Gyventojų finansinis turtas per 2009 metų trečiąjį ketvirtį išaugo dviem milijardais litų

Namų ūkių finansinis turtas trečiąjį praėjusių metų ketvirtį sudarė beveik 72 mlrd. Lt bei paūgėjo 2 mlrd. Lt arba 3 proc. palyginus su praėjusiu ketvirčiu. Vienam Lietuvos gyventojui teko 21,6 tūkst. lt finansinio turto.

Šaltinis: www.lb.lt

Didžiausią finansinio turto dalį sudarė grynieji pinigai (4,1 mlrd. Lt), indėliai (24 mlrd. Lt) ir vertybiniai popieriai, bet ne akcijos (2,8 mlrd. Lt). Ši turto grupė kartu viršijo 30,8 mlrd. Lt bei sudarė beveik pusę viso finansinio turto. Nekotiruojamos akcijos (25,4 mlrd. Lt) – antroji pagal dydį turto grupė, sudaranti trečdalį gyventojų finansinio turto. Tai – pats nelikvidžiausias bei sunkiai „apčiuopiamas“ dydis, apskaitoje patiriantis didelius svyravimus (pvz. 2009 metų pirmąjį ketvirtį išaugo 9,6 mlrd. Lt, tačiau kitą – smuko 16,5 mlrd. Lt). Eliminavus šią turto rūšį bei palikus likvidų, labiau apčiuopiamą, galime matyti, jog gyventojų finansinis turtas nuosekliai augo nuo pat 2003 metų, stabteldamas tik 2008 metų paskutinįjį ketvirtį. Tai sutapo su didžiausiu kritimu pasaulio akcijų rinkoje bei pirmuoju nuostolingu ketvirčiu Lietuvos įmonėms, po kurio netruko nusiristi didžiausia registruotų bedarbių banga.

Šaltinis: www.lb.lt

Sparčiausias augimas per penkerius metus buvo fiksuotas pensijų fondų skiltyje. Pirmosios įmokos į antros pakopos pensijų fondus pervestos 2004 metais, o 2009 metų trečiąjį ketvirtį sukauptas turtas jau viršijo tris milijardus litų. Pastebėtina, kad taip pat sparčiai vystėsi ir investicinių fondų rinka, kuri ėmė trauktis kartu su rinkos nuosmukiu. Anot Lietuvos banko skelbiamos statistikos, gyventojų investicijos fonduose sudarė 505 mln. Lt. Tai nesudaro nė vieno procento viso finansinio turto arba net penkiasdešimt kartų mažiau nei suma indėliuose. Toks santykis – vienas mažiausių net tarp besivystančių šalių, todėl ilgainiui ši dalis turėtų augti sparčiausiai, nepaisant karčios investavimo patirties 2007-2008 metais.

Vaidotas Rūkas