Prieš mėnesį rašėme apie Lietuvos vyriausybės vertybinių popierių (VVP) vidinę rinką. Šį kartą aptarsime kaimynės Latvijos skolinimąsi šalies viduje vietine valiuta, o rytojaus pranešime palyginsime su Lietuvos rinka.
Pirmiausia reikia paminėti, jog praėjusį ketvirtadienį Latviją gavo 200,3 mln. EUR paskolą iš TVF. Tai jau trečioji dalis iš numatytų 1,71 mlrd. EUR dydžio paskolos, suderėtos 2008 m. gruodį. Išmokėjus šią paskolos dalį, Latviją jau bus pasiekę 1 mlrd. EUR. Priešingai nei Lietuva, Latvija savo šalies obligacijų tarptautinėse rinkose neleidžia, todėl įdomu pažiūrėti, kaip sekasi skolintis vidinėje rinkoje.
Pradėsime nuo Latvijos nemokumo apsidraudimo rizikos (angl. CDS – credit default swap). Grafike matyti, jog nuo 2009 m. kovo 10 d. aukštumų (CDS = 1193) šalies draudimo rizika sumažėjo daugiau nei perpus iki 532 punktų ir beveik pusmetį laikosi panašiame lygyje.
Šaltinis: Bloomberg
Tai turėtų teigiamai atsiliepti Latvijos skolinimuisi, tačiau CDS rodiklis dažniausiai naudojamas tada, kai norima pasiskolinti pinigų tarptautinėse rinkose, nes teoriškai skolinimosi kaina skaičiuojama taip: CDS + IRS + marža (IRS – angl. interest rate swap, liet. palūkanų apsikeitimo sandorio kaina). Kadangi Latvija jau 2008 m. pab. pasiryžo gauti pinigų iš TVF, todėl skolinimasis tarptautinėse rinkose tapo beprasmis dėl galimai labai aukštų palūkanų, nes parama iš TVF dažniausiai reiškia paskutinį gelbėjimosi šaltinį. Tuo tarpu skolinimasis viduje daugiau mažiau priklauso nuo esamos padėties šalies viduje, tarpbankinės rinkos, kaip pasitikima vieni kitais, blogų paskolų lygio ir pan.
2 grafike matyti Latvijos vyriausybės vertybinių popierių (VVP) pajamingumas aukcionuose. Keli nesėkmingi VVP platinimo aukcionai grafike pavaizduoti 0 proc. pajamingumo skalėje.
Šaltinis: NASDAQ OMX Baltic birža
Latvijos vyriausybės stengiasi platinti ilgesnio laikotarpio VVP, nes taip užtikrinamas ilgesnis skolos grąžinimo laikotarpis bei galima pasiskolinti daugiau. Pernai metų gegužės – birželio mėnesiais ištikusią tarpbankinės rinkos krizę Latvijoje parodo ne tik itin aukštas VVP pajamingumas, bet ir RIGIBOR – Latvijos tarpbankinių palūkanų – (3 grafikas) staigus šuolis į viršų.
Šaltinis: Latvijos centrinis bankas
2009 m. birželio mėnesį trumpo laikotarpio RIGIBOR viršijo 30 proc. palūkanas, o 12 mėn. siekė net 24 proc. Verta paminėti, jog tuo metu tarpusavio bankų skolinimosi visiškai nebuvo, t.y. niekas nei norėjo pasiskolinti, nei norėjo skolinti. Tad Latvijos vyriausybė tuo laiku galėjo pasiskolinti tik trumpam – 1 ir 3 mėnesiams, o bandymai 6 ir 12 mėn. tiesiog neįvyko. Tuo laiku įvyko vyriausybės krizė ir buvo manoma, jog galėjo nepavykti stabilizuoti viešųjų finansų, o tai būtų sukėlę trukdžių gauti paramą iš pagrindinio Latvijos užsienio skolintojo TVF.
Latvijos obligacijų rinkoje lūžis įvyko 2009 m. lapkričio mėnesį. Pagrindinės priežastys – patvirtintas biudžetas ir dėl to užtikrinta antroji TVF paskolos dalis. Todėl galime stebėti, kaip Latvija skolinasi vis pigiau. Be to, šiais metais įvyko tik vienas 3 mėn. aukcionas, o visi kiti ilgesnio laikotarpio (6 ir 12 mėn.), kurių paskutiniai 6 mėn. platinimo pelningumai sudarė 4,125 proc., o 12 mėn. - 5,613 proc. Tai vertinti galima teigiamai, nes skolinamasi pigiau ir ilgesniam laikotarpiui, o tai reiškia po truputi didėjantį pasitikėjimą Latvijos finansais. Besitaisanti Latvių finansinė padėtis gerinta ir Lietuvos situaciją, nes nuimamas tamsus šešėlis nuo Baltijos šalių ekonomikų. Ne ką mažiau svarbūs teigiamai postūmiai ir mūsų eksportuotojams, nes Latvija – viena svarbiausių eksporto partnerių.
Regimantas Valentonis
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą