Norisi dar kartą atkreipti dėmesį į Klaipėdos jūrų uosto krovos rezultatus, kurie labai operatyviai skelbiami kiekvieno mėnesio pradžioje ir pakankamai gerai atspindi Lietuvos užsienio prekybos apimčių pokytį. 2009 m. lapkričio mėn. prognozavome, kad metinis krovos apimčių pokytis Klaipėdoje turėtų po truputį augti – tokios prognozės išsipildė ir iš jau paskelbtų 2010 m. sausio mėn. krovos rezultatų matome, kad metinis krovos apimčių augimas yra dviženklis. Praėjusį mėn. pagrindiniame Lietuvos jūrų uoste buvo perkrauta 2,53 mln. t. krovinių, arba 14,1 proc. daugiau nei prieš metus.
Šaltinis: LR Statistikos departamentas, Klaipėdos jūrų uostas
Sausio mėn. labiausiai nudžiugino natūralių ir cheminių trąšų perkrovimai, kurie išaugo net 56,4 proc., lyginant su 2009 m. pirmu mėn. ir sudarė 630,9 tūkst. t. Panašu, kad daugiausia prie tokių krovos rezultatų prisidėjo išaugęs Baltarusijos trąšų gamintojų produkcijos eksportas per Klaipėdos jūrų uostą. Išaugimą simbolizuoja sausio mėn. pakrautas didžiausias uosto istorijoje trašas gabenantis laivas, išplukdęs 77,8 tūkst. t kalio trąšų. Gruodžio mėn. Lietuvoje viešėjęs Baltarusijos trąšų gamintojos „Belaruskalij“ direktorius teigė, kad 2010 m. per Klaipėdą gali būti eksportuota iki 4 mln. t. kalio trąšų arba 74 proc. daugiau nei 2009 m. Taip pat labai geras eksporto apimtis praėjusį mėn., matyt, turėjo išlaikyti ir DAP trąšų gamintoja „Lifosa“, kuri, pavyzdžiui, dar gruodžio mėn. pardavė net 55 proc. daugiau trąšų nei atitinkamą mėn. prieš metus.
Žemės ūkio produkcijos krova sausio mėn. šiek tiek smuko, tačiau reikia priminti, kad dar gruodžio ir lapkričio mėn. jų eksporto apimtys buvo tikrai įspūdingos. Artimiausiais mėn. žemės ūkio produkcijos eksportas (daugiausia grūdų) neturėtų labai kristi, nes po rekordinio derliaus praėjusiais metais Lietuvoje produkcijos atsargų kiekis vis dar yra panašus kaip ir 2009 m. pradžioje. Džiugu paminėti, kad 2010 m. sausio mėn. net 87,4 proc. išaugo miško produkcijos krovos apimtys. Tai tik patvirtina, kad situacija Lietuvos medienos pramonėje sparčiai gerėja. Taip pat verta atkreipti dėmesį ir į konteinerių krovą – nors konteinerių apyvarta buvo mažesnė, tačiau krovinių tonažas išaugo net 31,9 proc. Kaip teisingai pastebi Klaipėdos jūrų uostas savo pranešime – konteinerių krovos augimas paprastai rodo šalies vartojimo didėjimą.
Pakraunamų krovinių kiekis (išvežimas, įtraukiant ir tranzito krovinius) Klaipėdos jūrų uoste 2010 m. sausio mėn. sudarė apie 64 proc. visos krovos. Galime teigti, kad sausio mėn. Lietuvos eksportas turėjo būti pakankamai stiprus. Iš tranzito srautų išaugimo pelnosi ne tik uosto įmonės, bet ir „Lietuvos geležinkeliai“. Nereiktų užmiršti, kad krovą sausio mėn. sunkino ir šaltesni nei įprastai orai. Artimiausiais mėnesiais krovos apimtys uoste turėtų rodyti dviženklį augimo tempą tiek dėl didesnio tranzitinių krovinių srauto, tiek ir dėl aktyvesnės Lietuvos užsienio prekybos.
Tadas Povilauskas
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą