19 liepos 2010

Pasiūlymas dėl finansinio stabilumo plano ir ilgalaikio ekonomikos augimo užtikrinimo

Pasiūlymas: išleisti kompleksinį finansinio stabilumo įstatymą, kuris apimtų šiuos punktus:

  • Biudžeto išlaidos negali viršyti 30 proc. BVP. Biudžeto pajamoms viršijant 30 proc. BVP perteklines lėšas kaupti atskiruose valstybės rezervų fonduose.
  • Įstatymu apriboti, jog Lietuvos valstybės skola negali viršyti 60 proc. BVP, o metinis biudžeto deficitas negali būti didesnis nei 3 proc. BVP.
  • Taip pat, kaip neatskiriama šio pasiūlymo dalis, yra įstatymo išleidimas, kad esamų mokesčių didinimas arba naujų įvedinimas yra galimas tik gyventojams pritarus visuotiniame referendume.

Pastaroji ekonomikos krizė ir stiprus valstybės finansų supurtymas parodė, jog valstybei būtina ekonomikos pakilimo laikotarpiais ruoštis sunkmečio periodams kaupiant rezervus „juodai dienai“. Valstybės, kurios patyrė didelius ekonomikos nuosmukius, bet buvo sukaupusios rezervų, tokios kaip Rusija ar Estija, gana lengvai atlaikė iššūkį dėl stipriai mažėjusių biudžeto pajamų ir nebuvo priverstos drastiškai mažinti savo biudžeto išlaidų, taip dar labiau pagilindamos savo ekonomikų nuosmukius. Kitos valstybės, kurios turi aukščiausius kredito reitingus, pvz. JAV, Didžioji Britanija ar Airija galėjo sau leisti didžiulius, net iki 10 proc. BVP siekiančius biudžeto deficitus, mat sugebėjo pigiai, vos už 1-4 proc. palūkanas skolintis tarptautinėse finansų rinkose. Silpnesnių valstybių, tokių kaip Graikijos, Latvijos, Serbijos, Rumunijos ar Vengrijos atvejis parodė, jog ne visada, norint pasiskolinti, atsiranda skolintojų ir tuomet jau reikia kreiptis pagalbos į TVF arba ES ir būti priklausomiems nuo jų sąlygų. Lietuva, tiesa, įrodė finansų rinkoms, kad gali suvaldyti sunkmetį, bet dėl santykinai didesnės šalies rizikos teko didžiąją dalį pinigų skolintis mokant 7-9 proc. palūkanas. Lietuvai, kuri nebuvo pasiruošusi krizei, toks brangus skolinimas tapo paskutinė galimybė išlikti savarankiškai. Tačiau ekonomikos vystosi ciklais ir tik laiko klausimas, kada vėl po pakilimo ateis nuosmukis, todėl iš anksto būtina galvoti, kaip neleisti išsipūsti valstybės biudžetui (ypač prieš rinkimus prisiimant nepamatuotus įsipareigojimus), kad vėliau nereiktų jo karpyti netinkamu laiku. Be to, dabar situacija yra gerokai pasikeitusi: Lietuvos skolos sudaro jau nebe 15 proc. nuo BVP (2008 m.), o artėja link 40 proc. šiemet.

Akademiniais tyrimais ir Europos Centrinio Banko studijomis įrodyta priklausomybė tarp valstybės išlaidų ir BVP augimo greičio, išreiškiama Rahn‘o kreive. Anot šios kreivės, didžiausias ekonomikos augimas pasiekiamas per biudžetą perskirsčius 15 – 30 proc. BVP. Taip yra dėl to, jog kiekvienas valstybės per mokesčius surinktas litas yra lėšos, kurių negavo verslas arba gyventojai, tad nuo tam tikro lygio, kuomet valstybė užtikrina visas pagrindines funkcijas, papildomos išlaidos yra naudojamos santykinai neefektyviai ir kuria vis mažėjančią pridėtinę vertę.

Pasiūlyme viršutinė Rahn‘o kreivės optimalaus intervalo riba pasrinkta dėl to, jog Lietuvai, neturint privačios sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos sistemos, būtų neįmanoma turėti mažesnių išlaidų. 2008 m. Lietuvos biudžeto išlaidos nuo BVP sudarė 35 proc. (vien SODROS išlaidos 11 proc.BVP), 2009 m. santykis augo iki 43 proc. (SODRA 15 proc.) dėl ženkliai smukusio BVP.

Lietuvai, apribojus valstybės išlaidas nuo BVP iki 30 proc., galima būtų ilguoju laikotarpiu pasiekti optimalų ekonomikos augimo tempą. Be to, ekonomikos atsigavimo periodu, kai biudžeto pajamų augimas viršija nominalų BVP augimą, biudžeto pajamos viršytų 30 proc. BVP, kas leistų pradėti kaupti rezervus ekonomikos nuosmukio periodams. Ekonomikos nuosmukio periodais šie rezervai tarnautų kaip stabilizatorius, kadangi smunkant biudžeto pajamoms išlaidas galima būtų palaikyti tame pačiame lygyje švelninant nuosmukio efektą (priešingai nei teko daryti 2009-2010 m. Lietuvoje). Džiugu, kad apie rezervų kaupimą jau kalba ir finansų ministerija savo biudžeto reformos plane.

Savaime suprantama, biudžetui stipriai sumažėjus, sunku būtų dar toliau spaustis, tačiau šio įstatymo galiojimas tūrėtų pradėti galioti tik už dviejų metų, kad vyriausybė galėtų pasiruošti.

Visi žino, jog protingas kelias yra ne gydyti ligą, o prevenciškai nuo jos apsaugoti. O ypač, kai liga yra chroniška. Todėl būtina ne mažinti išsipūtusias valstybes išlaidas, bet jau pačioje pradžioje joms neleisti augti neproporcingai sukuriamam produktyvumui „lengvo gyvenimo“ (ekonomikos pakilimo) laikotarpiais.

Antra, būtina apriboti Lietuvos valstybės skolos augimą ateityje. Tam reikėtų naudojantis Mastrichto kriterijais nubrėžti ribą, jog valstybės biudžeto deficitas per metus negali būti didesnis nei 3 proc. BVP (nuo 2012 m.), o bendra valstybės skola ne daugiau kaip 60 proc. BVP. Tai ne tik padės per kelis metus įsivesti eurą, bet ir bus išvengiama pietinių ES valstybių ligos, kuomet valstybės skola priartėja prie 100 proc. ir kai valstybės bankrotas tiesiog kvėpuoja į nugarą.

Kaip neatskiriama šio finansinio plano dalis yra mokesčiai. Kaip jau ne kartą rašėme čia ir čia, mokesčiai Lietuvoje yra vieni mažiausių ES, todėl siekiant ilgalaikio šalies konkurencingumo išlaikymo reikia stengtis išvengti bet kokio jų didinimo, o koncentruotis į išlaidų efektyvumą (apie tai skaityti būsimus šios savaitės įrašus). Siekiant išvengti ateities vyriausybių piktnaudžiavimo šiuo klausimu, reikia apriboti ne tik mokesčių kiekį ir esamų mokesčių tarifus, bet ir sukurti tokią aplinką, kad politikai būtų priversti nukreipti visas pastangas tik į išlaidų efektyvų paskirstymą ir ekonomikos augimą (natūralų būdą, leidžiantį padidinti mokesčių pajamas, neuždedant papildomos naštos gyventojams ir verslui). Todėl siūlom labai drąsų būdą kaip tai įgyvendinti. Priimti įstatymą arba surengti referendumą dėl įstatymo priėmimo (kuris galėtų būti atšaukiamas irgi tik referendumo būdu), jog Lietuvoje nuo 2012 m. (kai ekonomika bus pilnai atsigavusi po nuosmukio) bet koks naujų mokesčių įvedimas arba esamų mokesčių tarifų didinimas galimas tik gyventojams pritarus visuotiniame referendume. Todėl ateityje ekonomikos ciklui vėl pasisukus žemyn, gyventojai turės labai aiškią pasirinkimo galimybę, kaip spręsti biudžeto problemas t.y. ar referendume pritarti mokesčių didinimui, ar susitaikyti su mažesnėmis valstybės išmokomis. Tuomet, tikėtina, nekils tiek pykčių, pasipriešinimo ir nesupratimo, kiek jo yra dabar. Be to, priėmusi tokį drąsų ir politinės valios reikalaujantį įstatymą, Lietuva vėl taptų pavyzdžiu Europai, kaip reikia ryžtingai imtis drąsių ir esminių permainų.

  • Įgyvendinus tokį finansinio stabilumo paketą būtu pasiekti šie tikslai:
  • Lietuva dėl stabilios mokesčio aplinkos palengvintų vietinio verslo sąlygas ir pritrauktų naujų užsienio investicijų
  • Būtų sukurtos sąlygos ilgalaikiam šalies konkurencingumui palaikyti
  • Sumažėtų Lietuvos skolinimosi kaštai dėl aiškaus valstybės būsimo kredito profilio

Tomas Krakauskas

11 komentarų:

  1. Sveikintinos idejos! Ypac patiko mintis del referendumo. siais gudziais laikais priemus tokius gerus sprendimus tikrai isvengtume daug bedu ateityje. Be to, tai tiesiogiai prisidetu prie demokratijos stiprinimo Lietuvoje, kada gyventojai turetu aiskius svertus veikti savo salie politika/us, nes siuo metu jie yra beveik nekontroliuojami (tiek del salygu, tiek del jau atsiradusios "tradicijos" ju nekontroliuoti). Politikai parode savo gera ir atsakinga valia sustiprintu savo pozicijas tarp zmoniu (nors aisku, kad jie to tikrai nenori, bet noretusi tureti vilties, kad dar nera visiskai neatsakingi "tironai").

    Ar ketinate siuos pasiulymus siusti atitinkamiems asmenims valdzioje? Tokios idejos PRIVALO buti issakytos garsiai, nes dievqazi tikrai nevisipastoviai naudojasi internetu ir dar maziau sdkaito si bloga :)

    AtsakytiPanaikinti
  2. Visas idejas, kurias parasysim sia savaite, ketinam ne tik siusti, bet ir pristatyti gyvai su detalia argumentacija :)

    AtsakytiPanaikinti
  3. Kažkokie smarkiai kosminiai ir populistiniai pasiūlymai. Pavyzdžiui trečias punktas dėl referendumo padaro mokesčių pakėlimą arba naujų įvedimą neįmanomu. Na o to vis tik gali prisireikt nors ir aš stipriai negerbėjas naujų ar didesnių mokesčių.
    Viso biudžeto apribojimas 30proc. BVP irgi skamba per daug neapibrėžtai. Ir nieko neparašyta konkrečiau apie Sodrą, kur ko gero didžiausios problemos dabar ir nemažesnės problemos laukia ateityje.

    AtsakytiPanaikinti
  4. "Pavyzdžiui trečias punktas dėl referendumo padaro mokesčių pakėlimą arba naujų įvedimą neįmanomu."
    Drįstu prieštarauti. Toks punktas priverstų politikus aiškiai įvardinti mokesčių kėlimo priežastis, ir tų mokesčių panaudojimo paskirtį. Taip, tai stipriai apsunkintų mokesčių kėlimą, tačiau kartu stiprintų pilietinę visuomenę: piliečiai, o ne politikai, jaustųsi valstybės šeimininkais, politikai supras ekonominio piliečių švietimo būtinybę, ir bus priversti įrodyti kad pakeitimų pliusai svarbesni už minusus, tai yra bus priversti turėti dar tvirtesnę argumentaciją, kas labiau apsaugos nuo klaidų.

    AtsakytiPanaikinti
  5. Idėjos skamba gal ir neblogai teorijoj (iš esmės įstatymus priimti galime bet kokius), bet...

    Kaip jūsų vizijoje būtų
    1. Atliekama šių įstatymų priežiūra;
    2. Kas ir kaip būtų baudžiamas, įstatymo nesilaikant?

    AtsakytiPanaikinti
  6. Pora populistų su šiokiu tokiu užnugariu ant bačkos - ir referendumą galima skelbt neįvykusiu net nepradėjus.
    O ir šiaip liaudies sugebėjimus valdyti valstybę aš vertinu labai ir labai skeptiškai. Todėl ir autorių pasiūlytas referendumų kelias mane ganėtinai nustebino blogaja prasme.

    AtsakytiPanaikinti
  7. Anonime, kodel liaudies sugebejimus valdyti valstybe vertini skeptiskai? Gal argumentu bent kiek? Be to tai nebutu jau toks visiskas valstybes valdymas, greiciau tik maza (nors ir svarbi)jo dalele. Kaip jau mineta tai ir yra pagrindine ideja (bent jau mano nuomone, nors su autoriais nebendrauju) - skatinti demokratija Lietuvoje. Politikai atiduodami gana svarbu sprendima tautai paskatintu zmones daugiau dometis, o ir patys turetu labiau stengtis sviesti visuomene. Be to del mokesciu pakelimo ateityje bus labai geras pasirinkimas - nekeliant mokesciu gyventojai tures buti priversti susitaikyti su mazejanciomis ismokomis, atlyginimais ir pan. Ir patys gales nuspresti kas jiems ir valstybei svarbiau. Netikiu, kad tai bus greitas procesas, bet pagrindai tam geri. Visados maniau ir manysiu - demokratija/demokratine mintis/pilieciu itraukimas i valstybes valdyma/atskirties tarp politiku ir tautos mazinimas privalo buti skatinamas ir buti vos ne prioritetu Nr. 1.

    Blynai, tokie dalykai is principo antraeiliai. Pirmiausia sutarkime ar toks pasiulymas bus naudingas valstybei? Jei taip tai galima ir toliau kalbeti kas tures priziureti, kad butu laikomasi siu istatymu.

    Autoriui - gal numanote kada ir kur skelbsite sias idejas? Galima bus dalyvauti? Ar galvojate apie parasu rinkima refwerendumui, jei politikai (didekle tikimybe) atsisakys tokiu ideju? Jei taip, tai jau turite parasu rinkeja mano mieste :)

    P.

    AtsakytiPanaikinti
  8. Pauliau, visu pirma aciu, kad uz mane atsakete i skaitytoju komentarus :) mano asmenine nuomone lygiai tokia pati del visuomenes sprendimo laisves. Papildysiu, kad siuo siulymu norima gyventojams suteikti aiskia pasirinkimo laisve ir galimybe spresti, kartu sutelkiant politiku pastangas i dabartiniu islaidu efektyvumo didinima.
    Planas pasidalinti ideja yra su politikais, jiems pateikiant nuoseklius paaiskinimus, rekomendacijas ir skaicius, kaip si ideja turetu veikti.
    Visgi, siuo metu musu prioritetas yra idejos del detalaus valstybes islaidu viesinimo pristatymas (del to jau esam sutare su politikais). Placiau sita ideja aprasysim artimiausiu metu.

    AtsakytiPanaikinti
  9. O mes kalbame apie tą pačią liaudį kuri išrinko Uspaskich, Valinskus, Paksą ir vos neišrinko Prunskienės? Ir ar teisingai pamenu, kad nei vienas referendumas iki šiol neįvyko? Išskyrus už Nepriklausomybę ir VP suagituotas referendumas už ES.
    Be to skirtingų žmonių grupių interesai labai skirtingi. Todėl koks žmogus bus nuolat pilietiškas?
    Mano manymu didesnės kokybės galima pasiekti buhalteriniu tikslumu ir skaidrumu. Kad neatrodyčiau vien kritikuojantis viską :) štai mano pasiūlymas dėl pensijų:
    Kaip dabar tam tikras procentas nuo popierinio atlyginimo atskaičiuojamas sveikatos draudimui taip atskirti dar vieną dalį ir ją pervesti tik dabartinių pensininkų pensijoms mokėti. Ir pensijas pririšti prie šito surenkamo mokesčio. Mokesčio surenkame daugiau - didesnės pensijos, mažiau - pensijos automatiškai mažėja. Pensijas perskaičiuoti galima pvz. kas ketvirtį.
    Taip apribojam veiksmus populistams, nes vienintelis kelias didinti pensijas pasidaro - mažiau skirti kitoms Sodros sritims arba didinti mokesčius. Taip pat manyčiau papildomai atsiranda argumentas už "baltus" atlyginimus. Nes atlyginimas vokelyje automatiškai reiškia kitą ketvirtį mažesnes pensijas tėvams ir seneliams.

    AtsakytiPanaikinti
  10. Bendrai pilnai sutinku, kad biudzeto formavimo srityje, Lietuva dar turetu gerokai pasistengti, kad nebutu galima butu priimineti populistiniu sprendimu, vedanciu i prazuti.. Pasiulymai gal ir idomus, ypac valstybes islaidu ribojimas (tai viena is svarbiausiu fiskaliniu taisykliu, kurias jau daug metu siulo Lietuvai Europos komisija), taciau pasiulymas del mokesciu pakeitimu balsuoti referendume, aiskiai populistiskas.. ir kartu kertasi su kitais tikslais, pvz tokiais kaip islaikyti deficita 3% BVP lygyje. Smarkiai krentant pajamoms, butu butina tuomet labai smarkiai riboti islaidas, ty masiskai atleisti vieso sektoriaus tarnautojus, sumazinti pensijas bei socialines ismokas, sumazinti valstybes investicijas ir tt. Daugelis is siu dalyku negali buti padarytas per nakti, pvz jau vien del to, kad valdininkams bus ismokamos kompensacijos, o ir pensiju karpyt niekas nenores..

    AtsakytiPanaikinti
  11. deja, tokias idėjas realizuoja tik estai. Mūsų politikams iki sugebėjimo apriboti savo priešrinkiminį dosnumą, dalinamą biudžetą ir skolas toli kaip iki mėnulio.

    Kita vertus, gal reiktų mažiau ribojimų jei valstybės kapitalo investicijos būtų daromos apgalvotai (bent taip galvoja Stiglitzas) remiantis kaštų-naudos analize. Ar tai realu turint galvoje daugelio politikų prigimtį ir asmeninius/grupinius tikslus? Labai abejočiau. O gal mūsų valdžia sugebėtų atsakyti - ar ekonomiškai apsimoka asfaltuoti 60 km vieškelių už 60 mln.Lt.? Iš kur ir per kiek laiko įvyks atsipirkimas?

    AtsakytiPanaikinti