09 spalio 2009

Kodėl devalvacija Lietuvoje nebereikalinga (2 dalis)

Šiandieną paskelbti nenuviliantys užsienio prekybos duomenys. 2009 m. rugpjūčio mėn., palyginti su liepos mėn., eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 2 ir 4,3 procento (be mineralinių produktų, eksportas padidėjo 2,2, o importas sumažėjo 2,1 procento). Dar labiau džiuginantis skaičius – gerėjantis prekybos balansas, rugpjūtį sumažėjęs per pusę, palyginti su praėjusių metų mėnesiu, o aštuonių mėnesių prekybos deficitas sumenko beveik 10 mlrd. Lt iki 3,3 mlrd. Lt arba net 75 proc. Tokio mažo užsienio prekybos deficito nebuvo nuo pat 2001 metų.

Dar geresni einamosios sąskaitos duomenys, apimantys prekybos ir paslaugų balansus, pajamas iš darbo ir investicijų bei einamuosius pervedimus (dažnu atveju – tai užsienio lietuvių siunčiami pinigai namo). Sausio-rugpjūčio einamosios sąskaitos perviršis buvo 145 mln. Lt, praėjusių metų to pačio laikotarpio deficitas siekė 11 mlrd. Lt. Tai dar vienas rodiklis, demonstruojantis, kokia dinamiška ir lanksti Lietuvos ekonomika, kuriai nebėra poreikio einamosios sąskaitos deficitą dengti užsienio bankų pervedamomis lėšomis. Svarbiausia, jog esant subalansuotai einamajai sąskaitai, nebelieka spaudimo devalvuoti valiutą, nes valiutos (lito) paklausa tapo didesnė nei pasiūla.


Šaltinis: Statistikos departamentas, Lietuvos bankas

Žinoma, šis subalansuotumas atėjo „ne iš gero gyvenimo“, o smukus vidaus paklausai ir importo poreikiui. Kita vertus, net dviženkliu skaičiumi kritęs šiųmetinis eksportas neparodo, jog mūsų eksportuojamos įmonės tapo nekonkurencingos. Priešingai, jos sugebėjo, kaip tik įmanoma tokiu metu, sėkmingai prisitaikyti prie pasikeitusių sąlygų. Kaip rašėme anksčiau, vietoje valiutos devalvacijos, įmonės atliko „vidinę“ devalvaciją, savo eksportuojamos produkcijos kainą (EKI) nuo piko 2008 metų birželį sumažinusios net 22 proc., o pramonės įmonės dar labiau - 25,5 proc. (GKI – ne Lietuvos rinka). Toks žingsnis leido netgi padidinti importo rinkos dalis svarbiausiose Lietuvai prekybos partnerėse – Latvijoje, Rusijoje, Vokietijoje, o Lenkijoje – išsilaikyti tame pačiame lygyje. (Dėkui p. Nausėdai už įdomų pjūvį).



Vaidotas Rūkas

Komentarų nėra:

Rašyti komentarą