Valstybinių įmonių efektyvumo didinimas – VĮ „Oro navigacija“

Baigę rašyti blog‘ą teigiamai.lt, išsikėlėme 3 tikslus. Pirmąjį – valstybės finansų viešumo didinimą šiuo metu įgyvendiname kurdami viešai.lt. Antrasis tikslas –valstybinių įmonių efektyvumo didinimas. Šios užduoties ėmėsi Ūkio ministerija. Nuo darbo pradžios keitėsi tiek priemonės, tiek formos, tiek ir rezultatų prognozės, tačiau šį bei tą galime analizuoti – valstybinių įmonių veiklos ataskaitą už pirmąjį 2011 metų ketvirtį.

Pilnas straipsnis - tinklalapyje viešai.lt.

Valstybinių įmonių efektyvumo didinimas

Praėjusią savaitę išleista metinė valstybinių įmonių apžvalga. Remiantis ja, valstybinių įmonių portfelį sudaro 18 mlrd. litų komercinio turto, o tai yra 20 proc. Lietuvos BVP. Iškart buvo sulaukta ne tik Lietuvos analitikų pasisakymo, tačiau ir tarptautinio susidomėjimo. Jau rašėme, kaip nededant per daug pastangų ir nelaužant galvos, galima pasinaudoti pinigų pertekliumi valstybinėse įmonėse, taip mažinant valstybės skolos dydį. Pats paprasčiausias dividendų išmokėjimo būdas yra dar (nors ir kaip būtų keista) sunkiai valdžiai pasiekiamas variantas. Tai įrodo tas faktas, jog 2009 metais gauta tik apie 30 mln. litų dividendų.

Kokių priemonių turėtų imtis valdžia, norint padidinti grąžą iš valdomų įmonių:
- skaidrumo didinimas;
- privačių investuotojų pritraukimas, akcijų listingavimas vertybinių popierių biržose;
- esamų resursų išnaudojimas;
- vadovų atsakomybės didinimas ir motyvacijos kėlimas.

Vyriausybė jau yra patvirtinusi Skaidrumo gaires, kuriomis remiantis valstybines įmones įpareigos skelbti tarpines ataskaitas. Klausimas: kaip visa tai veiks. Paprastam piliečiui norėtųsi žinoti, kur išleidžiami mokesčių mokėtojų pinigai, pavyzdžiui, kaip efektyviai panaudojamos dotacijoms skiriami pinigai, ar kaip valdomos „bendros nuosavybės (pats pilietis yra sudedamoji valstybės dalis)“ valstybinės įmonės. Taigi, siūlyčiau įkurti bendrą duomenų bazę, kurioje būtų skelbiami esminiai įvykiai, tarpinės ir metinės finansinės ataskaitos, veiklos efektyvumo gerinimo metodai ir pan. Analogas galėtų būti Vertybinių popierių (VP) biržos puslapis, kur ir skelbiama investuotojui reikalinga informacija. Kiekvienas Lietuvos pilietis (ir tu, ir aš) esame valstybinių įmonių akcininkai, todėl įdomu žinoti, kaip naudojamos mūsų investicijos. Nemanau, kad sunku būtų sukurti tokią viešą duomenų bazę.

Turint viešą informaciją būtų galima žymiai lengviau pritraukti privačių investuotojų, t.y. lengvesnis ir greitesnis kelias įeiti į VP rinką. Kita vertus, gali atsirasti ne vienas listingavimo biržoje priešininkas. Paprasčiausiai užtenka „Google“ sistemoje parašyti „10 sandorių, sukrėtusių Lietuvą“ ir oponentų parduoti valstybinę įmonę ar jos dalį padvigubėtų. Tačiau turint viešą informacijos bazę, investuoti į Lietuvos kompanijas patrauklu būtų ne tik vietiniam, tačiau ir užsienio kapitalui. Be abejo, reiktų nemažai padirbėti, atkreipiant tarptautinių investuotojų dėmesį. Šiokia tokia prošvaistė matyti, kai dabartiniu metu pritraukiamos, nors ir nedidelę pridėtinę vertę Lietuvoje sukursiančios, tačiau tarptautinės kompanijos. Geras pavyzdys galėtų tapti Lenkijos 2008-2011 m. privatizacijos programa, kurioje buvo tiksliai apibrėžta, kaip ir kada bus privatizuojama, kokios bus tos patrauklios kompanijos, kokiomis priemonėmis bus siekiama pritraukti tarptautinių investuotojų. Viešumas leistų išvengti buvusių privatizavimo klaidų. Be to, leistų sumažinti „The Economist“ išgvildentą mintį apie lobistų, valstybės pareigūnų ir valstybinių įmonių vadovų persipynimą.

Aišku, kad būtų galima išvengti liūdnų buvusių privatizavimo pavyzdžių, kuriais padaryta žala valstybei, reikia patiems išnaudoti esamus resursus. Vienas, jau minėtas, būdas yra dividendų išmokėjimas. Kitas - daugelis valstybinių įmonių turi per didelį kapitalą, todėl jo mažinimas ir dividendų išmokėjimas padidintų efektyvų esamo kapitalo išnaudojimą (ROE). Daugelio valstybinių įmonių skolos ir kapitalo santykis nėra toks didelis, kaip privačių kompanijų, todėl kyla klausimas, ar įmonė efektyviai neišnaudoja turimą kapitalą, ar įmonės vadovybė neturi motyvacijos plėstis, pasinaudojant skolintomis lėšomis. Trečia, laisvų pinigų panaudojimo klausimas - kodėl valstybinės įmonės laiko laisvus pinigus sąskaitoje, pasideda banke indėlius ar perka kitus finansinius instrumentus? Kodėl valstybinės įmonės negali dalyvauti Vyriausybės vertybinių popierių aukcionuose, taip padidindamos konkurenciją tarp rinkos dalyvių ir leisdamos vyriausybei pasiskolinti pigiau. Vyriausybės VP antrinė rinka yra gana likvidi, todėl nereiktų pinigų užšaldyti ilgam laikui. Be to, galima įsigyti trumpo, tokio paties termino kaip ir indėlis vyriausybės skolos popierius. Tai pasiūlymai, kaip išnaudoti laisvus piniginius išteklius, kuriuos būtų galima pamatyti periodinėse ataskaitose.

Vadovybės atsakomybės didinimas ir motyvacijos kėlimas sustiprintų požiūrį į valdomą įmonę. Iš vienos pusės, valstybinės įmonės vadovus reiktų skatinti efektyviai valdyti kompaniją. Vienas iš būdų įvesti akcijų opcionų programą, t.y. jei įmonės rezultatai yra geresni nei metiniai (geriau, kelerių metų) planai, tai įmonės vadovai arba prie labai gero rezultato prisidėję darbuotojai įgytų teisę įsigyti įmonės akcijų už tam tikrą iš anksto nustatytą kainą ir sumą. Iš kitos pusės, reiktų padidinti atsakomybę už įmonei kenkiančių sprendimų priėmimą. Vienas iš galimų variantų – įstatymu vadovų prilyginimas „individualios įmonės savininko“ statusui. T.y. valstybinės įmonės vadovas atsakytų ne tik savo reputacija (begalė pavyzdžių, kai blogai vadovaujant vienai įmonei perkeliama į kitą), tačiau ir asmeniniu turtu. Aišku, iš anksto turėtų būti priimtos nuostatos, kokie sprendimai yra kenksmingi, neigiamą įtaką darantys įmonės rezultatui. Tokiu būdu vadovas prilygtų verslininkui ir pastangos optimaliai valdyti įmonę padidėtų. Efektyvus valdymas galėtų būti įvardijamas metinių ar kelerių metų planuose, pavyzdžiui, remiantis įmonės palyginamąja analize (pelno, ROE, ROA ir t.t.) su panašiomis Europos sąjungos valstybių įmonėmis (gali būti tiek privačios, tiek valstybinės).


Norint pakeisti valstybinių įmonių įvaizdį, reikia parodyti, kad jos valdomos efektyviai. Yra nemažai paprastų būdų tiesiog pasinaudoti esamais resursais arba paprasčiausiai padidinti valstybės pajamas. Tos įmonės, kurios nėra valdomos efektyviai, tačiau turi potencialo, visada yra patrauklios privačiam sektoriui. Pradedant privatizavimo procesą neabejotinai reikalingas viešumas. Todėl ruošiant valstybinių įmonių pardavimo programą, būtinas viešas finansinių ataskaitų paskelbimas, prie kurių prieitų visi rinkos dalyviai. Tokiu būdu sumažėtų blogųjų privatizavimo pavyzdžių tikimybė, o pardavimo kaina priartėtų prie rinkos vertės.


Regimantas Valentonis

Pasiūlymas valstybės išlaidų efektyvumui didinti

Prisiminkime metų senumo istoriją – „Seimo garaže verda aistros“. Šiame garaže, esančiame vos už kilometro nuo Katedros aikštės, aptarnauti 85 Seimo automobiliai septyniasdešimties autoūkio darbuotojų, kurie pakaitomis gali lankytis ir vietoje įrengtoje pirtelėje. Ar pastarajame sakinyje niekas nekliūna? Tarkime mes pritariame, jog 141 Seimo nariui iš tiesų reikia 85 automobilių, su kuriais per 2009 metus nuvažiuota 0,6 mln. kilometrų. Tačiau bet kuris žmogus, net ne ekonomistas turėtų bent keletą pastabų efektyvesniam valdymui:

• Sklypo vertė prestižinėje vietoje gali siekti kelis ar net keliolika milijonų litų, tad būtų naudinga parduoti jį ir persikelti į pigesnę vietą atlaisvinant lėšas.
• Išlaidos pirtelei tėra lašas jūroje, tačiau šios prabangos galima atsisakyti
• Turėti nuosavus mechanikus, remonto įrangą, kuri naudojama tik saviems automobiliams prižiūrėti nėra efektyvu.
• 70 darbuotojų šiam autoūkiui – įtartinai daug.

Vis tik Seimo garažas tėra ledkalnio viršūnė neefektyviai leidžiamoms valstybės lėšoms parodyti. Nepakanka gero ar sąžiningo vadovo, nes kiekvienoje srityje jo tiesiog neatsiras, o pagundų visada kils. Todėl būtina užbėgti tokiam neefektyvumui už akių ir gydyti ne pasekmes, bet priežastis.

Valstybės išlaidų problemas reikėtų padalinti į dvi dalis:

• Nereikalingų, nenaudingų, o kartais ir žalingų funkcijų atlikimas
• Neefektyviai, aplaidžiai, nemokšiškai, nusikalstamai ar korumpuotai išleidžiamos lėšos, numatytoms funkcijoms atlikti

Kaip išspręsti šią problemą?

• Būtina atlikti kiekvienos funkcijos, kuriai skiriamos lėšos, kaštų ir naudos analizę. Kiekviena įstaiga ar kita biudžetinė organizacija, atliekanti tam tikras funkcijas nustatytais standartais, turėtų pateikti, kokią naudą valstybei ši funkcija atneša ir kiek tai kainuoja mokesčių mokėtojams. Tokiu atveju gal niekas nestatytų tilto už 10 mln. Lt 6 žmonėms.
• Įvertinti, ar nustatytą funkciją gali atlikti tik valstybė, ar ir privatus asmuo/verslas. Pvz. minėtas Seimo garažas. Ar transporto paslaugas (remontas, plovykla) gali teikti tik valstybinė įmonė, įstaiga ar departamentas, ar ir bet kuris kitas „garažiukas“?
• Esant teigiamam atsakymui, derėtų šios įmonės/įstaigos atsisakyti ir skelbti viešą paslaugos pirkimą. Galimas ir tarpinis, sakyčiau įdomesnis variantas: biudžetinė įstaiga ar buvęs padalinys galėtų dalyvauti bendrame konkurse su praėjusių metų arba sumažintu biudžetu. Tiesiog ideali orientacija paslaugos kainai – praėjusių ar kelerių metų patirtos išlaidos. Jei ta pati paslauga būtų nupirkta pigiau – tikslas pasiektas. Jei konkursą laimi ta pati valstybinė įmonė/įstaiga su tokiu pačiu biudžetu – tai būtų efektyvaus valdymo pavyzdys. Taip valstybinėms įstaigoms teikiant paslaugas būtų sukurta konkurencinė aplinka, o ne siekis kuo labiau išgręžti biudžetą.

Patikrinkime vieną atsitiktinį pavyzdį. Viena iš valstybės funkcijų – „Nacionalinė vaistų politika“. Ši programa turi 3 tikslus:

• Užtikrinti, kad Lietuvos rinkoje būtų tik geros kokybės, saugūs ir veiksmingi vaistiniai preparatai
• Užtikrinti vaistų prieinamumą ir farmacinės paslaugos kokybę, skatinti racionalų vaistų vartojimą.
• Diegti bioetikos principus sveikatos sistemoje“

Numatyti ir tikslų įgyvendinimo kriterijai (trečiasis tikslas):

„Rezultato vertinimo kriterijus

• Visos pateiktos klinikinių vaistinių preparatų tyrimų ir kitų biomedicininių tyrimų paraiškos atlikti išnagrinėtos ir sprendimai priimti per teisės aktų nustatytą terminą (paraiškų, kurių nagrinėjimo trukmė neviršijo nustatyto dienų skaičiaus, skaičius procentais nuo visų pateiktų paraiškų skaičiaus).

Produkto vertinimo kriterijai

• Leidimų biomedicininiams tyrimams, kuriuos planuojama atlikti daugiau nei vieno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto veiklai priskirtose teritorijose, ir pritarimų atlikti klinikinius vaistinių preparatų tyrimus liudijimų skaičius
• Leidimų biomedicininiams tyrimams, kuriuos planuojama atlikti tik vieno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto veiklai priskirtose teritorijose, skaičius
• Išvadų dėl klinikinių vaistinių preparatų ir kitų biomedicininių tyrimų skaičius
• Straipsnių ir surengtų seminarų vykdant švietimą bioetikos klausimais skaičius.“

Numatytas ir visos programos įgyvendinimo rezultatas:

• „Teisės aktai, reglamentuojantys farmacinę veiklą, nuolat tikslinami ar atitinka ES reikalavimus.
• Vaistų klinikiniai tyrimai, vaistų pramoninė gamyba ir didmeninis platinimas vykdomi pagal geros klinikinės praktikos, geros vaistų gamybos praktikos ir geros platinimo praktikos taisykles.
• Vaistai registruojami pagal Acquis reikalavimus, vykdoma vaistų rinkos priežiūra, užtikrinamas laisvas vaistų ir laisvas asmenų judėjimas ES rinkoje, teikiamos aukštos kokybės farmacinė paslauga.
• Gyventojai aprūpinami kokybiškais, saugiais ir veiksmingais vaistais, rinkoje yra visų farmakoterapinių grupių vaistų, vaistų kompensavimo sistema apima didesnį skaičių gyventojų, racionaliau naudojamos PSDF biudžeto lėšos, organizuotas aprūpinimas vardiniais vaistais.
• Gyventojams teikiama kokybiška informacija apie vaistus, jų vartojimą, galimą šalutinį poveikį.
• Vaistai vartojami racionaliau, užtikrintas kaimo gyventojų aprūpinimas vaistais.
• Gerėja gyventojų gyvenimo kokybė.
• Lietuva, kaip ES narė, vykdo visus su naryste ES susijusius įsipareigojimus vaistų srityje, bendradarbiauja su ES šalių narių ir kitų valstybių atitinkamomis institucijomis.
• Užtikrinama etikos ir teisės reikalavimus atitinkančių mokslinių tyrimų plėtra Lietuvoje, tobulinama leidimų (pritarimų liudijimų) biomedicininiams tyrimams vykdyti išdavimo ir priežiūros sistema, atitinkanti tarptautinius reikalavimus, gerinama informacijos bioetikos klausimais sklaida.“

Šiems tikslams pasiekti iš biudžeto 2009 metams buvo numatyta 11,6 mln. Lt. Projektas 2010 metams – jau 14,5 mln. Lt, o 2011 – net 15,7 mln. Lt. Pareigybių skaičiaus nebuvo planuojama keisti nuo 2008 ir palikti 166.

Šios vaistų politikos tikslai gana aiškūs – vaistai turi būti saugūs, teisingi įpakavimai bei suderinti teisės aktai su ES. Priemonės – kontrolė, tikrinimai, teisės aktai, teisės aktai, teisės aktai. Funkcijos numatytos, tačiau įstaigos, atliekančios jas, apteitas kasmet vis auga. Kodėl šios įstaigos vadovas turi būti kaip nusikaltėlis, kuris kas metus iš biudžeto prašytų vis daugiau ir daugiau, vis galvotų ir galvotų naujas funkcijas, priemones, kontroles ir pan.? Gal vertėtų paskelbti atvirą konkursą aprašytoms funkcijoms atlikti? Tada paaiškėtų, ar reikia visų 166 darbuotojų, 14 mln. Lt. Nenustebčiau, jei įstaigos vadovas įkurtų savo įmonę ir dalyvautų konkurse. Ar tai gerai? Žinoma, nes iš biudžeto pinigų prašinėtojo jis taptų verslininku, kuris galvotų ne kaip išleisti vis daugiau lėšų, bet kaip sutaupyti ir uždirbti. O darbų kokybė? Į klausimą galima atsakyti klausimu: kas labiau rizikuoja, ar įstaigos vadovas/darbuotojas savo darbo vieta, ar verslininkas visu savo verslu ir pinigais?

P.S. Vienas iš tikslų vertinimo kriterijų – surengtų seminarų skaičius. O ar jų tikrai reikia ir kuo daugiau?

Vaidotas Rūkas

Pasiūlymas dėl finansinio stabilumo plano ir ilgalaikio ekonomikos augimo užtikrinimo

Pasiūlymas: išleisti kompleksinį finansinio stabilumo įstatymą, kuris apimtų šiuos punktus:

• Biudžeto išlaidos negali viršyti 30 proc. BVP. Biudžeto pajamoms viršijant 30 proc. BVP perteklines lėšas kaupti atskiruose valstybės rezervų fonduose.
• Įstatymu apriboti, jog Lietuvos valstybės skola negali viršyti 60 proc. BVP, o metinis biudžeto deficitas negali būti didesnis nei 3 proc. BVP.
• Taip pat, kaip neatskiriama šio pasiūlymo dalis, yra įstatymo išleidimas, kad esamų mokesčių didinimas arba naujų įvedinimas yra galimas tik gyventojams pritarus visuotiniame referendume.

Pastaroji ekonomikos krizė ir stiprus valstybės finansų supurtymas parodė, jog valstybei būtina ekonomikos pakilimo laikotarpiais ruoštis sunkmečio periodams kaupiant rezervus „juodai dienai“. Valstybės, kurios patyrė didelius ekonomikos nuosmukius, bet buvo sukaupusios rezervų, tokios kaip Rusija ar Estija, gana lengvai atlaikė iššūkį dėl stipriai mažėjusių biudžeto pajamų ir nebuvo priverstos drastiškai mažinti savo biudžeto išlaidų, taip dar labiau pagilindamos savo ekonomikų nuosmukius. Kitos valstybės, kurios turi aukščiausius kredito reitingus, pvz. JAV, Didžioji Britanija ar Airija galėjo sau leisti didžiulius, net iki 10 proc. BVP siekiančius biudžeto deficitus, mat sugebėjo pigiai, vos už 1-4 proc. palūkanas skolintis tarptautinėse finansų rinkose. Silpnesnių valstybių, tokių kaip Graikijos, Latvijos, Serbijos, Rumunijos ar Vengrijos atvejis parodė, jog ne visada, norint pasiskolinti, atsiranda skolintojų ir tuomet jau reikia kreiptis pagalbos į TVF arba ES ir būti priklausomiems nuo jų sąlygų. Lietuva, tiesa, įrodė finansų rinkoms, kad gali suvaldyti sunkmetį, bet dėl santykinai didesnės šalies rizikos teko didžiąją dalį pinigų skolintis mokant 7-9 proc. palūkanas. Lietuvai, kuri nebuvo pasiruošusi krizei, toks brangus skolinimas tapo paskutinė galimybė išlikti savarankiškai. Tačiau ekonomikos vystosi ciklais ir tik laiko klausimas, kada vėl po pakilimo ateis nuosmukis, todėl iš anksto būtina galvoti, kaip neleisti išsipūsti valstybės biudžetui (ypač prieš rinkimus prisiimant nepamatuotus įsipareigojimus), kad vėliau nereiktų jo karpyti netinkamu laiku. Be to, dabar situacija yra gerokai pasikeitusi: Lietuvos skolos sudaro jau nebe 15 proc. nuo BVP (2008 m.), o artėja link 40 proc. šiemet.

Akademiniais tyrimais ir Europos Centrinio Banko studijomis įrodyta priklausomybė tarp valstybės išlaidų ir BVP augimo greičio, išreiškiama Rahn‘o kreive. Anot šios kreivės, didžiausias ekonomikos augimas pasiekiamas per biudžetą perskirsčius 15 – 30 proc. BVP. Taip yra dėl to, jog kiekvienas valstybės per mokesčius surinktas litas yra lėšos, kurių negavo verslas arba gyventojai, tad nuo tam tikro lygio, kuomet valstybė užtikrina visas pagrindines funkcijas, papildomos išlaidos yra naudojamos santykinai neefektyviai ir kuria vis mažėjančią pridėtinę vertę.

Pasiūlyme viršutinė Rahn‘o kreivės optimalaus intervalo riba pasrinkta dėl to, jog Lietuvai, neturint privačios sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos sistemos, būtų neįmanoma turėti mažesnių išlaidų. 2008 m. Lietuvos biudžeto išlaidos nuo BVP sudarė 35 proc. (vien SODROS išlaidos 11 proc.BVP), 2009 m. santykis augo iki 43 proc. (SODRA 15 proc.) dėl ženkliai smukusio BVP.

Lietuvai, apribojus valstybės išlaidas nuo BVP iki 30 proc., galima būtų ilguoju laikotarpiu pasiekti optimalų ekonomikos augimo tempą. Be to, ekonomikos atsigavimo periodu, kai biudžeto pajamų augimas viršija nominalų BVP augimą, biudžeto pajamos viršytų 30 proc. BVP, kas leistų pradėti kaupti rezervus ekonomikos nuosmukio periodams. Ekonomikos nuosmukio periodais šie rezervai tarnautų kaip stabilizatorius, kadangi smunkant biudžeto pajamoms išlaidas galima būtų palaikyti tame pačiame lygyje švelninant nuosmukio efektą (priešingai nei teko daryti 2009-2010 m. Lietuvoje). Džiugu, kad apie rezervų kaupimą jau kalba ir finansų ministerija savo biudžeto reformos plane.

Savaime suprantama, biudžetui stipriai sumažėjus, sunku būtų dar toliau spaustis, tačiau šio įstatymo galiojimas tūrėtų pradėti galioti tik už dviejų metų, kad vyriausybė galėtų pasiruošti.

Visi žino, jog protingas kelias yra ne gydyti ligą, o prevenciškai nuo jos apsaugoti. O ypač, kai liga yra chroniška. Todėl būtina ne mažinti išsipūtusias valstybes išlaidas, bet jau pačioje pradžioje joms neleisti augti neproporcingai sukuriamam produktyvumui „lengvo gyvenimo“ (ekonomikos pakilimo) laikotarpiais.

Antra, būtina apriboti Lietuvos valstybės skolos augimą ateityje. Tam reikėtų naudojantis Mastrichto kriterijais nubrėžti ribą, jog valstybės biudžeto deficitas per metus negali būti didesnis nei 3 proc. BVP (nuo 2012 m.), o bendra valstybės skola ne daugiau kaip 60 proc. BVP. Tai ne tik padės per kelis metus įsivesti eurą, bet ir bus išvengiama pietinių ES valstybių ligos, kuomet valstybės skola priartėja prie 100 proc. ir kai valstybės bankrotas tiesiog kvėpuoja į nugarą.

Kaip neatskiriama šio finansinio plano dalis yra mokesčiai. Kaip jau ne kartą rašėme čia ir čia, mokesčiai Lietuvoje yra vieni mažiausių ES, todėl siekiant ilgalaikio šalies konkurencingumo išlaikymo reikia stengtis išvengti bet kokio jų didinimo, o koncentruotis į išlaidų efektyvumą (apie tai skaityti būsimus šios savaitės įrašus). Siekiant išvengti ateities vyriausybių piktnaudžiavimo šiuo klausimu, reikia apriboti ne tik mokesčių kiekį ir esamų mokesčių tarifus, bet ir sukurti tokią aplinką, kad politikai būtų priversti nukreipti visas pastangas tik į išlaidų efektyvų paskirstymą ir ekonomikos augimą (natūralų būdą, leidžiantį padidinti mokesčių pajamas, neuždedant papildomos naštos gyventojams ir verslui). Todėl siūlom labai drąsų būdą kaip tai įgyvendinti. Priimti įstatymą arba surengti referendumą dėl įstatymo priėmimo (kuris galėtų būti atšaukiamas irgi tik referendumo būdu), jog Lietuvoje nuo 2012 m. (kai ekonomika bus pilnai atsigavusi po nuosmukio) bet koks naujų mokesčių įvedimas arba esamų mokesčių tarifų didinimas galimas tik gyventojams pritarus visuotiniame referendume. Todėl ateityje ekonomikos ciklui vėl pasisukus žemyn, gyventojai turės labai aiškią pasirinkimo galimybę, kaip spręsti biudžeto problemas t.y. ar referendume pritarti mokesčių didinimui, ar susitaikyti su mažesnėmis valstybės išmokomis. Tuomet, tikėtina, nekils tiek pykčių, pasipriešinimo ir nesupratimo, kiek jo yra dabar. Be to, priėmusi tokį drąsų ir politinės valios reikalaujantį įstatymą, Lietuva vėl taptų pavyzdžiu Europai, kaip reikia ryžtingai imtis drąsių ir esminių permainų.

• Įgyvendinus tokį finansinio stabilumo paketą būtu pasiekti šie tikslai:
• Lietuva dėl stabilios mokesčio aplinkos palengvintų vietinio verslo sąlygas ir pritrauktų naujų užsienio investicijų
• Būtų sukurtos sąlygos ilgalaikiam šalies konkurencingumui palaikyti
• Sumažėtų Lietuvos skolinimosi kaštai dėl aiškaus valstybės būsimo kredito profilio

Tomas Krakauskas

Teigiamas atsisveikinimas

Pernai spalį teigiamai.lt komanda startavo su projektu „Teigiamos naujienos Lietuvoje“. Šia iniciatyva buvo siekiama itin įtemptu Lietuvoje metu išryškinti savo šalies ekonomines stiprybės ir pabrėžti pozityvias ekonomines naujienas, kurios pasimesdavo bendrame neigiamų naujienų sraute. Nuo to laiko teigiamai.lt buvo publikuoti net 132 teigiami įrašai ir analitiniai straipsniai daugiausiai apie Lietuvos ekonomiką bei su ja susisijusias temas.

Startavome tuo laiku, kai BVP krito dviženkliais skaičiais, prošvaisčių neturėjo ne tik vidaus vartojimas, bet ir daugelis kitų sektorių. Tačiau laikas bėga, Lietuvoje sunkmetis statistiškai baigėsi, o verslo ir gyventojų lūkesčiai gerėja, eksportas kyla 42% tempu! Įvyko tai, ko norėjome ir slapta tikėjomis nuo pat pirmojo įrašo. Kita vertus, morališkai nuosmukis gali tęstis ilgai, jeigu visi tik kalbėsime ir kritikuosime, o ne konstruktyviai siūlysime ir VEIKSIME... Metas pereiti nuo kalbų prie darbų!

Per tuos 10 mėn. nuo dienoraščio rašymo pradžios teigiamai.lt projektas sulaukė išties daug dėmesio tiek iš žiniasklaidos ir politikos atstovų, tiek ir iš aktyvių Lietuvos visuomenės piliečių. Tai, savaime suprantama, atveria kelius tinkame linkme paskleisti turimas idėjas.

Kitą savaitę paskutiniuose mūsų dienoraščio įrašuose pateiksime politines ir ekonomines idėjas, kuriomis nuoširdžiai tikime ir kurios galėtų prisidėti prie tolimesnio gerovės kūrimo Lietuvoje. Be to, šioms idėjoms įgyvendinti nereikia didelių lėšų. Džiaugiamės turėdami galimybę šias idėjas ne tik išsakyti, bet aktyviai skatinti jų įgyvendinimą per atviras ministerijų darbo grupes ir kitus kanalus. Tikimės sėkmingų darbų!

Ačiū visiems už aktyvų dalyvavimą ir palaikymą!

Teigiamai.lt komanda

Vadovaukimės J.F.Kennedy: „Klauskite ne ką man gali duoti valstybė, bet ką aš galiu duoti jai“.

Klausykime V.Čerčilio: „Pesimistas mato sunkumų kiekvienoje galimybėje, optimistas bet kokiame sunkume įžiūri galimybę”

Prisminkime Japonų išmintį: ”Kas šypsosi užuot tūžęs, tas visada stipresnis”

Galiausiai gyvenkime, dirbkime, mokykimės, bendraukime, duokime – nes „aš tikrai myliu Lietuvą! Ar mylit ją jūs?“

PVM tarifai

Šiandien „Eurostat“ paskelbė mokesčių naštos lygį ES už 2008 metus, kurie skaičiuojami mokesčių pajamas padalinus iš BVP. Kaip ir buvo galima tikėtis, Lietuvoje mokesčių našta remiantis šiuo rodikliu išliko viena mažiausių Europos Sąjungoje – ją tepralenkė 4 valstybės. Kadangi mokesčių našta jau buvo ne kartą aptarinėjama, įdomu pažvelgti į kitus duomenis.

VŽ savo antraštėje rašo, jog „mokesčių portretą „gadina“ PVM“ – padidinusi šio mokesčio tarifą Lietuva atsidūrė per viduriuką. Ar šis vyriausybės sprendimas buvo kvailas ir nelogiškas? Pasilyginkime su kitomis ES šalimis. 8 iš 27 valstybių narių PVM tarifas krizės metu buvo pakeltas, devintoji Rumunija ketiną tai padaryti jau netrukus. Tarp šį mokestį didinusių valstybių papuolė ne tik gilią krizę išgyvenusios visos Baltijos šalys ar Graikija, bet ir tokios stiprios šalys kaip Suomija bei Čekija. Dešimtoji valstybė – Didžioji Britanija nuosmukio pradžioje sumažino PVM, tačiau šalies biudžetui pasiekus rekordinius deficitus bei nepavykus atgaivinti vartojimo, teko tarifą grąžinti, o dabar planuojami ne tik biudžeto karpymai, bet ir nauji mokesčiai ar jų pakeitimai. Vienintelė Airija, kuri PVM tarifą šiuo periodu sumažino 0,5 proc. punkto. Tačiau žinant katastrofišką biudžeto būklę ir augančią skolą, apie kurią rašėme prieš kelis mėnesius, kaži ar jį pavyks išlaikyti kaip ir Didžiajai Britanijai.

Šaltinis: Eurostat

Toks populiarus biudžeto skylių kamšymas padidintu PVM tarifu, kurį pritaikė daugiau nei trečdalis ES valstybių, yra dėl keletos pagrindinių priežasčių: esant defliaciniam periodui ir krintant produktų bei paslaugų kainoms, PVM tarifo didinimas nepaveikia arba beveik nepaveikia nominalių kainų, todėl vartotojams tai lengviau ištverti. Taip pat PVM tarifo didinimas nepaveikia šalies konkurencingumo, nes jis taikomas visoms vidaus rinkoje parduotoms prekėms, t.y. tiek šalyje pagamintoms, tiek importuotoms, o eksportuotojai to nepajunta. Prie konkurencingumo išlaikymo prisidėjo 2 proc. punktais sumažintas gyventojų pajamų mokestis.

Padidintas PVM tarifas valstybės biudžetui per pirmąjį 2010 metų ketvirtį leido surinkti 7 proc. daugiau pajamų nei prieš metus, ir net 22 proc. daugiau nei planuota per pirmuosius penkis šių metų mėnesius.

Šaltinis: Finansų ministerija

Vaidotas Rūkas

Pirmojo šių metų ketvirčio įmonių pelningumo rodikliai nuteikia optimistiškai

Praėjus nemažai laiko nuo pirmojo 2010 m. ketv., vakar Statistikos departamentas paskelbė 2010 m. I ketv. nefinansinių įmonių (toliau įmonių) finansinius rodiklius. Nors per tris šių metų mėnesius įmonių pajamos sumažėjo 4,6 proc., lyginant su 2009 m. I ketv., arba 10,8 proc., lyginant su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu, tačiau įmonės dirbo pelningai ir uždirbo 703,6 mln. litų. Šaltinis: LR statistikos departamentas

Verta pažvelgti į pelningumo rodiklį, nes 2009 metais pirmą kartą nuo to laiko, kai šiuos duomenis pateikia Statistikos departamentas, įmonių pelningumas buvo neigiamas. Todėl atvirkščias 2010 m. 1 ketv. rodiklis tam pačiam praėjusių metų laikotarpiui, nuteikia pozityviai ir norisi tikėtis, kad 2009 metų neigiamas rodiklis nepasikartos. Šaltinis: LR Statistikos departamentas

Iš kitos pusės, kai mažėja pajamos, o gerėja pelno rodiklis, tai sako, kad tarpinėse eilutėse įvyko nemažai pokyčių. Nemažai prie pelningumo išaugimo prisidėjo administracinių išlaidų mažinimas, t.y. atlyginimų mažinimas ir darbuotojų atleidimas. Tai parodo ir gana aukštas Lietuvos nedarbo lygis. Jei ateinančiuose ketvirčių rezultatuose bus matyti įmonių pajamų stabilizacija arba net mažas augimas, tai bus teigiamas rodiklis darbo rinkoje. Tačiau artimiausiu metu drastiškų pasikeitimų tikėtis neverta, todėl nedarbo lygis, kuris galbūt jau pasiekė piką, neturėtų taip greitai sumažėti, kaip padidėjo.

Verta pažvelgti detaliau į kiekvieną Lietuvos ūkio sektorių. Grafike paimtos stambiausios ūkio šakos, kurių pajamos 2010 m. 1 ketv. siekė daugiau nei 1 mlrd. litų. 2009 metais didžiausios pajamos buvo vidaus prekybos, kurios siekė 61,3 mlrd. Lt, apdirbamosios pramonės - 39,3 mlrd. Lt, transporto – 11,7 mlrd. Lt, elektros ir dujų – 9,4 mlrd. Lt, statyba – 8,5 mlrd. Lt ir IT – 4,8 mlrd. Lt. Šaltinis: LR Statistikos departamentas

Visų pagrindinių sričių pelningumas 2010 m. 1 ketv. padidėjo, lyginant su atitinkamu 2009 m. laikotarpiu, išskyrus statybos sektorių. Visgi, statybos įmonės vis dar išgyvena sunkius laikus. Nors ir NT vystytojai teigia, kad aktyvėja NT sandorių ir kainos pirmą šių metų ketvirtį paaugo 1 proc. visoje Lietuvoje, tačiau statybos įmonėms, kol nėra realių naujų statybų, vis dar sunkus metas. Galbūt kaip oro gurkšnis joms būtų jau labai ilgai užstrigęs biurokratijos lapuose senų namų renovacijos projektas.
Elektros ir dujų sektoriaus pelningumas išaugo iki 10,1 proc., prie to nemažai prisidėjo geri AB "Lietuvos dujos" 1 ketv. rodikliai, kuriuos pagerino Ignalinos elektrinės uždarymas ir šalta žiema.
Džiugu, kad pagrindinės tris Lietuvos ūkio sritys (vidaus prekyba, apdirbamoji pramonė ir transportas) išlipo iš nuostolio ir jau šių metų 1 ketvirtį fiksuotas nežymus pelnas.
Be to, verta paminėti ir gana žymų pelningumo pasikeitimą miškininkystė ir žuvininkystės sektoriuje. Nors pajamos santykinai mažos su visomis įmonėmis ir 187 mln. pirmą ketvirtį, tačiau pelningumas pasiekė net 13,5 proc., lyginant su 2009 m. -2,9 proc.


Išvada: džiugu matyti teigiamus įmonių pirmojo ketvirčio rodiklius, tačiau verta palaukti ir kitų. Be to, šiokia tokia stabilizacija pajamuose duotų teigiamą postūmį ir darbo rinkai, nes didžioji dalis pelno atėjo iš atlyginimų mažinimo ir darbuotojų atleidimų.

Regimantas Valentonis

Darbo vietų skaičiaus kritimas Lietuvoje artėja prie pabaigos

Bedarbystės mažėjimas arba darbo vietų skaičiaus augimas – vėluojantis ekonominės situacijos rodiklis. Nepaisant to, darbo birža gegužę paskelbė pirmuoju mėnesiu po ilgo laiko, kai nedarbo lygis šalyje mažėjo. Pasipylė ironiški komentarai, jog ne tik bedarbių, bet ir pačių lietuvių Lietuvoje apskirtai nebeliks, o paskutiniojo išvykusiojo prašoma „išjungti šviesą“ čia. Rečiau sutinkamas komentaras, jog bedarbystė dirbtinai išsipūtė dėl PSD mokesčio, legaliai nedirbantiems ar tiesiog neieškantiems darbo užplūdus darbo biržą joje registruotis. Tiek vieni, tiek kiti yra teisūs, todėl tikrajai darbo rinkos padėčiai nušviesti labiau tinkamas kitas rodiklis – (vidutinis) darbuotojų skaičius. Deja, Statistikos departamentas duomenis skelbia tik kas ketvirtį, tačiau net ir 2010 metų 1-ojo ketvirčio duomenys gana džiuginantys – dirbančiųjų skaičius sumažėjo tik 0,39%, palyginus su 4,01% kritimu praėjusį ketvirtį. Vien dėl sezoniškumo būtų galima tikėtis, jog darbo vietų antrąjį šių metu ketvirtį netgi išaugs. Tuo tarpu jei pažvelgtume į tolimesnę praeitį, darbo vietų skaičius šiuo metu daugiau nei 100 tūkstančiu didesnis nei prieš stojant į ES.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Vaidotas Rūkas

Žuvusiųjų skaičius ir avaringumas Lietuvos keliuose sparčiai mažėja

Savaitgalį vėl teko važiuoti Kaunas-Klaipėda automagistrale, tai labai maloniai nustebino tas ryškiai geltonas stendas pasitinkantis tik įvažiavus į magistralę „šiame kelyje nuo metų pradžios žuvo 3, sužeista 15“. Skaičiai skelbė tą patį, kaip ir prieš du mėnesius, kai paskutinį kartą važiavau šiuo keliu. Apie itin sparčiai gerėjančius avaringumo duomenis pirmus du šių metų mėnesius jau rašiau kovą. Tad dabar žvilgtelkime į situaciją vėl. Nors dėl sezoniškumo avarijų ir mirčių skaičius keliuose pastaraisiais mėnesiais išaugo, tačiau lyginant su tai pačiais mėnesiais pernai, visuose eismo nelaimių kategorijose fiksuojamas smukimas. Per penkis šių metų mėnesius kelių eismo įvykių skaičius sumažėjo 16 proc. iki 1178, sužeistųjų skaičius sumažėjo 11 proc. iki 1445, o žuvusiųjų skaičius per minėtą laikotarpį sumažėjo 31 proc. iki 97. Apie taip ženkliai gerėjančios statistikos priežastis, daugiau sužinoti galite mano ankstesniame įraše. Apačioje pateikiu statistiką iš kurios akivaizdžiai matyti, kaip nuosekliai kas mėnesį gerėja situacija Lietuvos keliuose.

Šaltinis: Statistikos departamentas ir Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba

Kadangi skirtingais metų mėnesiais egzistuoja sezoniškumas, tad norėdamas jį eliminuoti paskaičiavau kiekvienos iš eismo nelaimių kategorijų paskutinių 12 mėnesių vidurkių pokytį, nes taip geriau išryškėja ilgalaikė tendencija.

Šaltinis: Statistikos departamentas ir Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba

Ekstrapoliuojant šių metų duomenis, galime tikėtis, jog metų pabaigoje 1 mln. Lietuvos gyventojų teks apie 80 žuvusiųjų keliuose, kai 2007 m. buvo 230. Tai yra labai geras rodiklis, nes pagal jį busim greta tokių valstybių kaip Danija, Suomija ar Prancūzija.

Tomas Krakauskas

Baltijos šalių akcijų rinkos šiemet tarp pelningiausių Europoje

Jau vasario mėnesį rašėme apie tai, kad nuo pat 2010 metų pradžios jaučiamas labai didelis investuotojų susidomėjimas Baltijos šalių akcijomis. Panašios tendencijos išlieka ir iki šiol. Nepaisant to, kad gegužės mėnesį finansų rinkas supurtė Graikijos ir kitų pietinių ES valstybių viešųjų finansų problemos, Baltijos šalių akcijų indeksai atsilaikė labai gerai. Pagrindinis Lietuvos akcijų indeksas OMXV nukrito vos 2 proc. ir tai buvo mažiausias kritimas tarp visų Centrinės ir Rytų Europos valstybių. Kuo galima būtų paaiškinti tokius gerus Lietuvos akcijų rinkos rezultatus?

Šaltinis: Bloomberg

Visų pirma, tai mažesnė regiono rizika. Baltijos šalims sėkmingai stabilizavus savo viešuosius finansus, regionas per paskutinį rinkų kritimą nesulaukė tokių spekuliacinių atakų kaip Graikija, Ispanija arba Portugalija. Be to, tai, kad Estija nuo kitų metų įsives eurą mažina ir bendrą investuotojų suvokiamą Baltijos šalių regiono riziką. Tad natūralu, jog mažėjant rizikai ir neapibrėžtumui investuotojams Baltijos šalys vis labiau atrodo patrauklios investicijoms.

Be abejo, ne ką mažiau svarbūs yra ir įmonių veiklos rezultatai, kurie taip pat turi įtakos akcijų kainoms. Pabandėme žvilgtelti, kaip sekėsi pirmą ketvirtį Vilniaus vertybinių popierių biržos oficialiajame sąraše listinguojamoms bendrovėms. Taip pat pridėjom ir kelias bendroves iš papildomo sąrašo, kurių akcijos yra tarp likvidžiausių biržoje. Tendencija gana aiški - minėtos įmonės labai sėkmingai susidorojo su nuosmukiu ir šiemet per pirmąjį ketvirtį iš viso uždirbo net 126 proc. arba 94 mln. litų daugiau nei pernai tuo pat metu.

Visgi reiktų atkreipti dėmesį, kad šiemet prasčiau sekėsi bankams ir pieno perdirbimo įmonėms. Tačiau šių sektorių bendrovės gyvena kiek skirtinguose verslo cikluose nei bendra šalies ekonomika. Bankai po krizių dar ilgai tvarkosi savo paskolų portfelius, mat dėl nemokių klientų net ir po ekonomikos nuosmukio tenka nurašyti nemažas sumas blogų paskolų. Tuo tarpu „pienininkams“ 2009 metai buvo vieni iš sėkmingiausių per visą istoriją, kadangi nuosmukio metu žaliavų kainos krito labiau nei produkcijos kainos. Tai leido 2009 m. uždirbti rekordinius pelnus. Šiemet pieno žaliavos kainos pasisuko į kitą pusę, tuo tarpu produkcijos kainos dar nespėjo pasivyti stipriai didėjusių pieno supirkimo kainų, tad pirmą ketvirtį visos pieno perdirbimo kompanijos dirbo nuostolingai.

Šaltinis: www.nasdaqomxbaltic.com

Be to, reiktų pasidžiaugti, kaip sėkmingai tvarkosi ypač nuo ekonomikos ciklo priklausomos mažmeninės prekybos ir statybų bendrovės. "Apranga" nepaisant toliau smunkančių pardavimų šiemet savo nuostolį sugebėjo sumažinti net 20 kartų, o "Panevėžio statybos trestas" netgi sugebėjo uždirbti gryno pelno, nors pirmojo ketvirčio pajamos smuko 48 proc. lyginant su pernai.

Išties Lietuvos verslo lankstumas ir dinamiškumas maloniai stebina. O žvelgiant į įmonių pirmojo ketvirčio veiklos rezultatus galima drąsiai teigti, jog sunkiausi laikai jau praeityje.

Tomas Krakauskas

Lietuva skaičiais – 20 nepriklausomybės metų. Gyvenimo lygis

Statistikos departamentas šią savaitę publikavo leidinį - „Lietuva skaičiais – 20 nepriklausomybės metų“. Teigiamai.lt labiausiai sudomino ekonominiai rodikliai. Sakoma, kad bendrojo vidaus produkto, eksporto ar pramonės rodikliu sotus nebūsi, į kišenę neįsidėsi, tad trumpai pateiksime keletą apčiuopiamų ir visiems aktualių gyvenimo lygio rodiklių.

Buvo netikėta, jog per penkiolika metų dalies svarbiausių prekių kainos ne kaži kiek tepasikeitė, pvz. kiauliena, vištiena, pienas, bulvės ar kiaušiniai. Žinoma, dalies jų kainos išaugo kartais – duonos, jautienos, karšto ir šalto vandens, kuro, tačiau atlyginimų šuolis buvo žymiai stipresnis.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Nesunku pastebėti, jog kainos mažiausiai keitėsi tų prekių, kurios lengviau transportuojamos ir gali būti laisvai prekiaujamos (užsienio rinkose). Sąraše nepaminėtos, tačiau taip pat mažai brangusios, ar net atpigusios importuojamos prekės – buitiniai prietaisai, rūbai. Kainų šuolį daugiausiai patyrė paslaugos, kurios linkusios didėti kartu su infliacija.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Dabar šypsnį sukelia klausimas apie skalbimo mašiną ar televizorių namuose, tačiau dar prieš 15 metų tai nebūtų tokia pašaipa, ką jau kalbėti apie automobilį ar kompiuterį. Dauguma dabar skundžiamės, jog taip blogai gyventi dar nebuvo, nors per nuosmukį ekonomika grįžo į 2005-2007 metus, gyvenimo lygis suprastėjo tikrai mažiau, tačiau ar kas iš besiskundžiančių norėtų grįžti į 1995 ar 2000? :)

Šaltinis: Statistikos departamentas

Vaidotas Rūkas

Valdžios veiksmai korupcijai mažinti

“Pew Global Attitudes Project” atliktoje apklausoje korupciją lietuviai įvardijo kaip pačią opiausią ne ekonominę problemą. Taip maniusiųjų dalis buvo net 78 proc. Kaip būtų paprasta politikams mėgautis populiarumu ir perrinkimu kitai kadencijai, jei sumanytų bent šį tą nuveikti ir šį tą išspręsti korupcijos mažinimo srityje. Tačiau pagal korupcijos suvokimo indeksą, matuojamą „Transparency international“, nuo pat 2001 iki 2008 Lietuva buvo kaip įbesta. O juk korupcija svarbu ne tik moraline prasme, bet ekonomine – korupcijos lygis ir gyvenimo lygis turi tiesioginę priklausomybę.

www.transparency.lt

Patys lietuviai mano, jog efektyviausios priemonės korupcijai pažaboti – didesnės, griežtesnės bausmės, draudimai. Kaži, ar tai padėtų išguiti korupciją iš visuomenės – juk jei įkliuvai, „papirkinėsi iki galo“ visose instancijose. Kinijoje už kyšininkavimą net mirties bausmė įvesta. Nepaisant to, šios šalies situacija dar prastesnė. Kaži, ar esmę pakeistų aršesnė specialiųjų tarnybų veikla. Jų veiklą labiau siečiau su pasekmėmis, o ne priežastimis.

www.transparency.lt

Mano nuomone, tik viešumas pajėgus įveikti korupcijos problemą. Jei korupciniai nusižengimai badytų akis paviešintose ataskaitose, sutartyse, juos vykdyti kiltų gerokai mažiau noro, o net nusižengus – teisingas atpildas labiau tikėtinas. Džiugu, kad paskutiniaisiais metais matoma pažanga. Korupcijos suvokimo indeksas pakilo per 0,3 punkto iki 4,9 ir buvo didžiausias Lietuvos istorijoje. Šį nedidelį pokytį lėmė pradėta įgyvendinti viešųjų pirkimų sistemos reforma. Bene pirmą kartą Ūkio ministerijos iniciatyva, kurią nuolat „baksnojo“ „Transparency International“ Lietuvos skyrius, paviešinti didžiausi viešųjų pirkimų dalyviai, pirkėjai ir pardavėjai, sumos. Dar svarbesnį žingsnį žengė P.Auštrevičius, 2009 metais Seime užregistravęs įstatymo pataisą, įpareigojančią valstybines institucijas skelbti finansines ataskaitas savo tinklalapiuose. Nors įstatymas nebuvo priimtas dėl teisinių neatitikimų, tačiau tai padaryta kita forma suderinus su Vyriausybe:

„Įstatymo projekte siūlomos nuostatos iš esmės bus įgyvendintos 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimui Nr. 480: šiuo nutarimu patvirtinto Aprašo (naujos redakcijos) 12 punkte nustatyta, kad įstaigos interneto svetainės veiklos skyriuje turi būti nurodyta sritis „Biudžeto suvestinė“ (12.3.6 punktas), kurioje pagal Aprašo 18 punkto nuostatas pateikiama informacija apie paskirtų biudžeto asignavimų faktinį panaudojimą, konkrečiai ir išsamiai nurodant bendrą asignavimų įstaigos programoms įgyvendinti sumą, kiek paskirtų biudžeto asignavimų tą ketvirtį panaudota darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms, kitoms išmokoms, konkrečios programos priemonėms įgyvendinti, reprezentacinėms ir kitoms išlaidoms, ir ši informacija turi būti skelbiama kas ketvirtį.”

Tai reiškia, jog jau nuo šių metų liepos 1 dienos kiekvienos įstaigos internetiniame puslapyje bus skelbiama apie paskirtų biudžeto asignavimų faktinį panaudojimą. Tam, kad šia gražia pradžia nebūtų apsiribota, teigiamai.lt komanda greitu metu susitiks su Ūkio ministru D.Kreiviu išsakyti pasiūlymų, kaip sukurti vientisą sistemą biudžeto išlaidoms viešinti. Tikimės įsiklausimo ir realių veiksmų. Tokių, kokių galima matyti jau dabar.

Vaidotas Rūkas

Lietuvos pramonė balandį jau parodė stiprų augimą

Lietuvos pramonė balandžio mėnesį paaugo 5,5 proc., lyginant su tuo pačiu 2009 m. mėnesiu. Lyginant su kovo mėnesiu pramonė nepakito ir sudarė 4169,7 mln. Lt., tačiau pašalinus sezono įtaką augimas buvo 6 proc.

Šaltinis: LR statistikos departamentas

Jei prieš mėnesį teigiamai.lt džiaugėsi pirmu pramonės mėnesiniu 1 proc. augimu, tai jau balandį jis buvo nebe simbolinis, bet gana stiprus. Esant dviejų mėnesių duomenimis, galima sakyti, kad Lietuvos pramonė jau atsistoja ant kojų, didžiausias skatintojas – eksporto rinkos, nes vidinė rinką dar vartoja mažiau.

Žiūrint šių metų II pusės perspektyvoje, manome, kad augimas po kelių mėnesių sustiprėjimo turėtų stabilizuotis, tam yra kelios priežastys. Pirma, įvertinus tai, kad vakarų Europos atsigavimas dėl skolų problemų bus mažesnis nei metų pradžioje tikėtasi, turėtų Lietuvos eksporto prieaugis stabilizuotis, tai tolygiai atsilieps pramonei. Antra, 2010 m. antroje pusėje palyginamosios bazės efektas nelems tiek daug augimo. Trečia, kadangi dėl galimo eksporto rinkų perspektyvų sutrikimo pramonei neduos tokio, anksčiau manyto didelio stimulo, kita pusė – vidinė rinka – esant dideliam nedarbo lygiui, nepridės papildomų procentų. Taigi, kad galėtų pramonė tolygiai augti, reikia mažmeninės prekybos atsigavimo, ko dar teks palaukti kelis mėnesius.

Jau esu minėjęs, kad pramonė sudaro virš 20 proc. Lietuvos BVP, todėl esant teigiamam augimui balandžio mėnesį ir tikintis ateinančių kitų dviejų, darau prielaidą, kad iš pramonės ateis nemaža paskata parodyti teigiamą augimą 2010 m. antrą ketvirtį. Lyginant keturis pirmus šių metų mėnesius su pernai atitinkamu periodu, smukimas siekia 0,8 proc. Kadangi didžiausias smukimas buvo sausį, o jau du mėnesius auga, tai leisčiau sau prognozuoti, kad lyginant jau 5 mėnesius bus pasiektas teigiamas prieaugis. Išliekant tokiai tendencija pramonė svariai prisidės prie šiųmetinio Lietuvos BVP augimo.

Regimantas Valentonis

Transporto įmonių rodikliai šiais metais gerėjo

Šiandien Statistikos departamentas paskelbė krovinių vežimo geležinkeliais bei krovos ir keleivių skaičiaus uostuose pokyčius per keturis šių metų mėnesius. Visi duomenys rodė teigiamą prieaugį šiais metais, išskyrus vidaus vandenų transporto sektorių.

Šaltinis: LR statistikos departamentas

Tiek geležinkeliais pervežta, tiek uostuose perkrauta daugiau tonų nei kovo mėnesį, atitinkamai 0,4 proc. ir 4,4 proc. Lyginant su 2009 metų balandžiu, prieaugiai būtų dar didesni – atitinkamai 22,9 proc. ir 24 proc. Pokyčiai yra nemaži, tai dar kartą pagrindžia, kad eksportas turėtų rodyti teigiamą rezultatą, nes per sausio-balandžio mėnesį jūrų uostuose pakrauta 13,8 proc., o iškrauta 7,2 proc. daugiau nei pernai.
Sunku teisingai vertinti duomenis iš oro uostų sektoriaus, nes 2009 metais pradžioje skrydžių buvo mažai, atitinkamai keleivių mažiau, krovinių pervežta mažiau. Tai atspindi ir virš 50 proc. išaugę krovinių perkrovimas. Be to, verta paminėti, kad santykinai lėktuvais pervežama labai mažai: 2010 m. per keturis mėnesius pervežta 3,1 proc., kai geležinkelio 15,6 tūkst. tonų.
Vidaus vandenų transporte fiksuojamas krovinių ir keleivių pervežimo sumažėjimas: keleivių vidaus vandenų transportu šiemet naudojosi 24,9 proc. mažiau, o pervežta 8,9 proc. tonų mažiau. Bet vėlgi ši transporto rūšis santykinai maža.

Džiugu, kad fiksuojamas teigiamas prieaugis ne tik lyginant su praėjusių metų atitinkamu periodu, bet ir su praėjusiu mėnesiu. Džiugu, kad prieaugis fiksuojamas pagrindiniuose Lietuvos transporto sektoriuose: geležinkelių ir jūrų uosto.

Regimantas Valentonis

Kada vėl skolintis Lietuva tarptautinėje rinkoje?

Rinkoje po truputi pasigirsta kalbų, kad Lietuvos vyriausybė, palankiau susiklosčius padėčiai tarptautinėje rinkoje, gali vėl skolintis iš užsienio investicijų. Galima skolintis suma 0,5-1 mlrd. EUR. Norėtųsi pasvarstyti, kiek ir už kiek būtų įmanoma pasiskolinti.

Pirmiausia, verta pradėti nuo esamos situacijos. Lentelėje sudėjau 2010 metų pasiskolintas ir išpirktas sumas, biudžeto deficitą.

Šaltinis: Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, LR finansų ministerija

Lietuvos respublikos vyriausybės vertybinių popierių (LR VVP) aukcionuose nuo 2010 metų pradžios buvo pasiskolinta 970 mln. litų. Be to, neviešomis emisijomis pritraukta 190 mln. EUR. Taupymo lakštai sudaro mažiausią dalį: Lietuvos piliečiai valstybei paskolino 9,25 mln. Ir aišku, svarbiausia obligacija yra LITHUN20 emisija, kuria pasiskolinta 2 mlrd. USD.
Nuo metų pradžios reikėjo išpirkti VVP LTL už 566 mln. litų, 291 mln. EUR ir 250 mln. EEK. Taip pat išsipirko viena taupymo lakštų emisija už 3,3 mln. LTL.
Remiantis Finansų ministerijos 2010 m. 1 ketv. biudžeto vykdymo ataskaita, per pirmus 3 mėnesius į biudžetą įplaukė 4494,228 mln. LTL kartu su ES lėšomis, išlaidos sudarė 6193,9 mln. Tad susidaro 1699,672 mln. deficitas per pirmą ketvirtį.

Taigi šiai dienai vien iš 2010 metų Lietuva turi 3 356,07 mln. pasiskolintų lėšų rezervą. Be to, reiktų paminėti, kad 2009 metų spalį buvo pasiskolint 1,5 mlrd. USD. Tikėtina, kad pastaroji suma nebuvo išnaudota 2009 m. pab., tad nemažai pasiskolintų pinigų persikėlė iš praėjusių metų USD emisijos. Padarykime „grubią prielaidą“, kad iš 2009 metų buvo likę tokia suma, kuri gulėjo kaip indėliai Lietuvos komerciniuose bankuose, kuri lygi 1837,8 mln. LTL.
Taigi apytiksliai pinigų rezervas šiai dienai turėtų siekti 5193 mln. LTL.

Kaip metų pradžioje tvirtino LR finansų ministerija: šių metų skolinimosi poreikis turėtų būti 11,5 mlrd. litų. Jei darysime prielaidą, kad 2010 metų II ketvirtį biudžeto deficitas bus panašus kaip pirmą ketv., tai balandžio deficitas turėjo siekti +- 560 mln. Todėl pinigų poreikio šiais metais buvo jau už +- 3,9 mlrd. Ir pagal išankstinį planą šiais metais dar reiks 7,6 mlrd. litų. Tikėtina, kad ši suma bus mažesnė, nes šių metų biudžeto surinkimas yra geresnis nei tikėtasi .

Taigi: reikia 7,6 mlrd. LTL, turime 5,2 mlrd. Teoriškai pinigų užtektų 5 mėnesiams, t.y. iki rugsėjo pab. Tad poreikis skolintis didelei sumai pribręstų rugpjūčio mėnesį. Yra net 3 mėnesių perteklius susikurti palankią situaciją skolintis ir palaukti palankios situacijos skolintis tarptautinėje rinkoje. Skubėti nereikėtų taip, kaip buvo daroma vasario mėn. , kada palūkanos buvo didesnės nei tuomet platinamų aplinkinių valstybių. Aišku, nauda buvo nemaža per tarpbankinių palūkanų (VILIBOR) mažėjimą ir pasitikėjimo išaugimo (CDS sumažėjimą). Tačiau dabartinio metu tokio staigaus poreikio nėra – pagrindinis tikslas pigiau pasiskolinti.

Penktadienį spaudoje pasirodė paspėliojimai, kad naujos emisija galėtų būti 7 metų, LR obligacijų prasme yra laisviausi. Tai atrodytų logiškiausiai, nes 2014 m. išperkama pernai išleista 5 metų euroobligacijos, 2015 metais 2009 m. spalį leista 1,5 mlrd. USD emisija, o 2016 m. ir 2018 m. atitinkamai 1 mrld. ir 0,6 mlrd. eurų.

Jei nauja emisija būtų išperkama 2017 metų, tai kaina šiandien turėtų būti 5 proc. + premija. Pirmiausia, apie pirmą dalį: reikia suvokti, kad esant pastarųjų savaičių rizikos išaugimui, penktadienį galėjo būti ir 5,7-5,8 proc. + premija. Taigi, reikia palaukti tinkamo momento, kai rinkos šiek tiek apsiramins ar periferinės euro zonos šalys nedarys didelės įtakos rytų Europai. Antra, svarbi ir premijos dalis. 2010 m. vasarį už USD emisiją buvo mokama net 0,9-1 proc. premiją, kas ir daugiausiai užkliuvo analitikams už akių. Padėtis Lietuvoje tikrai pagerėjo negu vasario pr. Taigi, pagrindinis darbas - sumažinti premiją, t.y parodyti valstybės skolos ir biudžeto deficitus skirtumus tarp Lietuvos ir PIIGS šalių, atitolti nuo jų ir pademonstruoti savo pranašumus. Istoriškai premija gali siekti 0,2 -0,5 proc.


Lietuva turi 3 mėnesių rezervą vėl pasiskolinti tarptautinėje rinkoje. Taigi nėra stipraus spaudimo platinti naują emisiją prie nepalankių sąlygų. Reikia išlaukti gero momento. Be to, lankymosi metu pas potencialus investuotojus išnaudoti skirtumus tarp mūsų ir periferinių euro zonos valstybių (skolos lygis Lietuvoje 2010 m 1 ketv. 33 proc., o deficitas 8,9 proc. 2009 m., kai alternatyva Graikijoje 115 ir 13,6 proc. 2009 metais). Teigiamai.lt mano, kad šiai dienai 1 mrld. EUR galima pasiskolinti ir už 5,3 proc.



Regimantas Valentonis