24 gegužės 2010

Valdžios veiksmai korupcijai mažinti

“Pew Global Attitudes Project” atliktoje apklausoje korupciją lietuviai įvardijo kaip pačią opiausią ne ekonominę problemą. Taip maniusiųjų dalis buvo net 78 proc. Kaip būtų paprasta politikams mėgautis populiarumu ir perrinkimu kitai kadencijai, jei sumanytų bent šį tą nuveikti ir šį tą išspręsti korupcijos mažinimo srityje. Tačiau pagal korupcijos suvokimo indeksą, matuojamą „Transparency international“, nuo pat 2001 iki 2008 Lietuva buvo kaip įbesta. O juk korupcija svarbu ne tik moraline prasme, bet ekonomine – korupcijos lygis ir gyvenimo lygis turi tiesioginę priklausomybę.

Patys lietuviai mano, jog efektyviausios priemonės korupcijai pažaboti – didesnės, griežtesnės bausmės, draudimai. Kaži, ar tai padėtų išguiti korupciją iš visuomenės – juk jei įkliuvai, „papirkinėsi iki galo“ visose instancijose. Kinijoje už kyšininkavimą net mirties bausmė įvesta. Nepaisant to, šios šalies situacija dar prastesnė. Kaži, ar esmę pakeistų aršesnė specialiųjų tarnybų veikla. Jų veiklą labiau siečiau su pasekmėmis, o ne priežastimis.

Mano nuomone, tik viešumas pajėgus įveikti korupcijos problemą. Jei korupciniai nusižengimai badytų akis paviešintose ataskaitose, sutartyse, juos vykdyti kiltų gerokai mažiau noro, o net nusižengus – teisingas atpildas labiau tikėtinas. Džiugu, kad paskutiniaisiais metais matoma pažanga. Korupcijos suvokimo indeksas pakilo per 0,3 punkto iki 4,9 ir buvo didžiausias Lietuvos istorijoje. Šį nedidelį pokytį lėmė pradėta įgyvendinti viešųjų pirkimų sistemos reforma. Bene pirmą kartą Ūkio ministerijos iniciatyva, kurią nuolat „baksnojo“ „Transparency International“ Lietuvos skyrius, paviešinti didžiausi viešųjų pirkimų dalyviai, pirkėjai ir pardavėjai, sumos. Dar svarbesnį žingsnį žengė P.Auštrevičius, 2009 metais Seime užregistravęs įstatymo pataisą, įpareigojančią valstybines institucijas skelbti finansines ataskaitas savo tinklalapiuose. Nors įstatymas nebuvo priimtas dėl teisinių neatitikimų, tačiau tai padaryta kita forma suderinus su Vyriausybe:

„Įstatymo projekte siūlomos nuostatos iš esmės bus įgyvendintos 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimui Nr. 480: šiuo nutarimu patvirtinto Aprašo (naujos redakcijos) 12 punkte nustatyta, kad įstaigos interneto svetainės veiklos skyriuje turi būti nurodyta sritis „Biudžeto suvestinė“ (12.3.6 punktas), kurioje pagal Aprašo 18 punkto nuostatas pateikiama informacija apie paskirtų biudžeto asignavimų faktinį panaudojimą, konkrečiai ir išsamiai nurodant bendrą asignavimų įstaigos programoms įgyvendinti sumą, kiek paskirtų biudžeto asignavimų tą ketvirtį panaudota darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms, kitoms išmokoms, konkrečios programos priemonėms įgyvendinti, reprezentacinėms ir kitoms išlaidoms, ir ši informacija turi būti skelbiama kas ketvirtį.”

Tai reiškia, jog jau nuo šių metų liepos 1 dienos kiekvienos įstaigos internetiniame puslapyje bus skelbiama apie paskirtų biudžeto asignavimų faktinį panaudojimą. Tam, kad šia gražia pradžia nebūtų apsiribota, teigiamai.lt komanda greitu metu susitiks su Ūkio ministru D.Kreiviu išsakyti pasiūlymų, kaip sukurti vientisą sistemą biudžeto išlaidoms viešinti. Tikimės įsiklausimo ir realių veiksmų. Tokių, kokių galima matyti jau dabar.

Vaidotas Rūkas

2 komentarai:

  1. Landos korupcijai paliekamos sąmoningai, kitaip "politverslininkų" verslo planas taptų labai sudėtingas.

    Jei valdžia pati mokėtų išeiti iš šešėlio - sutvarkytų o ne dengtų fasadinėmis pataisomis tebegalinčius egzistuoti korupcinius modelius (partijų finansavimas iš verslo, nefiksuojami sandoriai UAB akcijomis, neprižiūrimos VšĮ plovyklos), kurti pasitikėjimą institucijomis ir turėti didesnį mokesčių surinkimą būtų daug lengviau.

    Tačiau panašu, kad norai užsitikrinti savo ateitį verslininkų pinigais ir valdyti ES pinigų srautus stipresni už norą turėti valstybę, kurioje visi elgiasi atsakingai ir galvoja apie bendrą ateitį.

    Biudžeto išlaidų viešinimas savaime nieko neduoda, jis yra nieko nekeičiantis veiksmas, turintis sukurti skaidrumo įspūdį. Blogybė tame, kad nepaisant visokių rinkimų programų, niekas net negalvoja su mumis tartis, kur leisti iš mūsų surinktus pinigus. Net kuri gatvė nusipelno asfaltavimo, sprendžia ne bendruomenė, o visažinė valdžia. Jau nekalbant apie AE statybos projektus.

    AtsakytiPanaikinti