Šiandien norėtume atidžiau pažvelgti į vakar tarptautinės žiniasklaidos įmonės „Bertelsmann“ paskelbtą tyrimą, kuriame nagrinėjama besivystančių valstybių politinė ir ekonominė raida, analizuojami valstybės valdymo pokyčiai per paskutinius dvejus metus. Pagal atliktus tyrimus kiekvienai iš 128 valstybių sudaromi du indeksai - Status Index (politinių ir ekonominių šalies pokyčių eiga) ir Management Index (valstybės valdymo kokybė) ir remiantis jais valstybės yra sureitinguojamos.
Džiugu išvysti Lietuvą abiejų indeksų pirmuose dešimtukuose, nes tai rodo, kad mūsų šalis patenka tarp didžiausią pažangą rinkos ekonomikos link darančių valstybių. Pagal politinių ir ekonominių šalies pokyčių eigą Lietuva šiais metais užima 7-ąją vietą. Tai, kad Lietuva smuktelėjo vienu laipteliu žemyn, nėra labai smagu, bet pažvelgę atidžiau pamatytume, kad mūsų valstybė tiesiog apsikeitė vietomis su Slovakija, kuri per paskutinius dvejus metus padarė didesnę pažangą, ką paliudija ir 2009 m. sausio 1 d. įsivestas euras. Visgi Lietuva lenkia tokias valstybes kaip Vengrija, Lenkija ar Latvija. Aukščiausius balus, vertinant politinę padėtį, Lietuva gavo už politinės laisvės ir demokratinių institucijų stabilumą. Prasčiausiai įvertinta šalies partinė struktūra ir didelė interesų grupių įtaka politiniams ir ekonominiams valdžios sprendimams. Vertinant ekonomikos pokyčius, geriausi balai suteikti už vykdomą antimonopolinę politiką, užsienio prekybos liberalizavimą, privačios nuosavybės didėjimą. Nesunku suprasti, kad prasčiausių pažymių sulaukta už socialinės apsaugos politiką ir mažas investicijas į naująsias technologijas.
Pagal valstybės valdymo indekso rodiklį Lietuva nuo paskutinės apžvalgos pasistūmėjo net per 5 vietas į viršų ir atsidūrė 10 vietoje. Įdomu, kad per paskutinius dvejus metus Lietuva aplenkė tiek Latvija, tiek ir Slovėniją. Smagu, kad užsienio ekspertai įvertina Lietuvos valdžios vykdomų reformų procesą teigiamai ir įžvelgia potencialo valdžios atstovams toliau kryptingai vesti šalį demokratijos bei ekonominio augimo link. Reiktų pagirti pastarąsias vyriausybes, kad jos bent jau sugebėjo nesugadinti Lietuvos, kaip besivystančios demokratinės ir liberalios šalies įvaizdžio. Taip pat reiktų paraginti vyriausybę ir kitas valstybines organizacijas, užsiimančias užsienio investicijų pritraukimu, aktyviau investuotojams rodyti ir eskaluoti tokius teigiamus, kaip šie, rodiklius.
Apačioje pateikiu lentelę, kurioje palyginta kaip Lietuva pagal minėtus rodiklius atrodo bendrame Centrinės ir Rytų Europos valstybių kontekste.
| Valdymo indeksas (Management Index) | ||
| | 2008 m. | 2010 m. |
| Estija | 2 | 3 |
| Slovakija | 5 | 8 |
| Čekija | 20 | 9 |
| Lietuva | 15 | 10 |
| Latvija | 10 | 13 |
| Bulgarija | 13 | 14 |
| Kroatija | 9 | 16 |
| Slovėnija | 12 | 18 |
| Lenkija | 53 | 19 |
| Vengrija | 18 | 20 |
| Turkija | 24 | 23 |
| Rumunija | 22 | 25 |
| Ekonominės ir politinės padėties indeksas (Status Index) | ||
| | 2008 m. | 2010 m. |
| Čekija | 1 | 1 |
| Slovėnija | 2 | 2 |
| Estija | 4 | 3 |
| Slovakija | 7 | 6 |
| Lietuva | 6 | 7 |
| Vengrija | 5 | 8 |
| Lenkija | 11 | 10 |
| Latvija | 13 | 13 |
| Bulgarija | 15 | 14 |
| Kroatija | 14 | 15 |
| Rumunija | 17 | 16 |
| Turkija | 32 | 20 |
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą