07 gruodžio 2009

Kaip valstybei gauti papildomus 100 mln. Lt nepadidinus mokesčių?

Prieš penkerius metus „NDX energija“, privatizuodama VST, praktiškai parodė verslo pasaulyje taikomą svertinio išpirkimo (LBO – Leveraged buyout) pavyzdį. Ne taip plačiai nušviestas, tačiau iš esmės toks pat modelis pritaikytas ir vadovų privatizuotoje įmonėje „Alita“. Modelis nėra sudėtingas – įmonės pirkimui finansuoti naudojama banko paskola, o paskui kokia nors forma paskola perkeliama perkamajai įmonei.

Dabartinė valdžia nelinkusi privatizuoti strategine laikoma ir naftos bei jos produktų krova užsiimančia įmone „Klaipėdos nafta“. Tokiam sprendimui galima rasti tiek pateisinimų, tiek prieštaravimų. Tačiau ką darytų privatus investuotojas, nupirkęs „Klaipėdos naftos“ kontrolę? Pažiūrėkime į įmonės balansą bei pelno/nuostolio ataskaitą. Krenta į akis tai, kad valstybinė bendrovė, neturėdama jokių finansinių skolų, 2009 metų rugsėjo pabaigoje buvo pasidėjusi 33 mln. Lt viršijusį indėlį. Per tris mėnesius už jį gavo 300 tūkst. Lt palūkanų, kurios galėtų sudaryti apie 5 proc. metinių palūkanų (nes ketvirčiu anksčiau indėlis buvo 15,5 mln. Lt). Taip jau nutiko, kad valstybinė įmonė deda reikšmingo dydžio indėlį banke, o pati valstybė skolinasi trečdaliu brangiau. Dar 5 mln. Lt litų turėta (grynųjų) pinigų ir jų ekvivalentų forma. Indėliai ir pinigai „Klaipėdos naftoje“ kartu sudarė 38 mln. Lt. Kadangi įmonė priklauso valstybei – šie pinigai galėtų papildyti sunkius laikus išgyvenantį „mūsų“ biudžetą.

Ką dar padarytų privatus investuotojas? Įvertintų, kokio dydžio skolą galėtų užkrauti įmonei ir tokiu būdu sumažintų savo pirkinio kainą. Bankas stabiliam verslui (koks jis ir yra „Klaipėdos naftoje“) nesunkiai sutiktų suteikti dvi EBITDA‘as (pelnas, prieš mokesčius, palūkanas ir nusidėvėjimą) siekiančią paskolą. Einamaisiais metais „Klaipėdos naftos“ EBITDA sudarė apie 50 mln. Lt. 100 mln. Lt paskola įmonei netaptų našta, juolab kad palaikomųjų investicijų reikia minimaliai. Šias, „Klaipėdos naftos“ pasiskolintas lėšas valstybė galėtų išsimokėti dividendų, įstatinio kapitalo mažinimo ar kita forma.

Sudėjus 100 mln. Lt paskolos pinigus bei esamas laisvas 38 mln. Lt siekiančias lėšas ir padauginus iš 71 proc. valstybei priklausančių akcijų susidaro nemenka, beveik 100 mln. Lt suma, galinti pridengti skylėtą biudžetą. Tokiu būdu įmonės nuosavo kapitalo struktūra taptų efektyvesnė nei dabartinė.

Vaidotas Rūkas

8 komentarai:

  1. Liux idėja, Vaidai, juk gerai būtų ir pačiai valstybei ir paskolą suteiksiančiam bankui ir smulkiesiems akcininkams :) gal tik Klaipėdos naftai negerai :D be to, juk šitokiu būdu valstybei skolinantis neišauga valdžios skola, tad niekas iš užsienio investuotojai to gal ir nepamatytų :D ir iš vis, tokiai įmonei būtų galima susindikuoti paskolą už 4 EBITDA ;) kuo labiau užskolinsi Klaipėdos naftą, tuo mažiau ji atrodys patraukli PKN Orlen :D

    AtsakytiPanaikinti
  2. hmm, 100 mln. litų - poros dienų valstybės biudžeto pajamos, esminių sudangstymų nepadarysi. Bet idėja labai įdomi, lašas po lašo..

    AtsakytiPanaikinti
  3. Klaipėdos naftos pavyzdys - pats paprasčiausias, vos ne rytoj įgyvendinamas.
    Bet dar yra Lietuvos geležinkeliai - 2008 EBITDA 418 mln. lt, finansinių skolų - panašiai. Dar dar panašią sumą tikrai "patemptų". Va ir pusė milijardo :)

    AtsakytiPanaikinti
  4. Galbūt kažko nesuprantu, bet man atrodo, kad valstybė šitaip paėmusi paskolas per Klaipėdos naftą sutaupytų ne dvi EBITDAs, bet skirtumą tarp palūkanų dydžio, imant paskolą kaip valstybei ir valstybinei įmonei. Tokiu atveju reiktų skaičiuoti skirtumą tarp palūkanų skirtumo ir administracinių išlaidų.

    Be to, įgyvendinus siūlomas finansines pertvarkas, manau, pačios Klaipėdos naftos kredito reitingas kristų, kas dar labiau sumažintų patrauklumą viso pasiūlymo.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Kaip rašė Tadas, tokiu atveju valstybės skola neišauga, o pačios skolos lieka UAB'ui. Jeigu įmonė yra pajėgi išmokėti didelę sumą pinigų dabar, kodėl tuo nepasinaudojus? Juolab, kad KN 100 mln. Lt pajėgtų grąžinti per trejus metus, nekeldama nei paslaugų įkainių, nei mažindama sąnaudų. O valstybei gi skolinantis pačiai, tektų arba pajamas (mokesčius) kelti skolų grąžinimui, arba išlaidas mažinti.

    AtsakytiPanaikinti
  6. Dėkui už paaiškinimą, tačiau vis dar turiu abejonių :)

    Valstybė turi kažką ir prarasti užkraudama skolas Klaipėdos Naftai, ar ne? Nesu susipažinęs su duomenimis, bet spėju, kad tai būtų pelno išmokėjimas valstybei dividendų pavidalu (dabar jie būtų skirti paskolos grąžinimui). Tai tarsi būtų didelis vienkartinis pinigų paėmimas, bet praradimas pastovaus įplaukų srauto.

    Dar vienas klausimas: šitaip skolinimuisi panaudojus daugiau įmonių, ar nesusvyruotų vyriausybės mokumo patikimumas, nes įmonės vis dėlto valstybinės ir už jų naująsias paskolas turėtų laiduoti valstybė, tad tie įsipareigojimai vis tiek atsiranda, tačiau ne tiesiogiai per valstybę, bet per jos valdomas ir negalinčias bankrutuoti įmones?

    AtsakytiPanaikinti
  7. Ne valstybei laiduoti už privatų UAB'ą visai nereikia, pats bankas sprendžia skolinti įmonei, ar ne. Kadangi KN turi visiškai stabilų pinigų srautą (o didelį ir turtą), neabejoju, kad pasiskolinti tikrai pavyktų.

    Ką praranda valstybė? Dalį pelno mokesčio, nes dėl sumokėtų palūkanų (per metus galbūt 5 mln. lt), pelno mokestis mažėtų grubiai 5 x 0,19 = 1 mln. lt. Taip pat(ateityje negautų) dividendų, nes grynasis pelnas mažėtų nepilnais 5 mln. lt pirmaisiais metais, paskui mažiau. Bet šis praradimas ateityje yra labiau apsimokantis nei dabar išmokėti pinigai.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Taip, dėl diskontavimo geriau tuos pinigus paimti dabar. Ačiū už paaiškinimus!

    AtsakytiPanaikinti