Atsigauna krova Klaipėdos jūrų uoste

Siūlytume atkreipti dėmesį į Klaipėdos valstybinio jūros uosto kas mėnesį skelbiamus uosto krovos rezultatus, pakankamai tiksliai atspindinčius Lietuvos ir aplinkinių valstybių užsienio prekybos kitimo tendencijas. Klaipėdos uostas yra Lietuvos jūrų vartai per kuriuos pereina pagrindiniai šalies eksporto, importo ir tranzito srautai. Tad maloniai nudžiugino paskelbtos 2009 m. spalio mėn. uosto krovos apimtys, parodžiusios, kad praėjusį mėn. uoste buvo perkrauta 2,38 mln. tonų krovinių, arba 10,9 proc. daugiau nei prieš metus. Teigiamas krovos pokytis šiais metas jau nebe pirmasis – rugpjūčio mėn. buvo pasiektas minimalus 1,2 proc. augimas. Žinoma, reiktų pastebėti, kad ima mažėti palyginamoji bazė, bet teigiami pokyčiai atspindi jūrinės prekybos ir visos ekonomikos kilimą iš metų pradžioje buvusio gilaus nuosmukio.

Šaltinis: Klaipėdos valstybinis jūrų uostas

Didžiausias augimas pastebėtas birių ir suverstinių krovinių apyvartoje, kuri išaugo net 41,2 proc. Iš tokių krovinių išsiskiria trąšos, durpės ir žemės ūkio produkcija, kurių krova išaugo atitinkamai 2,1 karto, 3,6 karto ir 5 proc. Trąšų eksporto augimą patvirtina ir kitas užvakar paskelbtas iškalbingas faktas – spalio mėn. „Lifosa“ pardavė beveik 3 kartus daugiau trąšų (diamonio fosfato) nei prieš metus. Gaila, kad kritusios trąšų kainos neleidžia iš padidėjusių pardavimų kiekių pelnytis jų gamintojoms. Durpių gamyba ir eksportas (pastarasis sudaro apie 90 proc. gamybos) pastaraisiais mėnesiais stebina, rodydamas stabilų augimą. Žemės ūkio eksportą skatina ne prastesnis nei praėjusiais metais kviečių derlius, tad pusė jo (apie 1,7 mln. tonų) turės būti parduota užsienio rinkose.

Skystų krovinių 15,8 proc. perkrovimų augimą uoste lėmė naftos produktų krova, o tą patvirtina ir „Klaipėdos naftos“ lapkričio pradžioje paskelbta naujiena apie 6,9 proc. didesnius perpylimus spalio mėn. Apskritai, „Klaipėdos nafta“ šiais metais dirba visu pajėgumu, sulaukdama padidėjusių srautų iš Rusijos ir Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų.

Kol kas sudėtingiausia situacija lieka su generaliniu krovinių perkrovimu, kuris rodo stabilizavimosi ženklus, tačiau kiekiai dar išlieka žemesni nei praėjusiais metais. Konteinerių krova spalio mėn. išliko viena silpniausių Klaipėdos jūrų uosto grandžių. Šioje krovinių kategorijoje reiktų išskirti išaugusias medienos krovos apimtis, padidėjusias 2,1 karto. Beje, medienos ir baldų gamybą nesunkiai galime įvardinti kaip vieną geriausiai šiuo metu atrodančią Lietuvos ūkio šaką.

Krovinių apyvarta artimiausiu metu, atsigaunant ekonominiam aktyvumui regione ir tranzito srautams, turėtų rodyti tolesnius galbūt ir nedidelius, bet bent jau augimo ženklus artimiausiais mėnesiais.

Tadas Povilauskas