02 lapkričio 2009

Komercinių bankų grynieji įsiskolinimai užsieniui sumažėjo 4,35 mlrd. Lt

Viena svarbiausių priežasčių, lėmusių spartų Lietuvos ekonomikos augimą 2003-2007 metais, buvo itin lengvas įmonių ir gyventojų priėjimas prie kredito išteklių. Lietuviams, sutaupantiems gerokai mažiau nei pasiskolinantiems, teko ieškoti finansavimo šaltinių užsienyje. Aktyvią plėtrą Baltijos šalyse vykdę Skandinavijos bankai suteikė šią galimybę, suteikdami pigias paskolas dukteriniams bankams, kurie lėšas perskolindavo viduje. Toks reiškinys sveikintinas kapitalo resursų stokojančioms šalims, tačiau tik tokiu atveju, jei pinigai skiriami investicijoms į gamybos priemones ar kitą, pajamas nešantį turtą.

2002 metais Lietuvos komerciniai bankai ir kredito unijos turto užsienyje vis dar turėjo daugiau nei įsipareigojimų. 2008 metų gruodį buvo pasiektas skolos užsieniui pikas – 31,1 mlrd. Lt. Vadinasi tokią sumą svetimų pinigų išleidome per šešerius metus. Deja, didelė dalis lėšų buvo tiesiog išeikvota turtui, kuris neatneša naudos ir nekaupia lėšų šiai skolai mažinti.

Šaltinis: www.lb.lt

Nuo metų pradžios pastebimas priešingas reiškinys – grynoji komercinių bankų ir kredito unijų skola užsieniui mažėja. Per devynis šių metų mėnesius ji sumenko 4,35 mlrd. Lt iki 26,7 mlrd. Lt. Pakomentuoti šį reiškinį paprašėme Lietuvos bankų asociacijos prezidento S.Kropo. Esame dėkingi už jo atsakymus.

Šaltinis: www.lb.lt

1. Komercinių bankų ir kredito unijų grynasis išorės turtas metų pradžioje buvo neigiamas ir siekė 31,1 mlrd. Lt. Dabar šie įsiskolinimai sumažėjo iki 26,7 mlrd. Lt arba 4,35 mlrd. Lt. Didžioji dalis užsienio įsipareigojimų tenka komercinių bankų motininiams bankams Skandinavijoje. Kodėl Lietuvos komerciniai bankai savo motininiams bankams tokiu sunkiu metu grąžino apie 4 mlrd. Lt?

Lietuvoje veikiantys bankai turi galimybes palankiomis sąlygomis skolintis iš motininių bankų. Pastaraisiais metais šis skolinimasis augo labai sparčiais tempais. Skolinimosi poreikis visuomet priklauso nuo lėšų poreikio ir galimybių sėkmingai jas perskolinti Lietuvoje. Bankuose šiuo metu likvidumas yra gan aukštas ir didelio lėšų poreikio nėra, todėl klientams grąžinus paimtus kreditus bankai gali juos grąžinti motinom.

2. Grynosios užsienio skolos mažėjimą Jūs vertinate teigiamai ar neigiamai, kodėl? Ar gebėjimas sumažinti įsipareigojimus net 4 mlrd. Lt per tokį trumpą laiką parodo bankų sistemos ir Lietuvos ekonomikos stiprybę?

Vertinant iš makroekonominio taško, aišku būtų naudingiau, jei tie pinigai pasiliktų šalies ekonomikoje ir pasitarnautų ekonomikos augimo skatinimui. Kita vertus, kaip rodo tarptautinių organizacijų tyrimai ūkio kreditavimas užsienyje sutaupytų resursų sąskaita turi tam tikras ribas, kurias peržengus, poveikis ekonomikos augimui ilgalaikėje perspektyvoje tampa neigiamas dėl didelių skolos aptarnavimo kaštų, neigiamai veikiančių šalies mokėjimų balansą. Dabartinės ekonomikos ir finansų krizės mažiau yra paveiktos tos šalys, kuriose kreditavimas buvo vykdomas visų šalies viduje sutaupytų resursų sąskaita. Neatsitiktinai šių metų Stambule vykusio TVF pinigų ir finansų komiteto susirinkimo rezoliucijoje šalims rekomenduojama remtis kreditavimu visų pirma vidinių resursų sąskaita.

3. Skirtumas tarp indėlių ir suteiktų paskolų (25,8 mlrd. Lt) yra labai panašus į komercinių bankų grynąją užsienio skolą. Jūsų nuomone, ar grynoji komercinių bankų užsienio skola turėtų susibalansuoti, t.y. artėti prie nulio, tuo pat metu augant indėliams ir mažėjant išduotoms paskoloms?

Indėlių/paskolų santykio didėjimas yra naudingas reiškinys. Tačiau nemanau, kad artimiausiu metu galėtų būti pasiektas balansas. Kol Lietuva bus kylančių rinkų šalių kategorijoje poreikis sparčiau kredituoti ūkį išliks ir tam nepakaks vietinių resursų.


Vaidotas Rūkas

3 komentarai:

  1. Anokia čia teigiama naujiena - Švedai tiesiog nebeduoda kreditų Lietuvai.

    nematomaranka.lt - 123

    AtsakytiPanaikinti
  2. Mažiau kreditų - mažiau džipų, mažiau džipų - švaresnė ir saugesnė aplinka. Tad kodėl ne teigiama naujiena? :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. nelabai naujiena, bet jei naujiena, tai prasta

    AtsakytiPanaikinti