Palankūs metai Lietuvos cukrinių runkelių augintojams

Nuo šiandien prie mūsų blog'o rašymo prisijungia dar vienas kolega, kuris savo įrašais įneš naujų teigiamų vejų. Apačioje pateikiam jo pirmąją temą apie runkelius (augalus, ne žmonių tipą) :)

Šį rudenį neturėtume išgirsti neigiamų atsiliepimų iš ankstesniais metais garsiai savo nepasitenkinimą reikšdavusių cukrinių runkelių gamintojų. Jie gali džiaugtis ne tik palankiomis cukrinių runkelių kainomis, bet ir geru jų šiųmetiniu derliu.

Europos Sąjungos (ES) vykdoma politika, nukreipta cukraus rinkos efektyvinimo kryptimi, per kelerius metus stipriai apretino tiek cukrinių runkelių augintojų, tiek ir baltojo cukraus gamintojų gretas. Tad praėjusių metų pradžioje susidarė paradoksali situacija - cukrinių runkelių augintojai, nepatenkinti reguliuojamomis cukrinių runkelių supirkimo kainomis bei matydami augusias javų kainas, beveik 50 proc. sumažino pirmųjų kultūrų plotus, todėl dvi baltąjį cukrų gaminančios Lietuvos bendrovės, „Arvi cukrus“ ir „Nordic Sugar Kėdainiai“, netgi nesugebėjo pagaminti tiek cukraus, kiek joms yra numatyta pagal ES nustatytas kvotas.

Šaltinis: LR Statistikos departamentas

Reiktų priminti, kad ES yra nustačiusi minimalią standartinės kokybės kvotinių cukrinių runkelių kainą iki 2014 metų. 2009-2010 m. laikotarpiu (cukraus metai prasideda kalendorinių metų spalio 1 d.) ši kaina sudaro 26,29 EUR (90,8 Lt) už toną ir yra 5,5 proc. mažesnė nei praėjusiais metus. Lietuvos cukraus gamintojai siūlo daug aukštesnes kainas – „Arvi cukrus“ už superkamų cukrinių runkelių toną moka 114 Lt, o „Nordic Sugar Kėdainiai“ 112 Lt. Tačiau šioje vietoje nereikia apsigauti – kainos nurodytos už bazinį cukringumą, o šiemet runkeliai Lietuvoje užaugo pakankamai aukšto cukringumo, už kurį yra mokama papildoma suma. Tai turėtų leisti cukrinių runkelių augintojams gauti netgi aukštesnes nei praėjusiais metais kainas ir pasiekti visai neblogą pelningumą, prie kurio prisidės ir smukusios runkelių išauginimo sąnaudos. Kartu įvertinant ir skiriamas tiesiogines ES išmokas, galima drąsiai teigti, kad šios žemės ūkio kultūros auginimas šiais metais buvo pelningas, tad reikia pasidžiaugti tų ūkininkų, kurie nepabijojo pasilikti šioje ūkio veikloje pasiektu rezultatu.

Be to, patenkintos turėtų būti ir cukraus perdirbimo gamyklos, kurios neturės problemų dėl turimų kvotų įvykdymo. „Arvi cukrus“ baltojo cukraus gamybos kvotos sudaro beveik 27 tūkst. tonų, o "Nordic Sugar Kėdainiai" 64 tūkst. tonų. Galima pasididžiuoti ir tuo, kad Lietuva, vienintelė iš Pabaltijo valstybių, dar turi baltąjį cukrų gaminančių bendrovių.

Tadas Povilauskas