Komercinių bankų grynieji įsiskolinimai užsieniui sumažėjo 4,35 mlrd. Lt

Viena svarbiausių priežasčių, lėmusių spartų Lietuvos ekonomikos augimą 2003-2007 metais, buvo itin lengvas įmonių ir gyventojų priėjimas prie kredito išteklių. Lietuviams, sutaupantiems gerokai mažiau nei pasiskolinantiems, teko ieškoti finansavimo šaltinių užsienyje. Aktyvią plėtrą Baltijos šalyse vykdę Skandinavijos bankai suteikė šią galimybę, suteikdami pigias paskolas dukteriniams bankams, kurie lėšas perskolindavo viduje. Toks reiškinys sveikintinas kapitalo resursų stokojančioms šalims, tačiau tik tokiu atveju, jei pinigai skiriami investicijoms į gamybos priemones ar kitą, pajamas nešantį turtą.

2002 metais Lietuvos komerciniai bankai ir kredito unijos turto užsienyje vis dar turėjo daugiau nei įsipareigojimų. 2008 metų gruodį buvo pasiektas skolos užsieniui pikas – 31,1 mlrd. Lt. Vadinasi tokią sumą svetimų pinigų išleidome per šešerius metus. Deja, didelė dalis lėšų buvo tiesiog išeikvota turtui, kuris neatneša naudos ir nekaupia lėšų šiai skolai mažinti.

Šaltinis: www.lb.lt

Nuo metų pradžios pastebimas priešingas reiškinys – grynoji komercinių bankų ir kredito unijų skola užsieniui mažėja. Per devynis šių metų mėnesius ji sumenko 4,35 mlrd. Lt iki 26,7 mlrd. Lt. Pakomentuoti šį reiškinį paprašėme Lietuvos bankų asociacijos prezidento S.Kropo. Esame dėkingi už jo atsakymus.

Šaltinis: www.lb.lt

1. Komercinių bankų ir kredito unijų grynasis išorės turtas metų pradžioje buvo neigiamas ir siekė 31,1 mlrd. Lt. Dabar šie įsiskolinimai sumažėjo iki 26,7 mlrd. Lt arba 4,35 mlrd. Lt. Didžioji dalis užsienio įsipareigojimų tenka komercinių bankų motininiams bankams Skandinavijoje. Kodėl Lietuvos komerciniai bankai savo motininiams bankams tokiu sunkiu metu grąžino apie 4 mlrd. Lt?

Lietuvoje veikiantys bankai turi galimybes palankiomis sąlygomis skolintis iš motininių bankų. Pastaraisiais metais šis skolinimasis augo labai sparčiais tempais. Skolinimosi poreikis visuomet priklauso nuo lėšų poreikio ir galimybių sėkmingai jas perskolinti Lietuvoje. Bankuose šiuo metu likvidumas yra gan aukštas ir didelio lėšų poreikio nėra, todėl klientams grąžinus paimtus kreditus bankai gali juos grąžinti motinom.

2. Grynosios užsienio skolos mažėjimą Jūs vertinate teigiamai ar neigiamai, kodėl? Ar gebėjimas sumažinti įsipareigojimus net 4 mlrd. Lt per tokį trumpą laiką parodo bankų sistemos ir Lietuvos ekonomikos stiprybę?

Vertinant iš makroekonominio taško, aišku būtų naudingiau, jei tie pinigai pasiliktų šalies ekonomikoje ir pasitarnautų ekonomikos augimo skatinimui. Kita vertus, kaip rodo tarptautinių organizacijų tyrimai ūkio kreditavimas užsienyje sutaupytų resursų sąskaita turi tam tikras ribas, kurias peržengus, poveikis ekonomikos augimui ilgalaikėje perspektyvoje tampa neigiamas dėl didelių skolos aptarnavimo kaštų, neigiamai veikiančių šalies mokėjimų balansą. Dabartinės ekonomikos ir finansų krizės mažiau yra paveiktos tos šalys, kuriose kreditavimas buvo vykdomas visų šalies viduje sutaupytų resursų sąskaita. Neatsitiktinai šių metų Stambule vykusio TVF pinigų ir finansų komiteto susirinkimo rezoliucijoje šalims rekomenduojama remtis kreditavimu visų pirma vidinių resursų sąskaita.

3. Skirtumas tarp indėlių ir suteiktų paskolų (25,8 mlrd. Lt) yra labai panašus į komercinių bankų grynąją užsienio skolą. Jūsų nuomone, ar grynoji komercinių bankų užsienio skola turėtų susibalansuoti, t.y. artėti prie nulio, tuo pat metu augant indėliams ir mažėjant išduotoms paskoloms?

Indėlių/paskolų santykio didėjimas yra naudingas reiškinys. Tačiau nemanau, kad artimiausiu metu galėtų būti pasiektas balansas. Kol Lietuva bus kylančių rinkų šalių kategorijoje poreikis sparčiau kredituoti ūkį išliks ir tam nepakaks vietinių resursų.

Vaidotas Rūkas

Lietuviai gali jaustis saugesni

Prieš kelias dienas šalyje jau septynioliktą kartą simbolinėmis seklio pypkėmis apdovanoti labiausiai pasižymėję Kriminalinės policijos pareigūnai. Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos (ONTV) 3-iojo (narkotikų kontrolės) skyriaus kriminalistai apdovanojimo nusipelnė už milžiniškus narkotikų kiekius gaminusios grupuotės sutriuškinimą.

Nusikalstamumo priklausomybė nuo ekonominės situacijos ir darbo rinkos padėties Lietuvai artimiausiui laikotarpiui tarsi nieko gero nežada, todėl pvz. smulkių vagysčių paskutiniaisiais metais išaugo. Tačiau daug įdomiau pažiūrėti į sunkių nusikaltimų suvestinę. Pastarieji ekonomikos būklės pokyčiams pasiduoda mažiau ir labiau priklauso nuo policijos pareigūnų darbo, kompetencijos, taip pat ir korupcijos teisėtvarkos sluoksniuose. Sunkūs ir labai sunkūs nusikaltimai dažnu atveju įvykdomi planuotai, nusikalstamų grupuočių, todėl policijos pastangomis gali būti užkirstas kelias jų įvykdymui.

Norėčiau pasidžiaugti, jog Lietuvos kriminalistai savo darbą atlieka vis geriau, nes sunkių nusikaltimų skaičius pastaruosius metus mažėjo, o jų ištirtų nusikaltimų dalis nuosekliai augo. Norėčiau padėkoti mūsų angelams sargams. Taip ir toliau!

Pastaba: 2000-2003 metais taikyta kitokia sunkių nusikaltimų klasifikavimo metodika

Šaltinis: www.vrm.lt

Vaidotas Rūkas

Teatrų ir muziejų lankomumas Lietuvoje kasmet auga

Šiandien sėdėdamas teatro salėje susimasčiau, kad pastaruoju metu lankantis teatre, salės visada būdavo sausakimšos. Šiandien tai gal ir nestebina, juk kr**ė antradienį baigėsi :) , bet ankstesni kartai netikėti, gi sunkmetis buvo...

Dirstelėjau į statistikos departamento puslapį ir rezultatai labai maloniai nustebino. Lietuvoje teatrų ir muziejų lankomumas nuosekliai auga jau devynerius metus! Teatro lankytojų skaičius nuo 2000-ųjų iki 2008-ųjų išaugo nuo 22 iki 42 (visas augimas buvo fiksuotas nevalstybinių teatrų grupėje), o muziejų skaičius per tą patį laikotarpį išaugo nuo 97 iki 106.

Minėta statistika įdomi ir tuo, kad muziejų ir teatro lankomumas nuo 2000-ųjų augo greičiau nei kino. Bene pagrindinė priežastis tam yra didėjantis teatro bilietų įperkamumas palyginus su pajamomis. O antra - gal ir pati visuomenė persiorientuoja link „intelektualesnių“ pramogų?

Šaltinis: statistikos departamentas

Tomas Krakauskas

Paskutinius tris mėnesius Lietuvoje fiksuojamas didžiausias gimstamumas per 9 metus

Norėtume atkreipti dėmesį į vieną spaudoje ne itin plačiai komentuojamą, tačiau labai svarbų ir pasididžiavimą mūsų tauta skatinantį faktą – rugsėjo mėn. gimusiųjų Lietuvoje skaičius jau trečią mėnesį iš eilės viršija mirusiųjų skaičių. Pažvelgę į Lietuvos Statistikos departamento pateikiamus mėnesio gimimų ir mirimų duomenis nuo 2001 m., pamatysime, kad pastarieji trys mėnesiai yra pirmieji per beveik devynerių metų laikotarpį, kai gimusiųjų ir mirusiųjų skirtumas vėl tapo teigiamas.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Rugsėjo mėn. Lietuvoje gimė 3303 kūdikiai, o tai yra antras geriausias gimstamumo rezultatas nuo 2001 m. Didesnis gimstamumas buvo pasiektas tik šių metų liepos mėn., kai gimė 3697 kūdikių. Nesunku paskaičiuoti, kad kūdikiai buvo pradėti praėjusių metų pabaigoje, tad galime daryti prielaidą, kad ekonomikos sunkmetis teigiamai prisidėjo prie demografinės šalies situacijos ir Lietuvos populiacijos atsinaujimo. Nesu sociologas, todėl nedrįstu brėžti tiesioginės priklausomybės tarp motinystės atostogų trukmės, pašalpų dydžio ar moterų nedarbo lygio ir gimstamumo pokyčių, tačiau šie skaičiai byloja, kad vis daugiau moterų nusprendė tapti mamomis sunkesniu ekonomikai laikotarpiu. Įdomu ir tai, kad didžiausias gimdančiųjų augimas pastebėtas tarp 27 ir 34 metų amžiaus moterų. Išlaikydama dabartinį gimstamumo lygį per likusius tris 2009 m. mėnesius, Lietuva galėtų pasiekti geriausią gimstamumo rodiklį nuo 1995 m. ir pralenkti esamą Europos Sąjungos vidurkį

Džiugu, kad teigiamą skirtumą padeda pasiekti išaugęs ne tik gimusiųjų, bet ir sumažėjęs mirusiųjų skaičius. Galbūt nustebsite, bet 2009 m. rugsėjo mėn. Lietuvoje mirė 2866 asmenys, o tai yra mažiausias mirčių skaičius per paskutinius devynerius metus. Kaip matome, Lietuvą užklupęs ekonominis sunkmetis nereikalauja tiesioginių aukų, o tai yra labai džiugus aspektas, kurio tvarus tęstinumas yra būtinas lietuvių tautai siekiant neišnykti per ateinantį šimtmetį.

Tadas Povilauskas

Neregėtas trečiojo ketvirčio BVP šuolis istorijoje

Spalio 19 dienos įraše teigėme, jog Lietuvos ekonominio nuosmukio pabaiga – spalio 27-oji, tikėdamiesi, kad bus užfiksuotas trečiojo ketvirčio BVP augimas net įvertinus sezoniškumą. Džiugu, jog taip ir atsitiko. Remiantis ta pačia BVP skaičiavimo metodika, kuria BVP krito 5 penkis ketvirčius iš eilės (!), šįkart fiksuotas 6 proc. augimas. Tuo tarpu naudojant grandininės apimties metodą, tai buvo jau antrasis ketvirtis iš eilės, fiksuojantis teigiamą augimą, kas reiškia, jog krizė – PRAEITYJE.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Metinis BVP nuosmukis siekė 14,3 proc. ir buvo mažesnis nei optimistiškiausios analitikų prognozės, kurie tikėjosi 15-25 proc. kritimo. 2010 metais vis dar prognozuojamas ekonomikos kritimas, tačiau, mūsų nuomone, dėl itin žemos palyginamosios bazės 2010 metais nuosmukio gali būti išvengta, o pirmasis teigiamas BVP ketvirtis, palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, bus jau 2010 II ketvirtis arba 2010 III ketvirtis.

Žuvusiųjų skaičius Lietuvos keliuose sparčiai mažėja antrus metus iš eilės

Pasitarę tarpusavyje, šią savaitę nutarėme pabandyti kiek nukrypti į šalį nuo teigiamų ekonominių naujienų ir parašyti apie kitas (ne tik ekonomines) teigiamas naujienas Lietuvoje. Išimtį padarysime tik rytoj, nes, kaip rašėme anksčiau, bus skelbiami BVP duomenys, kurie gali parodyti, kad sunkmetis jau baigėsi J

Prieš keletą savaičių skaitydamas „Veidą“ pamačiau labai įdomų straipsnį „Karo keliuose aukų vis mažiau“. Apsidžiaugiau sužinojęs, kad pernai Lietuvos keliuose žuvo mažiausiai žmonių per pastaruosius 40 metų. Šiandien nutariau apie tai parašyti į dienoraštį ir buvau maloniai nustebintas, nes užsukęs į Susisiekimo ministerijos puslapį kaip tik radau „šviežią“ šio dienos naujieną („Šiemet Lietuvos keliuose – 28 proc. mažiau žuvusiųjų“), kurioje buvo pateikti naujausi duomenys. Kaip galima suprasti iš Susisiekimo ministerijos pranešimo antraštės, šie metai pagal žuvusių skaičių yra dar geresni nei pernai, nes mirčių skaičius krito 28 proc. o avarijų skaičius 22 proc. Kaip rašo ministerija „Ypatingai sumažėjo eismo įvykių dėl neblaivių vairuotojų kaltės bei dėl asmenų, neturinčių teisės vairuoti – tokių eismo įvykių užregistruota atitinkamai 45,8 proc. ir 43,3 proc. mažiau.“

2007 metais, mes buvom bene geriausi „kareiviai“ pasaulyje, pagal mirčių kiekį keliuose milijonui gyventojų Lietuva nusileidome tik Rusijai.

Žuvusiųjų skaičius milijonui gyventojų 2007 m.

Šaltinis: International transport forum

Natūralu, kyla klausimas, kokios pagrindinės tokių gerų rezultatų priežastys per paskutinius dvejus metus? Juk žuvusiųjų skaičiui tenkančių milijonui gyventojų kritus nuo ~220 – 2007 metais, iki ~100 – 2009 m. Lietuva pasivijo tokias šalis kaip Belgija ar Naujoji Zelandija.

Kaip rašo „Veidas“- „vien 2007–2013 m. šalies keliuose numatoma įrengti eismo saugos priemonių už 93,6 mln. Lt. Iš jų net 87,6 mln. Lt sudarys Europos regioninės plėtros fondo parama. Pirmiausia tvarkomi juodosiomis dėmėmis vadinami kelio ruožai – ypač avaringos kelio vietos, kuriose per eismo įvykius žūva arba būna sužaloti žmonės. Daugelis juodųjų dėmių yra sankryžose. Kartais vairuotojai stebisi, kodėl sankryžos būna rekonstruojamos į žiedines, bet šio tipo sankryžos yra laikomos pačiomis saugiausiomis. Sankryžų saugumą galima įvertinti konfliktiniais taškais – vietomis, kuriose dažniausiai galimi eismo įvykiai. Apskaičiuota, kad keturšalėje sankryžoje yra net 36 konfliktiniai taškai. T formos sankryžoje tokių taškų yra devyni, o žiedinėje mažiausiai – vos aštuoni. Taigi sankryžos, rekonstruotos į žiedines, padeda gerokai sumažinti avarijų tikimybę.

Iš viso pasinaudojus 2007–2013 m. laikotarpio ES struktūrine parama Lietuvoje planuojama nutiesti apie 50 km pėsčiųjų ir dviračių takų, rekonstruoti 48 sankryžas, pavojingiausiuose ruožuose patiesinti kelių kreives, įrengti saugos saleles, greičio mažinimo priemones, iškilias pėsčiųjų perėjas.“

Vairuokite saugiai ir atidžiai J

Tomas Krakauskas

Grynasis Lietuvos Banko išorės turtas rugsėjį augo beveik 800 mln. Lt

Grynasis Lietuvos banko išorės turtas (išorės turtas minus išorės įsipareigojimai) per rugsėjį paaugo beveik 800 mln. Lt iki 15,2 mlrd. Lt. Tai buvo didžiausia suma šiais metais. Lietuvos banko grynojo išorės turto padėtis parodo, jog bankas nepritrūktų užsienio valiutos rezervų išaugusiai lito pasiūlai patenkinti, jei tokia staiga atsirastų dėl spekuliacijos lito devalvacijos tema ar kitų priežasčių.

Šaltinis: Lietuvos bankas, Statistikos departamentas

Ekonomistams svarbu ne tik absoliutūs centrinio banko užsienio valiutos rezervai, tačiau ir saugus jo santykis su importu. Laikoma, jog užsienio valiutos rezervai turėtų būti bent 2,5 karto didesni nei mėnesio importas. Šiuo metu, Lietuvos Banko grynojo išorės turto santykis su importu yra vienas aukščiausių (ir saugiausių) per dešimtmetį.

Šaltinis: Lietuvos bankas

Taip pat džiugu pranešti, jog LR finansų ministerija atšaukė planuotus vertybinių popierių aukcionus lapkričio 2, 9, 16 ir 30 dienomis. Užsienio investuotojams išpirkus vyriausybės obligacijas, nebeliko poreikio „siurbti“ šalies bankų turtą, kurio dabar daugiau liks verslui ar gyventojams skolinti.

Vaidotas Rūkas

Pramonės produkcija rugsėjį augo

Šiandien statistikos departamentas paskelbė Lietuvos pramonės produkcijos rugsėjo mėnesio duomenis, kurie, kaip ir galima buvo tikėtis, nepateikė jokių nemalonių „staigmenų“. Kaip jau minėjau pirmadienio įraše, šio mėnesio pabaigoje bus paskelbti trečiojo ketvirčio BVP duomenys, kurie leis konstatuoti, kad ekonomikos smukimas baigėsi ir šalies ūkis pereina į lėto atsigavimo etapą. Tad šiandien paskelbti pramonės duomenys tą tik patvirtino. Rugsėjo mėnesį, palyginus su rugpjūčiu, pramonės produkcija Lietuvoje augo 1,6 proc. ir siekė 3,8 mlrd. litų, o bendra pramonės produkcija trečiąjį ketvirtį viršijo antrojo ketvirčio apimtis. Metinis kritimo tempas buvo 15 proc. ir neišsiskyrė nuo bendro Europos sąjungos vidurkio, kuris rugpjūtį buvo 13,5 proc. (ne Euro Zonoje 15,4 proc.).

Šaltinis: statistikos departamentas

P.S. Reikia pasidžiaugti, kad net „Verslo Žinių“ šiandienos straipsnio antraštė parašyta „mūsų (teigiamu) stiliumi“ t.y. kad „Po pertraukos pramonė didina gamybą“, o, ne kaip žiniasklaidoje įprasta, „smuko 15 proc., lyginant su pernai“

Tomas Krakauskas

Palankūs metai Lietuvos cukrinių runkelių augintojams

Nuo šiandien prie mūsų blog'o rašymo prisijungia dar vienas kolega, kuris savo įrašais įneš naujų teigiamų vejų. Apačioje pateikiam jo pirmąją temą apie runkelius (augalus, ne žmonių tipą) :)

Šį rudenį neturėtume išgirsti neigiamų atsiliepimų iš ankstesniais metais garsiai savo nepasitenkinimą reikšdavusių cukrinių runkelių gamintojų. Jie gali džiaugtis ne tik palankiomis cukrinių runkelių kainomis, bet ir geru jų šiųmetiniu derliu.

Europos Sąjungos (ES) vykdoma politika, nukreipta cukraus rinkos efektyvinimo kryptimi, per kelerius metus stipriai apretino tiek cukrinių runkelių augintojų, tiek ir baltojo cukraus gamintojų gretas. Tad praėjusių metų pradžioje susidarė paradoksali situacija - cukrinių runkelių augintojai, nepatenkinti reguliuojamomis cukrinių runkelių supirkimo kainomis bei matydami augusias javų kainas, beveik 50 proc. sumažino pirmųjų kultūrų plotus, todėl dvi baltąjį cukrų gaminančios Lietuvos bendrovės, „Arvi cukrus“ ir „Nordic Sugar Kėdainiai“, netgi nesugebėjo pagaminti tiek cukraus, kiek joms yra numatyta pagal ES nustatytas kvotas.

Šaltinis: LR Statistikos departamentas

Reiktų priminti, kad ES yra nustačiusi minimalią standartinės kokybės kvotinių cukrinių runkelių kainą iki 2014 metų. 2009-2010 m. laikotarpiu (cukraus metai prasideda kalendorinių metų spalio 1 d.) ši kaina sudaro 26,29 EUR (90,8 Lt) už toną ir yra 5,5 proc. mažesnė nei praėjusiais metus. Lietuvos cukraus gamintojai siūlo daug aukštesnes kainas – „Arvi cukrus“ už superkamų cukrinių runkelių toną moka 114 Lt, o „Nordic Sugar Kėdainiai“ 112 Lt. Tačiau šioje vietoje nereikia apsigauti – kainos nurodytos už bazinį cukringumą, o šiemet runkeliai Lietuvoje užaugo pakankamai aukšto cukringumo, už kurį yra mokama papildoma suma. Tai turėtų leisti cukrinių runkelių augintojams gauti netgi aukštesnes nei praėjusiais metais kainas ir pasiekti visai neblogą pelningumą, prie kurio prisidės ir smukusios runkelių išauginimo sąnaudos. Kartu įvertinant ir skiriamas tiesiogines ES išmokas, galima drąsiai teigti, kad šios žemės ūkio kultūros auginimas šiais metais buvo pelningas, tad reikia pasidžiaugti tų ūkininkų, kurie nepabijojo pasilikti šioje ūkio veikloje pasiektu rezultatu.

Be to, patenkintos turėtų būti ir cukraus perdirbimo gamyklos, kurios neturės problemų dėl turimų kvotų įvykdymo. „Arvi cukrus“ baltojo cukraus gamybos kvotos sudaro beveik 27 tūkst. tonų, o "Nordic Sugar Kėdainiai" 64 tūkst. tonų. Galima pasididžiuoti ir tuo, kad Lietuva, vienintelė iš Pabaltijo valstybių, dar turi baltąjį cukrų gaminančių bendrovių.

Tadas Povilauskas

Kilimas iš gilios duobės – pieno perdirbėjai

Pastaruoju metu pieno perdirbėjai vis atsiduria dėmesio centre – tiek dėl eksporto ribojimų į Rusiją, tiek dėl ketinimų statyti naująją perdirbimo gamyklą ES lėšomis. Kiek rečiau diskutuojama apie pačią pienininkų veiklą, ką ir pabandysiu padaryti.

Sparčiai augant pieno supirkimo kainoms, 2007 metai pieno gamintojams (ūkininkams) buvo ypač geri. Vos per antrąjį pusmetį pieno supirkimo kaina pakilo daugiau nei 60 proc. Tokiame aukštame lygyje nebuvo ilgai išsilaikyta ir jau 2008 metų pradžioje pradėjo kristi tiek žaliavinio pieno, tiek pieno produktų kainos. Tačiau dėl ilgo gamybos proceso (pvz. sūrių nokinimas trunka ne vieną mėnesį) pieno perdirbėjams 2008 pirmasis pusmetis buvo itin sunkus, nes produkciją teko parduoti jau žemomis kainos, o žaliavinis pienas buvo pirktas brangiai. Tai lėmė, jog keturi didžiausi pieno perdirbėjai (Rokiškio sūris, Pieno žvaigždės, Žemaitijos pienas, Vilkyškių pieninė) per 2008 metų pirmąjį pusmetį kartu patyrė net 43 mln. Lt nuostolį, EBITDA (pelnas prieš mokesčius, palūkanas ir turto nusidėvėjimą) tesiekė 10 mln. Lt, kurios nebūtų pakakę net palūkanoms mokėti nuo bendros 407 mln. Lt grynosios finansinės skolos bankams.

Šaltinis: www.nasdaqomxbaltic.com

Toliau kritus žaliavinio pieno kainoms bei suradus vidinių taupymo resursų, pieno perdirbimo įmonės šiemet jau nebedirbo nuostolingai, nors fermentinio sūrio, kuris sudaro apie pusę pieno perdirbėjų pajamų, kainos dabar žemesnės nei 2007 metais. Per metus taip pat buvo sumažinti įsipareigojimai kredito institucijoms beveik 75 mln. Lt.

Šaltinis: www.nasdaqomxbaltic.com

Panašu, kad sunkiausi laikai pieno perdirbėjams jau praeityje, o iš nuosmukio jiems pavyko išbristi vieniems pirmųjų. Sėkminga šių įmonių veikla svarbi kiekvienam Lietuvos gyventojui, nes vien produkcijos eksportas per metus siekia 1 mlrd. Lt. Visos keturios minėtos įmonės kotiruojamos biržoje, o jų akcijų kaina nuo metų pradžios pakilo 50-300 proc. intervale.

Šaltinis: www.bloomberg.com, www.nasdaqomxbaltic.com, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centras

Daugiau informacijos apie pieno sektorių galima pasiskaityti DairyCo internetiniame portale.

Vaidotas Rūkas

Lietuvos ekonomikos nuosmukio pabaiga – 2009 spalio 27 :)

Penktadienio įraše teigėme, jog spalio 27 dieną bus galima konstatuoti, jog Lietuvos ekonomikos nuosmukis baigėsi. Kaip komentatoriai taikliai pastebėjo, minėtą dieną statistikos departamentas skelbs pirminį trečiojo ketvirčio BVP pokytį, o lapkričio 27 dieną – antrinį (patikslintą) BVP įvertį.

Anot ekonomikos teorijoje dažniausiai sutinkamo recesijos apibrėžimo, recesija fiksuojama šalies ekonomikos augimui esant neigiamiam du ketvirčius iš eilės. Pagal šį apibrėžimą Lietuvos ekonomika pateko į recesijos būklę 2008 metų ketvirtąjį ketvirtį. Atitinkamai galima teigti, jog du ketvirčius iš eilės augant šalies ekonomikai, galima konstatuoti nuosmukio pabaigą.

Rugpjūčio pabaigoje statistikos departamentas paskelbė, jog Lietuvos BVP antrą ketvirtį smuko rekordiniu 20,2 proc. tempu, palyginus su 2008 metų antruoju ketvirčiu. Tačiau nedaug kas pastebėjo, kad antrąjį 2009 metų ketvirtį, palyginus su pirmuoju, Lietuvos BVP augo 1,8 proc. ir siekė beveik 23,99 mlrd. litų. Iš šiuo metu jau paskelbtų liepos ir rugpjūčio Lietuvos pramonės, mažmeninės prekybos, užsienio prekybos duomenų matosi, jog trečiąjį ketvirtį Lietuvos BVP augs, palyginus su antruoju ketvirčiu (tikėtina, netgi sparčiau nei pirmąjį ketvirtį). Tiesa, reiktų pastebėti, kad kalbama apie ketvertinius BVP augimo rodiklius neįvertinus sezoniškumo. Bet kuriuo atveju, ar lygintume metinius, ar ketvirtinius rezultatus, netrukus skelbiami trečiojo ketvirčio BVP duomenys bus geresni nei antrojo. Tai bus antras ketvirtis iš eilės, kai šalyje sukuriama bendra pridėtinė vertė augs.

Kada Lietuvoje baigsis ekonomikos nuosmukis?

Tikėtina, jog ekonomikos nuosmukis Lietuvoje baigsis 2009.10.27 :) o tai bus galima tvirtai konstatuoti 2009.11.27.

Ar žinote kodėl? Jeigu įtariate - parašykit savo atsakymą komentaruose. Mes savąjį atsakymą pateiksime pirmadienį

Lietuviai šilumos energijai šiemet išleis 150 mln. Lt mažiau

Kainų komisijos teigimu, šilumos kainos Lietuvoje, įskaitant pridėtinės vertės mokesčio padidėjimą nuo 5 iki 9 proc., turėtų mažėti vidutiniškai 12 proc. Kadangi 2008 metų pajamos už parduotą šilumos energiją siekė 1,35 mlrd. Lt, lietuviai šilumos energijai šiemet gali išleisti 150 mln. Lt mažiau.

Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija

Šilumos kainų mažėjimą daugiausiai lemia pingantis kuras, kuris sudaro 68 proc. sąnaudų, katilinėse, naudojančiose dujas – net 73 proc. Svarbu ir tai, kad šilumos kainų mažėjimas neturės didelės neigiamos įtakos sukuriamai pridėtinei vertei, nes pingantis kuras – importuojamas.

Šaltinis: Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės

Džiugina ir kiti šilumos sektoriaus rodikliai. Vis daugiau naudojama atsinaujinančių energijos išteklių, kurių dalis per aštuonerius metus išaugo nuo 2 proc. iki 18 proc. Šios kuro rūšies ne tik nereikia importuoti, bet ir yra ekologiškesnė bei pigesnė. Investicijos padėjo šilumos energijos technologinius nuostolius tinkluose nuo 1996 metų sumažinti per pusę, o išmetamų teršalų kiekį į atmosferą – daugiau nei trečdaliu.

Šaltinis: Lietuvos šilumos tiekėjų asociacija

Vaidotas Rūkas

Lietuva užima pirmą vietą ES pagal struktūrinių fondų lėšų įsisavinimą

Praeitą savaitę Europos Komisija paskelbė spalio mėnesio duomenis apie tai, kiek ES šalys yra įsisavinusios lėšų iš 2007-2013 m. skiriamos struktūrinių fondų paramos. Džiugu tai, jog Lietuva, šiemet per 8 mėnesius įsisavinusi tris kartus daugiau lėšų nei pernai, tapo lydere visoje ES. Šiuo metu Lietuvoje įgyvendinami ar jau įgyvendinti 1174 projektai, iš dalies finansuojami 2007-2013 m. ES struktūrinių fondų. Jų bendra vertė 8.992,5 mln. Lt. Apačioje pateiktas grafikas parodo visų ES šalių palyginimą pagal jau įsisavintos paramos dalį nuo šalims paskirtos paramos 2007-2013 metų biudžete.

Šaltinis: Ūkio ministerija

Vakar rašėme, kaip ES parama, skirta viešųjų pastatų renovavimo programai, kuria darbo vietas ir pridėtinę vertę. Bet tai tik dalis ES paramos. Todėl dabar kaip niekad yra svarbu visapusiškai išnaudoti ES paramą. Kitąmet, smunkant valstybės biudžeto pajamoms, ES paramos reikšmė valstybės ekonomikai dar labiau išaugs. Vyriausybė planuoja, kad šiemet iš ES struktūrinių fondų bus gauta apie 6,4 mlrd. litų paramos, o kitąmet 7,9 mlrd. litų, todėl 2010 metais ES struktūrinių fondų paramos dalis sudarys net 38 proc. biudžeto pajamų. Detalius skaičius apie valstybės biudžeto dinamiką ir ES paramą, nuo Lietuvos įstojimo į ES, galite panagrinėti žemiau esančiame grafike.

Šaltinis: Finansų ministerija

2007-2013 metų ES biudžete Lietuvai numatyta skirti 25,2 mlrd. litų paramos. Finansų ministerija kasdien atnaujina ES paramos barometrą parodydama, koks yra prašomas finansavimas, kiek skirta lėšų bei kiek jau išmokėta pinigų. ES paramos barometrą galite rasti čia. Šiuo metu situacija atrodo taip:

Šaltinis: Finansų ministerija

Pabaigoje norėčiau rekomenduoti vieną labai puikų Ūkio ministerijos puslapį, kur galima rasti daug naudingos informacijos tiek apie ES paramą, tiek apie planuojamus kitus veiksmus skatinant Lietuvos ekonomiką http://www.skatinimoplanas.lt/

Tomas Krakauskas

Viešiesiems pastatams renovuoti jau paskirta per pusę milijardo litų

Įgyvendinant ekonomikos skatinimo plano programą viešiesiems pastatams renovuoti paskirta 627 mln. Lt, o sudaryta sutarčių už 590 mln. Lt. Taigi per pusmetį paskirta daugiau nei pusė lėšų iš planuojamų 1,1 mlrd. Lt. Sudarytų sutarčių skaičius viršija 200, iš jų renovuosimų mokyklų ir gimnazijų skaičius siekia beveik 100, taip pat 9 ligoninės, darželiai, bibliotekos ir kiti viešieji pastatai.

Šaltinis: www.skatinimoplanas.lt

Pabandykime bent apytiksliai paskaičiuoti, ką 627 mln. Lt reiškia ekonomikai ir darbo rinkai.

Darbo našumas (to meto kainomis, litais per valandą)	2008
Visas ūkis	34,3
Kasyba ir karjerų eksploatavimas	54,8
Apdirbamoji gamyba	33,9
Statyba	31,2
Transportas, sandėliavimas ir ryšiai	62,3

Šaltinis: Statistikos departamentas

Vidutiniškai vienas darbuotojas per valandą 2008 metais sukūrė 34,3 Lt pridėtinės vertės, dirbdamas statybų sektoriuje ir apdirbamojoje gamyboje (tarp jų ir statybinių medžiagų gamyboje) kiek mažiau, atitinkamai 31,2 Lt ir 33,9 Lt. Renovacijai paskirtos lėšos bent truputį paveiks ir transporto bei kasybos ir karjerų eksploatavimo sektorius, kur našumas aukštesnis. Taigi jei didžioji statyboms naudojamų medžiagų dalis bus vietinės kilmės, galime apytiksliai teigti, jog renovacijai paskirtos lėšos bus įsisavintos darbuotojų, sukuriančių 35 lt pridėtinės vertės per valandą. Esant 253 darbo dienoms ir 8 valandų trukmės darbo dienai per metus tektų dirbti 2024 valandas. Tokiu atveju, galima paskaičiuoti, kad renovacijai skirti pinigai sukurs net 9.111 darbo vietų. Nukritus statybos darbų kainoms, tikėtina, jog darbo vietų bus sukurta dar daugiau, o įsisavinus visas lėšas, vien viešųjų pastatų renovavimo programa įlietų į darbo rinką bent 20 tūkst. vietų. Ką jau kalbėti, jog renovuoti pastatai sunaudos mažiau energijos, o mokyklų, darželių ir ligoninių teikiamų paslaugų kokybė pagerėtų.

Vaidotas Rūkas