Ar sulauksime teigiamų pokyčių „Lietuvos pašte“?

Vienas iš didžiausių išlikusių valdžios skaudulių dar nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų yra susijęs su AB „Lietuvos paštas“ ir jos finansais. Žiniasklaidoje pastaruoju metu dažnai ėmė šmėžuoti straipsniai, kuriuose minimos prasidėjusias pertvarkos šioje nuostolius valstybei nešančioje bendrovėje. Atrodo, kad ekonomikos sunkmetis, kai valdžiai darosi vis sunkiau teisinti nuostolingą verslą, tampa geru laiku imtis pokyčių.

Anskčiau nebuvau gilinęsis į „Lietuvos pašto“ veiklą, tačiau vakar dėl įdomumo palyginimui susiradau keturių valstybių: Latvijos, Estijos, Vengrijos ir Čekijos pašto bendrovių (visų jų savininkė yra valstybė) paskutines pateiktas finansines ataskaitas (2008 m.). Žemiau pateikta lentelė kalba pati už save.

	2008 m.
mln. Lt	Lietuvos paštas	Latvijos paštas	Estijos paštas	Vengrijos paštas	Čekijos paštas
Pajamos	215,4	229,4	209,5	2669,0	2575,0
EBITDA	-16,0	12,3	10,3	75,7	186,6
EBITDA pelningumas	-7,4%	5,4%	4,9%	2,8%	7,2%
Pelnas prieš mokesčius	-28,6	-16,6	0,3	35,3	47,1
Turtas	325,2	366,8	173,5	507,4	2894,0
Nuosavybė	207,1	6,1	58,6	274,3	1241,8
Darbuotojų skaičius (pilni etatai)	6885	5000	3800	34560	37400
Išlaidos darbuotojams	165,6	147,5	125,9	1466,6	1686,9
Išlaidų darbuotojams dalis nuo pajamų, proc.	76,9%	64,3%	60,1%	54,9%	65,5%

Šaltiniai: „Lietuvos paštas“, „Latvijas paštas“, „Estijos paštas“, „Vengrijos paštas“, „Čekijos paštas“

2008 m. nuostolingai baigė „Lietuvos paštas“ ir „Latvijos paštas“, bet tik mūsų šalies paštas sugebėjo sugeneruoti neigiamą EBITDA (pelnas prieš mokesčius, finansines sąnaudas, nusidėvėjimą bei amortizaciją). EBITDA pasirinkta skaičiuoti todėl, kad dažnai politikai mėgsta spekuliuoti, kad „Lietuvos paštas“ dirba nuostolingai dėl nuo turimo ir veikloje naudojamo gausaus nekilnojamojo turto atsirandančių didelių nusidėvėjimo sąnaudų. Reiktų atkreipti dėmesį ir į tai, kad mūsų kaimynų latvių pašto įmonė nekilnojamojo turto turi ne mažiau nei mūsiškis paštas. Palyginimas su kaimyninėmis valstybėmis naudingas tuo, kad visos pateiktos pašto įmonės teikia universaliąsias pašto paslaugas, kurių nemaža dalis tikrai yra nuostolinga ir skirta visuomeniniams interesams užtikrinti. Užsienio pašto bendrovės sugeba taip derinti veiklą, kad galiausiai pasiekiamas teigiamas rezultatas.

Savaime suprantama, kad didinti pelną galima dviem būdais – auginant pajamas arba mažinant išlaidas. Panašu, kad šių veiksmų ankstesnei „Lietuvos pašto“ vadovybei atlikti deramai taip ir nepavyko. Tradicinės pašto funkcijos labai priklausomos nuo šalies ekonominio aktyvumo, tad bendrovės pajamos augo iki 2008 m. Atėjus sunkmečiui, natūralu, pajamos ėmė kristi – tas pats atsitiko ir visoms užsienio pašto įmonėms 2009 m. Bet nesunku pastebėti, kuo „Lietuvos paštas“ išsiskiria nuo užsienio pašto įmonių – jame išlaidos darbuotojams sudarė daugiau nei 3/4 gautų pajamų ir daugiau nei 10 proc. punktų lenkia „Latvijos paštą“. Dabartinė skaudi įmonės darbuotojams pradėta vykdyti veiklos efektyvinimo politika, deja, yra priverstina, siekiant, kad „Lietuvos paštas“ imtų mažinti nuostolius. Beje, užsimenama, kad preliminariais duomenimis 2009 m. “Lietuvos pašto“ nuostoliai siekė apie 36 mln. Lt.

Iš LR Susiekimo ministro E.Masiulio viešų kalbų galima susidaryti įspūdį, kad jau yra parengtas planas, kokia ateitis laukia „Lietuvos pašto“ – iki 2012 m. sugrąžinti šiai įmonei pelningą veiklą (bendrovė juk yra pelno siekiantis vienetas) ir ją privatizuoti liberalizavus pašto rinką Lietuvoje 2013 m. Neigiamą EBITDA generuojančios įmonės už gerą kainą neparduosi (net ir tiems, kuriuos domina tik bendrovės turimas nekilnojamasis turtas), todėl šiuo metu „Lietuvos pašto“ privatizavimas sunkiai galimas. Visgi „Lietuvos pašto“ privatizavimas (dalies ar net strateginio akcijų paketo pardavimas investuotojams) po kelerių metų būtų sveikintinas valdžios žingsnis (protingas ir „švarus“ privatizavimas), o privatizavimo naudą patvirtina anksčiau įvykę „Vokietijos pašto“ ir „Austrijos pašto“ privatizavimo rezultatai, kuomet šios įmonės buvo paverstos pelningomis, kartu visai patenkinant visuomeninius interesus.

Tadas Povilauskas