Finansų rinkoms teigiamomis nuotaikomis pradėjus 2010 metus, investuotojų apetitas rizikai toliau didėjo. Ne išimtis buvo ir Lietuvos euroobligacijos, kurių kainos nuo metų pradžios augo. Tiesa, mano dėmesį atkreipė kitas su jomis susijęs rodiklis - tai CDS (angl. Credit default swap). CDS yra išvestinė finansinė priemonė naudojama apsidrausti nuo obligacijų neišpirkimo. Tai lyg draudimo polisas, kurį perka gyventojas, norėdamas apsidrausti nuo jam nepalankaus įvykio, tik skirtumas tas, kad šiais „draudimais“ investuotojai prekiauja finansų rinkose. Natūralu, kuo didesnė draudiminio įvykio tikimybė, tuo brangiau šis draudimas kainuoja ir atvirkščiai. Kaip matosi iš grafiko, praėjusių metų pradžioje, kai šalies ekonomika krito stipriausiai, o pasaulyje dar siautė finansų krizė, Lietuvos CDS pasiekė 827 punktų (8,27%) dydį, kas reiškė, jog perkant Lietuvos obligacijas ir norint apsidrausti nuo jų neišpirkimo, reikėjo sumokėti daugiau nei 8 proc. rizikos premiją per metus. Tuo tarpu antroje 2009 metų pusėje vyriausybei atlikus reikiamus finansinio konsolidavimo veiksmus (biudžeto išlaidų karpymas ir PVM didinimas) bei sėkmingai pasiskolinus pinigų tarptautinėse rinkose, užsienio investuotojų pasitikėjimas Lietuvos valstybe išaugo ir CDS kaina krito. Paskutiniais 2009 metų mėnesiais stebėtą nežymų CDS augimą, tikėtina, išprovokavo 2010 metų biudžeto svarstymai ir jo tvirtinimas. Tačiau naujiems metams prasidėjus, CDS lygis muša naujas 14 mėnesių žemumas.
CDS mažėjimas, kuris atspindi bendrą šalies rizikos mažėjimą, yra teigiamas dalykas dėl to, jog mažėjant CDS kainai mažėja ir Lietuvos obligacijų pajamingumai. O tai leidžia tikėtis, kad ateityje Lietuvos skolinimosi ir skolos aptarnavimo kaštai bus mažesni. Atitinkamai šio rizikos rodiklio mažėjimas užsienio investuotojus gali paskatinti ne tik investuoti į Lietuvos kapitalo rinką, bet ir padėti apsispręsti dėl atskirų investicinių projektų.
Šaltinis: Bloomberg
Tomas Krakauskas
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą