Lietuvos banko valdyba šiandien patvirtino 2009 m. finansinę atskaitomybę bei pranešė pervesianti 70 proc. uždirbto grynojo pelno į valstybės biudžetą. Iš viso Lietuvos bankas per 2009 m.uždirbo 519,44 mln. Lt grynojo pelno, tad į valstybės biudžetą bus pervesta pakankamai pačiam biudžetui svarbi 363,6 mln. Lt suma. Reiktų priminti, kad praėjusiais metais buvo pakeistas Lietuvos banko įstatymas, kuris dabar numato, kad į valstybės biudžetą bus pervedama ne 50 proc., o 70 proc. praėjusiais metais banko uždirbto grynojo pelno.
Įdomu tai, kad Lietuvos banko pasiektas turto pelningumas 2009 m. lyginant su kitų Baltijos valstybių centriniai bankais – Latvijos banku ir Estijos banku – buvo didžiausias ir siekė 3,2 proc. Turto pelningumas – turbūt paprasčiausias ir geriausiai centrinio banko veiklos efektyvumą parodantis rodiklis Pabaltijo šalių atveju. Šie bankai užsiima šalies užsienio valiutų atsargų valdymu, o jis atliekamas turimas atsargas investuojant daugiausia į likvidžius ir labai saugius vyriausybių vertybinius popierius (VVP). Už juos atitinkamai gaunamos palūkanos arba uždirbama iš kapitalo prieaugio. Žinoma, pirmenybė teikiama likvidumui ir tik po to jau bandoma investuoti su didesne rizika į galimus pelningesnius VVP.
Praėję metai buvo labai palankūs investicijoms į VVP – daugumos jų obligacijų pajamingumai stipriai traukėsi ir kaina atitinkamai didėjo. Norint pasakyti užtikrintai, kad Lietuvos bankas investavo pinigus labai gerai, reiktų palyginti banko pasiektą turto grąžą su rinkos grąža, o tam jau reiktų sukurti palyginamąjį indeksą. Bet galime pasidžiaugti tuo, kad Lietuvos bankas 2009 m. buvo akivaizdus lyderis pagal pasiektą turto pelningumą, lyginant su Latvijos ir Estijos centriniais bankais. Toks jis buvo ir 2007 m., o tai iškart sukuria teigiamą nuomonę užsienio rinkose apie Lietuvos banko kompetenciją, valdant užsienio valiutos atsargas. Deja, 2010 m. nebeturėtume sulaukti tokio Lietuvos banko grynojo pelno, nes užsienio vyriausybių vertybinių popierių pajamingumai jau yra labai susitraukę ir tolesnio VVP augimo tikėtis labai sunku.
Įdomu tai, kad Lietuvos banko pasiektas turto pelningumas 2009 m. lyginant su kitų Baltijos valstybių centriniai bankais – Latvijos banku ir Estijos banku – buvo didžiausias ir siekė 3,2 proc. Turto pelningumas – turbūt paprasčiausias ir geriausiai centrinio banko veiklos efektyvumą parodantis rodiklis Pabaltijo šalių atveju. Šie bankai užsiima šalies užsienio valiutų atsargų valdymu, o jis atliekamas turimas atsargas investuojant daugiausia į likvidžius ir labai saugius vyriausybių vertybinius popierius (VVP). Už juos atitinkamai gaunamos palūkanos arba uždirbama iš kapitalo prieaugio. Žinoma, pirmenybė teikiama likvidumui ir tik po to jau bandoma investuoti su didesne rizika į galimus pelningesnius VVP.
Praėję metai buvo labai palankūs investicijoms į VVP – daugumos jų obligacijų pajamingumai stipriai traukėsi ir kaina atitinkamai didėjo. Norint pasakyti užtikrintai, kad Lietuvos bankas investavo pinigus labai gerai, reiktų palyginti banko pasiektą turto grąžą su rinkos grąža, o tam jau reiktų sukurti palyginamąjį indeksą. Bet galime pasidžiaugti tuo, kad Lietuvos bankas 2009 m. buvo akivaizdus lyderis pagal pasiektą turto pelningumą, lyginant su Latvijos ir Estijos centriniais bankais. Toks jis buvo ir 2007 m., o tai iškart sukuria teigiamą nuomonę užsienio rinkose apie Lietuvos banko kompetenciją, valdant užsienio valiutos atsargas. Deja, 2010 m. nebeturėtume sulaukti tokio Lietuvos banko grynojo pelno, nes užsienio vyriausybių vertybinių popierių pajamingumai jau yra labai susitraukę ir tolesnio VVP augimo tikėtis labai sunku.
Šaltinis: Lietuvos bankas, Latvijos bankas, Estijos bankas, savi skaičiavimai
Tadas Povilauskas
Pranešimai
Šaunuoliai, labai gerbiu jus už tokią puikią iniciatyvą ir darbą! :)
AtsakytiPanaikinti