Visose trijose Baltijos šalyse ekonominė situacija gerėja

Šią savaitę bendrojo vidaus produkto (BVP) pirminius rodiklius paskelbė Latvija ir Estija. Priminsime, kad Lietuva šiuos duomenis skelbė prieš dvi savaites ir apie tai jau rašėme. Turint visų trijų valstybių 2009 m. paskutiniojo ketvirčio rezultatus, įdomu pažvelgti, kaip Lietuva atrodo Baltijos šalių kontekste.

Šaltiniai: Estijos, Latvijos, Lietuvos statistikos departamentai

Iš grafiko matyti, kad Estijos 2009 m. IV ketv. nuosmukis buvo mažiausias ir siekė 9,4 proc. Tai smarkiai viršijo analitikų prognozes: Estijos finansų ministerija prognozavo 11-12 proc., o Bloomberg apklaustų analitikų vidurkis siekė 12,1 proc. Kita vertus, Latvijos 2009 m. IV ketv. rezultatai šiek tiek nuvylė: BVP krito 17,7 proc., o analitikų prognozių vidurkis buvo 15,9 proc. Lyginant šiuos duomenis su Lietuvos BVP rodikliu, reiktų paminėti, kad Lietuvos ekonomika 2008 metais pradėjo kristi dviem ketvirčiais vėliau nei kitų Baltijos šalių. Žinoma, 2009 m. II ketvirčio smigimas žemyn atrodo siaubingai, tačiau prie to nemažai prisidėjo ir palyginamosios bazės efektas, kai 2008 m. II ketv. ekonomika vis dar kilo 5,1 proc., o Latvijos ir Estijos ūkiai pradėjo trauktis.

Be to, verta paminėti, kad vienintelė Lietuva iš visų trijų šalių teoriškai išlipo iš recesijos. Be abejo, nereikia pamiršti, kad tai tik pirminiai skaičiai ir situacija dar gali pasikeisti, bet Lietuvos ekonomika augo du ketvirčius iš eilės (2009 m. III ketv. 6 proc., IV ketv. 0,1 proc.), kai Latvija atitinkamai smuko 4 proc. ir kilo 2,4 proc., o Estija fiksavo 2,8 proc. kritimą ir 2,6 proc. augimą. Jei darytumėme prielaidą, jog 2004 metų IV ketv. BVP = 100 (priešbuminis laikotarpis) ir paskaičiuotumėme Baltijos šalių BVP ketvirtinį indeksą, matytumėme, jog Lietuva geriau susitvarkė su sunkmečiu, t.y. ekonomika augo ilgiau ir, nors kritimas buvo staigus, esame net 5 proc. aukščiau nei estai ar latviai.

Šaltiniai: Estijos, Latvijos, Lietuvos statistikos departamentai

Anot Estijos statistikos departamento, nemažai prie sumažėjusio Estijos BVP ketvirtinio kritimo prisidėjo atsigaunančios eksporto rinkos ir sumenkę Estijos pramonės kritimo tempai: 2009 m. III ketv. Estijos pramonė krito 27,9 proc., eksportas 9,6 proc., bet smukimas IV ketv. susitraukė atitinkamai iki 17,1 proc. ir 6,5 proc. Taip pat pagal finansų ministeriją prie geresnio nei tikėtasi Estijos 2009 IV ketv. BVP rodiklio prisidėjo nuo 2010 m. sausio mėn. didėję tabako gaminių, alkoholio ir degalų akcizai. Žmonės skubėjo įsigyti atsargų besibaigiant 2009 m., o tai gali turėti neigiamą efektą 2010 m. I ketv. BVP rodikliui.

Latvijai prognozuojamą rezultatą pasiekti sutrukdė vis dar smarkiai mažėjanti mažmeninė prekyba, kurios metinis kritimas 2009 m. IV ketv. sudarė 30 proc. Kita vertus, pramonės kritimo tempai sumažėjo iki 7 proc. Tad matyti, kad Latvijos vidaus vartojimas turi didžiausią neigiamą įtaką rodikliams.

Išvada: Lietuva kol kas vienintelė iš Baltijos šalių teoriškai išlipusi iš recesijos, tačiau padėtis vis dar labai trapi. Jei vakarų šalyse neįvyks netikėtų ekonomikų kritimų, Baltijos šalių eksportas gali fiksuoti teigiamus prieaugius jau 2010 m. antroje pusėje, o tai labiausiai atsilieptų pramonės rodikliams.

Regimantas Valentonis