Auga gyventojų ir verslo pasitikėjimo rodikliai: kodėl ir kas iš to?

Visus pasitikėjimo duomenis apimantis ekonominių vertinimų rodiklis, savo žemumas Lietuvoje siekęs 2009 m. pradžioje bei atsispyręs tų pačių metų viduryje, spalio-gruodžio mėnesiais stabtelėjo, priversdamas sunerimti išankstinius ekonomikos būklės rodiklius stebinčius analitikus. Silpnoki pasitikėjimo rodikliai signalizavo apie galimą ketvirtojo ketvirčio BVP augimo stabtelėjimą. Stebimi rodikliai neapgavo, nes ketvirtąjį ketvirtį BVP pirminiais duomenimis paaugo tik 0,1 proc., nors trečiąjį buvo ūgtelėjęs visais 6,1 proc. palyginus su praėjusiuoju laikotarpiu.

Su nerimu buvo laukiamas sausio mėnesio įvertis, kuris, laimei, ne tik kad nenuvylė, tačiau ir maloniai nustebino, pašokdamas net per dešimt punktų. Svarbiausia, jog pasitikėjimo augimas buvo fiksuotas visose penkiose kategorijose: pramonės pasitikėjimas išaugo net 13 punktų, statybos – 10, paslaugų – 10, prekybos – 11, o vartotojų – 5.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Daugelį stebintų pagerėjęs vartotojų pasitikėjimas – juk toliau auga nedarbas, atlyginimų kėlimas tapo retu reiškiniu. Tad kas pasikeitė/keičiasi? Derėtų pripažinti, jog bedarbių skaičiaus augimas jau nebesiekia praėjusių metų masto – naujų bedarbių užregistruojama mažiau. Likusieji darbuotojai gali jaustis tvirčiau, pirmiausia psichologiškai, nes susitaikyti ar prisitaikyti prie galimo darbo netekimo jau buvo pakankamai laiko. Truputį sustiprėjo ir finansinė dirbančiųjų (kurių dar yra dauguma) padėtis, nes pradėta taupyti. Vien per gruodžio mėnesį namų ūkių indėliai išaugo beveik milijardu litų iki 25,5 mlrd. Lt. Tai didžiausias skaičius istorijoje. Taip pat sumažėjo namų ūkių paskolų portfelis - per metus jis susitraukė daugiau nei milijardu litų ik 28,9 mlrd. Lt. O ir skolų aptarnavimo kaštai nebėra tokia baisi našta kritus VILIBOR bei EURIBOR.

Šaltinis: www.lb.lt

Prekybininkai 2009 m. patyrė tikrą šoką. Mažmeninės prekybos apimtys smuko gerokai daugiau nei darbo užmokesčio fondas. Net turintieji darbo ir pajamų rinkosi taupyti, o ne išlaidauti. Vien vartojimo paskolų portfelis 2008 m. buvo ūgtelėjęs 709 mln. Lt, o 2009 m. – sumenko 824 mln. Lt. Pokytis – daugiau nei 1,5 mlrd. Lt, kuriuo buvo sumažintos prekybininkų pajamos. Mažmeninės prekybos pokyčio skirtumas tarp darbo užmokesčio fondo parodo gyventojų lūkesčių (pasitikėjimo) galią. Ypač džiugina vartotojų pasitikėjimo sustiprėjimas, kuris gali lemti jei ne augantį vartojimą, tai bent vienaženklio dydžio mažmeninės apimties nuosmukį jau nuo vasario.

Ne mažiau svarbūs ir verslo lūkesčiai, kurie lemia investicijų apimtis. Lietuvos įmonėms 2008 m. IV ketvirtis buvo nuostolingas po labai ilgo laiko, tad nieko keisto, kad sekančio ketvirčio investicijos (bendrojo kapitalo formavimas: pagrindinio kapitalo formavimas + atsargų pasikeitimas) nusirito ne į 2006 m. lygį, o 1996 metus. Bendrojo kapitalo formavimo ir BVP santykis dar niekada nebuvo toks mažas. Sekančiais ketvirčiais buvo fiksuotas atsigavimas, tad tikėtina, jog 2010 m. I ketvirtyje bendrojo kapitalo formavimas tikrai išaugs palyginus su tragiškais praėjusiais metais. Duomenų dar per ne lyg mažai, tačiau yra tikimybės išvysti teigiamą ar bent arti nulio BVP augimą palyginus su praėjusiais metais jau I ketvirtyje, jei ekonominių vertinimų rodiklis nesusvyruos.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Vaidotas Rūkas