14 spalio 2009

Lietuva užima pirmą vietą ES pagal struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą

Praeitą savaitę Europos Komisija paskelbė spalio mėnesio duomenis apie tai, kiek ES šalys yra įsisavinusios lėšų iš 2007-2013 m. skiriamos struktūrinių fondų paramos. Džiugu tai, jog Lietuva, šiemet per 8 mėnesius įsisavinusi tris kartus daugiau lėšų nei pernai, tapo lydere visoje ES. Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinami ar jau įgyvendinti 1174 projektai, iš dalies finansuojami 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų. Jų bendra vertė 8.992,5 mln. Lt. Apačioje pateiktas grafikas parodo visų ES šalių palyginimą pagal jau įsisavintos paramos dalį nuo šalims paskirtos paramos 2007-2013 metų biudžete.


Šaltinis: Ūkio ministerija

Vakar rašėme, kaip ES parama, skirta viešųjų pastatų renovavimo programai, kuria darbo vietas ir pridėtinę vertę. Bet tai tik dalis ES paramos. Todėl dabar kaip niekad yra svarbu visapusiškai išnaudoti ES paramą. Kitąmet, smunkant valstybės biudžeto pajamoms, ES paramos reikšmė valstybės ekonomikai dar labiau išaugs. Vyriausybė planuoja, kad šiemet iš ES struktūrinių fondų bus gauta apie 6,4 mlrd. litų paramos, o kitąmet 7,9 mlrd. litų, todėl 2010 metais ES struktūrinių fondų paramos dalis sudarys net 38 proc. biudžeto pajamų. Detalius skaičius apie valstybės biudžeto dinamiką ir ES paramą, nuo Lietuvos įstojimo į ES, galite panagrinėti žemiau esančiame grafike.


Šaltinis: Finansų ministerija

2007-2013 metų ES biudžete Lietuvai numatyta skirti 25,2 mlrd. litų paramos. Finansų ministerija kasdien atnaujina ES paramos barometrą parodydama, koks yra prašomas finansavimas, kiek skirta lėšų bei kiek jau išmokėta pinigų. ES paramos barometrą galite rasti čia. Šiuo metu situacija atrodo taip:


Šaltinis: Finansų ministerija

Pabaigoje norėčiau rekomenduoti vieną labai puikų Ūkio ministerijos puslapį, kur galima rasti daug naudingos informacijos tiek apie ES paramą, tiek apie planuojamus kitus veiksmus skatinant Lietuvos ekonomiką http://www.skatinimoplanas.lt/

Tomas Krakauskas

12 komentarų:

  1. Kaip atrodo paramos įsisavinimas pagal atskirus sektorius?

    AtsakytiPanaikinti
  2. Daugiausiai pinigu yra skirta energetikai,transportui,
    moksliniams tyrimams ir technologiju pletrai, verlsui. detalus skaicia cia
    http://www.esparama.lt/2007-2013/lt/projektuzemelapis#field_id=_e

    AtsakytiPanaikinti
  3. Idomu butu sulaukti pasvarstymu apie ES lesu isisavinimo nauda ir sukariama papildoma verte. Pvz. uz ES lesas steigiami profesinio konsultavimo centrai, kuriu nauda yra labai abejotina. Taciau visa ta sukuriama infrastruktura reikes islaikyti patiems kai baigsis ES finansine parama.
    Kitas dalykas, kaip ir kam tie pinigai isleidziami. Teko daznai girdeti klausimus, kiek is projekto galima isleisti viesinimui ar pristatymui. Tai reiskia, kiek galima skirti viesbuciui, restoranui ir panasioms paslaugoms. O dazniausias tokiu projektu rezultatas kokio nors bukleto pristatymas ir etatiniams kalbetojams skiriami honorarai.

    AtsakytiPanaikinti
  4. Be abejo, kuo efektyviau naudojamos lėšos, tuo geriau, tačiau Keinso žodžiais tariant - krizės metu verčiau vieną dieną griovį iškasti, o kitą - užversti, bet tik kad bedarbis turėtų pajamų ir galėtų "įsukti" ekonomiką.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Vaidotai, tai anot tavęs ir tavo korifėjo Keynes'o, jei tik pavyktų pasiekti, kad visi pasaulio žmonės vieną dieną griovius iškasinėtų, o kitą užverstų ir nedarytų daugiau nieko bei gautų atlyginimą už tokį "darbą" spalvotais popierėliais, ekonomika suktųsi kaip vijurkas?

    AtsakytiPanaikinti
  6. Giedriau, lyg ir niekas neprieštarauja, jog būtų mokama bedarbio pašalpa. Atitinkamai: "visiems pasaulio žmonės vieną dieną gaunant bedarbio pašalpą spalvotais popierėliais, ekonomika suktųsi kaip vijurkas"?

    AtsakytiPanaikinti
  7. Kaip tai niekas neprieštarauja, jog būtų mokama bedarbio pašalpa? Prieštarauja visi nuosekliai mastantys žmonės, tame tarpe ir aš :) Aišku išskyrus nuosekliai norinčius daugiau bedarbių ir mažiau darbu sukurtų gėrybių.

    O tavo sukonstruotas teiginys

    "visiems pasaulio žmonės vieną dieną gaunant bedarbio pašalpą spalvotais popierėliais, ekonomika suktųsi kaip vijurkas"

    yra lygiai tiek pat absurdiškas kaip kad ir maniškis:

    "jei tik pavyktų pasiekti, kad visi pasaulio žmonės vieną dieną griovius iškasinėtų, o kitą užverstų ir nedarytų daugiau nieko bei gautų atlyginimą už tokį "darbą" spalvotais popierėliais, ekonomika suktųsi kaip vijurkas"

    AtsakytiPanaikinti
  8. "O tavo sukonstruotas teiginys yra lygiai tiek pat absurdiškas kaip kad ir maniškis" - būtent, abu teiginiai absurdiški, o Keinsas dar nenurašytas :)

    AtsakytiPanaikinti
  9. Kodėl reiktų nenurašyti bičo, kuris teigia absurdą?

    AtsakytiPanaikinti
  10. Griovius pakeist į medžius ir viskas taps kiek logiškiau - vieni kerta subrendusį mišką, kiti atitinkamus plotus užsodina. Tas kast/užkast parodo, kad vertės yra nulis, bet galima pažiūrėt darbų su maža tiesiogine verte. Pvz. išvalyti gamtą, parūšiuoti šiukles ir pan.

    AtsakytiPanaikinti
  11. Kam ir kokia nauda iš pinigų atiminėjimo iš žmonių, kurie daro darbus, už kuriuos kiti žmonės sumokėti sutinka laisva valia, ir iš tų pinigų atidavinėjimo dirbantiems darbus, kurių "vertė yra nulis", t.y. dirbantiems tokius darbus, už kuriuos kiti žmonės sumokėti laisva valia tiek, kiek už juos prašo juos dirbantys, nesutinka?

    Akivaizdu, kad iš tokių veiksmų nauda yra tik tiems, kas dalijamus pinigus gauna, bei tiems, kas juos atima ir paskirsto bei pasilieka dalį už atėmimą ir paskirstymą, tačiau visiems kitiems, iš kurių tie pinigai yra atimti (mokesčiais ar infliacija nesvarbu), yra gryna žala.

    AtsakytiPanaikinti
  12. Manau, kad ES parama Lietuvai yra labai naudinga. Jos investavimo dėka buvo renovuoti pastatai, keliai. O tai yra ilgalaikė nauda.

    AtsakytiPanaikinti