Prieš mėnesį rašiau, kad rugsėjį Lietuvos eksporto apimtys buvo didžiausios nuo metų pradžios. Džiugu, kad lygiai po mėnesio vėl galiu parašyti tą patį. Kaip vakar pranešė statistikos departamentas, spalį Lietuvos eksportas palyginti su prieš tai buvusiu mėnesiu išaugo 1,3 proc. ir siekė 3718 mln. litų. Kadangi Lietuvos pagrindinė eksporto prekė yra mineraliniai produktai (22 proc. viso eksporto), todėl svyruojant naftos ir su ja susijusių produktų kainoms, mėnesio eksporto pokyčiai gali rodyti nevisai tikrą vaizdą apie bendrą šalies eksporto vystymąsi. Todėl norėčiau atkreipti dėmesį, kad be mineralinių produktų eksportas per mėnesį padidėjo net 6,1 proc.
Tiesa, kalbant apie Lietuvos užsienio prekyba, negalima nepaminėti ir antros medalio pusės - tai importo. Malonu, kad metiniai eksporto kritimo tempai yra mažesni nei importo (per dešimt šių metų mėnesių atitinkamai minus 31 ir 41 proc.), o pastaraisiais mėnesiais atsigaunant užsienio prekybai, importas neauga taip sparčiai kaip eksportas. Todėl ilgą laiką viena iš Lietuvos problemų buvęs einamosios sąskaitos deficitas, šiemet yra virtęs pertekliumi dėka užsienio prekybos pokyčių. Ir nepanašu, kad bent per artimiausius kelis metus ši problema Lietuvoje galėtų atsinaujinti.
Spalio mėnesio eksporto duomenys, tai dar vienas ženklas leidžiantis ketvirtąjį šių metų ketvirtį tikėtis lėtesnio BVP smukimo nei ankstesniais ketvirčiais. Beje, galima pasidžiaugti, kad šią savaitę patikslinus Baltijos šalių trečiojo ketvirčio BVP duomenis vienintelės Lietuvos ekonomikos nuosmukis buvo patikslintas į geresniąją pusę. Be to, reiktų pastabėti, kad BVP smukimas trečiąjį metų ketvirtį Lietuvoje buvo mažiausias tarp Baltijos šalių ir siekė minus 14,2 proc. (Estijos minus 15,6 proc., Latvijos minus 19 proc.).
Tomas Krakauskas
tikrai geros naujienos, ką čia bepridursi. Belieka tikėtis, kad metų pradžia nekartos šių metų sausio ir t.t.
AtsakytiPanaikinti