03 gruodžio 2009

Nepatogi tiesa: faktai apie VST ir RST veiklą po privatizacijos

Jau šeštus metus nerimsta kalbos ir diskusijos apie energetiką. Įvykių centre – VST privatizavimas, skolintų pinigų naudojimas sandoryje, galiausiai – LEO LT steigimas ir jo ardymas. Šiame straipsnyje norėčiau vengti paskutiniojo etapo – LEO LT, todėl priminsiu privatizavimo istoriją bei pateiksiu skaičių apie VST ir RST veiklą, kurių žiniasklaidoje pasigendu.

Mano nuomone, „Atgimimas“ – viena iš nedaugelio nepriklausomų leidinių Lietuvoje. Straipsnyje „Tikroji „trigalvio slibino“ kaina“, finansų analitiko Vytauto Plunksnio išsakytos mintys visiškai sutampa su manosiomis, todėl jį cituosiu privatizavimo istorijai priminti:

„Vilniaus prekybos“ savininkų įsteigta bendrovė „NDX energija“ 2003–iųjų pabaigoje už 77 proc. akcijų sumokėjo 540 mln. litų – visa bendrovė šiame sandoryje įvertinta apie 700 mln. litų. Tai buvo 50 proc. daugiau nei pradinė privatizavimo kaina. Vyriausybei nutarus, sandoryje galėjo dalyvauti tik stambusis Lietuvos kapitalas, tačiau pramonininko Bronislovo Lubio kontroliuojama „Achemos grupė“ už VST pasiūlė kiek mažiau.

Ar galima teigti, kad už VST buvo sumokėta per mažai? Kaina, sumokėta už vieną elektros vartotoją, yra kiek didesnė nei 300 eurų ir atitinka Vidurio ir Rytų Europos regiono sandorių vidurkį ir yra netgi didesnė, nei už skirstomuosius tinklus 2004–2005 metais buvo mokama Bulgarijoje ir Rumunijoje. Tiesa, labiau išsivysčiusioje Slovakijoje dar 2002–aisiais vykstant privatizavimui už vieną skirstomojo tinklo vartotoją buvo mokama 500–700 eurų.

VST privatizavimo sandorio kritikams dažnai užkliūva, kad per kelerius metus bendrovė dividendais bei įstatinio kapitalo mažinimo metu išmokėjo iš esmės visą jos įsigijimui išleistą sumą. Nepaisant kalbų, iš esmės VST privatizavimas buvo vadovėlinis „svertinio išpirkimo“ (LBO) pavyzdys, kur pirkėjui reikėjo turėti 25–30 proc. nuosavų lėšų. „NDX energijos“ veiksmais liko patenkinti ir smulkieji akcininkai, kurie uždirbo tiek pat, kiek ir VST pirkėjas.


Aprašomi faktai liudija, jog kaina, mokėta privatizavimo metu, yra gana teisinga, nes tai 50 proc. didesnė nei pradinė privatizacijos kaina, o dalyvavusi „Achemos grupė“ siūlė netgi mažiau. Mokėta kaina už vartotoją ne itin skyrėsi nuo kitų regiono privatizavimo pavyzdžių. Net naudota paskola sandoriui yra natūralus dalykas verslo pasaulyje! Nemalonesnė staigmena visuomenei įvyko pusmečiu vėliau:

2004–ųjų liepą Seime priimtas naujas Elektros energetikos įstatymas, leidęs energetikams uždirbti daugiau pelno (normatyvinis pelnas nustatomas nuo veikloje naudojamo turto vertės ir prilygsta 10 metų Vyriausybės vertybinių popierių palūkanoms plius 3 procentiniai punktai). Kas keičia žaidimo taisykles praėjus vos pusmečiui po to, kai pardavė įmonę, kurios pelnas reguliuojamas? Niekas neįrodė, kad elektros rinkos reguliavimo keitimas buvo korupcinis, tačiau galima drąsiai teigti, kad, tokį įstatymą priėmus prieš privatizavimą ir leidus jame dalyvauti užsienio kapitalui, VST kaina būtų gerokai didesnė.

Nesunku atsekti, kas dalyvavo priimant šį svarbų įstatymą. Iš posėdyje dalyvavusių 97 seimūnų, nebuvo nei vieno prieštaraujančio naujajam įstatymui. Taigi VISI mūsų tautos išrinkti atstovai palaikė šį įstatymą. Tačiau siūlau teisėsaugai palikti spręsti korupcija tai ar ne ir geriau pasižiūrėti į privačios ir valstybinės įmonės veiklos rezultatus 2004-2008 metais.

Tiek RST, tiek VST beveik identiškos įmonės, patiekiančios itin panašų kiekį elektros bei gaunančios pajamų. Svarbiausia – abiejų įmonių kainų reguliavimas yra vienodas ir remiasi vienodais standartais. Per šešerius metus RST pajamos sudarė 5,5 mlrd. Lt, VST – tik šimtu milijonų litų mažiau. Atrodytų, įmonių pelningumas, investicijos taip pat turėtų sutapti.


www.nasdaqomxbaltic.com

Deja, taip nenutiko. Veiklai lyginti naudojau ne grynąjį pelną, bet EBITDA – tai pelnas, skaičiuojamas prieš mokesčius, nusidėvėjimą, palūkanas bei kitas, su finansais, bet ne pagrindine įmonės veikla, susijusias išlaidas (pvz. valiutų kursų svyravimas). Šis rodiklis žymiai geriau apibūdina įmonės veiklos pelningumą, nes eliminuojami dauguma finansinių „triukų“, pvz. turto perkainojimas. EBITDA skaičiavau prie veiklos pelno (EBIT) pridėjęs nusidėvėjimo ir turto perkainavimo išlaidas. Tai nėra visiškai pilnas metodas, tačiau tikroji EBITDA nuo skaičiuotosios neturėtų skirtis daugiau kaip keliais procentais ar net jų dalimis.

Rezultatai gana dėsningi. Privačių savininkų valdoma VST per penkerius veiklos metus 2004-2008 uždirbo 1,467 mlrd. Lt EBITDA, RST – 1,004 mlrd. Lt. Įmonės beveik identiškos, bet uždarbio skirtumas – 467 mln. Lt arba beveik po 100 mln. Lt kasmet. VST EBITDA‘os ir pajamų santykis 2005-2008 siekė 30-33 proc., RST – net dešimčia procentinių punktų mažiau – 21-23 proc. Kas lėmė tokį didžiulį skirtumą, jeigu įmonės reguliuojamos vienodai, RST pajamų gavo netgi daugiau nei VST? Aplaidus ir nekompetentingas valdymas? Korupcija? Ir viena, ir kita?


www.nasdaqomxbaltic.com

Pažiūrėkime į abiejų kompanijų investicijų programas. Privati įmonė VST per penkerius metus investicijoms į materialųjį turtą išleido 573 mln. Lt. Valstybinė įmonė RST – 1042 mln. Lt. Dviejų identiškų įmonių skirtumas investicijų skirtumas – 469 mln. Lt. Galbūt VST nustekeno savąją įmonę vengdama investuoti? Valstybinės kainų ir reguliavimo komisijos ataskaita sako ką kita: elektros energijos nuostolių procentas VST sudarė 7,88 proc., RST – 7,41 proc. Ar toks menkas skirtumas pateisina papildomas pusės milijardo investicijas?


www.nasdaqomxbaltic.com

Dar įdomiau pažvelgti į atliktus abiejų įmonių darbus 2008 metais:


Šaltinis: www.regula.lt

Darbų atlikta itin panašiai. O kaip su išlaidomis jiems? RST investicijos sudarė 274 mln. Lt, VST 145 mln. Lt. Skirtumas – 129 mln. Lt. Sunku patikėti. Ką sako kainų ir reguliavimo komisija? Citata:

„Nors AB „VST“ į skirstomąjį tinklą investavo mažiau, tiesiogiai teigti, kad dėl to galėjo blogėti elektros energijos tiekimo patikimumas, negalima. Komisijos atlikta analizė rodo, kad AB „VST“ investicijos kur kas efektyvesnės. AB Rytų skirstomieji tinklai įsigyjami įrenginiai ir darbai kartais kainuodavo dvigubai brangiau nei AB „VST“.„

Elektros tiekimo kaina nustatoma atsižvelgiant į įmonės turtą bei investicijas. Vadinasi, kuo VST efektyviau investuoja, tuo elektros tiekimo kaina mažesnė. Deja, ir atvirkščiai su RST.

Tuomet, kas teigiamo? Išskirčiau tris dalykus:

Pirma, VST per 2004-2008 metus sumokėjo 198 mln. Lt pelno mokesčio, RST – 103 mln. Lt. Biudžetui pasisekė, nes efektyviai valdoma privati įmonė VST pervedė beveik šimtu milijonu daugiau.

Antra, sujungus bendroves į LEO, prie valdymo prisidėjo ir privatus savininkas, kuris tiesiogiai suinteresuotas gaunamu pelnu. Todėl per devynis 2009 metų mėnesius RST uždirbo 211 mln. Lt EBITDA pelno arba 30 proc. daugiau nei prieš metus per tą patį laikotarpį. Išlaidos investicijoms per ketvirtį sudarė vidutiniškai 33 mln. Lt arba beveik dvigubai mažiau nei praėjusiais metais. Taigi valstybė gavo realią naudą ir nemokamą pamoką, kaip reikia valdyti įmones.

Trečia, dar kartą įrodo, kad privatus sektorius veikia efektyviau nei valstybė, todėl reikia tęsti valstybinio turto privatizaciją.


Vaidotas Rūkas

23 komentarai:

  1. Dėkui už puikią analizę.

    Daugiau tokios analizės į viešumą!

    AtsakytiPanaikinti
  2. Puikus straipsnis, daugiau tokių ant Lietuvėlės!

    AtsakytiPanaikinti
  3. Šitas žiauriai geras. Ačiū Vaidai.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Geras! sunku net kažką pakomentuoti :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. ar tikrai teisingas teiginys "identiškos įmonės" ?

    AtsakytiPanaikinti
  6. Super straispnis, puikus palyginimas.
    Bet kodėl teigiate, kad turto perkainavimas neturi įtakos RAB ir galutinei skirstymo kainai? Turto kaina turi milžinišką įtaką, nes nuo jo skaičiuojamas nusidėvėjimas, kuris vėliau įtraukiamas Į skirstymo tarifą. Juk yra opercinės skirstymo išlaidos + nusidėvėjimas ir tik tada dedama pelno norma 5%(jei neklystu). Be to skirstymo viršutinės kainų ribos, būtent dėl turto pervertinimo buvo gerokai užaukštintos ir vienos aukščiausių ES. Tačiau maksimalių nei RST nei VST netaikė, nes tai viršyjo sveiko proto ribas.
    Taigi lapkritį RAB pradėjus skaičiuoti nuo iki perkainojamo turto vertės buvo sumažintos skirstymo viršutinės kainų ribos.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Gal jūsų tiesa, frankai.

    Dar birželį neoficialiai komisijos teiravausi apie RAB'ą, tai sakė RST jis galėtų būti apie 1,5 mlrd. Lt, o šis skaičius su FA ataskaitose pateikiamu nieko bendro neturi. Spalį V.Poderio pateiktoje prezentacijoje RST ilgalaikio turto vertė buvo 1,092 mlrd. lt, kai apskaitoje ji viršija 3 mrld. lt.

    Iš tiesų, viršutinės kainų ribos iki šiol buvo gerokai aukščiau taikomų (gal būtent dėl turto perkainojimo), o nuo 2010 viršutinės kainų ribos taps labai artimos dabar naudojamoms.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Rokai,

    Identiškos nebūtų tiesa, tačiau itin panašios, todėl ir nepateisinamas toks pelningumo skirtumas bei investicijų apimtys

    AtsakytiPanaikinti
  9. Išvada lyg ir aiški - valdiškos įmonės pelnas nuplaunamas per įrangos pirkimus į družbanų firmeles. Labai tikėtina, nes viešieji pirkimai yra pati tikriausia korupcijos upė, stekenanti valstybės biudžetą. Privačioms įmonėms tokia problema praktiškai neegzistuoja.

    Tačiau tokia analizė gal ir pakankama įtarimui sukelti, bet įrodyti tai kažin. Akivaizdu, kad VST valdžia taupė įrangos sąskaita. Bet kaip - tai dar klausimas. Gal jie pirko tik kas būtinai reikalinga, išsiderėdavo mažiausias kainas, o gal tiesiog pirko prasčiausią. Kas nebūtinai turi atsiliepti per kelerius metus, bet vėliau išlys. Firminiai kompiuteriai ir sandėliuko produkcija irgi formaliai gali būti identiški, bet skirtis iš esmės. Įrangos patikimumas ir ilgaamžiškumas atsilieps energijos tiekimo patikimumui, bet iš karto skirtumo nepastebėsi. Silpniausia momentas šitoj analizėj - bandymas apeliuoti į energijos nuostolius. Nuostoliai su įrangos patikimumu mažai susiję. Užtat tai negali būti pagrindas kvestionuoti 500 mln. papildomų investicijų.

    AtsakytiPanaikinti
  10. Labai nebloga analizė, tik reikėtų ją pabaigti iki galo. Niekas manau negali ginčytis, kad pirkimai investicijoms buvo RST "brangesni" (nesileidžiant į ginčus dėl kokybės). Lyginti 2008 nėra labai teisinga, nes tais metais NDX politika keitėsi, nes buvo aišku, kad bus sukurtas Leo ir tikslai bus visai kiti. Norint sulyginti fizines investicijų apimtis reikia lyginti periodą nuo privatizavimo iki 2007 metų pabaigos. Skaičiai nuo autoriaus pateikiamų gerokai skirsis.
    Investicijos daromos tam , kad vartotojui tiekti kokybišką paslaugą. Kas yra kokybiška paslauga - šiuo atveju tai vidutinis vieno vartotojo atjungimo laikas ir trukmė (SAIDI ir SAIFI), kurie po 3 metų bandomojo skaičiavimo nustatyti 2009 metais. "Kažkodėl" RST rodikliai vos ne trečdaliu geresni :) (galima pasitikriniti toje pačioje reguloje). Kalbant apie pelnus nereikėtų pamiršti smulkmenėlės, kad vidutinį tarifą privatininkas sugebėjo nusistatyti daugiau negu centu didesnį nors iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad kainos beveik tokios pačios. Iš tikrųjų jos skyrėsi pramonei.
    Centukas sudaro nedidelius 30-40 mln. papildomų litukų...

    AtsakytiPanaikinti
  11. autorius (tikiuosi ne sąmoningai, o tiesiog siekdamas plaukti prieš srovę, t.y. visuotinai neigiamą Leo LT foną) mėgina įrodyti, kad kaina teisinga, visas seimas buvo už, o privatininkai geriau valdo, ignoruoja kitus, daug svarbesnius visuomenei faktus, kurie parodo VST sandėrio ir to, kas vyko paskui, teisingumą. Tai teisingai pastebėta keliuose paskutiniuose komentaruose.

    Pasižiūrėjus VKEKK (regula) dokumentus ir VST ataskaitas, akivaizdu, kad tapę reguliuojamos natūralios monopolijos šeimininkais, krautuvininkai 2004-2008 m. išmelžė iš mūsų viršpelnį, kurio pagal VKEKK metodiką jie neturėjo teisės gauti, juo labiau - paversti dividendais. Manipuliuojant turto vertės didinimu-mažinimu, dirbtinai didinant nusidėvėjimą ir mažiau investuojant į tinklo atnaujinimą, dividendų išsimokėta (įskaitant įnašą į Leo LT) 926,491 mln.Lt., o pagal VKEKK metodiką VST galėjo gauti ne daugiau kaip 177,440 mln. Lt. normatyvinio pelno. Taigi, net laikant VST prichvatizavimą teisėtu, 750 mln.Lt. yra ne VST/NDX, o neteisėtai surinkti mūsų pinigai.

    Tokių faktų akivaizdoje politikų valdoma VKEKK tyli, riboto teisingumo teisėtvarkoje piliečiai galimybių ginti savo teisių neturi, o kubilius "iškovoja" pergalę prieš NDX. Tačiau tai tik šiek tiek nusiderėta premija suktą finansinę schemą surezgusiems ir politikus su valdininkais nupirkusiems krautuvininkams, o ne teisingumas. Tokia yra akis badanti nepatogi tiesa.

    AtsakytiPanaikinti
  12. Maurai, anonimai, frankai,

    Dėkui už diskusiją, pasirodo net tokia sudėtinga tema galima konstruktyviai diskutuoti.

    Bet akcentuoti norėčiau kai ką kita. Galbūt už skirstymą/tiekimą mokame per daug, galbūt pelno tiek daug negalėjo būti gauta (bet tokie įstatymai, VKEKK), tačiau:
    1. Jei reguliacija buvo vienoda, kodėl tiek daug uždirbo tik VST? Kodėl RST į biudžetą neįplukdė tiek pinigų, kaip VST, net atsižvelgus į centu, ar jo dalimi pigesnę kainą? Ar VST bloga, kad uždirbo daugiau, o RST gera, nes neuždirbo esant vienodoms sąlygoms?
    2. Investicijos. Būdamas ekonomistas, tikrai neišmanau elektros subtilybių, atjungimo trukmės ar elektros nuostolių. Tikiu, kad norėtųsi visiškai išvengti atjungimo, elektros nuostolius sumažinti iki nulio. Tačiau kokia to kaina? Man svarbiau, koks investicijų ribinis naudingumas. Kadangi RST yra valstybinė įmonė ir jos investicijos - taip pat ir mano pinigai, ar papildomi milijonai, išleisti tinklo gerinimui, atsiperka.

    AtsakytiPanaikinti
  13. neaišku, kodėl VST toks pelningas? Prisiminkite, turto pervertinimas buvo pagrindinis NDXo arkliukas, jau ne kartą aprašytas pastabių analitikų ir šiaip spaudoje. Visa VST pelningumo paslaptis paaiškėja, pavarčius jų finansinę atskaitomybę ir pastebėjus vieną smulkmeną - perkainojimo rezervus, akcininkų sprendimu perkeltus į pelną. Tai yra "pinigai iš oro", t.y. jų įmonė realiai neuždirba, tačiau akcininkai ramiai išsiima juos, nes įmonė, žinote, netikėtai gavo "pelno" iš turto vertės "padidėjimo". Žinoma, tik todėl, kad prieš privatizavimą AMB "pamiršo" indeksuoti/ įvertinti rinkos verte apskaitoje esantį VST turtą.

    Apie tai, kaip krautuvininkai "kūrybiškai" kūrė pelną ir išiminėjo iš įmonės, gan atvirai (matyt prieš rinkimus daugeliui atrodė, kad oligarchus nauja valdžia tuoj pastatys į vietą, o vagystes pavyks greit išaiškinti ir likviduoti) kalbėjo V.Poderys, buvęs VKEKK ir Leo LT valdybos pirmininku, o neseniai grybauskaitės atleistas "pačiam prašant", nors jo kadencija turėjo trukti iki 2013. Ar tai buvo "taikos sutarties" dalis, palieku spręsti jums.

    Citata iš VST 2007 m. ataskaitos (17 psl.):

    1. Retained earnings at the beginning of the financial year 33 010 331 LTL (9 560 452,68 EUR);
    2. Net annual operating result (profit/loss) 59 677 144 LTL (17 283 695,55 EUR);
    3. Profit (loss) of the financial year that is unrecognized in the profit (loss) statement 0 LTL (0 EUR);
    4. Transfers from reserves:
    4.1. Transfer from revaluation reserve 361 312 045 LTL (104 643 201 EUR);
    4.2. Transfer from compulsory reserve 0 LTL (0 EUR);
    5. Shareholders' contributions to cover losses (if shareholders decided to cover all or a portion of losses) 0 LTL (0
    EUR);
    6. Total distributable profit (loss) 453 999 520 LTL (131 487 349,40 EUR);
    7. Profit allocation to the compulsory reserve 0 LTL (0 EUR);
    8. Profit allocation to the reserve to purchase company‘s own shares 0 LTL (0 EUR);
    9. Profit allocation to other reserves 0 LTL (0 EUR);
    10. Profit allocation to pay out dividends (16 LTL per 1 share, i.e. 4,63 EUR per 1 share) 59 487 968 LTL (17 228
    906,39 EUR);
    11. Profit allocation to yearly pay outs to board and council members, employee bonuses and other purposes 0
    LTL (0 EUR);
    12. Retained earnings carried forward to next financial year 394 511 552 Lt (114 258 443 EUR).

    Palyginimui - RST pagal 2007 m. ataskaitą turėjo 1,9 mlrd.Lt. (!!!) perkainavimo rezerve. Tai suma, kurią prichvatizavimo atveju ramiai galėtų išsiimti privatininkas, žinoma kiek pavargęs su pinigų srautais, dar kokią vieną kitą banko paskolą ant RST užkabinęs.

    AtsakytiPanaikinti
  14. Kaletas pastabų dėl interviu iš V.Poderio:

    Vadinasi, tarp RST ir VST turi būti kažkokių skirtumų: gal skiriasi šių įmonių tiekiamos elektros kainos, įdedamos investicijos, o gal paslaugų kokybė?
    - Taip, šitas papildomas pelnas VST susidarė dėl to, kad investuota buvo kur kas mažiau.

    Reikia pabrėžti, kad investicijos pelnui neturi įtakos.

    Tik man nesuprantama, kaip tuos 800 mln. litų, atsiradusius iš skirtumo pervertinus turtą, galima paversti grynaisiais pinigais?
    - Aš taip pat nežinau.

    Būtent :) Jei aš savo UAB'o turtą įvertinsiu milijardu, ar galėsiu išsiimti pinigus? Juk turi būti realių pinigų (ar bent galimybė užkabinti skolą), kad juos išsigrynintum.

    Ir vieni (VST), ir kiti (RST) pervertino turtą, ir pas vienus, ir pas kitus atsirado milijardinis perkainavimo rezervas tam, kad teisiškai galėtų jį galėtų išsigryninti. Tik VST tą padarė, o RST (dar!) ne. Bet kad būtų realių pinigų, reikėjo tikrų pajamų, kurioms atsirasti leido tuomečiai įstatymai. Ir dėkui V.Poderiui, kuris ryžosi tai keisti.

    Todėl man iki šiol nesuprantamas NDX puolimas, kurie galėjo užsidirbti ir užsidirbo, galėjo išsimokėti ir išsimokėjo. Tuo tarpu RST galėjo užsidirbti, bet tą padarė gerokai prasčiau, galėjo išsimokėti (į mūsų biudžetą), bet to nepadarė.

    AtsakytiPanaikinti
  15. sakote, nesuprantamas NDX puolimas? Pamėginsiu paaiškinti, kalba eina ne apie kokį vieną aiškų valdomos teisėtvarkos, žinomos kaip "vsio zakonno" pažeidimą. Krautuvininkai turi per daug gerai apmokamų teisininkų, kad žaistų aiškiai už ribos. Gal pavyktų, o gal ir ne įrodyti, kad pinigų išplovimas iš VST rezervo ar NDX palūkanų už VST įskaičiavimas į kWh tarifą pažeidžia galiojančias teisės normas, tačiau klausimo niekas net nekelia, negali kelti, nes teisėsauga akla, o sukurtoje sistemoje nėra teisės aktų, kurie fiziniam asmeniui leistų ginti viešąjį interesą.

    Taigi, kalba apie tai, kaip "politverslininkų" valia nuolat vyksta mūsų maustymo procesai, paprastai pasinaudojant gudriomis dovanojimo, atsiprašau, privatizavimo "saviems" arba turtų mainų schemomis.

    Išimti iš įmonės 1 mlrd.Lt. ir nuolat investuoti mažiau nei nustatyta metodikos galima tada, kai neplanuoji jos vystyti ir žinai, kad nebūsi nubaustas prižiūrinčios institucijos, nes ją valdo politikai. Kad įmonės išspaudimas akivaizdžiai nekirstų per grynų pinigų srautus, susieji tarifą su turto verte (2003 m. prastumtos Elektros energetikos įstatymo pataisos), pervertini turtą, sumažini jo amortizacijos normatyvus, taip parodydamas mažesnį grynąjį pelną ir mokėdamas mažiau mokesčių valstybei, pasitvirtini užkeltą kWh tarifą 3 metams ir gyveni sau ramiai, pasvajodamas apie ateitį, pasikalbėdamas "politverslininkų" rateliuose kaip čia panaudojus patirtį šalies gerovei. Radus partinės mokyklos auklėtinio "supratimą", gali iškelt naujos AE vėliavą, pasirašyti save iš visų pusių apsaugančią sutartį, priduoti auklėtinio "supirktuvei" išspaustus VST, gaudamas mainais 38% viso elektros ūkio, kurio didžiąją dalį sudaro neišspaustas turtas. Ir visa tai, patikėkite, jokių neteisėtų veiksmų, tik verslininko sėkmė.

    Yra tokių, kuriems sekasi nuolat. Sekėsi jau su neįgaliaisiais Panevėžio ir Kėdainių cukraus fabrikuose 1997 (susigrąžinta 18+ mln. Lt. PVM), su PVM lengvatos prastūmimu seime 2002 m. ir NT pardavinėjimu per silpnaregių "Spindulio draugiją", pasibaigusiu 45 mln. Lt. nesumokėto PVM + 79 mln. Lt. PVM susigrąžinimu iš biudžeto. Apetitas auga akyse, toliau - VST ir Leo LT. Dabar gal kuriam laikui užteks, nes visuomenės neįvertinę frajeriai atkąsti mėgino per daug.

    Aišku, mūsų bėda yra ne vien sukčiai verslininkai. Partijos ir politikai - jų maži pagalbininkai. Vieni be kitų tiesiog nebegali gyventi.

    Teigiamų naujienų tame nedaug, optimizmo teikti gali nebent tai, kad Leo LT yra dugnas. Žemiau kristi neįmanoma, gulėti dugne nesinori, todėl matyt pradėsim kilti.

    AtsakytiPanaikinti
  16. Maurai,

    Paprašiau VKEKK pakomentuoti įrašą. Tikiuosi sulaukti atsakymo kitą savaitę ir galbūt parašyti atnaujinimą.

    Galėtume susitikti papietauti ir padiskutuotume gyvai :) jei įdomu, parašyk mailą.

    AtsakytiPanaikinti
  17. Vaidotai,

    kiek žinau, VKEKK yra gavę informaciją apie VST pažeidimus, tačiau į juos nereagavo nei tada, kai jie buvo padaryti, nei tada, kai apie juos buvo informuoti. Juo labiau nerealu tikėtis, kad sureaguos dabar, kai valdžia ką tik pasirašė taikos susitarimą, o VKEKK sėdi be vado. Taigi koks bus oficialus atsakymas galima nuspėti, o realu manyčiau jo sulaukti po mėnesio.

    Parašysiu.

    AtsakytiPanaikinti
  18. niekaip neivertinta ir neatsizvelgta tai, kad pagal greiciausiai seniai suplanuota scenariju VST gavo teise dalyvauti naujos elektrines projekte, kur tokia teise reiskia ne ka kita, kaip isimtine teise i garantuota milziniska pajamu dali ateityje is energetikos rinkos regione. tokia teise kainuoja XxN.

    AtsakytiPanaikinti
  19. Dėkui už gerą analizę, Vaidai!
    Ypač, smagu, ten kur cituoji mano ataskaitos išvadas.... :)

    AtsakytiPanaikinti
  20. Labai geras straipsnis.
    Tačiau apie kokį pelną galima kalbėti skirstant visai visuomenei priklausantį turtą!!!
    Juk elektros skirtstymo bendrovės atlieka visuomenės aptarnavimo funkcijas, todėl jokių bendrovių sukūrimas negali pateisinti iš tiesų neteisėto visuomeninio turto nusavinimo!
    RST ir VST bendrovių pelnai yra įkalkuliuojami į elektros kainą. Taigi mes verčiami mokėti du kartus - už RST išlaikymą, nes ji yra valstybinė (VST "privatumas" apskritai yra nonsensas) ir mokėdami už elektrą, kurioje yra ir tos įmonės pelnas!!!
    Štai kur yra didžioji apgavystė.
    Elektros skirstymas yra visuomeninis reikalas, tai turi daryti ne pelno siekianti įstaiga ir taškas.
    Visos kitos schemos yra korupcinės.
    Kol mes nesuvoksime kaip mumis manipuliuojama, ginsime ne savo, bet naujųjų vergvaldžių interesus.
    Atsitokėkite.

    AtsakytiPanaikinti
  21. 1. Investicijos 500 mln. Lt skiriasi ne tiktai dėl efektyvesnių viešųjų pirkimų.
    2. Elektros nuostoliai šiuo atveju su investicijomis nėra susiję beveik - daug nuostolių sudaro elektros vagystės. Tad svarbu vagysčių prevencija.
    3. Veiklos efektyvumui nusakyti yra naudojama daug parametrų susijusių su tiekimo patikimumu, nutrukimų skaičiumi,, trukme ir t.t.
    4.Privatus sistemų operatorius yra geriau nei valstybinis, tai akivaizdu, tačiau privačiam operatoriui negali būti sudaomos išskirtinės vartotojų išnaudojimo sąlygos. Kodėl kitoms energetikos įmonėms nebuvo leista pasinaudoti visa pervertinto turto verte?

    AtsakytiPanaikinti
  22. Mano vardas yra p Carteris Collins Aš esu privatus skolintojas, kuris apdalinti
    paskolos privatiems ir verslo asmenų. Ar jums buvo pasuko žemyn
    tiek daug bankų? Ar jums reikia finansuoti sukurti savo verslą? do
    jums reikia finansuoti dėl jūsų verslo plėtrai? Arba Ar jums reikia
    asmeninės paskolos ?. susisiekite su mumis dabar :: cartercreditunionoffer.link@gmail.com

    Skolininkams DUOMENŲ FORMA

    1) Jūsų vardas:
    2) Lytis:
    3) savo šalį:
    4) Jūsų užsiėmimas:
    5) Jūsų šeimyninė padėtis:
    6) telefono numeris:
    7) Mėnesio pajamos:
    8) Adresas:
    9) TIKSLAS:
    10) PASKOLŲ PRAŠYMAS:
    11) paskolų trukmė:

    Jei jus domina susisiekti su mumis elektroniniu kopija iš šio paštu: cartercreditunionoffer.link@gmail.com
    Pagarbiai
    J. Carteris Collinsas

    AtsakytiPanaikinti
  23. Laba diena, dabar esu labai laimingas, nes šiandien gavau 23 000 € paskolą iš šios geros įmonės LAPO po kelių sukčiavimo iš įvairių sukčių, taip pat galite susisiekti su jais, jei jums reikia greitos paskolos, susisiekite su jais dabar šiuo el. lapofunding960@gmail.com

    AtsakytiPanaikinti