6 mėn. VILIBOR pasiekė žemiausią lygį per visą skaičiavimo istoriją

Pusmečio tarpbankinė litų palūkanų norma, prie kurios pririštos daugelis paskolų, pasiekė žemiausią tašką nuo 1999 m. sausio mėn., kai Lietuvos bankas pradėjo oficialiai skelbti VILIBOR. Žemumas pasiekė arba artėja link jų ir kitų laikotarpių VILIBOR normos (1 grafike).

Šaltinis: Lietuvos bankas

Jau ne kartą rašyta, jog tarpbankinių palūkanų normų mažėjimas veikia Lietuvos ekonomiką teigiamai. Per pastaruosius metus galima atrasti ne vieną pavyzdį, kaip rekordiškai žemos palūkanų normos gelbėjo ir kitas rinkas, pavyzdžiui, JAV, Turkiją, Rusiją ir pan. bei leido išvengti dar didesnio ekonomikos nuosmukio. Žinoma, ir čia atsiras ne vienas pesimistas, kuris iškart įžvelgs, jog reali palūkanų norma naujam skolininkui nesumažėja tiek, kiek sumažėjo 6 mėn.VILIBOR. Reikia pastebėti, jog bankų marža yra padidėjusi nuo +- 0,7 proc. 2007 metais iki 3 proc. 2009 metams, tačiau bankų marža nebedidėja, o VILIBOR 6 mėn. nuo aukštumų 2009 metų pr. yra sumažėjusi per 8 proc.

Pagrindinės priežastys, kodėl vis dar tarpbankinės normos juda žemyn yra:

1. litų perteklius vidaus rinkoje. Svariai prie to prisideda ir vasario mėnesį išleista 10 metų 2 mlrd. USD Lietuvos euroobligacijų emisija, nes pastarosios dalis yra iškeista į litus einamiesiems finansinių srautų neatitikimams padengti (SODRA, einamajam biudžeto deficitui);

2. smarkiai sumažėjęs Lietuvos respublikos vyriausybės vertybinių popierių (LR VVP) pelningumas. Be to, praėjusią savaitę paskelbti nauji ateinantys LR vyriausybės organizuojami aukcionai bus ilgesnės trukmės nei iki tol buvę. Reikia pastebėti, kad 2010 m. balandį bus organizuojamas net 5 metų aukcionas, kurio jau nebuvo nuo 2008 m. vasaros;

3. pastaruoju metu smarkiai sumažėjo Lietuvos kredito rizikos apsikeitimo sandorių kaina (angl.CDS), tai reiškia, kad tarptautiniai investuotojai teigiamai vertina Lietuvą ir jai taiko mažesnę rizikos premiją.

Šaltinis: Bloomberg

CDS nuo vasario 25 d. 300 punktų ribos krito iki 222 punktų vakar. Verta paminėti, kad visą vasarį Lietuvos CDS išsilaikė panašiame lygyje, kai tarptautinėse rinkose sklandė kalbos apie Graikijos bankroto galimybę. Tai reiškia, kad po truputį Lietuva atsiriboja nuo tų šalių, kurios ateityje gali sunkiai susitvarkyti su viešaisiais finansai, nes tokį darbą Lietuvos vyriausybė didžiąją dalimi jau nudirbo 2009 metais.

Įdomu būtų paskaičiuoti, kokią naudą iš tikrųjų duoda VILIBOR mažėjimas. Iškart paminėsiu, kad tai daugiau teorinis paskaičiavimas. Remiantis Lietuvos banko sausio mėnesio duomenimis, paskolų litais išduota 16 mlrd. LTL, kurių vidutinės palūkanos yra 8,07 proc. Aritmetiškai paskaičiavus sausio mėnesio 6 mėn. ir 12 mėn. tarpbankines palūkanas atitinkamai buvo 4,6 proc. ir 5,9 proc. Jei išlaikytų dabartinis 2,2 proc. 6 mėn. ir 3 proc. metinis VILIBOR keletą mėnesių, tai nemažai litais paimtų paskolų palūkanos būtų perskaičiuotos (nes nemažai paskolų palūkanos perskaičiuojamos kas 6 mėnesius). Tokia situacija sumažintų nefinansinių korporacijų ir namų ūkių palūkanų naštą virš 40 mln. litų kas mėnesį, arba apie 0,5 mlrd. LTL per metus. Tai yra gana svari parama tiek įmonėms, tiek namų ūkiams. Taigi, 1 proc. VILIBOR pasikeitims sumažina palūkanų naštą apytiksliai 160 mln. per metus, esant stabilioms naujoms palūkanų normoms.

Džiugu matyti atvirkštinį vaizdą 2008 metų pabaigai, kai VILIBOR normos vos ne kas dieną augdavo. Tačiau palūkanų kritimo stabilizacija turėtų pasireikšti artimiausiu metu, nes jau smarkiai priartėta prie EURIBOR 6 mėn., kuris dabar siekia 0,9 proc.

Regimantas Valentonis