Kitąmet Lietuvoje planuojama rimtai pertvarkyti verslą kontroliuojančių institucijų darbą

Mėnesio pradžioje rašiau, kaip svarbu suteikti verslui laisvę pradėti nekliudomai veikti. Tiesa ne ką mažiau svarbu yra vėliau jam ne trukdyti vystyti veiklą, bet tinkamai ją reguliuoti. Pasaulio ekonomikos forumo skelbiamoje „The Global Competetivness Report“ 2009 metų ataskaitoje Lietuva pagal verslo reguliavimą užima 96 vietą iš 136 reitinguotų valstybių. Tuo tarpu, Estija yra 8 vietoje, o pirmame trejetuke puikuojasi Singapūras, Hong Kongas ir mūsų jau ne kartą girta Gruzija. Minėtas verslo reguliavimo indeksas skaičiuojamas 7 balų sistemoje (kur 1 balas -labai griežtas verslo reguliavimas, 7–mažas valstybinis verslo reguliavimas ir biurokratija). Žemiau pateikiu grafiką parodantį trijų geriausių ir dviejų blogiausių bei visų ES valstybių įvertinimus pagal šį indeksą.

Šaltinis: The Global Competetivness Report 2009

Norėčiau pasidžiaugti, kad šįsyk Ūkio ir Teisingumo ministrai nusitaikė tiesiai į taikinį, apie kurio keliamas problemas anksčiau buvo nutylima. Praėjusį penktadienį Ūkio ir Teisingumo ministerijos pranešė, jog parengė verslą kontroliuojančių įstaigų pertvarkos gaires, kuriose pateikiamos kryptys, kaip optimizuoti verslą kontroliuojančių įstaigų atliekamas funkcijas. Jau šią savaitę šį pasiūlymą svarstys vyriausybė. Pasiūlymo esmė pertvarkyti perteklinių verslą kontroliuojančių institucijų darbą taip, kad būtų mažiau korupcijos, daugiau tikros kontrolės, pagalbos verslui ir, žinoma, iki trečdalio sumažėjusios išlaidos ir valdininkų skaičius.

Šiuo metu Lietuvoje yra apie 150 verslą kontroliuojančių įstaigų, tarp kurių - keliasdešimt inspektuojančių. Jų funkcijos dažnai dubliuojasi, o kai kuriuos smulkius verslo aspektus reglamentuoja net iki 7 skirtingų institucijų. Bendrai kontroliuojančiose įstaigose dirba 10 tūkst. tarnautojų, iš kurių 5 tūkst. inspektoriai. Pertvarkant verslą kontroliuojančias įstaigas siūloma jas sugrupuoti pagal veiklos sritis į 8 grupes: aplinkos, konkurencijos ir rinkos priežiūros, finansų rinkos, kultūros ir švietimo, mokesčių, muitų ir apskaitos, visuomenės ir asmens sveikatos, maisto ir žemės ūkio, saugos. Kaip teigia Ūkio ministras, siekiama esminio dalyko – ne susilpninti verslo kontrolę, o padaryti ją stiprią, skaidrią ir efektyvią. Bene esminis pasikeitimas verslininkams, jeigu siūlymas bus įgyvendintas iki galo, yra tai, kad bus panaikintas besidubliuojantis kelių įstaigų tikrinimas, o verslą kas tam tikrą laikotarpį galės tikrinti tik viena įstaiga iš vienos srities.

Planuojama, kad kontroliuojančiųjų įstaigų pertvarka vyks dviem etapais. Pirmame etape (iki 2010 m. kovo 30 d.) pagal sritis sugrupuotos kontroliuojančiosios įstaigos turės išgryninti savo funkcijas ir susitarti, kaip toliau bus atliekamas verslo inspektavimas. Antrojo reformos etapo, kuris numatomas nuo 2010 m. kovo 30 d. iki gruodžio 31 d., darbas – pasiekti, kad vieną sritį kuruotų viena inspektuojanti agentūra, politikos formavimą perduoti ministerijoms pagal sritis, atskirti verslą kontroliuojančių įstaigų turimą sankcijų funkciją nuo inspektavimo funkcijos.

Tomas Krakauskas