Skolų našta lietuviams nuo metų pradžios sumažėjo 7 mlrd. Lt

Pirmadienį rašėme, jog bankų išorės įsipareigojimai per 9 mėnesius sumažėjo daugiau nei 4 mlrd. Lt. Iš tiesų, žiūrėdami vien į šį skaičių, negalima teigti, jog tai gerai ar blogai, tačiau bendrame bankinės veiklos kontekste tai turėtų būti labiau teigiamas pokytis. Iki pat 2009 metų Lietuvos bankai suteikdavo gerokai daugiau paskolų nei surinkdavo indėlių, todėl likusias lėšas „atsiųsdavo“ motininiai Skandinavijos bankai. Pinigai „iš šalies“ buvo ne tik investuoti į pajamas nešantį turtą, bet ir tiesiog suvartoti siekiant trumpalaikės naudos. Tai sukėlė infliaciją, gerovės iliuziją, nes ekonomika augo ne pagal savo galimybes. Atsirado didžiulis disbalansas tarp to, ką pasiskoliname ir kiek sutaupome. 2008 metų lapkritį paskolų portfelis siekė 72 mlrd. Lt, indėlių beveik dvigubai mažiau – 38 mlrd. Lt. Paskolų ir indėlių santykis pasiekė net 190 proc. DB duomenimis tuo pačiu laikotarpiu Latvijoje šis santykis buvo 300 proc., Estijoje – panašus į Lietuvos. Iš duomenų matyti, jog didžiausius disbalansus turėjusios šalys patyrė smarkiausią nuosmukį.



Šaltinis: KBC Securities

Paskolų portfeliui susitraukus 7 mlrd. Lt, o indėliams padidėjus 550 mln. Lt per 2009metus, santykis tarp paskolų ir indėlių skausmingai, tačiau neišvengiamai normalizuojasi. Prognozės nėra dėkingas dalykas, tačiau realu, kad paskolų portfelis turėtų sumenkti dal bent keliais milijardais litų, kad priartėtų prie ES ir kitų besivystančių šalių vidurkio. Tuomet bus galima lengviau atsikvėpti, nes pinigai iš rinkos nebus išimami, o pinigų kiekis galės nustoti mažėjęs, šiuo metu verčiantis trauktis Lietuvos ekonomiką dar smarkiau.



Šaltinis: www.lba.lt

Vaidotas Rūkas