05 vasario 2010

Lietuva 10-čiai metų pasiskolino 2 mlrd. USD už 7,625 proc. palūkanas

Paskelbta, jog Lietuva pasiskolino 2 mlrd. JAV dolerių, už kurias mokės 7,625 proc. palūkanas. Ši žinia įvertinta kontraversiškai: finansų ministrė džiaugėsi, kad pavyko pasiskolinti tokią didelę sumą, ekonomistai teigia, kad palūkanos galėjo būti bent 0,5 proc. mažesnės.

Metų pradžia buvo tikrai palanki obligacijų rinkoje. Remiantis „Financial Times“, Euro zonos pasiskolino rekordinius 110 mlrd. eurų per 2010 m. sausio mėnesį. Be to, verta paminėti, jog skolinosi daugelis kitų vidurio ir rytų Europos šalių: Lenkija, Rumunija, Kroatija, Vengrija. Bloomberg naujienų portalas teigia, kad tokio didelio skolinimosi nebuvo visą dešimtmetį. Taigi nenuostabu, kad įvairių vyriausybių skolinimosi bumas turėjo nutrūkti. Nors apie tokių šalių, kaip Graikija, Portugalija, Ispanija ar Airija (Grafikas 1: biudžeto deficitas ir valstybės skola) grėsmes šnekėta jau seniai, tačiau šią savaitę rinkos dalyvių nuogąstavimas dėl kreditingumo ar net valstybių bankrotų stipriai išaugo. Tai galėjo būti didžiausia priežastis dėl didokos Lietuvos obligacijų palūkanų normos.

Šaltinis: Europos komisijos ataskaita 2009 m. spalio mėn., LR finansų ministerija

Nepaisant brangoko skolinimosi, galima įžvelgti keletą teigiamų aspektų:

1. Išplatinta rekordinio dydžio obligacijų emisija, kuri turėjo dar ir 2,5 karto didesnę paklausą, demonstruoja pasitikėjimą vykdoma Lietuvos biudžeto politika. Žinoma, 7,625 proc. pajamingumas buvo didelė paskata investuotojams

2. Paminėtina, jog Portugalijai nepavyko sėkmingai išplatinti 500 mln. EUR obligacijų emisijos šios savaitės pradžioje. Tai rodo, jog investuotojai aklai netiki ir nepasitikti visomis vyriausybėmis. Visgi didesniųjų valstybių nesėkmės neprisidės prie mažesniųjų šalių lengvesnio priėjimo kreditų išteklių.

3. 2009 m. spalį pasiskolinti 1,5 mlrd. USD yra geras pavyzdys, kaip tai teigiamai paveikė Lietuvos tarpbankinė rinką. Šią įtaką aptarsime plačiau.

Spalio mėnesį buvo pasiskolinta 1,5 mlrd. USD, tuometiniu USD/LTL kursu, suma siekė 3,5 mlrd. LTL. Iškart finansų ministerijos buvo pranešta, kad per paskutinius du 2009 metų mėnesius įvyks tik vienas aukcionas, kuriuo, kaip parodė rezultatai, buvo siekta patikrinti esamą padėtį tarpbankinėje sistemoje. Be to, ryškiai pasijautė litų perteklius Lietuvos rinkoje, kas privertė Lietuvos tarpbankines palūkanas VILIBOR leistis žemyn.

Šaltinis: www.lb.lt

Praėjusią savaitę per Lietuvos banko konferenciją apie šalies bankininkystę, LB valdybos pirmininkas R.Šarkinas pareiškė, kad artimiausiu metu VILIBOR palūkanos artės EURIBOR palūkanų link (6 mėn. EURIBOR, prie kurių dažniausiai pririštos paskolos, jau ilgą laiką laikosi apie 1 proc.). Vėlgi, nauja Lietuvos obligacija turėtų priversti toliau koreguotis VILIBOR normas, kurios dabartiniu metu jau yra pasiekusios 2007 m. pr. lygį. Tai įvyks, kai dalis pasiskolintų dolerių bus konvertuoti į litus ir padėti trumpiems laikotarpiams Lietuvos komerciniuose bankuose. Palyginimui, iš 2009 m. spalio mėnesio pasiskolintų 1,5 mlrd. USD LR vyriausybė per kelias savaites konvertavo į litus apie 0,5 mlrd. litų ir juos sudėjo Lietuvos komerciniuose bankuose, o tai paskatino greitą VILIBOR kritimą.

Taigi, nauja emisija, kurios buvusioms skoloms ir biudžeto deficitui finansuoti turėtų užtekti pusei metų, teigiamai paveiks vidaus rinką. Kokią įtaką daro Lietuvos piliečiams VILIBOR mažėjimas jau rašyta teigiamai.lt

Išvada: Lietuva pasiskolino santykinai brangokai, tačiau tokios geros situacijos, kaip buvo 2010 m. sausio mėnesį, sunku tikėtis artimiausiais mėnesiais. Didėja rizikos dėl smarkiai užsiskolinusių šalių (Graikija, Ispanija, Portugalija) bankroto, o tai stipriai atsilieps obligacijų pelningumui ir platinimui visoje Europos sąjungoje. 2 mlrd. USD užteks iki 2010 m. vasaros, o tai atsilieps Lietuvos vidinėje tarpbankinėje sistemoje, pirmiausia per tolesnio palūkanų normų kritimo.

Regimantas Valentonis

5 komentarai:

  1. Dekui uz geras izvalgas ir naudinga komentara, butent valstybe skolinasi brangiau, kad padetu zmonems moketi uz paskolas vidaus rinkoje. Sutinku is esmes su Jusu vertinimu, nes Lietuva tik per plauka spejo pasiskolinti, kol neisisiubavo pasauline panika del euro zonos. Taigi, geriau pinigai kiseneje, jei ir ne uz dyka.

    AtsakytiPanaikinti
  2. 7.625 "santykinai brangu" ? Tai LABAI brangu.
    O šiemet, pagal planą, mūsų laukia dar 8 mlrd. LT skolinimosi. :((

    ~343 mln. Lt kasmet vien palūkanų. :(

    AtsakytiPanaikinti
  3. Artūrai,

    Sutinku - brangu, daug. O ką daryti? Jei turite minčių bei idėjų su konkrečiais skaičiavimais - atsiųskite, būtinai patalpinsime bei stengsimės, kad jos neapsiribotų vien šiuo blog'u.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Daryti reikia priklausomai nuo išsikeltų tikslų. Jei trumpalaikis tikslas daugiau pinigų valdžiai ir gyvenantiems iš valdžios negalvojant apie likusią visuomenės dalį bei ilgalaikius tikslus, skolintis be abejo geras pasirinkimas.

    Tačiau jei tikslas yra geresnis gyvenimas daugumai, ir ypač tiems, kurie veikia ką nors naudingo kitų labui, ir / ar jei yra ilgalaikis tikslas gyventi geriau rytoj visiems (biudžetininkams tame tarpe), kelias yra tik vienas - privatizuoti viską ką tik įmanoma privatizuoti, panaikinti draudimus konkuruoti valdžios monopolizuotose srityse, mažinti biudžeto išlaidas, mažinti mokesčius bei mažinti visus reguliavimus užsiiminėti kitiems žmonėms naudinga veikla.

    AtsakytiPanaikinti
  5. palukanu apie 300 milijonu litu per metus,
    dirba apie milijonas pilieciu,
    gauname apie 300 litu per metus vienam dirbanciam, tai visai nedaug, jei bus darbo...

    AtsakytiPanaikinti