20 lapkričio 2009

Pastarųjų mėnesių Lietuvos kaimynių valiutų kursų pokyčiai palankūs mūsų užsienio prekybai

Trys pagrindinės Lietuvos užsienio prekybos partnerės, kurių valiutų kursai nefiksuoti, yra Rusija, Lenkija ir Švedija. Be to, Rusija ir Lenkija yra pirmame trejetuke tarp visų Lietuvos užsienio prekybos partnerių pagal prekybos apimtis. Minėtų šalių dalis Lietuvos eksporte ir importe atitinkamai sudaro: Rusijoje 13 proc. ir 31 proc., Lenkijoje 7 ir 10 proc., Švedijoje 3,7 ir 2,6 proc. Todėl Lietuvos eksporto konkurencingumui didelę įtaką daro kaimynių valiutų kursų pokyčiai. Kaip žinia, stiprėjanti vietinė valiuta užsienio valiutos atžvilgiu yra nepalanki šalies eksportuotojams, o palanki į šalį importuojantiems užsienio verslininkams. Litas būdamas susietas su euru santykinai stiprėjo Lietuvos kaimynių valiutų atžvilgiu, kai minėtų šalių ekonomikos metu pradžioje susidūrusios su ekonomikos sunkumais leido savo valiutoms susilpnėti. Visi puikiai atsimenam, kaip metų pradžioje zlotui atpigus 11 proc. (o skaičiuojant nuo 2008 metų rudens daugiau nei 20 proc.) , Lietuvos gyventojai vykdavo į Lenkija apsipirkinėti, o vežėjai dar ir dėl padidinto akcizo mokesčio nebesipylė dyzelino Lietuvoje. Tačiau pasaulio ekonomikai atsigaunant, vėl išaugo rizikingų valiutų tokių kaip rublis ar zlotas paklausa, o nuo metų pradžios padvigubėjusios naftos kainos (Rusijos atveju) ir auganti Lenkijos ekonomika leido šių šalių valiutoms toliau stiprėti. Tad Lietuvos eksportuotojai vien dėl valiutų kursų pokyčių susigrąžino dalį savo prarasto konkurencinio pranašumo.

Šaltinis: Lietuvos bankas

Daug „ekspertų“ ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Baltijos šalims jau antrus metus prognozuoja devalvacijas. Visgi, Baltijos šalys eina kitu keliu ir savo konkurencingumą atstatinėja per vidinę šalies ekonomikos devalvaciją. Toks kelias nors ir skausmingesnis, bet, mano nuomone, leidžia sukurti kur kas patvaresnį ir ilgiau išsilaikantį šalies konkurencingumą. Be to, kaip jau rašėme praeitą savaitę, dėl atsigaunančios pasaulio ekonomikos ir didėjančio Lietuvos konkurencingumo, rugsėjo mėnesį Lietuvos eksporto apimtys buvo didžiausios nuo metų pradžios.

Tomas Krakauskas

2 komentarai:

  1. "Daug „ekspertų“ ne tik Lietuvai, bet ir kitoms Baltijos šalims jau antrus metus prognozuoja devalvacijas. Visgi, Baltijos šalys eina kitu keliu ir savo konkurencingumą atstatinėja per vidinę šalies ekonomikos devalvaciją. Toks kelias nors ir skausmingesnis, bet, mano nuomone, leidžia sukurti kur kas patvaresnį ir ilgiau išsilaikantį šalies konkurencingumą."

    Norčiau iš dalies paprieštarauti šiems teiginiams. Teisingai, Estija "vidinės devalvacijos" strategiją įgyvendina sėkmingai, jiems užteko ryžto atlikti tokius karpymus, kurie leidžia išlaikyti biudžeto deficitą žemiau 3% BVP ir panašu kad jau 2011 ar 2012 metais įsives eurą.
    Tuo tarpu mūsų valdžiai neužteko nei ryžto, nei visuomenės palaikymo, kad atlikti ryžtingesnius viešojo sektoriaus ir soc. išmokų karpymus, kurie būtų leidę valstybei gyventi pagal išgales. Esamas ir planuojamas biudžeto deficitas apie 10% BVP. Tai reiškia kad valstybės skola kasmet didėja keliolika procentų nuo BVP. Tai ar dar neatrodo juokingi devalvacijos priešininkų argumentai, kad "devalvavus litą padidėtų valstybės skola"?
    "Vidinė devalvacija" - iš esmės tik privataus sektoriaus atlyginimuose. Šalyje vis dar fiksuojama vartojimo kainų INFLIACIJA, kuri tęsis dar kurį laiką dėl IAE uždarymo. Žodžiu, vietoj to, kad valiutos kursas sušvelnintų krizės smūgį, visą smūgį turi sugerti vien privatus sektorius ir jo darbuotojai.
    Tenka pripažinti, kad "vidinės devalvacijos" strategija sėkmingai įgyvendinta Estijoje, bet ne Lietuvoje. Todėl siūlau nuimti kabutes straipsnyje nuo žodžio "ekspertai". Nebent pats straipsnio autorius turi paskolą užsienio valiuta, kas viską paaiškintų.
    Bet kokiu atveju, ačiū už straipsnį. Su teiginiais, susijusiais su kaimyninių šalių valiutų atsigavimu, visiškai sutinku.

    AtsakytiPanaikinti
  2. Sutinku su teiginiu, kad vidine ekonomikos devalvacija Estijoje vyksta greiciau nei Lietuvoje. Valstybes skolos augimas zinoma yra neigiamas dalykas, bet tai tikrai atskira tema.

    Atsakant del vidines ekonomikos devalvacijos Lietuvoje, tai vartotoju kainu lygyje pastebima infliacija tik skaiciuojant metini pokyti t.y. lyginant kainas y-o-y bazeje, tuo tarpu paskutinius 10 menesiu kainos nuosekliai mazeja menesi palyginus su menesiu (m-o-m), todel vartotoju kainu lygyje defliacija taip pat vyksta. Visgi kalbent apie salies uzsienio prekybos konkurencingumo atstatyma yra kur kas svarbiau kaip keiciasi ne vartotoju, bet eksporto ir gamintoju kainos. apie tai placiau http://teigiamai.blogspot.com/2009/10/kodel-devalvacija-lietuvoje.html
    Gaminamos produkcijos kainos, kuri veliau eksportuojama, yra pagrindinis rodiklis, kaip Lietuvos verslininkai atstato savo konkurencinguma. Kaip matosi is mano pateiktos nuorodos, tiek eksporto kainu tiek gamintoju kainu indeksas per metus sumazejo 15-20 proc.

    AtsakytiPanaikinti