Pastaruoju metu pieno perdirbėjai vis atsiduria dėmesio centre – tiek dėl eksporto ribojimų į Rusiją, tiek dėl ketinimų statyti naująją perdirbimo gamyklą ES lėšomis. Kiek rečiau diskutuojama apie pačią pienininkų veiklą, ką ir pabandysiu padaryti.
Sparčiai augant pieno supirkimo kainoms, 2007 metai pieno gamintojams (ūkininkams) buvo ypač geri. Vos per antrąjį pusmetį pieno supirkimo kaina pakilo daugiau nei 60 proc. Tokiame aukštame lygyje nebuvo ilgai išsilaikyta ir jau 2008 metų pradžioje pradėjo kristi tiek žaliavinio pieno, tiek pieno produktų kainos. Tačiau dėl ilgo gamybos proceso (pvz. sūrių nokinimas trunka ne vieną mėnesį) pieno perdirbėjams 2008 pirmasis pusmetis buvo itin sunkus, nes produkciją teko parduoti jau žemomis kainos, o žaliavinis pienas buvo pirktas brangiai. Tai lėmė, jog keturi didžiausi pieno perdirbėjai (Rokiškio sūris, Pieno žvaigždės, Žemaitijos pienas, Vilkyškių pieninė) per 2008 metų pirmąjį pusmetį kartu patyrė net 43 mln. Lt nuostolį, EBITDA (pelnas prieš mokesčius, palūkanas ir turto nusidėvėjimą) tesiekė 10 mln. Lt, kurios nebūtų pakakę net palūkanoms mokėti nuo bendros 407 mln. Lt grynosios finansinės skolos bankams.
Toliau kritus žaliavinio pieno kainoms bei suradus vidinių taupymo resursų, pieno perdirbimo įmonės šiemet jau nebedirbo nuostolingai, nors fermentinio sūrio, kuris sudaro apie pusę pieno perdirbėjų pajamų, kainos dabar žemesnės nei 2007 metais. Per metus taip pat buvo sumažinti įsipareigojimai kredito institucijoms beveik 75 mln. Lt.
Šaltinis: www.nasdaqomxbaltic.com
Panašu, kad sunkiausi laikai pieno perdirbėjams jau praeityje, o iš nuosmukio jiems pavyko išbristi vieniems pirmųjų. Sėkminga šių įmonių veikla svarbi kiekvienam Lietuvos gyventojui, nes vien produkcijos eksportas per metus siekia 1 mlrd. Lt. Visos keturios minėtos įmonės kotiruojamos biržoje, o jų akcijų kaina nuo metų pradžios pakilo 50-300 proc. intervale.
Pranešimai
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą