Jau praeito mėnesio pabaigoje rašiau apie teigiamus spalio mėnesio Lietuvos pramonės rezultatus. Tačiau šią savaitę Eurostat‘as paskelbė ES valstybių pramonės produkcijos duomenis, kurie buvo priešingi nei Lietuvos. Per spalį bendra ES pramonės produkcijos gamyba smuko 0,7 proc., kai tuo tarpu Lietuvos augo 0,5 proc. pašalinus sezono įtaką. Pagal šį rodiklį, spalį Lietuva užėmė 6 vietą tarp 19 duomenis paskelbusių valstybių.
Šaltinis: Eurostat
Nors Lietuvos metinis ekonomikos nuosmukis Europos Sąjungoje yra vienas iš didžiausių, tačiau metinis pramonės smukimo tempas yra lėtesnis nei daugumoje ES valstybių. Kitaip tariant, priešingai negu gyventojų vartojimas, pramonės sektoriuje sunkmečio mastas nesiskiria nuo bendro ES konteksto. Džiugu, kad verslui stipriai apkarpius kaštus Lietuvos pramonės produkcija sugebėjo išlikti konkurencinga. O tai, savaime suprantama, leidžia tikėtis tolimesnio eksporto augimo, kuris pirmasis duos impulsą Lietuvos ekonomikos išėjimui iš sunkmečio.
Šaltinis: Eurostat
Tomas Krakauskas
Pranešimai
jei paskutini ketvirti bvp augo tokiais tempais, kodel zadamas smukimas kitais metais ?
AtsakytiPanaikintiBVP galima skaiciuoti trimis budais. Vienas is ju - islaidu metodas, kuris susideda is keturiu pagrindiniu daliu, tai vartojimo, valstybes islaidu, verslo investiciju ir grynojo eksporto (visas eksportas minus visas importas). Ka zinom tikrai, kad lyginant su siemet valstybes islaidos kitamet mazes. Tai neigiamai veiks BVP. Kadangi, nedarbas bus didesnis, o atlyginimai mazesni, todel vartojimas vargu ar irgi augs. Atsigaunant eksportas teikia vilties, taciau jis vienas sunkiai pajegs nusverti kitu zymiai reiksmingesniu kintamuju itaka. Todel dauguma analitiku kitamet prognozuoja tolimesni ekonomikos smukima.
AtsakytiPanaikintiMano nuomone, kitamet labiausai gali nustebinti vartojimas, ne todel, kad gyventoju pajamos dides, bet todel, kad siuo metu vartojimas yra labiau krites nei yra kritusios gyventoju pajamos. Esant neapibreztai situacijai, gyventojai bendru salies mastu isleidzia maziau nei kad krito ju pajamos, o skirtuma nukreipia paskolu grazinimui. Jeigu lukesciai del ateities pageres, tai netgi nesant pajamu augimui vartojimas galetu isaugti. Lygiai tas pats su verslo investicijoms, jeigu verslas pajaus padidejusia paklausa uzsienio ir vietineje rinkoje, tai atitinkamai kapitalo islaidos nukreiptos investiciju formavimui gali isaugti.
Truputį patikslinsiu, jog valstybės išlaidos su ES pinigais netgi išaugs :)
AtsakytiPanaikintiValstybės biudžeto išlaidos be ES mažėja 911 mln. lt, tačiau ES paramos lėšos auga 1,47 mlrd. lt iki 7,89 mlrd. lt. Taigi išlaidos padidės daugiau nei puse milijardo litų.