03 vasario 2010

Kaip Lietuva ruošiasi naujų obligacijų platinimui?

„Be smart. Watch Lithuania. Trust Lithuania. Invest in Lithuania and you will win“, tokie žodžiai nuskambėjo iš Lietuvos premjero A.Kubiliaus lūpų Volstryte per „NASDAQ” biržos prekybos sesijos atidarymą šiandien. Paprasčiausiai norisi pasidžiaugti, kad Lietuvos valdžios atstovai sugeba apsilankyti tokiose vietose, kuriose dešimties minučių pasirodymas gali padėti pritraukti vienų turtingiausių ir pažangiausių investuotojų susidomėjimą bei jų investicijas į Lietuvą.

Susidaro įspūdis, kad Lietuvos valdžios atstovai, padedami PR atstovų sugeba dirbti kryptingai ir moka paruošti užsienio investuotojus į Lietuvą pažvelgti pozityviai, kad būtų pasiektas tikslas – kuo pigiau išplatinta nauja obligacijų emisija. Atrodo, kad viskas daroma apgalvotai: pirmadienį LR Finansų ministerija paskelbia atnaujintas Lietuvos ekonominių rodiklių prognozes, kuriose svarbiausi du teiginiai - teigiamas BVP pokytis ir mažėsiantis biudžeto deficitas 2010 m. Tą pačią dieną Lietuvos atstovų delegacija išvyksta į JAV, kuriose pradedami susitikimai su potencialiais investuotojais (ir ne vien tik į obligacijas). Džiugu tai, kad dauguma susitikimų su nefinansiniais investuotojais vyksta su garsiausių IT bendrovių atstovais, o būtent jie ir turėtų būti tikslinis tiesioginių investicijų į Lietuvą šaltinis. Šiandien Lietuvos delegacija deda kryptingą žingsnį ir atidaro prekybos sesiją „NASDAQ“ biržoje, kuri išsiskiria būtent tuo, kad joje daugiausia prekiaujama IT sektoriaus įmonių akcijomis.

Paprastai prieš obligacijų emisijos platinimus tarptautinės kreditų reitingų agentūros peržiūri nustatytus emitento skolinimosi reitingus. Šiandien „Standards&Poors” pateikė džiugią naujieną pakeldama Lietuvos ilgalaikio skolinimosi užsienio valiuta reitingo perspektyvą iš neigiamos į neutralią (pats reitingas išliko ties BBB). Šis kreditų agentūros žingsnis parodo, kad užsienio analitikų požiūris į Lietuvą ir į mūsų valdžios daromus sprendimus nustojo prastėjęs ir galbūt net ima gerėti. Apskritai, pastaruoju metu investuotojų požiūris į Centrinės ir Vidurio Europos (CRE) šalis pradeda stabilizuotis: vakar kredito reitingų agentūra „Fitch“ pakėlė Rumunijos ilgalaikio skolinimosi perspektyvą iš neigiamos į neutralią (pastaroji šalis pasinaudojo TVF‘o pagalba). Sausio pabaigoje ta pati „Fitch“ pakeitė Rusijos Federacijos ilgalaikio skolinimosi perspektyvą iš neigiamos į neutralią. Tokie kreditų agentūrų veiksmai mažina CRE šalių rizikos premiją.

Sukurdama gerų naujienų srautą apie save, Lietuva yra pasirengusi leisti euroobligacijų, denominuotų JAV doleriais, emisiją (platinimas gali įvykti netgi rytoj – 2010 m. vasario 4 d.). Mūsų šalis nėra išskirtinė CRE regione, išleisdama 10 metų trukmės obligacijas JAV doleriais – per pusės metų laikotarpį tokias obligacijas išsiplatino Vengrija, Kroatija ir Lenkija. Nenuostabu, kad pasirinktas toks terminas – 2020 m. Lietuva neturi jokių kitų obligacijų išpirkimo tais metais. Iš to, kaip daromas pasirengimas naujos obligacijų emisijos platinimui, galime prognozuoti, kad bus bandoma pritraukti pakankamai didelę pinigų sumą per šį obligacijų platinimą (~1,5 mlrd. JAV dolerių).

Valstybė

Kredito reitingas (S&P)

Obligacijų pajamingumas

Kuponas

Dydis (mln. USD)

Vengrija

BBB-

6,23%

6,25%

2.000

Kroatija

BBB

6,07%

6,75%

1.500

Lenkija

A-

5,23%

6,375%

3.500

Šaltinis: „Bloomberg“

Labai norisi tikėti, kad premjero apsilankymas JAV (beje, jis dar susitiks su vienais svarbiausių šiuo metu JAV asmenų – FED vadovu B.Bernanke ir JAV iždo departamento vadovu T.Geithner ) baigsis ne tik sėkmingai išplatinta obligacijų emisija, bet ir naujomis pritrauktomis tiesioginėmis investicijomis ir pagerėjusiu požiūriu į Lietuvą.

Tadas Povilauskas

5 komentarai:

  1. Preliminariais duomenimis jau siandien nauju obligaciju paklausa pasiula virsija 2 kartus

    AtsakytiPanaikinti
  2. Nors Kubiliaus žodžiai ir gerai skamba, tačiau aš šią žinią manau labiau kaip neigiamą. Gal galėtumėte paaiškinti kodėl skolinamasi tokiam ilgam periodui ir už tokias dideles palūkanas, ar nebūtų buvę geriau skolintis trumpesniam laikotarpiui už šitokias palūkanas ir perfinansuoti už šiek tiek žemesnias, žinant, kad padėtis finansų pasaulyje taisosi?

    AtsakytiPanaikinti
  3. Pradedant nuo 2012 m. iki 2018 m. Lietuva kasmet tures ispirkti po viena euroobligaciju emisija, todel trumpo laikotarpio euroobligaciju leidimas butu itin rizikingas zvelgiant is refinansavimo puses. Be to, dabar kai pasaulines palukanu normos yra zemos, yra neblogas metas jas uzsifiksuoti kuo ilgesniam terminui

    AtsakytiPanaikinti
  4. Taip, palūkanos yra žemos, tačiau tikrai ne mums. Ar ir praeitos obligacijos eidavo su panašiais kuponais, kad vertėtų jas užsifiksuoti tokiame lygyje ?

    AtsakytiPanaikinti
  5. Ar negalima sumažinti palūkanų, jeigu toks paklausos/pasiūlos santykis?

    Ar tai buvo daroma specialiai, kad sukelti ažiotažą, ir ruošti dirvą geroms palūkanoms kitų milijardų skolinimuisi ir refinansavimui?

    AtsakytiPanaikinti