Šiandien Statistikos departamentas paskelbė, kad spalį mažmeninė prekyba (kitaip tariant vartojimas) augo 5,2 proc., palyginus su rugsėju, ir siekė 2,16 mlrd. litų. Toks iš pirmo žvilgsnio džiuginantis šuolis įvyko dėl žemos bazės rugsėjo mėnesį, kai padidinus PVM dviem procentais, mažmeninės prekybos apimtys, palyginus su rugpjūčiu, gerokai smuktelėjo. Visgi, ateinančiais mėnesiais galime tikėtis tolimesnio vartojimo augimo, kurį daugiausiai lems sezoniškumas (artėjantis švenčių laikotarpis).
Reiktų pastebėti, kad metinis mažmeninės prekybos kritimo tempas siekia net 29 proc., kai tuo tarpu vidutinis darbo užmokestis trečiojo ketvirčio duomenimis sumažėjo 8 proc. Dar apie 10% sumažėjo darbo vietų skaičius, tad darbo užmokesčio fondas galėjo sumenkti beveik penktadaliu. Gana ženklų neproporcingumą tarp darbo užmokesčio fondo mažėjimo ir vartojimo smukimo galima paaiškinti dviem pagrindinėmis priežastimis. Pirma, gyventojai daugiau taupo (nors gal tiksliau būtų sakyti - grąžina dagiau skolų). O antra, dalis vartojimo „pasislėpė“ šešėlyje. Taigi, jeigu kitąmet toliau tęsis jau kelis mėnesius vykstantis pramonės ir eksporto atsigavimas bei palūkanų mažėjimas, o nedarbo augimo tempai sulėtės, tikėtina, kad vartotojų lūkesčiai pradės taisytis. Atitinkamai tai reikš didesnį vartojimą. Todėl, nors dabartiniame niūriame kontekste yra gana drąsu taip teigti, bet palankioms aplinkybėms susiklosčius, jau kitąmet, daugiausiai dėl žemos bazės efekto, Lietuvos ekonomikos augimas gali būti teigiamas.
Šaltinis: Statistikos departamentas
Tomas Krakauskas
Pranešimai
Deja, nemaža dalis "dingusio" vartojimo pasislėpė ne šešėlyje, o Lenkijoje, kas yra dar blogiau.
AtsakytiPanaikinti