį cituosiu privatizavimo istorijai priminti:

„Vilniaus prekybos“ savininkų įsteigta bendrovė „NDX energija“ 2003–iųjų pabaigoje už 77 proc. akcijų sumokėjo 540 mln. litų – visa bendrovė šiame sandoryje įvertinta apie 700 mln. litų. Tai buvo 50 proc. daugiau nei pradinė privatizavimo kaina. Vyriausybei nutarus, sandoryje galėjo dalyvauti tik stambusis Lietuvos kapitalas, tačiau pramonininko Bronislovo Lubio kontroliuojama „Achemos grupė“ už VST pasiūlė kiek mažiau.

Ar galima teigti, kad už VST buvo sumokėta per mažai? Kaina, sumokėta už vieną elektros vartotoją, yra kiek didesnė nei 300 eurų ir atitinka Vidurio ir Rytų Europos regiono sandorių vidurkį ir yra netgi didesnė, nei už skirstomuosius tinklus 2004–2005 metais buvo mokama Bulgarijoje ir Rumunijoje. Tiesa, labiau išsivysčiusioje Slovakijoje dar 2002–aisiais vykstant privatizavimui už vieną skirstomojo tinklo vartotoją buvo mokama 500–700 eurų.

VST privatizavimo sandorio kritikams dažnai užkliūva, kad per kelerius metus bendrovė dividendais bei įstatinio kapitalo mažinimo metu išmokėjo iš esmės visą jos įsigijimui išleistą sumą. Nepaisant kalbų, iš esmės VST privatizavimas buvo vadovėlinis „svertinio išpirkimo“ (LBO) pavyzdys, kur pirkėjui reikėjo turėti 25–30 proc. nuosavų lėšų. „NDX energijos“ veiksmais liko patenkinti ir smulkieji akcininkai, kurie uždirbo tiek pat, kiek ir VST pirkėjas.

Aprašomi faktai liudija, jog kaina, mokėta privatizavimo metu, yra gana teisinga, nes tai 50 proc. didesnė nei pradinė privatizacijos kaina, o dalyvavusi „Achemos grupė“ siūlė netgi mažiau. Mokėta kaina už vartotoją ne itin skyrėsi nuo kitų regiono privatizavimo pavyzdžių. Net naudota paskola sandoriui yra natūralus dalykas verslo pasaulyje! Nemalonesnė staigmena visuomenei įvyko pusmečiu vėliau:

2004–ųjų liepą Seime priimtas naujas Elektros energetikos įstatymas, leidęs energetikams uždirbti daugiau pelno (normatyvinis pelnas nustatomas nuo veikloje naudojamo turto vertės ir prilygsta 10 metų Vyriausybės vertybinių popierių palūkanoms plius 3 procentiniai punktai). Kas keičia žaidimo taisykles praėjus vos pusmečiui po to, kai pardavė įmonę, kurios pelnas reguliuojamas? Niekas neįrodė, kad elektros rinkos reguliavimo keitimas buvo korupcinis, tačiau galima drąsiai teigti, kad, tokį įstatymą priėmus prieš privatizavimą ir leidus jame dalyvauti užsienio kapitalui, VST kaina būtų gerokai didesnė.

Nesunku atsekti, kas dalyvavo priimant šį svarbų įstatymą. Iš posėdyje dalyvavusių 97 seimūnų, nebuvo nei vieno prieštaraujančio naujajam įstatymui. Taigi VISI mūsų tautos išrinkti atstovai palaikė šį įstatymą. Tačiau siūlau teisėsaugai palikti spręsti korupcija tai ar ne ir geriau pasižiūrėti į privačios ir valstybinės įmonės veiklos rezultatus 2004-2008 metais.

Tiek RST, tiek VST beveik identiškos įmonės, patiekiančios itin panašų kiekį elektros bei gaunančios pajamų. Svarbiausia – abiejų įmonių kainų reguliavimas yra vienodas ir remiasi vienodais standartais. Per šešerius metus RST pajamos sudarė 5,5 mlrd. Lt, VST – tik šimtu milijonų litų mažiau. Atrodytų, įmonių pelningumas, investicijos taip pat turėtų sutapti.


www.nasdaqomxbaltic.com

Deja, taip nenutiko. Veiklai lyginti naudojau ne grynąjį pelną, bet EBITDA – tai pelnas, skaičiuojamas prieš mokesčius, nusidėvėjimą, palūkanas bei kitas, su finansais, bet ne pagrindine įmonės veikla, susijusias išlaidas (pvz. valiutų kursų svyravimas). Šis rodiklis žymiai geriau apibūdina įmonės veiklos pelningumą, nes eliminuojami dauguma finansinių „triukų“, pvz. turto perkainojimas. EBITDA skaičiavau prie veiklos pelno (EBIT) pridėjęs nusidėvėjimo ir turto perkainavimo išlaidas. Tai nėra visiškai pilnas metodas, tačiau tikroji EBITDA nuo skaičiuotosios neturėtų skirtis daugiau kaip keliais procentais ar net jų dalimis.

Rezultatai gana dėsningi. Privačių savininkų valdoma VST per penkerius veiklos metus 2004-2008 uždirbo 1,467 mlrd. Lt EBITDA, RST – 1,004 mlrd. Lt. Įmonės beveik identiškos, bet uždarbio skirtumas – 467 mln. Lt arba beveik po 100 mln. Lt kasmet. VST EBITDA‘os ir pajamų santykis 2005-2008 siekė 30-33 proc., RST – net dešimčia procentinių punktų mažiau – 21-23 proc. Kas lėmė tokį didžiulį skirtumą, jeigu įmonės reguliuojamos vienodai, RST pajamų gavo netgi daugiau nei VST? Aplaidus ir nekompetentingas valdymas? Korupcija? Ir viena, ir kita?


www.nasdaqomxbaltic.com

Pažiūrėkime į abiejų kompanijų investicijų programas. Privati įmonė VST per penkerius metus investicijoms į materialųjį turtą išleido 573 mln. Lt. Valstybinė įmonė RST – 1042 mln. Lt. Dviejų identiškų įmonių skirtumas investicijų skirtumas – 469 mln. Lt. Galbūt VST nustekeno savąją įmonę vengdama investuoti? Valstybinės kainų ir reguliavimo komisijos ataskaita sako ką kita: elektros energijos nuostolių procentas VST sudarė 7,88 proc., RST – 7,41 proc. Ar toks menkas skirtumas pateisina papildomas pusės milijardo investicijas?


www.nasdaqomxbaltic.com

Dar įdomiau pažvelgti į atliktus abiejų įmonių darbus 2008 metais:


Šaltinis: www.regula.lt

Darbų atlikta itin panašiai. O kaip su išlaidomis jiems? RST investicijos sudarė 274 mln. Lt, VST 145 mln. Lt. Skirtumas – 129 mln. Lt. Sunku patikėti. Ką sako kainų ir reguliavimo komisija? Citata:

„Nors AB „VST“ į skirstomąjį tinklą investavo mažiau, tiesiogiai teigti, kad dėl to galėjo blogėti elektros energijos tiekimo patikimumas, negalima. Komisijos atlikta analizė rodo, kad AB „VST“ investicijos kur kas efektyvesnės. AB Rytų skirstomieji tinklai įsigyjami įrenginiai ir darbai kartais kainuodavo dvigubai brangiau nei AB „VST“.„

Elektros tiekimo kaina nustatoma atsižvelgiant į įmonės turtą bei investicijas. Vadinasi, kuo VST efektyviau investuoja, tuo elektros tiekimo kaina mažesnė. Deja, ir atvirkščiai su RST.

Tuomet, kas teigiamo? Išskirčiau tris dalykus:

Pirma, VST per 2004-2008 metus sumokėjo 198 mln. Lt pelno mokesčio, RST – 103 mln. Lt. Biudžetui pasisekė, nes efektyviai valdoma privati įmonė VST pervedė beveik šimtu milijonu daugiau.

Antra, sujungus bendroves į LEO, prie valdymo prisidėjo ir privatus savininkas, kuris tiesiogiai suinteresuotas gaunamu pelnu. Todėl per devynis 2009 metų mėnesius RST uždirbo 211 mln. Lt EBITDA pelno arba 30 proc. daugiau nei prieš metus per tą patį laikotarpį. Išlaidos investicijoms per ketvirtį sudarė vidutiniškai 33 mln. Lt arba beveik dvigubai mažiau nei praėjusiais metais. Taigi valstybė gavo realią naudą ir nemokamą pamoką, kaip reikia valdyti įmones.

Trečia, dar kartą įrodo, kad privatus sektorius veikia efektyviau nei valstybė, todėl reikia tęsti valstybinio turto privatizaciją.


Vaidotas Rūkas