24 kovo 2010

Valstybės skola – vis dar viena mažiausių visoje ES

Smarkiai kritus Lietuvos BVP, biudžeto lėšų surinkimas susidūrė su dar didesniais iššūkiais. Visą valdymo laikotarpį A.Kubiliaus Vyriausybė sprendė dilemą, kaip padidinti biudžeto pajamas ir sumažinti išlaidas. Žinoma, net ir geriausiais norais bei kompetentingiausiais sprendimais niekas biudžeto nebūtų subalansavęs, todėl Lietuvai teko skolintis. Valstybės skola (public debt) per itin trumpą laikotarpį beveik padvigubėjo. Kita vertus, galime jaustis ramesni, nes valstybės skolos ir BVP santykis Lietuvoje – vis dar vienas mažiausių visoje ES. Šis santykis gerokai atsilieka nuo ES vidurkio bei dar atitinka Mastrichto kriterijus, norint įsivesti eurą.

Šaltinis: Erste researches

Auganti valstybės skola – vienareikšmiškai blogai. Kita vertus, stengtis subalansuoti valstybės biudžetą kiekvienais metais nėra geriausia išeitis. Drastiškas valstybės biudžeto išlaidų karpymas krizės metu dar labiau pagilintų nuosmukį, o atitinkamas išlaidų didinimas bumo laikotarpiu vis labiau prisidėtų prie burbulo ekonomikoje. Populiariausias siūlymas ekonomikos teorijoje - biudžetą subalansuoti per visą ekonomikos kilimo/kritimo ciklą.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Anot statistikos departamento, valstybės išlaidos 2009 metais sudarė 19,2 mlrd. Lt. Palyginus su 2008, išlaidos sumažėjo 2,2 mlrd. Lt arba 10,5%. Jei būtų siekiama subalansuoti biudžetą, išlaidas tektų karpyti triskart tiek ar net daugiau. Matematiškai skaičiuojant, jei valstybės išlaidos BVP dalyje sudarė 21%, papildomai sumažinus išlaidas 4-5 mlrd. Lt, BVP 20009 metais būtų smukęs ne 15%, o 20%. Įvertinus galimą įtaką kitiems sektoriams – ir dar daugiau.

Panašiai ir ankstesniais metais – nuolat deficitinis, nesubalansuotas ir ne pagal išgales biudžetas visą pastarąjį dešimtmetį net ekonominio bumo metais stipriai prisidėjo prie burbulų ekonomikoje formavimosi ir infliacijos didinimo. Todėl itin svarbu, jog būsimos Vyriausybės nepamirštų dabartinių skaudžių pamokų ir ekonomikai atsigavus, nepultų eilinį kartą žarstyti lėšų, o mažintų valstybės kreditinius įsipareigojimus.

Šaltinis: AB SEB bankas, Statistikos departamentas

Vaidotas Rūkas

2 komentarai:

  1. Eilinį kartą manipuliuojate statistika. Gaila, kad IFRS taisyklės galioja tik kompanijoms. Galiotų visiems, tektų pateikti pilną vaizdą.

    Visų pirma skols ir BVP santykis yra antraeilis rodiklis vertinant valstybės mokumą. Pažvelkime į skolos aptarnavimo ir biudžeto pajamų santykį ir pasimatys, kas iš tiesų yra prasiskolinęs. Paprašyk Kudaro knygos apie skolas (Debts and Defaults lessons). Lengvai skaitosi ir daug naudingos info.
    Antra, jau yra žinomi 2010 skolinimosi planai bei BVP prognozės, pagal kurias jau šių metų pabaigoje turėsime 39-42% skolos/BVP, o 2011 prognozuojamas virš 46% (nors asmeniškai manau, kad peršoksime 50%).

    Vaidotai, aš gerbiu pąstangas rašyti teigiamas naujienas. Žinau kad purvo perpildytoje medijoje yra sunku atrinkti/surasti teigiamų naujienų, ypač dabartinėje Lietuvos situacijoje, ypač finansų srityje.
    Bet c'mon, rašykime objektyviai. Ne pirmas kartas.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Artūrai,

    Skola - ne rona, neužgis :) todėl turėtum sutikti, kad kuo mažesnis valstybės skolos santykis su BVP, tuo geriau. Tad ir negaliu nerašyti to kaip teigiamo fakto.

    Lygiai taip pat ir aš sutinku, kad vertinant valstybės mokumo riziką, būtina atsižvelgti į biudžeto pajamų santykį su aptarnavimo sąnaudomis, taip pat ir krūvą kitų rodiklių, kad ir skolų grąžinimo grafiką.

    P.S. Knygą turiu, būtinai pasiskaitysiu

    AtsakytiPanaikinti