Lietuvos viešieji finansai atrodo patikimiau nei periferinių Euro zonos valstybių

Neneigsiu, galbūt ir per skambi antraštė, bet tam yra pagrindo.

Kas domisi ekonomika, turėtų būti girdėję ironizuotą terminą PIIGS (arba PIGS). Tai periferinių Euro zonos šalių, kurios susiduria su dabartinėmis, skaudžiomis ekonominėmis problemomis trumpinys (angl. Portugal, Ireland, Italy, Greece and Spain). Tad antrinant prieš savaitę rašytai temai apie mūsų šalies skolą, norėtųsi palyginti Lietuvą su šiomis valstybėmis.

Jau gerus du mėnesius iš ekonomikos internetinių portalų nedingsta tema apie Graikijos sugebėjimą aptarnauti centrinės valdžios sektoriaus skolą. Tai smarkiai atsiliepė pastarosios šalies skolinimosi galimybėms. Grafike matyti, kaip staigiai šiais metais pabrango draudimas nuo Graikijos nemokumo (angl. CDS). Be to, verta paminėti, kad 2010 m. sausio 14 d. pirmąkart per visą istoriją Graikijos bankroto tikimybė buvo didesnė nei Lietuvos, o dabartiniu momentu apsidraudimas kainuoja 100 punktų daugiau nei mūsų šalies.

Šaltinis: Bloomberg

Neabejotinai Graikija yra pirmoje vietoje iš visų PIIGS valstybių, tačiau greitai gali priartėti ir kitos valstybės. Jau kelis kartus Portugalijai nepavyko iki galo išplatinti vyriausybės obligacijų šiais metais (dukart buvo leidžiamos 0,5 mlrd. EUR 5 metų vyriausybės vertybiniai popieriai, o paklausa neatitiko pasiūlos). Žinoma, sunkiausiai šiuo metu yra Graikijai, kuriai net praėjusią savaitę buvo paruoštas Euro zonos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atsarginis planas, jei nepavyks pasiskolinti reikiamos sumos balandžio-gegužės mėnesiais perfinansuoti pasibaigusias emisijas.

Be to, Graikijos problemos smarkiai atsiliepė euro kursui palyginus su doleriu: vien nuo 2010 m. pradžios euras yra sumenkęs 6 proc. Nemažėja spekuliacijų, kad doleris gali dar labiau sustiprėti, nes ganėtinai aukštas nedarbo lygis, kuris naujausiais duomenimis Euro zonoje vasario mėnesį dar paaugo nuo 9,9 proc. iki 10 proc., neleis atsigauti ekonomikomis, o tai lems didesnes viešąsias išlaidas ir sunkiai augančias pajamas. Tai neleis ir toliau subalansuoti biudžetų.

Visgi grįžkime prie antraštės. Jos teisingumui įvertinti naudokime du rodiklius: biudžeto deficitus ir centrinės valdžios skolos dydį.

Šaltinis: Europos komisija

Remiantis Europos komisijos duomenimis, 2011 metais Lietuvos skolos lygis bus 49,3 proc. BVP, kas vis dar tenkina vieno iš Mastrichto kriterijų siekiant įsivesti eurą. PIIGS valstybių skolos lygiai bus žymiai didesni. Be to, verta priminti, kad Europos komisijos prognozės yra 2009 m. pab., o nuo to laiko Lietuvos situacija pagerėjo (tiek tarptautinis skolinimas lengvesnis, tiek piešiamos šviesesnės ekonominio augimo perspektyvos), kai kitų valstybių – ne. Taigi šis grafikas naujose ekonominėse prognozėse gali atrodyti dar patraukliau.

Vienas iš pagrindinių aspektų, menkinančių Lietuvos sugebėjimą susitvarkyti viešuosius finansus, buvo ir yra staigus skolos padidėjimas, t.y. jei 2007 m. jis nesiekė net 20 proc. ir buvo vienas iš mažiausių per visas Europos sąjungos valstybes, tai 2011 m. šis rodiklis bus daugiau nei padvigubėjęs. Tačiau santykinis pokytis nėra jau toks grėsmingas. Smarkiai į priekį įsiveržė ekonomikos augimo pavyzdžiu buvusios Airijos rodiklis: jei 2007 metais skolos lygis buvo 25 proc. nuo BVP, tai 2011 gali siekti net 96 proc. Taigi, Lietuvoje nėra jau taip blogai.

Antras rodiklis, kuris apibūdina viešųjų finansų stabilumą, yra biudžeto deficitas.

Šaltinis: Europos komisija, Lietuvos finansų ministerija

Remiantis praėjusios savaitės Europos komisijos Lietuvos viešųjų finansų vertinimu, Lietuva įvertinta palankiai ir tikima, kad 2012 metais valstybė gali pasiekti nedidesnį nei 3 proc. biudžeto deficitą, kas atitiktų dar vieną kriterijų, norint įstoti į euro zoną. Be to, pažymima, kad vyriausybė gana neblogai sugebėjo susitvarkyti su 2009 m. padėtimi. Lyginant su nagrinėjamos PIIGS šalimis tokios prognozės nėra brėžiamos visoms.

Vienas iš indikatorių, parodančių pasitikėjimą valstybės viešaisiais finansais, yra 10 metų vyriausybės obligacijos.

*Lietuvos 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas USD - 6.09%, tačiau eurais tai būtų 60 bazinių punktų mažiau (valiutų apsikeitimo sandorio kaštai/pelnas)

Šaltinis: Bloomberg

Iš lentelės matyti, kad tik Lietuvos visos trys reitingų kompanijos yra suteikusios stabilią ilgalaikę perspektyvą. Reikia paminėti, kad perspektyvos buvo pakeistos visai neseniai, per pastarąsias praėjusias 3 savaites, o tai pasako, jog požiūris į Lietuva vis gerėja, todėl gali būti, jog ekonomikos perspektyvos gali būti irgi peržiūrimos teigiama linkme.

Sunku yra palyginti obligacijas, susiejant jas su reitingo lygiu. Galima išskirti Graikiją, kurios reitingai yra 1 arba 2 laipteliais geresni nei Lietuvos, tačiau 10 metų vyriausybės obligacijos yra vertinamos net 1 proc. geriau. Jei 1 laiptelį priskirtumėme 1 proc. pelningumui (skirtumas tarp Graikijos ir Lietuvos), tai Lietuvos obligacijos būtų mažiausiai rizikingos, lyginant su visomis PIIGS šalimis.

Išvada: pastarosiomis savaitėmis gerėja požiūris į Lietuvą, todėl tikimės, kad ne tik kreditingumo reitingai bus peržiūrėti, tačiau ir ekonomikos augimo perspektyvos bus pakeistos į teigiamą pusę jau 2010 m. Lauksime greitai pasirodant TVF ir Europos komisijos ekonomikų perspektyvų prognozių.

Regimantas Valentonis

Gerėja ekonomikos vertinimas Lietuvoje

Šiandien LR Statistikos departamentas pateikė 2010 m. kovo mėn. ekonominių vertinimų indekso ir jo sudedamųjų reikšmes, kurios patvirtino, kad Lietuvos verslo ir vartotojų nuomonė apie jų dabartinę veiklos padėtį bei perspektyvas artimiausius kelis mėnesius pagerėjo. Indekso reikšmė vis dar yra žemesnė už nulį, bet ji pakankamai greitu tempu lekia „šiaurės rytų“ kryptimi. Reiktų priminti, kad indeksas susideda iš penkių sudėtinių rodiklių – vartotojų, pramonės, statybos, prekybos ir paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklių (atitinkami procentiniai svoriai siekia 20, 40, 5, 5 ir 30 proc.). Indeksą sudaro dabartinės padėties ir lūkesčių vertinimai. Kaip žinia, lūkesčiai yra vienas stipriausių ekonomikos vystymosi pokyčių veiksnių, o tai, kad kovo mėn. lūkesčiai gerėjo visose ūkinės veiklos šakose, leidžia žvelgti į Lietuvos ekonomikos atsigavimą drąsiau. Beje, ekonomikos vertinimų indeksas žemiausią reikšmę buvo pasiekęs 2009 m. balandžio mėn., tad šį mėn. galima įvardinti kaip sunkiausią per matytą krizinį laikotarpį.

Šaltinis: LR Statistikos departamentas

Vienas iš labiausiai nudžiuginusių teiginių LR Statistikos departamento pranešime yra tai, kad kovo mėn. pramonės įmonių produkcijos gamybos ir eksporto prognozės buvo daug optimistiškesnės - trečdalis apklaustųjų tikisi, kad jų gamyba artimiausiu metu augs, o 13 proc. įmonių laukia smukimo. Būtina atkreipti dėmesį į atsargų lygį – pastaruoju metu ėmė daugėti pramonės įmonių, manančių, kad jų atsargos yra nepakankamos ir jos turės vėl didėti – tai yra viena iš svarbiausių sąlygų, kodėl galime prognozuoti pramonės gamybos apimčių tolesnį atsigavimą Lietuvoje.

Dar derėtų atkreipti dėmesį į palankesnį statybų verslo tendencijų vertinimą. Kovo mėn. labai išaugo įmonių skaičius, kurios tikisi, kad per artimiausius 2-3 mėn. padaugės darbų – tokių buvo 24 proc. (2009 m. kovo mėn. tokių tebuvo 9 proc.), o darbų mažėjimo tikisi 28 proc. apklaustų įmonių (prieš metus to laukė 42 proc.). Suprantama, kad spartesnio statybų darbų gausėjimo 2010 m. tikėtis tikrai sunku, bet tai, kad įmonės prisitaikė prie dabartinių sunkių sąlygų (prisitaikymą rodo faktas, kad statybų įmonių, teigiančių, kad jų finansinė padėtis nebeblogėja, skaičius vis didėja) taip pat leidžia teigti, kad patys blogiausi laikai po truputį lieka už nugaros.

Tadas Povilauskas

Susisiekimo ministerijos išlaidos 2009 m. sumažėjo ketvirtadaliu

Norėdamas patvirtinti ar paneigti mitą, jog valstybės biudžeto lėšas pravalgo valdininkai, susidūriau su informacijos stoka apie biudžeto išlaidas. Iš to kyla ne viena problema: pirmoji ir pati žmogiškiausia – mokesčių mokėtojų pasipiktinimu dėl nežinia kur keliaujančių išlaidų. Jokiu būdu nenusikalstamai, tiesiog neaišku kur, daug ar mažai, daugiau ar mažiau. Antroji – visuomenei beveik neįmanoma įsitraukti į diskusijas apie valstybės lėšų panaudojimą. Matant detalią ataskaitą, būtų galima pateikti konstruktyvius pasiūlymus. Trečioji, bet ne mažiau svarbi – viešumas ir dėl jo prastėsiančios sąlygos korupcijai vešėti. Tikrai užtenka pavyzdžių, kai viešumas bent jau pristabdė piktnaudžiavimą (kad ir Seimo narių). Arba žinojimas, jog detalios išlaidos bus pateiktos viešai, retas kuris rizikuotų vykdyti įžūlų lėšų švaistymą. Todėl stengiuosi, kad „26 mlrd. Lt biudžeto išlaidų būtų vieši“. (Jei kas turi minčių, kaip suskaičiuoti tokio projekto vienkartines ir pastovias sąnaudas, labai labai laukčiau).

Siekdamas išsiaiškinti, kaip leidžiamos biudžeto lėšos, iš pradžių bandžiau gauti administracines ministerijų išlaidas. O tai nepasirodė taip paprasta.. J Esu dėkingas keletui darbuotojų, kurie įdėjo nemažai pastangų, jog turėčiau skaičius. Nors pagal visuomenės informavimo įstatymą, tokia informacija turėtų būti prieinama lengviau...

Susisiekimo ministerijos administracinės išlaidos, skirtos krypčiai „Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimas“, gerokai sumažėjo palyginus tiek su planu 2009 metams, tiek 2008 metų išlaidomis. Per metus išlaidos sumažėjo net 26 proc. darbo užmokesčiui – 13 proc. Ne pirmo būtinumo išlaidos sumažintos gerokai smarkiau, todėl galime pasidžiaugti ūkišku ministerijos valdymu. Panašu, jog vienkartiniu išlaidų karpymų neapsieita, nes 2010 metų darbo užmokesčio fondas turėtų mažėti dar 10 proc.

Iš pateiktų skaičių galime matyti tik pokyčius, tačiau sunku spręsti, ar daug tai, ar mažai, todėl stengiuosi pateikti palyginimą su kitomis ministerijomis (išlaidas vienam darbuotojui).

Susisiekimo ministerijos administracinės išlaidos

Vaidotas Rūkas

Lietuvos bankas 2009 m. turto pelningumu aplenkė Latvijos ir Estijos centrinius bankus

Lietuvos banko valdyba šiandien patvirtino 2009 m. finansinę atskaitomybę bei pranešė pervesianti 70 proc. uždirbto grynojo pelno į valstybės biudžetą. Iš viso Lietuvos bankas per 2009 m.uždirbo 519,44 mln. Lt grynojo pelno, tad į valstybės biudžetą bus pervesta pakankamai pačiam biudžetui svarbi 363,6 mln. Lt suma. Reiktų priminti, kad praėjusiais metais buvo pakeistas Lietuvos banko įstatymas, kuris dabar numato, kad į valstybės biudžetą bus pervedama ne 50 proc., o 70 proc. praėjusiais metais banko uždirbto grynojo pelno.

Įdomu tai, kad Lietuvos banko pasiektas turto pelningumas 2009 m. lyginant su kitų Baltijos valstybių centriniai bankais – Latvijos banku ir Estijos banku – buvo didžiausias ir siekė 3,2 proc. Turto pelningumas – turbūt paprasčiausias ir geriausiai centrinio banko veiklos efektyvumą parodantis rodiklis Pabaltijo šalių atveju. Šie bankai užsiima šalies užsienio valiutų atsargų valdymu, o jis atliekamas turimas atsargas investuojant daugiausia į likvidžius ir labai saugius vyriausybių vertybinius popierius (VVP). Už juos atitinkamai gaunamos palūkanos arba uždirbama iš kapitalo prieaugio. Žinoma, pirmenybė teikiama likvidumui ir tik po to jau bandoma investuoti su didesne rizika į galimus pelningesnius VVP.

Praėję metai buvo labai palankūs investicijoms į VVP – daugumos jų obligacijų pajamingumai stipriai traukėsi ir kaina atitinkamai didėjo. Norint pasakyti užtikrintai, kad Lietuvos bankas investavo pinigus labai gerai, reiktų palyginti banko pasiektą turto grąžą su rinkos grąža, o tam jau reiktų sukurti palyginamąjį indeksą. Bet galime pasidžiaugti tuo, kad Lietuvos bankas 2009 m. buvo akivaizdus lyderis pagal pasiektą turto pelningumą, lyginant su Latvijos ir Estijos centriniais bankais. Toks jis buvo ir 2007 m., o tai iškart sukuria teigiamą nuomonę užsienio rinkose apie Lietuvos banko kompetenciją, valdant užsienio valiutos atsargas. Deja, 2010 m. nebeturėtume sulaukti tokio Lietuvos banko grynojo pelno, nes užsienio vyriausybių vertybinių popierių pajamingumai jau yra labai susitraukę ir tolesnio VVP augimo tikėtis labai sunku.

Šaltinis: Lietuvos bankas, Latvijos bankas, Estijos bankas, savi skaičiavimai

Tadas Povilauskas

Valstybės skola – vis dar viena mažiausių visoje ES

Smarkiai kritus Lietuvos BVP, biudžeto lėšų surinkimas susidūrė su dar didesniais iššūkiais. Visą valdymo laikotarpį A.Kubiliaus Vyriausybė sprendė dilemą, kaip padidinti biudžeto pajamas ir sumažinti išlaidas. Žinoma, net ir geriausiais norais bei kompetentingiausiais sprendimais niekas biudžeto nebūtų subalansavęs, todėl Lietuvai teko skolintis. Valstybės skola (public debt) per itin trumpą laikotarpį beveik padvigubėjo. Kita vertus, galime jaustis ramesni, nes valstybės skolos ir BVP santykis Lietuvoje – vis dar vienas mažiausių visoje ES. Šis santykis gerokai atsilieka nuo ES vidurkio bei dar atitinka Mastrichto kriterijus, norint įsivesti eurą.

Šaltinis: Erste researches

Auganti valstybės skola – vienareikšmiškai blogai. Kita vertus, stengtis subalansuoti valstybės biudžetą kiekvienais metais nėra geriausia išeitis. Drastiškas valstybės biudžeto išlaidų karpymas krizės metu dar labiau pagilintų nuosmukį, o atitinkamas išlaidų didinimas bumo laikotarpiu vis labiau prisidėtų prie burbulo ekonomikoje. Populiariausias siūlymas ekonomikos teorijoje - biudžetą subalansuoti per visą ekonomikos kilimo/kritimo ciklą.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Anot statistikos departamento, valstybės išlaidos 2009 metais sudarė 19,2 mlrd. Lt. Palyginus su 2008, išlaidos sumažėjo 2,2 mlrd. Lt arba 10,5%. Jei būtų siekiama subalansuoti biudžetą, išlaidas tektų karpyti triskart tiek ar net daugiau. Matematiškai skaičiuojant, jei valstybės išlaidos BVP dalyje sudarė 21%, papildomai sumažinus išlaidas 4-5 mlrd. Lt, BVP 20009 metais būtų smukęs ne 15%, o 20%. Įvertinus galimą įtaką kitiems sektoriams – ir dar daugiau.

Panašiai ir ankstesniais metais – nuolat deficitinis, nesubalansuotas ir ne pagal išgales biudžetas visą pastarąjį dešimtmetį net ekonominio bumo metais stipriai prisidėjo prie burbulų ekonomikoje formavimosi ir infliacijos didinimo. Todėl itin svarbu, jog būsimos Vyriausybės nepamirštų dabartinių skaudžių pamokų ir ekonomikai atsigavus, nepultų eilinį kartą žarstyti lėšų, o mažintų valstybės kreditinius įsipareigojimus.

Šaltinis: AB SEB bankas, Statistikos departamentas

Vaidotas Rūkas

Per pirmus du šių metų mėnesius Lietuvos keliuose eismo įvykių ir juose žuvusių žmonių buvo mažiausiai per kelis pastaruosius metus

Pernai spalį rašiau, jog Lietuvoje žuvusiųjų skaičius sparčiai mažėja antrus metus iš eilės. Malonu, kad šiandien galime pasidžiaugti, jog vasarį Lietuvos keliuose buvo užregistruota mažiausiai eismo įvykių bei žuvo mažiausiai žmonių nuo 2004 m. (Statistikos departamentas pateikia duomenis tik nuo 2004 m.). Tiesa, kaip matosi iš grafiko apačioje, egzistuoja labai didelis sezoniškumas, nes žiemos mėnesiais, kai gyventojai keliauja mažiausiai avaringumas sumažėja. Tačiau nepaisant to ir kitais mėnesiais kryptis yra akivaizdžiai teigiama. Per pirmus du šių metų mėnesius žuvusiųjų skaičius keliuose sumažėjo 44 proc., o eismo avarijų skaičius 20 proc. palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pagrindines tokio spartaus eismo nelaimių mažėjimo priežastis, galite perskaityti ankstesniame įraše.

Šaltinis: Statistiko departamentas

Verta pastebėti, jog žuvusiųjų skaičius dėl neblaivių vairuotojų kaltės taip pat sparčiai mažėja, tačiau būtent dėl jų vis dar žūsta didžioji dalis žuvusiųjų eismo įvykiuose.

Panašu, kad Lietuva po truputį pradeda laimėti „karą keliuose“. Jeigu tokia teigiama statistika išsilaikys iki metų pabaigos, tai pagal žuvusiųjų skaičių keliuose tenkantį milijonui gyventojų Lietuva pasieks itin gerą reikšmę ~80 (kai 2007 m. buvo ~230) ir pagal šį skaičių prilygsime tokioms saugioms šalims kaip Suomija, Danija ar Prancūzija.

Tomas Krakauskas

6 mėn. VILIBOR pasiekė žemiausią lygį per visą skaičiavimo istoriją

Pusmečio tarpbankinė litų palūkanų norma, prie kurios pririštos daugelis paskolų, pasiekė žemiausią tašką nuo 1999 m. sausio mėn., kai Lietuvos bankas pradėjo oficialiai skelbti VILIBOR. Žemumas pasiekė arba artėja link jų ir kitų laikotarpių VILIBOR normos (1 grafike).

Šaltinis: Lietuvos bankas

Jau ne kartą rašyta, jog tarpbankinių palūkanų normų mažėjimas veikia Lietuvos ekonomiką teigiamai. Per pastaruosius metus galima atrasti ne vieną pavyzdį, kaip rekordiškai žemos palūkanų normos gelbėjo ir kitas rinkas, pavyzdžiui, JAV, Turkiją, Rusiją ir pan. bei leido išvengti dar didesnio ekonomikos nuosmukio. Žinoma, ir čia atsiras ne vienas pesimistas, kuris iškart įžvelgs, jog reali palūkanų norma naujam skolininkui nesumažėja tiek, kiek sumažėjo 6 mėn.VILIBOR. Reikia pastebėti, jog bankų marža yra padidėjusi nuo +- 0,7 proc. 2007 metais iki 3 proc. 2009 metams, tačiau bankų marža nebedidėja, o VILIBOR 6 mėn. nuo aukštumų 2009 metų pr. yra sumažėjusi per 8 proc.

Pagrindinės priežastys, kodėl vis dar tarpbankinės normos juda žemyn yra:

1. litų perteklius vidaus rinkoje. Svariai prie to prisideda ir vasario mėnesį išleista 10 metų 2 mlrd. USD Lietuvos euroobligacijų emisija, nes pastarosios dalis yra iškeista į litus einamiesiems finansinių srautų neatitikimams padengti (SODRA, einamajam biudžeto deficitui);

2. smarkiai sumažėjęs Lietuvos respublikos vyriausybės vertybinių popierių (LR VVP) pelningumas. Be to, praėjusią savaitę paskelbti nauji ateinantys LR vyriausybės organizuojami aukcionai bus ilgesnės trukmės nei iki tol buvę. Reikia pastebėti, kad 2010 m. balandį bus organizuojamas net 5 metų aukcionas, kurio jau nebuvo nuo 2008 m. vasaros;

3. pastaruoju metu smarkiai sumažėjo Lietuvos kredito rizikos apsikeitimo sandorių kaina (angl.CDS), tai reiškia, kad tarptautiniai investuotojai teigiamai vertina Lietuvą ir jai taiko mažesnę rizikos premiją.

Šaltinis: Bloomberg

CDS nuo vasario 25 d. 300 punktų ribos krito iki 222 punktų vakar. Verta paminėti, kad visą vasarį Lietuvos CDS išsilaikė panašiame lygyje, kai tarptautinėse rinkose sklandė kalbos apie Graikijos bankroto galimybę. Tai reiškia, kad po truputį Lietuva atsiriboja nuo tų šalių, kurios ateityje gali sunkiai susitvarkyti su viešaisiais finansai, nes tokį darbą Lietuvos vyriausybė didžiąją dalimi jau nudirbo 2009 metais.

Įdomu būtų paskaičiuoti, kokią naudą iš tikrųjų duoda VILIBOR mažėjimas. Iškart paminėsiu, kad tai daugiau teorinis paskaičiavimas. Remiantis Lietuvos banko sausio mėnesio duomenimis, paskolų litais išduota 16 mlrd. LTL, kurių vidutinės palūkanos yra 8,07 proc. Aritmetiškai paskaičiavus sausio mėnesio 6 mėn. ir 12 mėn. tarpbankines palūkanas atitinkamai buvo 4,6 proc. ir 5,9 proc. Jei išlaikytų dabartinis 2,2 proc. 6 mėn. ir 3 proc. metinis VILIBOR keletą mėnesių, tai nemažai litais paimtų paskolų palūkanos būtų perskaičiuotos (nes nemažai paskolų palūkanos perskaičiuojamos kas 6 mėnesius). Tokia situacija sumažintų nefinansinių korporacijų ir namų ūkių palūkanų naštą virš 40 mln. litų kas mėnesį, arba apie 0,5 mlrd. LTL per metus. Tai yra gana svari parama tiek įmonėms, tiek namų ūkiams. Taigi, 1 proc. VILIBOR pasikeitims sumažina palūkanų naštą apytiksliai 160 mln. per metus, esant stabilioms naujoms palūkanų normoms.

Džiugu matyti atvirkštinį vaizdą 2008 metų pabaigai, kai VILIBOR normos vos ne kas dieną augdavo. Tačiau palūkanų kritimo stabilizacija turėtų pasireikšti artimiausiu metu, nes jau smarkiai priartėta prie EURIBOR 6 mėn., kuris dabar siekia 0,9 proc.

Regimantas Valentonis

Mokesčių tarifai Lietuvoje - vieni mažiausių ES

2009 metų lapkričio mėnesio įraše demonstravau, jog mokesčių naštos ir BVP santykis Lietuvoje vienas patraukliausių visoje ES. Mokesčių naštą galime suvokti kaip realiai į biudžetą iš verslo ir gyventojų surinktas lėšas. Visgi rodiklis turi keletą esminių trūkumų - šešėlinis verslas bei algos vokeliuose nėra fiksuojamos, tad sąžiningai mokantys mokesčius neproporcingai "nuskriaudžiami". Stambaus kapitalo verslas neretai geba pasinaudoti mokesčių spragomis, tad to nedarantys taip pat kenčia. Neefektyvus mokesčių administravimas irgi prisideda prie žemesnio rodiklio. Neįvertinami ir tikslingi "prabangos" arba "žalingų" prekių (alkoholis, tabakas, kuras) akcizai - mokesčiai, kurie visuomenei traktuotini kaip labiau naudingi, nei žalingi.

Mokesčių naštai įvertinti galime remtis alternatyviu, JAV kompanijos "Forbes" skaičiuojamu "2009 Tax Misery and Reform Index" indeksu. Indeksas skaičiuojamas tiesiog sudėjus šešių pagrindinių mokesčių didžiausius tarifus. Prancūzijos mokesčių tarifų rodiklių suma siekia net 170, mokesčių "rojaus" Kipro - tik 72. Lietuvą Europos Sąjungoje lenkia dar vos dvi valstybės - Bulgarija ir Latvija, tačiau įvertinus mokestinius pakeitimus, po kurių pelno mokesčio didžiausias tarifas sumažėjo iki 15% (mažiausias tėra 5%), o PVM padidėjo dviem procentiniais punktais, Lietuva mokesčių mažumu aplenkė Latviją.

Atsižvelgus tiek į mokesčių naštos ir BVP santykį, tiek į "Tax Misery" indeksą, galima tvirtinti, jog mokesčiai verslui - vieni mažiausių visoje ES.

Šaltinis: www.forbes.com

Vaidotas Rūkas

Infliacija Lietuvoje - viena mažiausių ES

Iki pernai metų viena iš didžiausių Lietuvos ekonomikos problemų buvo gana aukšta infliacija. Ji stipriai „apkarpydavo“ ypač tų gyventojų perkamąją galią, kurių pajamos buvo fiksuotos. Spartaus ekonomikos kilimo laikotarpiu staigiai išaugus vidaus vartojimui infliacija Lietuvoje viršijo net 10 proc. ribą. Tačiau viskas iš esmės pasikeitė pernai, kai pasaulinis ekonomikos nuosmukis ženkliai sumažino paklausą tiek vietinėje, tiek užsienio rinkose. Sumažėjęs vidaus vartojimas bei Lietuvos ėjimas vidinės devalvacijos keliu lėmė neigiamą metinį vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytį nepaisant 2009 m. vyriausybės didintų mokesčių ir ženkliai išaugusios elektros kainos šiemet. Kaip šią savaitę paskelbė Statistikos departamentas 2010 m. vasario mėn., palyginti su sausio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,1 procento, o per metus (2010 m. vasario mėn., palyginti su 2009 m. vasario mėn.) jos smuko 0,5 proc. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl didėjusių akcizų per metus net 17 proc. pabrango alkoholio ir tabako gaminiai, todėl juokaujant galima sakyti - tiems kas nerūko ir "negeria“ asmeninio vartojimo krepšelio infliacija per metus buvo ne minus 0,5 proc., o netgi beveik minus 2 proc. Tai savaime suprantama, kiek atstato prarastą perkamąją galią dėl vidutiniškai per metus 9 proc. smukusio darbo užmokesčio.

Vangus gyventojų vartojimas ir tolimesnė vidinė devalvacija neleis kainoms judėti į viršų. Todėl bent jau artimiausius kelis ketvirčius infliacija tikrai negąsdins Lietuvos gyventojų. O Baltijos šalys tikėtina ir toliau išliks tarp lyderių ES pagal mažiausią infliaciją.

*Apačioje pateiktame grafike yra lyginami Lietuvos sausio mėnesio infliacijos duomenys, kadangi dar ne visos ES šalys yra paskelbusios savo vasario mėnesio vartotojų kainų indekso pokyčius.

Šaltinis: Eurostat

Tomas Krakauskas

Lietuvoje plačiajuosčio interneto kokybė yra viena geriausių pasaulyje

Praėjusią savaitę šviesolaidinio interneto plėtra Europoje besirūpinančios organizacijos „FTTH Council Europe“ surengtos konferencijos Lisabonoje metu paskelbta, jog Lietuva išsiveržė į pirmąją vietą Europoje pagal šviesolaidinio interneto paplitimą namų ūkiuose.

Plačiajuosčio interneto laidai Lietuvoje į greitesne perdavimo sparta pasižyminčius šviesolaidinius buvo pradėti keisti visai neseniai, tad pastaruoju internetu naudojasi dar tik 18 proc. mūsų šalies namų ūkių, tačiau ir su šia besinaudojančiųjų dalimi smarkiai lenkiame antroje ir trečioje vietoje esančias tokias Europos valstybes kaip Švediją ir Norvegiją, kuriose šviesolaidiniu internetu naudojasi atitinkamai 12 proc. ir 11 proc. namų ūkių. Kaimynėse šalyse šviesolaidiniu internetu naudojasi dar mažiau vartotojų: Estijoje 7 proc. (5-ta vieta Europoje), Latvijoje apie 2 proc. (11-ta vieta). Pasaulyje Lietuva užima 5-tą vietą ir nusileidžia Pietų Korėjai (53 proc.), Japonijai (34,5 proc.), Honkongui (34 proc.) bei Taivaniui (25 proc.).

Verta paminėti, kad 2009 m. pab. Didžiosios Britanijos Oksfordo universiteto Said verslo mokykla ir Oviedo universiteto mokslininkai nustatė, kad Kaunas yra trečias pasaulio miestas pagal greičiausią plačiajuostį internetą. Pastarasis Lietuvos miestas nusileidžia tik Japonijos miestams Jokohamai ir Nagojai, o Europoje karaliauja pirmoje vietoje. Pagrindinė priežastis – didelė interneto tiekėjų konkurencija. Todėl galima teigti, jog ne visose Lietuvos ekonomikos srityse vyrauja monopolija ar oligopolija. Tai galėtų būti pavyzdys, kad tik įmonių tarpusavio varžymasis leidžia pasiekti tokių rezultatų, kuriais galima didžiuotis globaliu mastu.

Internetinis portalas „speedtewst.net“ vertina 66 šalis, kurios teikia plačiajuostį internetą. Iš lentelės matyti, jog Lietuva yra šeštoje vietoje pagal duomenų persiuntimą, tačiau, jei 2-oje vietoje esančias Alandų salas vertintumėme kaip Suomijos dalį, tai nusileistumėme tik keturioms šalims. Be to, vidutinis persisiuntimo greitis Europoje, kuri pirmauja iš visų kontinentų, yra 7,7 Mb/s, o tai yra dvigubai mažiau nei Lietuvoje.

Šaltinis: http://speedtest.net/global.php

Lietuva yra pirmoje vietoje pagal informacijos nusiuntimo greitį visame pasaulyje! Lenkiame net technologijų tėvynę – Japoniją. Paprasčiau šnekant, iš mūsų valstybės būtų greičiausia kitiems persisiųsti duomenys, nes išsiunčiame greičiausiai.

Visi žinome, kad esame tarp lyderių gaminant lazerius, o šis pavyzdys parodo, kad ir kitas naujausias technologijas įsisaviname gana greitai. Tai galėtų būti dar vienas pagrindas plėtoti žinių ekonomiką ir skatinti didesnę dalį BVP kurti remiantis naujausiomis technologijomis.

Regimantas Valentonis

Didieji Lietuvos pieno perdirbėjai grįžta į Rusiją

Šiandien norisi pasidžiaugti tuo, kad nuo 2010 m. vasario mėn. 22 d. didžiausios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės ir jų filialai („Pieno žvaigždės“, „Rokiškio sūris“, „Žemaitijos pienas“ ir „Vilkyškių pieninė“) gali be apribojimų eksportuoti pagamintą produkciją į Rusijos Federaciją. Pastaroji šalis yra tapusi labai svarbia pardavimų rinka Lietuvos pieno produktų gamintojams. Pavyzdžiui, 2008 m. mūsų šalies pieninių pardavimų pajamos Rusijoje sudarė 445 mln. Lt arba 35 proc. visų iš eksporto gautų pajamų. Panašu, kad, nepaisant sunkumų nuo rudens eksportuojant produkciją į Rusiją, pajamų iš produktų pardavimo toje šalyje santykinė dalis netgi išaugo.

Žemiau pateiktame grafike galime nesunkiai įžvelgti, kokių pasekmių Lietuvai atnešė Rusijos Federacijos sprendimas neleisti kai kurioms pieno perdirbimo įmonėms įvežti pieno gaminius į šalį 2009 m. pabaigoje. Spalio mėn., vieno iš pagrindinių eksporto produktų, sūrių, išvežimas į trečiąsias šalis (didžiausią dalį sudaro Rusijos Federacija) labai staigiai krito, nebeleidus eksportuoti produkcijos stambiausiems eksportuotojams - „Rokiškio sūriui“, „Pasvalio pieninei“, Šilutės Rambynui“. Spalio mėn. pab. apribojimai paskutinėms dviems įmonėms buvo atšaukti, bet „Rokiškio sūris“ toliau negalėjo eksportuoti produkcijos (apie 400 tonų sūrio per mėnesį). Sausio mėn. vėl turėjo būti stebimas nemenkas produkcijos pardavimo smukimas. Bet dabar, atšaukus draudimus, visos pieno gamintojos jau pranešė atnaujinusios pieno produktų eksportą į Rusijos Federaciją.

Šaltinis: LR Statistikos departamentas

Diskusijų objektu lieka klausimas, ar draudimai įvežti pieno produktus į Rusijos Federaciją buvo politinis šios šalies žaidimas ar paprasčiausias bandymas apsaugoti vartotoją. Įdomu tai, kad 2010 m. sausio mėn. Rusijos Federacijos Žemės ūkio ir maisto ministerijos Veterinarijos departamentas nusprendė, kad importuojamuose pieno produktuose gali būti leistinas tam tikras tetraciklino kiekis (iki tol bet koks tetraciklino kiekis produktuose buvo draudžiamas – priešingai nei ES šalyse). Šis sprendimas yra labai svarbus Lietuvos pieno perdirbėjams, nes turėtų gerokai sumažinti prekybos konfliktų skaičių.

Tadas Povilauskas

Krovinių vežimas geležinkeliais jau auga

Neseniai savo įraše džiaugėmės apie didesnę Klaipėdos uosto krovą sausį palyginus su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu. Geležinkeliais sausį krovinių buvo vežta taip pat daugiau – augimas siekė net 19,4 proc. Transporto, logistikos ir komunikacijų sektorius Lietuvoje sudaro gana ženklią, daugiau nei 12 proc. siekiančią BVP dalį, tad stiprus sektoriaus augimas jau netrukus gali prisidėti prie teigiamo BVP augimo.

Trečdalis geležinkeliais vežtų krovinių buvo tranzitiniai, o jų augimas sudarė 33%. Tokią pačią dalį užima importas, kurio augimas buvo net 41%. Vidaus vežimas, kuris krovinių struktūroje sudaro ketvirtadalį, patyrė 13% nuosmukį. Krovinių eksportas geležinkeliais paaugo 15%.

Galima drąsiai prognozuoti, jog dėl itin žemos 2009 metų pirmojo ketvirčio palyginamosios bazės, krovinių gabenimas geležinkeliais fiksuos augimą dar bent keletą mėnesių iš eilės, o didžiausi „Lietuvos geležinkeliai“ klientai – „Mažeikių nafta“, trąšų gamintojos „Achema“, „Lifosa“, metalo perdirbėjai rinkai patieks ne tik daugiau, bet ir didesnės vertės krovinių dėl augančių šių įmonių gaminamų pasaulinių produkcijos kainų.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Vaidotas Rūkas

Lietuvos vartotojų pasitikėjimas auga, o mažmeninės prekybos duomenys gerėja

Praeitos savaitės pabaigoje Statistikos departamentas paskelbė, jog per sausio mėn. mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 2010 m. sausio mėn., palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, sumažėjo 12,2 procento palyginamosiomis kainomis. Tai yra lėčiausiais smukimo tempas po 12 iš eilės mėnesių, kai mažmeninė prekyba Lietuvoje smuko daugiau nei po 20 proc. Ir nors šis nuosmukio tempo sumažėjimas pagrinde buvo dėl žemos statistinės bazės pernai sausį (nes jau tada mažmeninė prekyba buvo stipriai smukusi), tačiau svarbu pastebėti, kad eliminavus sezoniškumą sausio mėnesį palyginus su gruodžiu mažmeninė prekyba išaugo 7,2 proc. Tai buvo pirmas mėnuo nuo pat 2008 metų pradžios, kuomet pašalinus sezono įtaką mažmeninė prekyba išaugo lyginant su prieš tai buvusiu mėnesiu. Jau ne kartą minėjome, jog būtent mažmeninė prekyba, kuri atspindi gyventojų vartojimą yra pati didžiausia Lietuvos ekonomikos sudedamoji dalis ir būtent nuo jos pokyčio priklausys ar jau artimiausiais ketvirčiai išvysime teigiamus Lietuvos BVP augimo tempus. Optimistiškai nuteikia tai, kad statistiko departamento skelbiamas vartotojų pasitikėjimo rodiklis auga jau trečią mėnesį iš eilės. Verta priminti, kad šiam rodikliui skaičiuoti yra pasitelkiami duomenys iš namų ūkių apklausų apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, nedarbo lygio kitimą ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn., vertinimą. Kitaip tariant, jeigu namų ūkių „nuotaikos“ toliau gerės, tai greitai pamatysime ir gerėjančiuose mažmeninės prekybos rodikliuose.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Tomas Krakauskas