18 sausio 2010

Kodėl Lietuvai nereikia TVF?

Pastaruoju metu Lietuvos vyriausybė kritikuojama dėl daugelio dalykų. Vienas jų – netinkama skolinimosi politika, t.y. skolinimasis tarptautinėse finansų rinkose užuot kreipusis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF). Viena vertus, TVF suteikiamų paskolų palūkanos iš tiesų yra žemesnės (2,23% metinės palūkanos Latvijai) nei tos, kurias Lietuva turės mokėti už savo išplatintas obligacijas (9,375% už birželį išplatintą penkerių metų 500 mln. eurų dydžio obligacijų emisiją, išperkamą 2014 m. bei 6,75% už spalį išplatintą 1500 mln. JAV dolerių emisiją, išperkamą 2015 m.). Kita vertus, mokamos palūkanos – tai tik viena medalio pusė, nieko nesakanti apie valstybės įsipareigojimus, apribojimus, ateities skolinimosi kaštus. Apžvelkime situacijas Lietuvoje ir Latvijoje.

Kaip žinia, skolindamosi iš tarptautinio valiutos fondo valstybės įsipareigoja vykdyti ir fondo rekomendacijas dėl fiskalinės politikos. Latvijos atveju TVF rekomendacijos buvo susijusios su valdžios išlaidų mažinimu, socialinių išmokų karpymu, mokesčių didinimu, biudžeto deficito sumažinimu iki 5% (po trejų metų iki 3%). Vis tik šios rekomendacijos dažnai labiau panašios į reikalavimus ar griežtas sąlygas. Latvijos vyriausybei nesugebėjus pakankamai sumažinti biudžeto deficito, 2009 m. kovo mėnesį TVF atsisakė suteikti apie 200 mln. eurų.

Sakysite, Latvija karpė biudžeto išlaidas ir bandė surinkti daugiau pajamų vykdydama TVF reikalavimus, o tas pats, net be TVF įsikišimo, vyko ir Lietuvoje. Visgi, žemiau pateikiamoje palyginamojoje lentelėje matyti, kad daugeliu atvejų Lietuvoje situacija kur kas geresnė nei kaimyninėje Latvijoje, turint omenyje pavyzdžiui tai, kad Lietuvoje pensijos ir išmokos motinoms buvo mažinamos iš anksto įspėjant ir derantis, tuo tarpu Latvija net nesvarstė „teisėtų lūkesčių“ aspekto.

Be to, vienas svarbiausių mokesčių dirbantiesiems, gyventojų pajamų mokestis (GPM), 2009 m. tiek Lietuvoje tiek Latvijoje buvo sumažintas, tačiau Latvijai 2010 m. teko šį mokestį pakelti į net aukštesnį nei 2008 m. lygį. Lietuvoje mokestis buvo sumažintas nuo 24% iki 15% (GPM)+6% (privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmoka, kurios bazė yra darbo užmokestis prieš mokesčius) ir nebepakeltas 2010. AB SEB banko skaičiavimais, toks šio mokesčio sumažinimas iš viso turėjo atnešti apie 450 mln. Lt naudos gyventojams ir verslui bei prisidėti prie darbo užmokesčio sąnaudų mažinimo ir konkurencingumo didinimo eksporto rinkose.

Lietuva

Latvija

PVM

18% (2008) -> 19% (2009)-> 21% (nuo 09 2009)

18% (2008) -> 21% (2009)

GPM

24% (2008)-> 15%+6%(PSD) (2009)

25% (2008)-> 23% (2009) -> 26% (2010)

o savarankiškai dirbantiems – nuo 15% (2008, 2009) iki 26% (2010)

Neapmokestinamasis pajamų dydis (NPD)

Fiksuotas 320Lt NPD pakeistas progresyviu (minimalias pajamas gaunantiems jis išaugo iki 470Lt)

Sumažinimas nuo 90 LVL (439Lt) iki 35 LVL (171Lt)

Pelno mokestis

15% (2008) ->20% (2009) ->15% (2010)

Mikroįmonėms (darbuotojų skaičius ≤ 10, mokestinio laikotarpio pajamos ≤ 500 tūkstančių Lt) – 5% (2010)

25% - pelnui didesniam nei 7mln eurų (21,17 mln Lt)

15% pelnui iki 7mln. eurų

Dividendai

15% (2008) ->20%+6% (2009) -> 20% (2010)

10%

Indėliai

Nėra

0->10%

Nekilnojamojo turto mokestis gyventojams

Nėra

Mokesčiai už būstą priklauso nuo jo vertės:

40000 - 75000 LVL (365.265 Lt) - 0,2% mokestis nuo kadastrinės vertės

>75000 LVL - 0,3% mokestis nuo kadastrinės vertės

Minimalus NT mokestis siekia 5 LVL (24 Lt)

Tai pat padidintos rinkliavos už žemę ir ūkio paskirties pastatus, nedirbamą žemę.

Gamtinių dujų mokestis

Nėra

Įvestas

Biudžetininkų atlyginimai

Mažinami iki 10%;

Valstybės tarnautojų bazinė alga sumažinta nuo 128 iki 122 Lt (4,7%) , o bazinis valandinis atlygis nuo 0,76 iki 0,73 Lt (4 %);

Įstaigų ir organizacijų vadovams ir jų pavaduotojams maksimalūs tarnybinių atlyginimų koeficientai mažės 12%;

Gydytojų rezidentų atlyginimams skaičiuoti naudojama bazinė alga sumažinta 10%.

Atlyginimai visiems biudžetininkams sumažinti 20% (į šia grupę patenka valstybės tarnautojai, mokytojai, daktarai)

Pensijos

Pensijos mažinamos atsižvelgiant į jų dabartinį dydį:

650–700 Lt pensijos - apie 2,1 %

800–850 Lt - 4,5%

850-1500 Lt - 5,5%

> 1500 Lt - 12%

Dirbantiems pensininkams pensijos mažinimas priklausys nuo gaunamo atlyginimo dydžio, pvz.:

400 Lt -5 %

2100 Lt –50%

> 4200 Lt – 70%

Dar nuo 2009 m. liepos 1 d. mėnesį visos pensijos sumažintos 10%, o dirbantiems pensininkams išmokos sumažintos 70%.

Visgi, 2009 m. gruodžio mėnesį Latvijos konstitucinis teismas pripažino, kad išmokų tvarkos pakeitimas skubos tvarka ir kompensacijų nenumatymas pažeidė pensininkų teises, todėl kelios įstatymo dalys pripažintos neturinčiomis galios.

Motinystės išmokos

Sumažinimas 10 procentinių punktų nuo 2010 m. vidurio (taigi įspėjant iš anksto). Pirmaisiais metais pašalpa sieks 90% buvusios algos, antraisiais – 75%.

Motinystės pašalpos, išmokos už vaiko gimimą ir kitos išmokos šeimoms sumažintos 10% dar 2009 m. birželį.

Nuo 2010 m. sausio motinystės pašalpos nuo 100% mažinamos iki 80% draudžiamųjų pajamų.

Lentelė apačioje trumpai apžvelgia keletą ekonominių rodiklių. Kaip matyti, Lietuvos valstybės skola nuo viso BVP 2010 m. turėtų sudaryti kur kas mažesnę dalį nei kaimyninėje Latvijoje. Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, jog šis rodiklis priklauso ne tik nuo valstybės skolos dydžio, bet ir nuo bendrojo vidaus produkto lygio. Taigi smunkant BVP, valstybės skolos dalis nuo BVP didėja. Kitas rodiklis, valstybės biudžeto deficitas, kuris pagal Swedbank prognozes tiek Lietuvoje, tiek Latvijoje toliau turėtų augti iki atitinkamai 9,5% ir 8,5%. Visgi, prognozės skiraisi priklausomai nuo šaltinio. Tarkim, pagal 2010 m. biudžeto įstatymą Lietuvoje yra prognozuojamas 5,9% deficitas, o Latvijoje seimas numato iki 7,6% biudžeto deficitą, kai tuo tarpu kiti šaltiniai sako jį busią tik 5,1% arba net artimą 10%.

Šalis

2008

2009

2010*

Valstybės skola nuo BVP

Lietuva

15,6%

27%

Latvija

19,5%

32%

57%

Valstybės biudžeto deficitas

Lietuva

-3,2%

-6,5%

-5,9%; (9,5%)

Latvija

-4,0%

-6,9%

-7,6%; (8,5-10%)

BVP augimas %, 3 ketv. y-o-y

Lietuva

2,1%

-14,2%

Latvija

-4,6%

-19%

Šaltiniai: www.stat.gov.lt, www.finmin.lt, Swedbank, www.marketnews.lt, www.li.lv

Literatūroje TVF paprastai yra įvardinamas kaip paskutinis skolintojas, todėl akivaizdu, kad, kol Lietuva sugeba pasiskolinti pati, kreiptis į TVF nėra būtina. Pirmąjį kartą pasiskolinusi brangiai, antrąjį kartą Lietuva užsienio investuotojų buvo regima kaip kur kas mažesnės rizikos valstybė, taigi obligacijų palūkanos buvo žemesnės. Tuo pat metu, mes vis dar turime galimybę prireikus kreiptis pagalbos į TVF. Be visų kitų jau išvardintų dalykų, turime tik džiaugtis, kad turime kartą aukščiausių valstybės pareigūnų, kurie nebijo sudėtingų ir nepopuliarių sprendimų, nestinga politinės valios ir bando savo jėgomis išvesti šalį iš sunkios ekonominės padėties taip klodami pamatus ateities politikai, paremtai protingais sprendimais, o ne žinojimu, kad „jeigu ką“ – šalį išgelbės TVF.

Neringa Jasaitytė

17 komentarų:

  1. Man labai įstrigo rudenį premjero patarėjo Mykolo Majausko TVF'o palyginimas su įnoringa ir pernelyg mėgstančia kištis į anūkų (valstybių) gyvenimą senele, kuri, žinoma, yra turtinga bei su didele gyvenimiška patirtimi, tačiau nė vienas anūkas nenori, kad jo gyvenimo kryptį lemtų močiutės įnoriai ir kad nereiktų aiškintis jai su kuo valgei, su kuo žaidei, ką primušei ar kas tave patį primušė, nes verksnių niekas nemėgsta :D

    AtsakytiPanaikinti
  2. labai įdomus ir teisingas Mykolo Majausko palyginimas:)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Na tai kodėl Lietuvai nereikia TVF? Kur logika? Sprendimai vis tiek priimti, mokesčiai užkelti... Tai dėl ko skolintis didesnėmis palūkanomis? Kad nešvarūs politikai atkatus pasiimtų? Dėl kažkokios tusčios garbės?

    Ir palyginimas su Latvija labai įdomus... Kam lyginti 2 silpniausias ES šalis? Palyginkit su lyderėmis ir matysite, kad sprendimai visiškai be ryšio...

    AtsakytiPanaikinti
  4. O tu bent straipsnį perskaitei? :)

    AtsakytiPanaikinti
  5. Pasakėte A, bet pamiršote B.
    Neesu prieš teigiamą požiūrį, bet kai akcentuojama tik geroji pusė ir visiškai pamirštami neigiami veiksniai tai jau negali vadintis analizė, turinyje belieka šiandien taip populiarus piaras.

    Taigi, iš palyginimo darytina išvada, kad pakeitimai praktiškai identiški. Latviai radikaliau reformavo biudžetinio sektoriaus atlyginimus (+ jiems), veiksmingiau apmokestino verslą, ypač didyjį (+ jiems), apmokestino visus gyventojus bet diferencijuotai (+ jiems), visus minimus pakeitimus įgyvendino anksčiau/greičiau nei mes (+ jiems), paskolos palūkanos 3,5-3,9 % (+ jiems), turėdami griežtą močiutę virš galvos neturi galimybės švaistyti pasiskolintų pinigų (+ jiems).

    Reziume: Pagal beveik visus požymius gavome į vienus vartus. Galiu lažintis, kad Latvija ekonomikos augimą greitesnį ir spartesnį pasieks greičiau nei Lietuva.

    Artūras Orševskis
    2g.lt autorius

    AtsakytiPanaikinti
  6. p.s. Beje, formuojama nuomonė apie TVF yra visiškai klaidinga. Pasigilinkite į istoriją ir faktus: http://mitpress.mit.edu/catalog/item/default.asp?ttype=2&tid=10982

    Kaip šiandieniniai skolininkai kaltina bankus? Matyt kad šie su vėzdu eidavo po namus ir per prievartą versdavo imti kreditus ištaigiems naujiems būstams. Kol bankai dalindavo pinigus, tol buvo geručiai, kai atėjo laikas aukoti gerbuvį, atidirbinėti pinigus - staiga patapo blogio ašimi. Su TVF'u situacija identiška. Nemokamų pinigų nebūna.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Artūrai,

    "Latviai radikaliau reformavo biudžetinio sektoriaus atlyginimus (+ jiems)" - tai nėra vienareikšmiškai teigiamai. Algų sumažinimas nesprendžia reikalo esmės - per daug ar per mažai darbuotojų, todėl praėjus krizei, algos bus keliamos - ir vėl tas pats. Man labiau priimtinas Lietuvos (dar tik bandymas) reformuoti valdininkiją bei jų skaičių.

    "veiksmingiau apmokestino verslą, ypač didyjį (+ jiems)" - ar didesni mokesčiai yra gerai!!?? Mokesčių didinimas pateisinamas nebent gresiančiu valstybės bankrotu (galbūt dar pučiantis burbulams), todėl su kuo mažesniu mokesčių didinimu išsiverčiama, tuo verslui geriau. Kubilius nuvyko į JAV kviesti investuotojų, bei gali sakyti, jog sumažinome DU sąnaudas, bent jau grąžinome mažesnį pelno mokestį. O ką pasakytų Latvijos premjeras? Investuokite - mes efektyviai apmokestinsime jūsų stambų verslą.

    "apmokestino visus gyventojus bet diferencijuotai (+ jiems)" - o kas čia teigiamo? Didesni, papildomi mokesčiai? Lietuvoje kaip tik sumažintas darbo apmokestinimas bei neįvestas papildomas mokestis už NT

    "visus minimus pakeitimus įgyvendino anksčiau/greičiau nei mes (+ jiems)" - sutinku

    "paskolos palūkanos 3,5-3,9 % (+ jiems)" - privalumas, bet jo "kaina"?

    "turėdami griežtą močiutę virš galvos neturi galimybės švaistyti pasiskolintų pinigų (+ jiems)" - utopija. Ukrainoj irgi bus sužiūrėta?

    Taigi privalumas - palūkanos, taupymo greitis ir mastas. Kaina - aukštesni visi mokesčių tarifai palyginus su Lietuva bei naujos jų rūšys.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Pastraipos paeiliui:

    Algų sumažinimas netrukdo reformuoti/optimizuoti valdininkų struktūros.
    Lietuvoje algos sumažintos daugiau simboliškai, reforma neatlikta.

    Mokesčių didinimas pateisinamas ne valstybės bankrotu ar burbulu, o Valstybės paslaugų visuomenei apimtimi ir kokybe.
    Jei Lietuvos užsienio komercijos ataše sąžiningai dirbdamas, ižvelgęs verslo nišų, suradęs kontaktų padidins mano eksportą kelis kartus, sutinku mokėti ir 30% pelno mokestį, finale abi šalys (verslininkas ir valstybė) gauna daugiau pinigų. Didžiojo verslo didesnis apmokestinimas yra teisingas. Skatins smulkiojo verslo konkurencingumą, tuo pačiu ir verslumą apskritai. Pritaikai išimtis eksportuotojams ir tiesioginėms ženklioms investicijoms iš užsienio ir turi į pajamas orientuotą mokesčių politiką.

    Kai valstybė yra krizinėje situacijoje - visų gyventojų solidarus apmokestinimas yra noramlus, sąžiningas žingsnis.

    {skip, nėra apie ką diskutuoti}

    Kas yra ta "kaina"? Nebesuprantu. 3,5% vs 9.5%. Prie pasiskolintų 0,5 mlrd EUR tai 60 mln LT vs 160 mln kasmet?! Obligacijos iki 2014 m. sausio = 4.5 metų = 450 mln. skirtumas. Tai pusė šiemet planuojamo surinkti Pelno mokesčio.
    Tokia yra Lietuvos kaina.

    Nelygink Ukrainos/Rusijos su mažytėmis Latvija/Lietuva. Be to, TVF'as jau pasimokė, močiutė iš labai arti stebi kaip naudojami jos pinigai.

    Ne aukštesni mokesčių tarifai yra problema. Jei tai būtų rodiklis į skandinavus niekas neinvestuotų. Investuotojas žiūrį į valstybės suteikiamas galimybes sukurti teigiamą pinigų srautą.

    AtsakytiPanaikinti
  9. Nesu TVFo veiklos naudą ir žalą (tiek viešą, tiek neviešinamą) išnagrinėjęs, tiek, kad galėčiau vienareikšmiai teigti jog reikia ar nereikia jo pagalbos Lietuvai.
    Tačiau apmąstymui siūlau tokį Lietuvos ir Latvijos, kaip dviejų pacientų, gydymo palyginimą:
    du žmonės susirgo liga, kuri sekina visą jų organizmą, sutriko jo funkcijos ir būklė tokia, kad be medicinos pagalbos jie ilgai nepratemps. Diagnozė- vėžys.
    Sunkesnės būklės ligoniui vėžys išoperuojamas, paskiriama chemoterapija, modernių vaistų kursas ir ypač griežta dieta pusei metų. Kitas ligonis gauna tik chemoterapiją ir ne tokią griežtą dietą, bet daug ilgesniam laikui, gal net neribotam. Be to, nėra jokios garantijos, kad antrasis ligonis išgis po pirminio gydymo, nes vėžys nebuvo pašalintas, o tik nuslopintas (kartu su visu likusiu organizmu), gali tekti jam kartoti chemoterapiją dar kelis kartus ir, nežiūrint į tai, vis tiek paliekant vėžiui galimybę vėl išvešėti, galbūt net dar agresyviau, nes kuo toliau, tuo labiau išsenka visas organizmas.
    Tuo tarpu pirmasis ligonis greičiausia išgis, sparčiai atgaus jėgas ir bent dešimtmetį gyvens pilnavertį gyvenimą, nors ir jam gali atsinaujinti komplikacijos, be to, nežinia, ar modernieji vaistai nesukels neištirto šalutinio poveikio.
    Prie antrojo ligonio gydymo sąlygų, jis turės didesnį šansą išgyti, tik jei pats susikoncentruos į vėžio įveikimą, sutelkęs visą savo gyvybinę energiją (tiek fizinę, tiek dvasinę).
    Kas geriau? Kas patikimiau? Kas efektyviau? Kuris ligonis išgis su mažesne žala organizmui (tiek nuo vėžio, tiek nuo paties gydymo)?
    Kaip jau sakiau, aš vienareikšmio atsakymo neturiu ... Gal yra geresnių specialistų?

    AtsakytiPanaikinti
  10. Stiprus algų mažinimas valstybės tarnautojams nėra vien teigiamas dalykas, nes tokiu atveju mažindami per pusę ar tris kartus padarysime gerai? O kiek mažinti yra gerai? Norint diskutuoti šia tema reikia kruopštaus įsigilinimo bei ne vieno lapo tekstui išdėstyti. Reikia reformuoti esmę, o ne tiesiog atleisti ar sumažinti 30%. Nežinau, ar tai pavyks padaryti lietuviams ar latviams, bet šiokių tokių teigiamų ženklų matosi.

    Tik kvailai užsispyręs žmogus neigtų, jog nori kokybiškos paslaugos iš valdžios. Tačiau žiūrint bendrai, aš esu už kuo mažesnį lėšų perskirstymą. Ne komercijos darbuotojų aštrus liežuvis, o verslo sąlygos turi traukti investuotojus. Geriausios sąlygos - mažiausi mokesčiai ir reguliacija. Tą padarė Gruzija ir tapo no.1 pasaulyje pagal FDI. O šalis nei NATO, nei ES nepriklauso ir dar Rusijos leteną virš savęs! http://teigiamai.blogspot.com/2009/11/gruzijos-kelias-geroves-link-pavyzdys.html
    Beje, Gruzijos BVP 2009 3q ne be tos priežasties krito vieno procento ribose y-o-y.

    Mokestinės išimtys, nuolaidos ar tas pats progresinis mokestis tik prisideda prie mokesčių slėpimo, šešėlio, iškreipia rinką, apsunkina administravimą ir t.t. Todėl tam - kategoriškai prieš.

    Į Skandinaviją lygiuočiausi tiek, kiek jie turi aukštą pragyvenimo lygį, bet sakyčiau gerokai stagnuoja paskutiniuosius 20 metų, ypač Švedija. O sukurtas tas lygis ne aukštais mokesčiais, o darbštumu ir kompetencija. O Lietuvoje? Reikia pramušti žmonių mąstymą. Kitaip nieko nebus. Kitoje temoje būtent ir apžvelgsiu gyventojų nuomonę, jų požiūrį.

    AtsakytiPanaikinti
  11. Is tiesu pati priemoniu esme tiek Lietuvos, tiek Latvijos nelabai skiriasi, tiesiog Latvija buvo PRIVERSTA tas priemones priimti, nes buvo ant bankroto slenkscio. Buvo daug politinio muistymosi ir panasiai; Lietuva gi sias priemones, kurios gal ir ne visos pacios geriausios, bet buvo reikalingos, prieme PATI. Ty Lietuvos politikai prisieme atsakomybe uz nepopuliarius sprendimus. Jie taip pat supranta, kad 2009 metais buvo valdomi tik trumpalaikiai krizes padariniai, o siemet jau reikia pradeti strateginius darbus, parauosti dirva augimui bei euro ivedimui.

    AtsakytiPanaikinti
  12. antroje lentelėje vietoje "Valstybės skola nuo BVP" turėtų būti "Valdžios sektoriaus bendroji skola nuo BVP".

    O tai, kad vietoj pritaikiusi paprasčiausią solidarumą, fiksavusi išmokos minimumą ir viskam kas virš jo pritaikiusi atvirkščio progresyvumo principą, pusę metų valdžia svarstė, kur padėti kablelį - kam ir kiek nukirpti išmokas (vietoj to, kad užsiimti esminėmis reformomis). O kirpo nedaug lyginant su biudžeto pajamų kritimu, esminis rezultatas yra valdžios kaip "davėjos" ir "globėjos" vaidmens įtvirtimas ir užauginta brangi valdžios skola.

    Valdininkų atlyginimus Kubilius turėjo mažinti 2009-ais, kas deja neįvyko. 2010 sumažino palyginti nedaug, nors biudžeto pajamos sumažėjo ženkliai (2010 lyginant su 2009, valstybės tarnautojų DU fondas sumažėjo 16%, pasiliko ~3000 "mirusių sielų", t.y. neužpildytų etatų valstybės tarnyboje). Todėl dosnioji valdžia, didinusi mokesčius, gan nežymiai mažinusi sau atlyginimus ir išpūstas programas, prieš rinkimus ekonomikos burbulo pike užaugintų socialinių išmokų, pasiruošusi mums, mokesčių mokėtojams, kasmet užkabinti po 10 mlrd. Lt. skolos. Jos augimas ne menkesnis nei LV, tačiau ji gerokai brangesnė.

    Pabaigai - objektyvumo ir valdžios "potencijos" (kurią ši nori rodyti nesikreipdama į TVF) pasitikrinimo dėlei būtų neprošal lygintis ne tik su Latvija, bet ir su Estija. Kurios valdžios skola visada buvo vienženklė, ir kurios valdžia prieš ciklo posūkį netgi sugebėjo sukaupti rezervą.

    AtsakytiPanaikinti
  13. Bet tai ilgalaikė paskola su mažesniais procentais tikrai labai vilioja.

    AtsakytiPanaikinti
    Atsakymai
    1. Jeigu vilioja, tai ko dvejoji. Netiks sąlygos, visada galėsi refinansuoti! Siūlau pasiskaityti apie tai https://www.paskoluklubas.lt/refinansavimas.

      Panaikinti
  14. Autorius pašalino šį komentarą.

    AtsakytiPanaikinti
  15. Rinkitės ne skambų pavadinimą, o profesionalią komandą. Yra kreditorių tikrai žmogiškų ir supratingų.

    AtsakytiPanaikinti