01 balandžio 2010

Lietuvos viešieji finansai atrodo patikimiau nei periferinių Euro zonos valstybių

Neneigsiu, galbūt ir per skambi antraštė, bet tam yra pagrindo.

Kas domisi ekonomika, turėtų būti girdėję ironizuotą terminą PIIGS (arba PIGS). Tai periferinių Euro zonos šalių, kurios susiduria su dabartinėmis, skaudžiomis ekonominėmis problemomis trumpinys (angl. Portugal, Ireland, Italy, Greece and Spain). Tad antrinant prieš savaitę rašytai temai apie mūsų šalies skolą, norėtųsi palyginti Lietuvą su šiomis valstybėmis.

Jau gerus du mėnesius iš ekonomikos internetinių portalų nedingsta tema apie Graikijos sugebėjimą aptarnauti centrinės valdžios sektoriaus skolą. Tai smarkiai atsiliepė pastarosios šalies skolinimosi galimybėms. Grafike matyti, kaip staigiai šiais metais pabrango draudimas nuo Graikijos nemokumo (angl. CDS). Be to, verta paminėti, kad 2010 m. sausio 14 d. pirmąkart per visą istoriją Graikijos bankroto tikimybė buvo didesnė nei Lietuvos, o dabartiniu momentu apsidraudimas kainuoja 100 punktų daugiau nei mūsų šalies.

Šaltinis: Bloomberg

Neabejotinai Graikija yra pirmoje vietoje iš visų PIIGS valstybių, tačiau greitai gali priartėti ir kitos valstybės. Jau kelis kartus Portugalijai nepavyko iki galo išplatinti vyriausybės obligacijų šiais metais (dukart buvo leidžiamos 0,5 mlrd. EUR 5 metų vyriausybės vertybiniai popieriai, o paklausa neatitiko pasiūlos). Žinoma, sunkiausiai šiuo metu yra Graikijai, kuriai net praėjusią savaitę buvo paruoštas Euro zonos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atsarginis planas, jei nepavyks pasiskolinti reikiamos sumos balandžio-gegužės mėnesiais perfinansuoti pasibaigusias emisijas.

Be to, Graikijos problemos smarkiai atsiliepė euro kursui palyginus su doleriu: vien nuo 2010 m. pradžios euras yra sumenkęs 6 proc. Nemažėja spekuliacijų, kad doleris gali dar labiau sustiprėti, nes ganėtinai aukštas nedarbo lygis, kuris naujausiais duomenimis Euro zonoje vasario mėnesį dar paaugo nuo 9,9 proc. iki 10 proc., neleis atsigauti ekonomikomis, o tai lems didesnes viešąsias išlaidas ir sunkiai augančias pajamas. Tai neleis ir toliau subalansuoti biudžetų.
Visgi grįžkime prie antraštės. Jos teisingumui įvertinti naudokime du rodiklius: biudžeto deficitus ir centrinės valdžios skolos dydį.

Šaltinis: Europos komisija

Remiantis Europos komisijos duomenimis, 2011 metais Lietuvos skolos lygis bus 49,3 proc. BVP, kas vis dar tenkina vieno iš Mastrichto kriterijų siekiant įsivesti eurą. PIIGS valstybių skolos lygiai bus žymiai didesni. Be to, verta priminti, kad Europos komisijos prognozės yra 2009 m. pab., o nuo to laiko Lietuvos situacija pagerėjo (tiek tarptautinis skolinimas lengvesnis, tiek piešiamos šviesesnės ekonominio augimo perspektyvos), kai kitų valstybių – ne. Taigi šis grafikas naujose ekonominėse prognozėse gali atrodyti dar patraukliau.

Vienas iš pagrindinių aspektų, menkinančių Lietuvos sugebėjimą susitvarkyti viešuosius finansus, buvo ir yra staigus skolos padidėjimas, t.y. jei 2007 m. jis nesiekė net 20 proc. ir buvo vienas iš mažiausių per visas Europos sąjungos valstybes, tai 2011 m. šis rodiklis bus daugiau nei padvigubėjęs. Tačiau santykinis pokytis nėra jau toks grėsmingas. Smarkiai į priekį įsiveržė ekonomikos augimo pavyzdžiu buvusios Airijos rodiklis: jei 2007 metais skolos lygis buvo 25 proc. nuo BVP, tai 2011 gali siekti net 96 proc. Taigi, Lietuvoje nėra jau taip blogai.

Antras rodiklis, kuris apibūdina viešųjų finansų stabilumą, yra biudžeto deficitas.

Šaltinis: Europos komisija, Lietuvos finansų ministerija

Remiantis praėjusios savaitės Europos komisijos Lietuvos viešųjų finansų vertinimu, Lietuva įvertinta palankiai ir tikima, kad 2012 metais valstybė gali pasiekti nedidesnį nei 3 proc. biudžeto deficitą, kas atitiktų dar vieną kriterijų, norint įstoti į euro zoną. Be to, pažymima, kad vyriausybė gana neblogai sugebėjo susitvarkyti su 2009 m. padėtimi. Lyginant su nagrinėjamos PIIGS šalimis tokios prognozės nėra brėžiamos visoms.

Vienas iš indikatorių, parodančių pasitikėjimą valstybės viešaisiais finansais, yra 10 metų vyriausybės obligacijos.

*Lietuvos 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas USD - 6.09%, tačiau eurais tai būtų 60 bazinių punktų mažiau (valiutų apsikeitimo sandorio kaštai/pelnas)
Šaltinis: Bloomberg

Iš lentelės matyti, kad tik Lietuvos visos trys reitingų kompanijos yra suteikusios stabilią ilgalaikę perspektyvą. Reikia paminėti, kad perspektyvos buvo pakeistos visai neseniai, per pastarąsias praėjusias 3 savaites, o tai pasako, jog požiūris į Lietuva vis gerėja, todėl gali būti, jog ekonomikos perspektyvos gali būti irgi peržiūrimos teigiama linkme.

Sunku yra palyginti obligacijas, susiejant jas su reitingo lygiu. Galima išskirti Graikiją, kurios reitingai yra 1 arba 2 laipteliais geresni nei Lietuvos, tačiau 10 metų vyriausybės obligacijos yra vertinamos net 1 proc. geriau. Jei 1 laiptelį priskirtumėme 1 proc. pelningumui (skirtumas tarp Graikijos ir Lietuvos), tai Lietuvos obligacijos būtų mažiausiai rizikingos, lyginant su visomis PIIGS šalimis.

Išvada: pastarosiomis savaitėmis gerėja požiūris į Lietuvą, todėl tikimės, kad ne tik kreditingumo reitingai bus peržiūrėti, tačiau ir ekonomikos augimo perspektyvos bus pakeistos į teigiamą pusę jau 2010 m. Lauksime greitai pasirodant TVF ir Europos komisijos ekonomikų perspektyvų prognozių.

Regimantas Valentonis

1 komentaras:

  1. DARBAS INTERNETU NAMUOSE, KAIP UŽDIRBTI INTERNETE, AGN
    Tik 5 min per dieną, $1000 per savaitę, nemokama registracija.
    www.onlinedarbas.blogspot.co.uk
    Facebook: www.facebook.com/onlinedarbas

    AtsakytiPanaikinti