PVM tarifai

Šiandien „Eurostat“ paskelbė mokesčių naštos lygį ES už 2008 metus, kurie skaičiuojami mokesčių pajamas padalinus iš BVP. Kaip ir buvo galima tikėtis, Lietuvoje mokesčių našta remiantis šiuo rodikliu išliko viena mažiausių Europos Sąjungoje – ją tepralenkė 4 valstybės. Kadangi mokesčių našta jau buvo ne kartą aptarinėjama, įdomu pažvelgti į kitus duomenis.

VŽ savo antraštėje rašo, jog „mokesčių portretą „gadina“ PVM“ – padidinusi šio mokesčio tarifą Lietuva atsidūrė per viduriuką. Ar šis vyriausybės sprendimas buvo kvailas ir nelogiškas? Pasilyginkime su kitomis ES šalimis. 8 iš 27 valstybių narių PVM tarifas krizės metu buvo pakeltas, devintoji Rumunija ketiną tai padaryti jau netrukus. Tarp šį mokestį didinusių valstybių papuolė ne tik gilią krizę išgyvenusios visos Baltijos šalys ar Graikija, bet ir tokios stiprios šalys kaip Suomija bei Čekija. Dešimtoji valstybė – Didžioji Britanija nuosmukio pradžioje sumažino PVM, tačiau šalies biudžetui pasiekus rekordinius deficitus bei nepavykus atgaivinti vartojimo, teko tarifą grąžinti, o dabar planuojami ne tik biudžeto karpymai, bet ir nauji mokesčiai ar jų pakeitimai. Vienintelė Airija, kuri PVM tarifą šiuo periodu sumažino 0,5 proc. punkto. Tačiau žinant katastrofišką biudžeto būklę ir augančią skolą, apie kurią rašėme prieš kelis mėnesius, kaži ar jį pavyks išlaikyti kaip ir Didžiajai Britanijai.

Šaltinis: Eurostat

Toks populiarus biudžeto skylių kamšymas padidintu PVM tarifu, kurį pritaikė daugiau nei trečdalis ES valstybių, yra dėl keletos pagrindinių priežasčių: esant defliaciniam periodui ir krintant produktų bei paslaugų kainoms, PVM tarifo didinimas nepaveikia arba beveik nepaveikia nominalių kainų, todėl vartotojams tai lengviau ištverti. Taip pat PVM tarifo didinimas nepaveikia šalies konkurencingumo, nes jis taikomas visoms vidaus rinkoje parduotoms prekėms, t.y. tiek šalyje pagamintoms, tiek importuotoms, o eksportuotojai to nepajunta. Prie konkurencingumo išlaikymo prisidėjo 2 proc. punktais sumažintas gyventojų pajamų mokestis.

Padidintas PVM tarifas valstybės biudžetui per pirmąjį 2010 metų ketvirtį leido surinkti 7 proc. daugiau pajamų nei prieš metus, ir net 22 proc. daugiau nei planuota per pirmuosius penkis šių metų mėnesius.

Šaltinis: Finansų ministerija

Vaidotas Rūkas

Pirmojo šių metų ketvirčio įmonių pelningumo rodikliai nuteikia optimistiškai

Praėjus nemažai laiko nuo pirmojo 2010 m. ketv., vakar Statistikos departamentas paskelbė 2010 m. I ketv. nefinansinių įmonių (toliau įmonių) finansinius rodiklius. Nors per tris šių metų mėnesius įmonių pajamos sumažėjo 4,6 proc., lyginant su 2009 m. I ketv., arba 10,8 proc., lyginant su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu, tačiau įmonės dirbo pelningai ir uždirbo 703,6 mln. litų. Šaltinis: LR statistikos departamentas

Verta pažvelgti į pelningumo rodiklį, nes 2009 metais pirmą kartą nuo to laiko, kai šiuos duomenis pateikia Statistikos departamentas, įmonių pelningumas buvo neigiamas. Todėl atvirkščias 2010 m. 1 ketv. rodiklis tam pačiam praėjusių metų laikotarpiui, nuteikia pozityviai ir norisi tikėtis, kad 2009 metų neigiamas rodiklis nepasikartos. Šaltinis: LR Statistikos departamentas

Iš kitos pusės, kai mažėja pajamos, o gerėja pelno rodiklis, tai sako, kad tarpinėse eilutėse įvyko nemažai pokyčių. Nemažai prie pelningumo išaugimo prisidėjo administracinių išlaidų mažinimas, t.y. atlyginimų mažinimas ir darbuotojų atleidimas. Tai parodo ir gana aukštas Lietuvos nedarbo lygis. Jei ateinančiuose ketvirčių rezultatuose bus matyti įmonių pajamų stabilizacija arba net mažas augimas, tai bus teigiamas rodiklis darbo rinkoje. Tačiau artimiausiu metu drastiškų pasikeitimų tikėtis neverta, todėl nedarbo lygis, kuris galbūt jau pasiekė piką, neturėtų taip greitai sumažėti, kaip padidėjo.

Verta pažvelgti detaliau į kiekvieną Lietuvos ūkio sektorių. Grafike paimtos stambiausios ūkio šakos, kurių pajamos 2010 m. 1 ketv. siekė daugiau nei 1 mlrd. litų. 2009 metais didžiausios pajamos buvo vidaus prekybos, kurios siekė 61,3 mlrd. Lt, apdirbamosios pramonės - 39,3 mlrd. Lt, transporto – 11,7 mlrd. Lt, elektros ir dujų – 9,4 mlrd. Lt, statyba – 8,5 mlrd. Lt ir IT – 4,8 mlrd. Lt. Šaltinis: LR Statistikos departamentas

Visų pagrindinių sričių pelningumas 2010 m. 1 ketv. padidėjo, lyginant su atitinkamu 2009 m. laikotarpiu, išskyrus statybos sektorių. Visgi, statybos įmonės vis dar išgyvena sunkius laikus. Nors ir NT vystytojai teigia, kad aktyvėja NT sandorių ir kainos pirmą šių metų ketvirtį paaugo 1 proc. visoje Lietuvoje, tačiau statybos įmonėms, kol nėra realių naujų statybų, vis dar sunkus metas. Galbūt kaip oro gurkšnis joms būtų jau labai ilgai užstrigęs biurokratijos lapuose senų namų renovacijos projektas.
Elektros ir dujų sektoriaus pelningumas išaugo iki 10,1 proc., prie to nemažai prisidėjo geri AB "Lietuvos dujos" 1 ketv. rodikliai, kuriuos pagerino Ignalinos elektrinės uždarymas ir šalta žiema.
Džiugu, kad pagrindinės tris Lietuvos ūkio sritys (vidaus prekyba, apdirbamoji pramonė ir transportas) išlipo iš nuostolio ir jau šių metų 1 ketvirtį fiksuotas nežymus pelnas.
Be to, verta paminėti ir gana žymų pelningumo pasikeitimą miškininkystė ir žuvininkystės sektoriuje. Nors pajamos santykinai mažos su visomis įmonėmis ir 187 mln. pirmą ketvirtį, tačiau pelningumas pasiekė net 13,5 proc., lyginant su 2009 m. -2,9 proc.


Išvada: džiugu matyti teigiamus įmonių pirmojo ketvirčio rodiklius, tačiau verta palaukti ir kitų. Be to, šiokia tokia stabilizacija pajamuose duotų teigiamą postūmį ir darbo rinkai, nes didžioji dalis pelno atėjo iš atlyginimų mažinimo ir darbuotojų atleidimų.

Regimantas Valentonis

Darbo vietų skaičiaus kritimas Lietuvoje artėja prie pabaigos

Bedarbystės mažėjimas arba darbo vietų skaičiaus augimas – vėluojantis ekonominės situacijos rodiklis. Nepaisant to, darbo birža gegužę paskelbė pirmuoju mėnesiu po ilgo laiko, kai nedarbo lygis šalyje mažėjo. Pasipylė ironiški komentarai, jog ne tik bedarbių, bet ir pačių lietuvių Lietuvoje apskirtai nebeliks, o paskutiniojo išvykusiojo prašoma „išjungti šviesą“ čia. Rečiau sutinkamas komentaras, jog bedarbystė dirbtinai išsipūtė dėl PSD mokesčio, legaliai nedirbantiems ar tiesiog neieškantiems darbo užplūdus darbo biržą joje registruotis. Tiek vieni, tiek kiti yra teisūs, todėl tikrajai darbo rinkos padėčiai nušviesti labiau tinkamas kitas rodiklis – (vidutinis) darbuotojų skaičius. Deja, Statistikos departamentas duomenis skelbia tik kas ketvirtį, tačiau net ir 2010 metų 1-ojo ketvirčio duomenys gana džiuginantys – dirbančiųjų skaičius sumažėjo tik 0,39%, palyginus su 4,01% kritimu praėjusį ketvirtį. Vien dėl sezoniškumo būtų galima tikėtis, jog darbo vietų antrąjį šių metu ketvirtį netgi išaugs. Tuo tarpu jei pažvelgtume į tolimesnę praeitį, darbo vietų skaičius šiuo metu daugiau nei 100 tūkstančiu didesnis nei prieš stojant į ES.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Vaidotas Rūkas

Žuvusiųjų skaičius ir avaringumas Lietuvos keliuose sparčiai mažėja

Savaitgalį vėl teko važiuoti Kaunas-Klaipėda automagistrale, tai labai maloniai nustebino tas ryškiai geltonas stendas pasitinkantis tik įvažiavus į magistralę „šiame kelyje nuo metų pradžios žuvo 3, sužeista 15“. Skaičiai skelbė tą patį, kaip ir prieš du mėnesius, kai paskutinį kartą važiavau šiuo keliu. Apie itin sparčiai gerėjančius avaringumo duomenis pirmus du šių metų mėnesius jau rašiau kovą. Tad dabar žvilgtelkime į situaciją vėl. Nors dėl sezoniškumo avarijų ir mirčių skaičius keliuose pastaraisiais mėnesiais išaugo, tačiau lyginant su tai pačiais mėnesiais pernai, visuose eismo nelaimių kategorijose fiksuojamas smukimas. Per penkis šių metų mėnesius kelių eismo įvykių skaičius sumažėjo 16 proc. iki 1178, sužeistųjų skaičius sumažėjo 11 proc. iki 1445, o žuvusiųjų skaičius per minėtą laikotarpį sumažėjo 31 proc. iki 97. Apie taip ženkliai gerėjančios statistikos priežastis, daugiau sužinoti galite mano ankstesniame įraše. Apačioje pateikiu statistiką iš kurios akivaizdžiai matyti, kaip nuosekliai kas mėnesį gerėja situacija Lietuvos keliuose.

Šaltinis: Statistikos departamentas ir Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba

Kadangi skirtingais metų mėnesiais egzistuoja sezoniškumas, tad norėdamas jį eliminuoti paskaičiavau kiekvienos iš eismo nelaimių kategorijų paskutinių 12 mėnesių vidurkių pokytį, nes taip geriau išryškėja ilgalaikė tendencija.

Šaltinis: Statistikos departamentas ir Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba

Ekstrapoliuojant šių metų duomenis, galime tikėtis, jog metų pabaigoje 1 mln. Lietuvos gyventojų teks apie 80 žuvusiųjų keliuose, kai 2007 m. buvo 230. Tai yra labai geras rodiklis, nes pagal jį busim greta tokių valstybių kaip Danija, Suomija ar Prancūzija.

Tomas Krakauskas

Baltijos šalių akcijų rinkos šiemet tarp pelningiausių Europoje

Jau vasario mėnesį rašėme apie tai, kad nuo pat 2010 metų pradžios jaučiamas labai didelis investuotojų susidomėjimas Baltijos šalių akcijomis. Panašios tendencijos išlieka ir iki šiol. Nepaisant to, kad gegužės mėnesį finansų rinkas supurtė Graikijos ir kitų pietinių ES valstybių viešųjų finansų problemos, Baltijos šalių akcijų indeksai atsilaikė labai gerai. Pagrindinis Lietuvos akcijų indeksas OMXV nukrito vos 2 proc. ir tai buvo mažiausias kritimas tarp visų Centrinės ir Rytų Europos valstybių. Kuo galima būtų paaiškinti tokius gerus Lietuvos akcijų rinkos rezultatus?

Šaltinis: Bloomberg

Visų pirma, tai mažesnė regiono rizika. Baltijos šalims sėkmingai stabilizavus savo viešuosius finansus, regionas per paskutinį rinkų kritimą nesulaukė tokių spekuliacinių atakų kaip Graikija, Ispanija arba Portugalija. Be to, tai, kad Estija nuo kitų metų įsives eurą mažina ir bendrą investuotojų suvokiamą Baltijos šalių regiono riziką. Tad natūralu, jog mažėjant rizikai ir neapibrėžtumui investuotojams Baltijos šalys vis labiau atrodo patrauklios investicijoms.

Be abejo, ne ką mažiau svarbūs yra ir įmonių veiklos rezultatai, kurie taip pat turi įtakos akcijų kainoms. Pabandėme žvilgtelti, kaip sekėsi pirmą ketvirtį Vilniaus vertybinių popierių biržos oficialiajame sąraše listinguojamoms bendrovėms. Taip pat pridėjom ir kelias bendroves iš papildomo sąrašo, kurių akcijos yra tarp likvidžiausių biržoje. Tendencija gana aiški - minėtos įmonės labai sėkmingai susidorojo su nuosmukiu ir šiemet per pirmąjį ketvirtį iš viso uždirbo net 126 proc. arba 94 mln. litų daugiau nei pernai tuo pat metu.

Visgi reiktų atkreipti dėmesį, kad šiemet prasčiau sekėsi bankams ir pieno perdirbimo įmonėms. Tačiau šių sektorių bendrovės gyvena kiek skirtinguose verslo cikluose nei bendra šalies ekonomika. Bankai po krizių dar ilgai tvarkosi savo paskolų portfelius, mat dėl nemokių klientų net ir po ekonomikos nuosmukio tenka nurašyti nemažas sumas blogų paskolų. Tuo tarpu „pienininkams“ 2009 metai buvo vieni iš sėkmingiausių per visą istoriją, kadangi nuosmukio metu žaliavų kainos krito labiau nei produkcijos kainos. Tai leido 2009 m. uždirbti rekordinius pelnus. Šiemet pieno žaliavos kainos pasisuko į kitą pusę, tuo tarpu produkcijos kainos dar nespėjo pasivyti stipriai didėjusių pieno supirkimo kainų, tad pirmą ketvirtį visos pieno perdirbimo kompanijos dirbo nuostolingai.

Šaltinis: www.nasdaqomxbaltic.com

Be to, reiktų pasidžiaugti, kaip sėkmingai tvarkosi ypač nuo ekonomikos ciklo priklausomos mažmeninės prekybos ir statybų bendrovės. "Apranga" nepaisant toliau smunkančių pardavimų šiemet savo nuostolį sugebėjo sumažinti net 20 kartų, o "Panevėžio statybos trestas" netgi sugebėjo uždirbti gryno pelno, nors pirmojo ketvirčio pajamos smuko 48 proc. lyginant su pernai.

Išties Lietuvos verslo lankstumas ir dinamiškumas maloniai stebina. O žvelgiant į įmonių pirmojo ketvirčio veiklos rezultatus galima drąsiai teigti, jog sunkiausi laikai jau praeityje.

Tomas Krakauskas