Kaimynė Latvija keliasi iš gilios duobės

Tris Baltijos šalis pasaulyje įprasta matyti kaip vieną regioną – kas benutiktų vienoje valstybėje, priskiriama ir kitom dviem. Patys lietuviai Latvijos ekonomiką vertina kaip silpniausią. BVP kritimo tempai, mažmeninės prekybos ir nekilnojamojo turto nuosmukis tai tik patvirtina. Tačiau priešingai nei dažnam lietuviui norėtųsi, verčiau latviai stojasi ant kojų kuo greičiau J Latvija yra antra pagal svarbą eksporto partnerė, kuriai tenka daugiau nei 10 proc. mūsų šalies eksporto, o tai sudaro beveik 4 milijardus litų per metus.

Latvijoje bankinis sektorius, daugiausiai dėl papildomų lėšų iš Rusijos, vystėsi dar greičiau nei Lietuvoje. Plūdusiais pinigais nekilnojamojo turto, prekybos sektoriai naudojosi itin sparčiai, todėl einamosios sąskaitos deficitas pasiekė grėsmingus lygius – 2006 metų 4 ketvirčio deficitas sudarė 27,1 proc. BVP. Kita vertus, burbulas bliūkšta taip pat sparčiai kaip susidaręs. Panašu į tai, jog Latvijos einamosios sąskaitos šiųmetinis perviršis gali pasiekti ir 10 proc. BVP.

Šaltinis: Latvijas Banka

Svarbu ir tai, jog perviršis atsirado ne tik dėl drastiškai smukusio vartojimo, o kartu ir importo, bet kad prekių ir paslaugų eksportas ėmė gana sparčiai kilti palyginus su ankstesniais periodais. Tiek paslaugų, tiek prekių eksporto metinis nuosmukis 2009 spalio mėnesį buvo mažesnis nei 7 proc.

Šaltinis: Latvijas Banka

Vidinės devalvacijos procesas Latvijos pramonei suteikė pranašumo užsienio rinkose, todėl savo dugną pasiekusi praėjusių metų vasarį, lapkritį maloniai nustebino itin sparčiu 8,7 proc. augimu palyginus su spaliu, o metinis nuosmukis tebuvo 2,4 proc. Prie spartaus atsigavimo labiausiai prisidėjo metalų apdirbimo pramonė, medienos, elektros prietaisų gamyba. Dar vienas teigiamas impulsas Latvijai – uždaryta Visagino atominė elektrinė, leidžianti į Lietuvą nuo šių metų pradžios eksportuoti elektros energiją.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Vaidotas Rūkas