Pirmasis Lietuvos BVP įvertis teigiamai nuteikia dėl visų 2010 m. ekonomikos pokyčių

Vakar kolega Vaidotas teigiamai.lt pateikė savo Lietuvos 2010 m. I ketv. metinio bendrojo vidaus produkto (BVP) pokyčio prognozę, kuri beveik sutapo su realiu šiandien LR Statistikos departamento paskelbtu pirmuoju BVP įverčiu. Pranešta, kad mūsų šalyje praėjusį ketv. buvo sukurtas 2,9 proc. mažesnis BVP nei atitinkamą 2009 m. ketv. Šis rezultatas viršijo naujienų agentūros „Bloomberg“ atliktos rimčiausių makroekonomistų apklausos konsensusą. Sprendžiant iš šiandien žiniasklaidoje pasirodžiusių Lietuvos finansų rinkos dalyvių ir valdžios atstovų komentarų, paskelbtu BVP pokyčiu niekas nesiskundė ir jo labai nekritikavo, o tai turėtų prisidėti prie tolesnės teigiamos viešosios nuomonės formavimo tiek vidaus, tiek ir užsienio rinkose, kad ekonomikos nuosmukis iš Lietuvos po truputį traukiasi (žinoma, kritikų labui reiktų pripažinti, kad ketvirtinis BVP pokytis tapo neigiamas, bet tai įvyko daugiausia dėl vienkartinio efekto, sukelto elektros kainų šuolio po Ignalinos AE uždarymo).

Asmeniškai labiausiai dėmesį LR Statistikos departamento pranešime patraukė paminėti teigiami transportavimo ir sandėliavimo įmonių rodiklių pokyčiai bei mažiausiai kritusi sukurta pridėtinė vertė pramonės sektoriuje. Naujausius Lietuvos pramonės gamybos rezultatus komentavęs Regimantas pabrėžė, kad pramonės sektoriaus įtaka 2010 m. I ketv. BVP dar bus neigiama, tačiau jau kovo mėn. teigiamas pramonės gamybos pokytis nuteikia optimistiškai. Tai leidžia tikėtis pozityvaus efekto jau 2010 m. II ketv. BVP. Besibaigiant pirmajam šio ketv. mėn. sunku atrasti veiksnių, trukdančių prognozuoti pramonės gamybos tolesnį stojimąsi ant kojų – beveik visos eksporto partnerių ekonomikos po truputį atsigauna, o tai rodo didesnes prekių ar paslaugų pardavimo galimybes. Tiesa, mūsų šalies pramonės gaminių konkurencingumą daugiausia neigiamai tebeveikia elektros kainų šuolis nuo metų pradžios, bet jis artimiausiu metu turės būti beveik visiškai „suvirškintas“.

Atsigaunanti pramonė tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio valstybėse atitinkamai skatina ir transportavimo veiklos rezultatų pagerėjimą. Galima dar kartą priminti, kad 2010 m. I ketv. Lietuvos geležinkeliais buvo pervežta 20,2 proc., Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste perkrauta 15,9 proc., oro uostuose 54,5 proc. daugiau krovinių nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Būtina pastebėti, kad nemažą įtaką šiam augimui turėjo tranzito krovinių iš Rusijos ir Baltarusijos pervežimo didėjimas. Pozityvesni atsiliepimai girdimi ir iš pervežėjų sausumos keliais, kuriems 2009 m. I ketv. buvo ypač silpnas, tad teigiamas palyginamosios bazės efektas 2010 m. I ketv. taip pat buvo jaučiamas. Nenuostabu, kad su geresniais transportavimo įmonių rodikliais artimai siejasi ir sandėliavimo įmonių rezultatai, kurie tiesiogiai priklausomi nuo pramonės sektoriaus veiklos bei pervežimo apimčių. Beje, anksčiausiai savo rodiklius viešojoje erdvėje skelbia OMX NASDAQ Vilniaus VPB savo vertybinius popierius listinguojančios įmonės, tad greičiausiai stambiausios ir didžiąją dalį produkcijos eksportuojančios pramonės įmonės („Vilniaus baldai“, „Klaipėdos baldai“, „Sanitas“, „Grigiškės“) turėtų nenuvilti investuotojų 2010 m. I ketv. pasiektais rezultatais.

Darant teigiamas prielaidas dėl augsiančių pramonės gaminių pardavimų, aktyvesnio Europos Sąjungos lėšų įsisavinimo, realių galimybių iš letargo miego pradėti kilti statybų pramonei ( viešumoje nekilnojamojo turto vystytojai garsiai kalba apie šiek tiek pajudėsiančius naujus statybų projektus, o renovacijos planai atrodo taip pat įgija rimtesnį pavidalą) galima realiai tikėtis teigiamo 2010 m. II ketv. BVP pokyčio. Žinoma, didžiausia problema išlieka vartojimo smukimas, tačiau bent šiek tiek geresnės perspektyvos dėl ekonomikos ateities turėtų padėti stabilizuotis ir jam.

Tadas Povilauskas