Lietuva vidaus rinkoje skolinasi gerokai pigiau nei Latvija

Vakar aptarus Latvijos vyriausybės vertybinių popierių (VVP) rinką, verta būtų palyginti su Lietuvos VVP vidine rinka.

Pastaruosius 2 metus užsienio analitikai ir investuotojai Latvijos ir Lietuvos obligacijų rinkas laikė kone kaip vieną, t.y. jei apsidraudimo nuo nemokumo rizikos premija (CDS) išaugdavo Latvijoje, panašia linkme važiuodavo ir Lietuvos CDS. Jei latviai sunkiai priimdavo šalies biudžetą ir taip apsunkindama Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskolos gavimą, tai automatiškai pabrangdavo skolinimasis ir Lietuvai dėl padidėjusios regiono rizikos. Panašių koreliacijų galima išskirti ne vieną.

Pirmiausia, palyginsime Lietuvos ir Latvijos apsidraudimo nuo nemokumo rizikos premijų skirtumą ir tarpbankinių 6 mėnesio palūkanų normų skirtumą. Kaip jau minėta ankstesniuose straipsniuose, geriausia indikatorius nustatyti palūkanų normas skolinantis tarptautinėse rinkose yra CDS, o vidinėje rinkoje tarpbankinė palūkanų norma. Aišku, tiesioginės koreliacijos brėžti negalima, bet tai yra kaip orientyras prognozuojant būsimą skolinimosi kainą.

Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Latvijos bankas, Bloomberg

Lietuvos ir Latvijos nemokumo rizikos skirtumas smarkiai išsiskyrė prasidėjus globaliniam pasaulio ekonomikos nuosmukiui 2008 m. rudenį. Užsienio investuotojai pradėjo Latviją vertinti kaip gerokai rizikingesnę valstybę ir vietoj buvusių 100 bazinių punktų (1 proc.) skirtumo pridėjo net 350 bazinių punktų skirtumą prie CDS. Tokią situaciją lėmė keletas priežasčių: Latvijos ekonomika krito ilgiau ir greitesniu tempu, Latvijos vyriausybė perėmė „Parex“ banko valdymą, Latvijoje smarkiai padidėjo biudžeto deficitas. Tai privertė Latvija kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF) ir netiesiogiai patvirtino, jog padėtis yra nepavydėtina bei artimiausiu metu būtų beprasmiška skolintis tarptautinėse rinkose iš kitų investuotojų. Būtent šiuo atžvilgiu išsiskyrė skolos valdymo politika dviejose Baltijos šalyse.

Svarbus rodiklis yra tarpbankinės Lietuvos (VILIBOR) ir Latvijos (RIGIBOR) palūkanų normos. Šis indikatorius parodo, šalies bankų tarpusavio rizikos suvokimą. Vakar jau minėjom, jog 2009 m. vasarą RIGIBOR buvo pasiekęs palūkanų normų aukštumas, kurios siekė 25-30 proc., priklausant nuo laikotarpio. Todėl ir skirtumas tarp Lietuvos ir Latvijos tarpbankinių normų šovė į viršų. Tai atsiliepė ir vidaus rinkos VVP aukcionam. Latvijoje vyko tik trumpo laikotarpio aukcionai, o Lietuvoje VVP pelningumas šiek tiek krito dėl mažėjančio CDS rodiklio. Tačiau dabartiniu metu skirtumas tarp tarpbankinių Lietuvos ir Latvijos palūkanų normų mažėja, ir jeigu VILIBOR grįžta į 2007 m. pradžios reikšmes, tai panašiai juda ir RIGIBOR.

Kadangi Lietuva leidžia skirtingo termino (skirtingų dienų sk.) VVP, o Latvija 4 tipų laikotarpių (1,3,6 ir 12 mėnesio), tai sunku rasti daug panašių obligacijų. Tačiau palyginimui buvo pasirinktos keturios 6 mėnesių VVP ir penkios 12 mėn. obligacijos.

Šaltinis: Lietuvos finansų ministerija ir NASDAQ OMX Baltic

Viršuje esantis grafikas dar kartą parodo lanko formos tendenciją, t.y. 2009 metų pradžioje premija mokama už Latvijos 6 ir 12 mėn. VVP augo ir rugsėjį-spalį atitinkamai pasiekė net 6,6 proc. ir 8,5 proc. Vėliau Latvijai įvykdžius TVF reikalavimus rizikos premija pradėjo mažėti. Šių metų sausį premija tarp Lietuvos ir Latvijos VVP sumažėjo iki 1,5 proc. Panaši tendencija gali išlikti ir toliau, nes Lietuvos obligacijų pelningumai santykinai jau yra maži, o Latvijos VVP dar yra šiek tiek erdvės kristi.

Išvada: nors ilgą laiką Lietuvos ir Latvijos skolos vertybinių popierių rinka buvo suprantama kaip panašios rizikos, tačiau pasirinkus skirtingą skolinimosi politiką (Latvijai - TVF, o Lietuvai – tarptautines rinkas), premiją už Latvijos obligacija išaugo gana smarkiai, lyginant su Lietuvos. Dabartiniu metu gerėja situacijai pasaulio rinkose. Be to, Baltijos šalims jau pernai priėmus sprendimus tvarkyti viešuosius finansus, kitaip nei periferinėms euro zonos šalims, VVP pelningumas mažėja ir artimiausiu metu gali būti, jog bus pasiektas dar žemesnis obligacijų pajamingumų lygis.

Regimantas Valentonis