18 vasario 2010

Ar sulauksime teigiamų pokyčių „Lietuvos pašte“?

Vienas iš didžiausių išlikusių valdžios skaudulių dar nuo nepriklausomybės atkūrimo laikų yra susijęs su AB „Lietuvos paštas“ ir jos finansais. Žiniasklaidoje pastaruoju metu dažnai ėmė šmėžuoti straipsniai, kuriuose minimos prasidėjusias pertvarkos šioje nuostolius valstybei nešančioje bendrovėje. Atrodo, kad ekonomikos sunkmetis, kai valdžiai darosi vis sunkiau teisinti nuostolingą verslą, tampa geru laiku imtis pokyčių.


Anskčiau nebuvau gilinęsis į „Lietuvos pašto“ veiklą, tačiau vakar dėl įdomumo palyginimui susiradau keturių valstybių: Latvijos, Estijos, Vengrijos ir Čekijos pašto bendrovių (visų jų savininkė yra valstybė) paskutines pateiktas finansines ataskaitas (2008 m.). Žemiau pateikta lentelė kalba pati už save.


2008 m.

mln. Lt

Lietuvos paštas

Latvijos paštas

Estijos paštas

Vengrijos paštas

Čekijos paštas

Pajamos

215,4

229,4

209,5

2669,0

2575,0

EBITDA

-16,0

12,3

10,3

75,7

186,6

EBITDA pelningumas

-7,4%

5,4%

4,9%

2,8%

7,2%

Pelnas prieš mokesčius

-28,6

-16,6

0,3

35,3

47,1

Turtas

325,2

366,8

173,5

507,4

2894,0

Nuosavybė

207,1

6,1

58,6

274,3

1241,8

Darbuotojų skaičius (pilni etatai)

6885

5000

3800

34560

37400

Išlaidos darbuotojams

165,6

147,5

125,9

1466,6

1686,9

Išlaidų darbuotojams dalis nuo pajamų, proc.

76,9%

64,3%

60,1%

54,9%

65,5%

Šaltiniai: „Lietuvos paštas“, „Latvijas paštas“, „Estijos paštas“, „Vengrijos paštas“, „Čekijos paštas“


2008 m. nuostolingai baigė „Lietuvos paštas“ ir „Latvijos paštas“, bet tik mūsų šalies paštas sugebėjo sugeneruoti neigiamą EBITDA (pelnas prieš mokesčius, finansines sąnaudas, nusidėvėjimą bei amortizaciją). EBITDA pasirinkta skaičiuoti todėl, kad dažnai politikai mėgsta spekuliuoti, kad „Lietuvos paštas“ dirba nuostolingai dėl nuo turimo ir veikloje naudojamo gausaus nekilnojamojo turto atsirandančių didelių nusidėvėjimo sąnaudų. Reiktų atkreipti dėmesį ir į tai, kad mūsų kaimynų latvių pašto įmonė nekilnojamojo turto turi ne mažiau nei mūsiškis paštas. Palyginimas su kaimyninėmis valstybėmis naudingas tuo, kad visos pateiktos pašto įmonės teikia universaliąsias pašto paslaugas, kurių nemaža dalis tikrai yra nuostolinga ir skirta visuomeniniams interesams užtikrinti. Užsienio pašto bendrovės sugeba taip derinti veiklą, kad galiausiai pasiekiamas teigiamas rezultatas.


Savaime suprantama, kad didinti pelną galima dviem būdais – auginant pajamas arba mažinant išlaidas. Panašu, kad šių veiksmų ankstesnei „Lietuvos pašto“ vadovybei atlikti deramai taip ir nepavyko. Tradicinės pašto funkcijos labai priklausomos nuo šalies ekonominio aktyvumo, tad bendrovės pajamos augo iki 2008 m. Atėjus sunkmečiui, natūralu, pajamos ėmė kristi – tas pats atsitiko ir visoms užsienio pašto įmonėms 2009 m. Bet nesunku pastebėti, kuo „Lietuvos paštas“ išsiskiria nuo užsienio pašto įmonių – jame išlaidos darbuotojams sudarė daugiau nei 3/4 gautų pajamų ir daugiau nei 10 proc. punktų lenkia „Latvijos paštą“. Dabartinė skaudi įmonės darbuotojams pradėta vykdyti veiklos efektyvinimo politika, deja, yra priverstina, siekiant, kad „Lietuvos paštas“ imtų mažinti nuostolius. Beje, užsimenama, kad preliminariais duomenimis 2009 m. “Lietuvos pašto“ nuostoliai siekė apie 36 mln. Lt.


Iš LR Susiekimo ministro E.Masiulio viešų kalbų galima susidaryti įspūdį, kad jau yra parengtas planas, kokia ateitis laukia „Lietuvos pašto“ – iki 2012 m. sugrąžinti šiai įmonei pelningą veiklą (bendrovė juk yra pelno siekiantis vienetas) ir ją privatizuoti liberalizavus pašto rinką Lietuvoje 2013 m. Neigiamą EBITDA generuojančios įmonės už gerą kainą neparduosi (net ir tiems, kuriuos domina tik bendrovės turimas nekilnojamasis turtas), todėl šiuo metu „Lietuvos pašto“ privatizavimas sunkiai galimas. Visgi „Lietuvos pašto“ privatizavimas (dalies ar net strateginio akcijų paketo pardavimas investuotojams) po kelerių metų būtų sveikintinas valdžios žingsnis (protingas ir „švarus“ privatizavimas), o privatizavimo naudą patvirtina anksčiau įvykę „Vokietijos pašto“ ir „Austrijos pašto“ privatizavimo rezultatai, kuomet šios įmonės buvo paverstos pelningomis, kartu visai patenkinant visuomeninius interesus.


Tadas Povilauskas


8 komentarai:

  1. reiktų tikslesnės teikiamų paslaugų analizės.
    ar nebus taip, kad LT yra ne per didelės išlaidos darbuotojams (dauguma ir taip minimumus gauna), bet tiesiog - per mažos pajamos, nepaklausus produktas? Kiek pajamų yra gaunama iš vieno šalies gyventojo pas mus ir kitose šalyse? Kiek pašto darbuotojo tenka vienam gyventojui? Reiktų ir tai palyginti.

    pas mus situacija dabar tokia - kur pelninga - siuntiniai, korespondencija miestuose - tai perėmė privačios kompanijos, kur ne - provincijoje - lieka paštas. greit tai liks tik socialines paslaugas teikianti ir atskirtį mažinanti įstaiga. iš kur tokioje pelnas :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. to r: taip, reiktų įsigilint labiau į Jūsų paminėtus dalykus, bet aš tikiuosi, kad tokias analizes kažkas daro Susisiekimo ministerijoje ar pačiame Pašte.

    to Hadrian: gera naujiena ta, kad jau pradėtos taip reikalingos pertvarkos Lietuvos pašte

    AtsakytiPanaikinti
  3. O kodėl tiek daug bankrotų privačiame kapitale? Ir krizių, jei privatus kapitalas toks našus?

    AtsakytiPanaikinti
  4. Idomus straipsnis su nelogiska, bet tipine LLRI maldele pabaigai. Kam lygint penkis valstybinius pastus, kuriu ne vienas spaudzia pelna is savo veiklos (kas lyg ir priestarauja valstybiniu imoniu nepelningumo paradigmai), jei straipsniu buvo siekiama sukurti aukura privatizacijai? Ne tik analizes tokiai isvadai truksta, bet ir pavyzdziu. Jei jau reikia kapitalistiniu saliu patirties, kodel "neuzkliuvo" kad ir vienas is Sveicarijos pasiekimu - pelningos valstybines imones, tokios kaip pastas, telekomas, kt.? Jus ka, ir UAB'o savininkui patariat -"perprivatizuok", ty parduok bet kokia proga, nes esi lochas, ir tavo imones vadovas - lochas? O nebandet palygint valstybiu imoniu valdymo efektyvumo ir koncernu, kuriu darbuotoju skaicius virsija ne vienos valstybes valdininku skaiciu, veiklos, privedusios prie ispudingu bankrotu, ypac paskutiniais metais?

    As jau nekalbu apie tai, kad UAB'o ir viesuju paslaugu teikianciu imoniu turetu buti is principo negalima vertinti tais paciais pelningumo ir efektyvumo kriterijais. jusu tekstuose sis aspektas visiskai ignoruojamas. Stai siam straipsnyje vien jau ko vertas pasvarstymas, kad pasto, teikiancio viesasias paslaugas, neverta siuo metu (!) parduoti nekilnojamojo turto spekuliantui. O kitu metu? Telekomo privatizacija LT puikiai atskleide kaip saunusis privatininkas susidorojo su viesuju paslaugu teikimu "pauzkeliolindamas" tarifus ir numuilindamas kai kuriuos kitus islaidu poziuriu neskanius dalykus. Kuo valstybe negaletu tokiu metodu pritaikyti? Gal del to, kad tauta ja sukure ne savitiksliam pelno bet kokiomis priemonemis siekimui? Niekad nesusimastet, kad po pasto ir gelezinkeliu privatizacijos (ar ju veiklos priefektyvinimo), dauguma Lietuvos ne miestuose gyvenanciu seneliu teks kaip toj pasakoj - ant roguciu ir i miska... Ir ne tik seneliu.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Egle,

    Ilgai galvojau, kaip čia jums atsakius :)
    Manau užteks ir poros sakinių:

    Privačios įmonės savininkas moka vadovui milijoną, kad atneštų naudos už dešimt. Valstybinės įmonės vadovas Lietuvoje pats mokėtų milijoną, kad dešimt pasidarytų sau.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Vaidotai, atsaket kaip lietuviskos imones vadovas (ar valdininkas?). Oj, ne, - kaip normalus LLRI ekspertas:) Juk lietuviams negali ateiti i galva, kad valstybines imones vadovas gali ir turi dirbti savo akcininkui (ty valstybei) ir atnesti tuos 10 mln, ar ne? O kad privacios imones samdomi vadovai vagia ir darosi 10 mln i sona, tai irgi tik komunistiniu valstybiu provokacija, ar ne?:)
    Idomios jusu analizes, tik dar tempia jas i dugna supaprastintas empirinis lietuviskas balastas. Tikiuosi, nusikratysit:) (ir jokiu budu nenoriu jusu izeisti).

    AtsakytiPanaikinti
  7. Galėtų pašte nors kiek atpigti siuntos Anglija Lietuva, nes po euro įvedimo tai kainos tikrai šoktelėjo.

    AtsakytiPanaikinti