16 gruodžio 2009

Kodėl valstybės skolinimasis užsienio rinkose yra būtinas finansų sistemos stabilumui užtikrinti?

Šiandien pamėginsiu trumpai pagrįsti požiūrį, kad valstybės skolinimasis užsienio rinkose šiemet buvo neišvengiamas, siekiant išlaikyti Lietuvos finansų sistemos ir paties lito stabilumą. Iš karto siūlau pažvelgti į žemiau esančią lentelę, sudarytą pagal Lietuvos Banko (LB) kasdien skelbiamą šalies bankų sistemos likvidumo būklės statistiką. Iš jos galime spręsti apie lito paklausos ir pasiūlos pokyčius bankinėje sistemoje.

mln. Lt

Valdžios indėlių LB poveikis

Valiutos keitimo sandorių ir kitų LB operacijų su bankais poveikis

Grynųjų pinigų poveikis

Grynasis turtas užsienio valiuta (laik. pab.)

2004 m.

1.884

-1.608

-439

7.123

2005 m.

1.717

396

-1.120

9.735

2006 m.

3.891

-2.251

-1.340

11.514

2007 m.

3.890

-1.828

-1.116

13.883

2008 m.

3.406

-3.664

-489

14.089

2009 m.*

10.969

-14.973

1.659

11.783

Šaltinis: www.lbank.lt

Reiktų pasiaiškinti lentelėje pateiktas keturias sąvokas:

Valdžios indėlių LB poveikis – skaičius susijęs su LR Finansų ministerijos atliekamomis kasdieninėmis operacijomis bei tokiomis kaip gautų iš užsienio lėšų (pavyzdžiui, skolinantis užsienio valiuta) keitimu į litus ir indėlių padėjimu ar atsiėmimu iš LB. Teigiamas valdžios indėlių poveikis rodo didėjusią litų paklausą, o tai prisideda prie grynojo bankų sistemos turto užsienio valiuta augimo.

Valiutos keitimo sandorių ir kitų LB operacijų su bankais poveikis parodo grynąjį Lietuvos banko nupirktų ir parduotų eurų kiekį per atitinkamą laikotarpį. Pagal mūsų šalyje veikiantį Valiutos valdybos modelį Lietuvos Bankas yra įsipareigojęs iš komercinių bankų supirkti ar parduoti neribojamą kiekį eurų. Tad teigiamas pokytis (komerciniai bankai daugiau eurų pardavė nei pirko) rodo didėjusią litų paklausą ir prisideda prie bankų sistemos grynojo turto užsienio valiuta išaugimo.

Iš grynųjų pinigų poveikio rezultato nesunku spręsti apie grynųjų pinigų paklausą šalyje. Teigiamas poveikio ženklas parodo grynųjų pinigų sumažėjimą rinkoje bei lemia bankų sistemos grynojo turto užsienio valiuta smukimą.

Grynasis turtas užsienio valiuta – bankinės sistemos turto ir įsipareigojimų užsienio valiuta skirtumas. Kuo šis skaičius didesnis, tuo stipriau gali jaustis vietinė valiuta – litas.

Dabar labai paprastai – nesunku matyti, kad lentelėje pateikti 2009 m. skaičiai yra išskirtiniai ir rodo, koks spaudimas teko Lietuvos Bankui bei Finansų ministerijai, siekiant išlaikyti stabilų litą ir visos bankinės sistemos stabilumą. Vien iki 2009 m. gruodžio 14 d. Lietuvos Bankas buvo priverstas supirkti iš komercinių bankų net 14,97 mlrd. litų daugiau nei jų parduoti (arba 4 kartus daugiau nei prieš metus), o tai reiškia, kad jis pagal bankų pavedimus turėjo konvertuoti litus į eurus. Tačiau padėtį šiais metais gelbėjo Vyriausybė, išleisdama dvi euroobligacijų emisijas ir taip didindama litų paklausą rinkoje (valstybė skolinasi užsienio valiuta, bet jai reikia litų daryti einamuosius mokėjimus, o tai kuria litų paklausą).

Ankstesniais metais valdžios indėliai sugebėdavo atsverti neigiamą valiutos keitimo operacijų poveikį, bet šiemet pastarasis yra net 4 mlrd. Lt didesnis. Skaičius parodo, kad maždaug tokia litų suma per metus išnyko iš Lietuvos bankinės sistemos. Dalis jų dingo kaip grynųjų pinigų sumažėjimas rinkoje dėl jų paklausos smukimo, o likusi buvo paprasčiausiai konvertuota į eurus ir nebesugrįžo į bankų sistemą. Taip pat reikia priminti, kad praėjusiais metais nuo 6 iki 4 proc. sumažinta bankų privalomųjų atsargų riba prisidėjo tik prie to, kad buvo atlaisvinta virš milijardo litų, kurie buvo paaukoti pradingimui.

Daugiausiai darbo LB bankas pirkdamas litus ir parduodamas eurus turėjo kovo mėn. Akivaizdžiai matomas lapkritį ir gruodį didėjęs valdžios indėlių LB teigiamas poveikis dėl spalį išplatintos euroobligacijų emisijos.

Iš šių paaiškinimų kyla viena iš prielaidų, kodėl Lietuvoje vadinamoji VILIBOR palūkanų norma nekrinta taip, kaip to nori valstybė, skolindamasi ir didindama savo indėlių sumas – bankai paprasčiausiai perteklinį litų kiekį rinkoje keičia į eurus ir taip neleidžia didėti grynajam bankų sistemos turtui užsienio valiuta. Visgi pastaraisiais mėnesiais ši tendencija kiek gerėja, t.y. bent jau valiutos keitimo pokytis maždaug atitinka valdžios indėlių LB pokytį. Džiugu ir tai, kad nustojo kritęs grynųjų pinigų kiekis rinkoje (jeigu laikytume, kad pinigų greitis išliko pastovus, tai dar kartą patvirtintų, jog ekonomika 2009 m. IV ketv. Lietuvoje nebeturėjo smukti).

Tadas Povilauskas


14 komentarų:

  1. Taip ir nesupratau kodėl valiutų valdybos modelį naudojančioje šalyje "valstybės skolinimasis užsienio rinkose šiemet buvo neišvengiamas, siekiant išlaikyti Lietuvos finansų sistemos ir paties lito stabilumą". Kokios bėdos tavo manymu būtų atsitikę, jei Lietuvos valdžia nebūtų pasiskolinusi nei vieno euro?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Giedriau, mano nuomone, jeigu valdžia būtų nesiskolininusi, litų skaičius bankinėje rinkoje būtų dar gerokai mažesnis, apie VILIBOR kritimą, matyt, dar ilgai nebūtume galvoję. Beje, skolinimasis padidina oficialiasias šalies valiutos atsargas, o tai palengvina gyvenimą litui ir atbaido užsienio "spekuliantus" nuo galimų atakų prieš litą. Kitas pavyzdys - Latvija, kuri buvo priversta skolintis iš TVF dar daugiau, nes Latvijos centrinis bankui teko dar labiau ginti savo valiutą...

    AtsakytiPanaikinti
  3. Kokios atakos gali būti prieš valiutą, kuri >100% padengta užsienio valiutos atsargomis?

    O manyti, kad VILIBOR būtų didesnis jei valdžia nebūtų pasiskolinusi eurais nelabai matau pagrindo. Politinę devalvacijos riziką (kadangi ekonominės rizikos nėra) parodo VILIBOR ir EURIBOR skirtumas, kuris yra toks koks yra ne todėl, kad valdžia daug ar mažai skolinasi užsienio valiuta, bet todėl, kad rinkos dalyviai bijo galimo politinio sprendimo prispausdinti litų, t.y. keičia indėlius į eurus tol, kol palūkanos už litus neviršija rinkos dalyvių numanomos rizikos.

    Jei valdžia vietoj to, kad skolinosi, būtų sumažinusi išlaidas tiek kiek sumažėjo biudžeto pajamos, beveik garantuotai VILIBOR'as būtų daug mažesnis nei dabar, kadangi politinė devalvavimo rizika būtų gerokai sumažėjusi. Beje su Estijoje su TALIBOR taip ir yra - 6 mėnesių TALIBOR beveik 40% mažesnis nei VILIBOR, kadangi Estijos valdžia, skirtingai nuo Lietuvos, mažino išlaidas daug labiau nei didino skolinimąsi.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Užsienio valiutos atsargos valiutu valdyboje padengia 100 proc. pinigų bazės arba, kitaip sakant, pinigus esančius apyvartoje, tačiau neįtraukia vadinamųjų P2 ir P3 pinigų. Kas būtų buvę (radikaliu atveju), jeigu žmonės masiškai būtų ėmę nutraukinėti ilgesnio laikotarpio indėlius litais ir ėmę juos keistis į eurus? Manau, kad būtų nekas...

    Politinio sprendimo prispausdinti litų neįsivaizduoju, nes tai neįmanoma Lietuvoje.

    Valdžios išlaidų mažinimas reikalingas, bet su saiku ;)

    AtsakytiPanaikinti
  5. 1. Su P2 ir P3 nėra jokių problemų, kadangi bankai esant reikalui visus rezervus litais gali CB pasikeisti į eurus, o turint rezervų eurais sukonvertuoti pinigus sąskaitose pakanka tik kelių klavišų paspaudimo. Beje kažkada apie tai jau esu rašęs, LLRI apie valiutų valdybą ne kartą teisingai rašė irgi, netgi yra šnekinusi vieną iš valiutų valdybos modelio kūrėjų.
    2. Nėra čia ko neįsivaizduoti :) Jei valdžia sugalvotų, kad pensijas ir kitokias išlaidas mažinti politiškai neapsimoka, tačiau pasiskolinti pinigų nebeišeitų, valdžia atrištų litą, atspausdintų litų kiek reikia ir sumokėtų kam yra prižadėjusi, kaip kad dažnai visos normalios valdžios ir daro. Kaip tik dėl šios rizikos VILIBOR ir yra didesnis nei EURIBOR. Jei žinai kokių nors kitokių priežasčių šiam skirtumui paaiškinti - būtų įdomu išgirsti.
    3. Ką reiškia "su saiku"?

    AtsakytiPanaikinti
  6. Giedriau,
    Pataisyk, jei neteisingai mąstau. Grynasis LB išorės spalio pabaigoje buvo 18,9 mlrd. Lt (http://www.lb.lt/stat_pub/statbrowser.aspx?group=7273&lang=lt ). Tai pilnai dengia grynuosius pinigus (6,9 mlrd. Lt http://www.lb.lt/lt/naujienos/statistika/pa200910.pdf ) ir dalį vienadienių indėlių. Grubiai tariant – LB grynais išorės turtas beveik lygus P1 20,3 mlrd. Lt, kai P3 sudaro 42 mlrd. Lt. Koks efektas būtų ekonomikai ir ar LB galėtų iki to prileisti, kad vyktų nuolatinis valiutos „išvežimas“ (nes labai didžioji dalis paskolų eurais), kas lemtų drastišką pinigų kiekio susitraukimą (iki P1 ar mažiau?). Taip pat ir LB banko grynasis išorės turtas trumpu laikotarpiu galėtų artėti iki nulio. Juolab, kad prisiminus formulę, kur pinigų kiekis X apyvartos greitis lygu BVP tam tikram kainų lygiui, BVP kristų dar smarkiau nei dabar, pvz. kaip Latvijoje, kur pinigų išvežimas turi gerokai didesniu mastus nei čia.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Nelabai suprantu operavimo aggregate rodikliais ("ekonomika", BVP, "valiutos išvežimas" ir tt.) prasmės, nes gi ne tų rodiklių pasikeitimai keičia žmonių elgesį ir gyvenimo kokybę, bet žmonių elgesys ir (kartais) gyvenimo kokybės pasikeitimas keičia tuos rodiklius. Jei šalyje didelė grėsmė, kad valdžia nesusitvarkys su savo įsipareigojimais ir didins mokesčius arba pradės spausdinti vietinę valiutą tam, kad tuos savo įsipareigojimus įvykdyti, natūralu, kad užsienio investuotojai (bankai tame tarpe) savo kapitalą iš tokios šalies ištraukinėja (Latvija ir iš dalies Lietuva), taip pat verslininkai mažinasi svertus, dėl ko mažėja P2/P3, BVP. Ir atvirkščiai - jei mokestinė aplinka stabili, politinės grėsmės valiutos stabilumui nėra, investuotojai niekur nebėga (Estija).

    Kas liečia BVP - tai mažėjant ūkio subjektų įsiskolinimo lygiui, o tuo pačiu ir P2/P3, nominalus BVP mažės, tačiau realus BVP, kas ir yra žmonėms svarbiausia, mažės nebūtinai, jis gali ir didėti, kas greitai ir imtų darytis, jei tik tam netrukdytų valdžių nesąmonės ala minimali alga ir kiti apribojimai darbo kainos ir kitų kainų kitimui, bailout'ai, užsienio prekybos apribojimai, stimuliavimo programos atspausdintais ar/ir mokesčiais atimtais pinigais ir pan.

    Šiaip jei jau tikslas yra didelis BVP, jį padidinti valdžiai nėra kas veikt - ji visada gali pasinaudoti burtininko Keynes'o patarimu - pasiskolinti ar atspausdinti pinigų ir pradėti juos dalinti už griovių iškasimą ir užkasimą (šiuo metu dauguma šalių vienaip ar kitaip tą ir daro), kas BVP padarytų kokio tik reikia dydžio, tačiau visiems realiems žmonėms (įskaitant kasančius griovius, neskaitant tam tikrų išimčių) gyvenimas nuo to tik blogės, nes gyvenimas žmonėms gerėja tada, kai daugėja realių žmonėms reikalingų vartojimo prekių ir paslaugų, o ne mistinis BVP. Panašių "sprendimų" siekiant išlaikyti sintetinius aggregate rodiklius centro komiteto pageidaujamame lygyje ignoruojant tų "sprendimų" poveikį realiems žmonėms galima prirašyti ir kitų rodiklių, ne tik BVP, atžvilgiu.

    Bet net ir palikus aggregate rodiklius šone, nematau jokio pagrindo manyti, kad "vyktų nuolatinis valiutos „išvežimas“, [...] kas lemtų drastišką pinigų kiekio susitraukimą (iki P1 ar mažiau?)". P3 pasidaryti lygus P0 galėtų tik tuo atveju, jei paskolų bankuose būtų 0; LB banko turtas pasidarytų artimas 0 tik tada, jei litų apyvartoje pasidarytų 0. Tačiau gi sumažėjus ūkio subjektų įsiskolinimo lygiui bei pinigų kiekiui apskritai, sumažėtų ir kainos, darbo jėgos tame tarpe, todėl atsirastų užsienio investuotojų teigiamas pinigų srautas gerokai anksčiau nei įsiskolinimo lygis pasiektų 0. Kas liečia LB turtą, tai jis sumažėt iki 0 negalėtų niekaip, nes net jei neliktų paskolų litais ir bankų poreikio laikyti rezervus litais, žmonėms litų reiktų sumokėti mokesčius ir visiems atsiskaitymams, kas yra stipriai daugiau nei 0.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Atsakant į Jūsų, Giedriau, klausimą dėl mano pasakymo, kad „reikia mažinti valstybės išlaidas, bet su saiku" - dabar reikia mažinti tas išlaidas, kurios mažiausiai pakenktų ekonomikai ir jos atsigavimo galimybėms. Nenorėčiau sutikti, kad išlaidas reikia mažinti tiek, kiek smuko biudžeto pajamos - taip paprasčiausiai ekonomika būtų įsukama į dar greičiau besivyniojiančią žemyn sniego gniūžtę, nes valstybė yra labai didelis ekonomikos dalyvis. Tad kodėl gi neleidus valstybei pasinaudoti galimybe pasiskolinti, siekiant sumažinti kritimo lygį ir galbūtų suteikti geresnes atšokimo galimybes (aišku, tam reikia labai įžvalgios vyriausybės, kuri priimtų logiškus sprendimus, o ar dabar tokia yra - aš nekomentuosiu...)

    Giliau leistis į diskusijas dėl paskutinio Jūsų komentaro dabar nebegaliu, tik noriu pasakyti Ačiū už komentarus :)

    AtsakytiPanaikinti
  9. Giedriau, ignoruoji nemokumą.

    Per trumpą laiką (pvz. bankų panikos atveju) pinigų agregatų kiekiui ekonomikoje sumažėjus kokiu trečdaliu, procesas tiesiog sustotų. Absoliuti dauguma rinkos dalyvių nebegalėtų vykdyti įsipareigojimų.

    Būtų tokia krizė, apie kurią dar ir anūkams galėtum pasakoti.

    Valiutų valdybos mechanizmas su tokiais rezervais, kaip dabar, yra labai ribotai atsparus ekonomikos susitraukimui.

    AtsakytiPanaikinti
  10. Giedriau,

    "Kokios atakos gali būti prieš valiutą, kuri >100% padengta užsienio valiutos atsargomis?"
    Viskas teoriškai ir pagal modelį tegul sueina, bet įsivaizduok situaciją, kad paskleidus rimtą gandą apie devalvaciją, rytoj žmonės pakeičia bent pusę iš 25 mln.lt indėlių litais į eurus. Bankai kreipiasi į centrinį tokiai operacijai įvykdyti. Ir kas tada? LB rezervų nebelieka. Susirinkti kas priklauso iš komercinių? Kaip, anarchistas pastebėjo, nebūtų jokių galimybių. Ir jokie argumentai apie nuostabią mokestinę aplinką, politinį stabilumą tokią dieną nepadėtų..

    Dėl realaus/nominalaus BVP sutinku, tik nereikia pamiršti, kad tokia maža šalis kaip Lietuva visas žaliavas ir didelę dalį galutinių produktų įsiveža ir turės įsivežti pasaulinėmis kainomis. Todėl drastiškos devalvacijos atveju realaus BVP augimas kaži ar būtų įmanomas.

    AtsakytiPanaikinti
  11. "Jei valdžia vietoj to, kad skolinosi, būtų sumažinusi išlaidas tiek kiek sumažėjo biudžeto pajamos, beveik garantuotai VILIBOR'as būtų daug mažesnis nei dabar, kadangi politinė devalvavimo rizika būtų gerokai sumažėjusi."

    Tikrai ne viskas taip paprasta.. 6 mėn. SOFIBOR šiandien 6,03 proc. (LT - 6,1 proc.). Bulgarija berods 10 metų iš eilės turėjo perteklinį biudžetą.

    AtsakytiPanaikinti
  12. Oho kokią diskusiją užvedžiau :) Pabandysiu iš eilės.

    Tadas rašė:

    "Nenorėčiau sutikti, kad išlaidas reikia mažinti tiek, kiek smuko biudžeto pajamos - taip paprasčiausiai ekonomika būtų įsukama į dar greičiau besivyniojiančią žemyn sniego gniūžtę, nes valstybė yra labai didelis ekonomikos dalyvis. Tad kodėl gi neleidus valstybei pasinaudoti galimybe pasiskolinti, siekiant sumažinti kritimo lygį ir galbūtų suteikti geresnes atšokimo galimybes".

    Nelabai suprantu kaip gali padėti per daug prasiskolinusiems rinkos dalyviams tai, kad valdžia visų jų vardu pasiskolina dar daugiau.

    anarchistas rašė:

    "Giedriau, ignoruoji nemokumą."

    Ne, neignoruoju, tiesiog manau, kad yra neteisinga ir absoliučiai daugumai ekonomiškai nenaudinga apdovanoti tuos, kurie elgėsi neatsakingai (prasiskolino iki ausų) ir bausti tuos, kurie elgėsi atsakingai ir (tiek daug) nesiskolino (o gal tiesiog buvo protingesni už daugumą, nes suvokė dalinių rezervų sistema paremtos monetarinės sistemos spąstus) tikėdamiesi perimti neatsakingai besielgusių turtą ir užimti jų vietą rinkoje.

    Vaidotas rašė:

    "Viskas teoriškai ir pagal modelį tegul sueina, bet įsivaizduok situaciją, kad paskleidus rimtą gandą apie devalvaciją, rytoj žmonės pakeičia bent pusę iš 25 mln.lt indėlių litais į eurus. Bankai kreipiasi į centrinį tokiai operacijai įvykdyti. Ir kas tada? LB rezervų nebelieka. Susirinkti kas priklauso iš komercinių?"

    Bandau įsivaizduoti, bet nesiseka :) Jei kas nors tokią antį paleistų ir tikrai paprasti žmogeliai nesuprasdami reikalo esmės bėgtų keistis indėlių litais į eurus, pakiltų palūkanos litais, todėl suprantantys kas vyksta galėtų sėkmingai susikonvertuoti savo indėlius eurais į litus ir uždirbti iš nelaimėlių naivumo. Dėl tos priežasties bet kuriuo laiko momentu (neskaitant trumpalaikių svyravimų) VILIBOR ir EURIBOR skirtumas, o tuo pačiu ir litų/eurų santykis indėliuose, atitinka suminę rinkos dalyvių nuomonę (sumuojant balsus ne nuo galvos, o nuo kiekvieno euro/lito) apie lito patikimumą.

    Beje panašių ančių apie Lietuvos ir Latvijos valiutas buvo prileista debesis ir nieko net panašaus į tavo scenarijų neįvyko.

    Bet net jei ir atsitiktų taip kaip tu sakai - 50% litų žmogeliai sugalvotų pakeisti į eurus, LB rezervų liktų daugiau nei 50%.

    Vaidotas rašė:

    "Tikrai ne viskas taip paprasta.. 6 mėn. SOFIBOR šiandien 6,03 proc. (LT - 6,1 proc.). Bulgarija berods 10 metų iš eilės turėjo perteklinį biudžetą."

    Nieko nežinau apie Bulgariją, tačiau noriu pasakyti, kad neteigiau, kad biudžeto deficitas yra vienintelis kintamasis, įtakojantis palūkanų normas. Tik norėjau pasakyti, kad visiems kitiems veiksniams esant tokiems patiems, mažesnis biudžeto deficitas mažina šalies valiutos riziką, todėl šalyje su mažesniu biudžeto deficitu palūkanų normos tos šalies valiuta bus artimesnės palūkanoms bazine valiuta nei šalyje, kurioje biudžeto deficitas didesnis. Gal ir gali būti kokių nors išimčių, bet ant greičio nei vienos nesugalvoju :)

    AtsakytiPanaikinti
  13. Giedriau, tikrai nebloga diskusija cia uzvedei :) prisijungsiu ir as.
    "šalyje su mažesniu biudžeto deficitu palūkanų normos tos šalies valiuta bus artimesnės palūkanoms bazine valiuta nei šalyje, kurioje biudžeto deficitas didesnis."

    nebutinai, svarbu koks yra realus, o ne nominalus kursas tarp salies ir bazines valiutos. Jeigu valiuta yra pervertinta (realus kursas smarkiai skirasi nuo nominalaus), tai jai gresia devalvacija ir nesant biudzeto deficitui.

    Del valiutos valdybos modelio, tai tu neteisus. Argentinos pavyzdys parodo, kaip gali buti devalvuota valiuta, kuri turi fiksuota kursa, nors p1 buvo padengtas pilnai CB doleriniais rezervais.

    Masines grynuju ir indeliu konvertacijos metu Lietuvoje CB prituktu rezervai. Nes eurais yra padengta tik p1 agregatas. O kaip zinia p1 neapima ilgalaikiu indeliu.

    "Nenorėčiau sutikti, kad išlaidas reikia mažinti tiek, kiek smuko biudžeto pajamos - taip paprasčiausiai ekonomika būtų įsukama į dar greičiau besivyniojiančią žemyn sniego gniūžtę, nes valstybė yra labai didelis ekonomikos dalyvis. Tad kodėl gi neleidus valstybei pasinaudoti galimybe pasiskolinti, siekiant sumažinti kritimo lygį ir galbūtų suteikti geresnes atšokimo galimybes".

    Tavo atsakymas i virsuje pateikta Tado komentara

    "Nelabai suprantu kaip gali padėti per daug prasiskolinusiems rinkos dalyviams tai, kad valdžia visų jų vardu pasiskolina dar daugiau."

    Ogi labai paprastai. Turbut nesigincysi, kad ES parama skatina ukio augima. Kaip zinia, jai didejant, auga ir valstybes dalis, kuri yra skiriama siai paramai kofinansuoti. T.y. valstybe turi dengti dali gaunamos paramos. Tad jeigu nori gauti daugiau lesu is ES, kad butu skatinamas ukis, tai naturaliai turi isleisti daugiau ir pats. Is patvirtinto kitu metu biudzeto matosi:
    "ES lėšų kofinansavimui skirtos lėšos didėja 306 mln. litų, lyginant su 2009 metais ir 2010 metų biudžete sudarys 964 mln. litų. Ši ženkli suma bendrajam finansavimui reikalinga tam, kad būtų užtikrintas efektyvus skiriamos ES paramos lėšų panaudojimas ir įsisavinimas."
    Priminsiu, kad isskyrus ES lesu kofinansavima, skolos aptarnavimo kastus ir sveikatos sistemos struturine reforma kitamet valstybes islaidos mazeja 13.4 proc.

    AtsakytiPanaikinti
  14. Tomas rašė:

    "Jeigu valiuta yra pervertinta (realus kursas smarkiai skirasi nuo nominalaus), tai jai gresia devalvacija ir nesant biudzeto deficitui."

    Gal galima plačiau?

    "Del valiutos valdybos modelio, tai tu neteisus. Argentinos pavyzdys parodo, kaip gali buti devalvuota valiuta, kuri turi fiksuota kursa, nors p1 buvo padengtas pilnai CB doleriniais rezervais."

    Atrodo, kad neteisi šiaudinė baidyklė, kuriai oponuoji :) Aš niekada neteigiau, kad negali būti devalvuota valiuta, kuri turi fiksuotą kursą. Aš teigiau, kad:

    "valiutų valdybos modelis su 100% rezervų yra geras tuo, kad laikantis jo niekaip negali atsitikti taip, kad visa vietos valiuta negalėtų būti pakeista užsienio valiuta. Sprendimas devalvuoti valiutą tokiu atveju gali būti tik politinis, kai lobistinės grupės nesutinka su jiems skirtų išmokų iš biudžeto sumažinimu (arba reikalauja iš valdžios naujų pinigų) ir politikai paklūsta jų reikalavimams valiutų valdybos modelį panaikindami, pripiešdami naujų vietinių pinigų ir išdalindami juos jų reikalaujantiems, arba jei turintys paskolų litais nusprendžia apiplėšti skolintojus ir tą susitarę su valdžia ir padaro."

    Nepaisant to, Argentina turėjo fiksuotą valiutos kursą, bet neturėjo valiutų valdybos.

    Tomas rašė:

    "Masines grynuju ir indeliu konvertacijos metu Lietuvoje CB prituktu rezervai. Nes eurais yra padengta tik p1 agregatas. O kaip zinia p1 neapima ilgalaikiu indeliu."

    Nepritrūktų. Kodėl jau rašiau tiek komentaruose čia, tiek savo bloge (http://giedriusc.blogspot.com/2009/08/valiutu-valdybos-modelis-ir-devalvacija.html), todėl nebenoriu kartotis.

    "Turbut nesigincysi, kad ES parama skatina ukio augima."

    Jei ūkio augimą matuoti BVP, tai nesiginčysiu. Tačiau galima stipriai ginčytis dėl ES paramos ilgalaikės naudos realiems žmonėms. Daugumai žmonių yra žalinga tam tikrose ekonomikos šakose (kurias be jokių objektyvių kriterijų parenka ES centro komitetas) sukurti klestėjimo iliuziją, finansuojamą vogtais pinigais (ES pinigai tokie ir yra), kadangi tai ir bus tik iliuzija, kuri gyvens tol, kol nenutrūks vogtų pinigų srautas. Pvz. finansuojant ES pinigais galima sudaryti klestėjimo iliuziją finansuojant duobkasių verslą, į šią šaką nukreipiant ribotus resursus (darbo jėgos tame tarpe), kurie galėtų būti panaudojami žmonėms (labiau) reikalingoms prekėms ar paslaugoms gaminti. Ir akivaizdu, kad nutrūkus ES pinigų srautui, tokie verslai bus priversti užsilenkti, kadangi natūralios tokio dydžio paklausos jiems nėra. Duobkasių verslą pakeitus žemdirbių verslu esmė nesikeičia.

    Nepaisant to biudžeto dalis, skirta ES paramos įsisavinimui, yra (nereikšmingai) maža.

    AtsakytiPanaikinti