Teigiamos naujienos Lietuvoje

Valstybinių įmonių efektyvumo didinimas – VĮ „Oro navigacija“

2011-06-20T20:52:00.001+03:00

Baigę rašyti blog‘ą teigiamai.lt, išsikėlėme 3 tikslus. Pirmąjį – valstybės finansų viešumo didinimą šiuo metu įgyvendiname kurdami viešai.lt. Antrasis tikslas –valstybinių įmonių efektyvumo didinimas. Šios užduoties ėmėsi Ūkio ministerija. Nuo darbo pradžios keitėsi tiek priemonės, tiek formos, tiek ir rezultatų prognozės, tačiau šį bei tą galime analizuoti – valstybinių įmonių veiklos ataskaitą už pirmąjį 2011 metų ketvirtį.

Pilnas straipsnis - tinklalapyje viešai.lt.

Valstybinių įmonių efektyvumo didinimas

2010-07-21T19:12:00.003+03:00

Praėjusią savaitę išleista metinė valstybinių įmonių apžvalga. Remiantis ja, valstybinių įmonių portfelį sudaro 18 mlrd. litų komercinio turto, o tai yra 20 proc. Lietuvos BVP. Iškart buvo sulaukta ne tik Lietuvos analitikų pasisakymo, tačiau ir tarptautinio susidomėjimo. Jau rašėme, kaip nededant per daug pastangų ir nelaužant galvos, galima pasinaudoti pinigų pertekliumi valstybinėse įmonėse, taip mažinant valstybės skolos dydį. Pats paprasčiausias dividendų išmokėjimo būdas yra dar (nors ir kaip būtų keista) sunkiai valdžiai pasiekiamas variantas. Tai įrodo tas faktas, jog 2009 metais gauta tik apie 30 mln. litų dividendų.

Kokių priemonių turėtų imtis valdžia, norint padidinti grąžą iš valdomų įmonių:
- skaidrumo didinimas;
- privačių investuotojų pritraukimas, akcijų listingavimas vertybinių popierių biržose;
- esamų resursų išnaudojimas;
- vadovų atsakomybės didinimas ir motyvacijos kėlimas.

Vyriausybė jau yra patvirtinusi Skaidrumo gaires, kuriomis remiantis valstybines įmones įpareigos skelbti tarpines ataskaitas. Klausimas: kaip visa tai veiks. Paprastam piliečiui norėtųsi žinoti, kur išleidžiami mokesčių mokėtojų pinigai, pavyzdžiui, kaip efektyviai panaudojamos dotacijoms skiriami pinigai, ar kaip valdomos „bendros nuosavybės (pats pilietis yra sudedamoji valstybės dalis)“ valstybinės įmonės. Taigi, siūlyčiau įkurti bendrą duomenų bazę, kurioje būtų skelbiami esminiai įvykiai, tarpinės ir metinės finansinės ataskaitos, veiklos efektyvumo gerinimo metodai ir pan. Analogas galėtų būti Vertybinių popierių (VP) biržos puslapis, kur ir skelbiama investuotojui reikalinga informacija. Kiekvienas Lietuvos pilietis (ir tu, ir aš) esame valstybinių įmonių akcininkai, todėl įdomu žinoti, kaip naudojamos mūsų investicijos. Nemanau, kad sunku būtų sukurti tokią viešą duomenų bazę.

Turint viešą informaciją būtų galima žymiai lengviau pritraukti privačių investuotojų, t.y. lengvesnis ir greitesnis kelias įeiti į VP rinką. Kita vertus, gali atsirasti ne vienas listingavimo biržoje priešininkas. Paprasčiausiai užtenka „Google“ sistemoje parašyti „10 sandorių, sukrėtusių Lietuvą“ ir oponentų parduoti valstybinę įmonę ar jos dalį padvigubėtų. Tačiau turint viešą informacijos bazę, investuoti į Lietuvos kompanijas patrauklu būtų ne tik vietiniam, tačiau ir užsienio kapitalui. Be abejo, reiktų nemažai padirbėti, atkreipiant tarptautinių investuotojų dėmesį. Šiokia tokia prošvaistė matyti, kai dabartiniu metu pritraukiamos, nors ir nedidelę pridėtinę vertę Lietuvoje sukursiančios, tačiau tarptautinės kompanijos. Geras pavyzdys galėtų tapti Lenkijos 2008-2011 m. privatizacijos programa, kurioje buvo tiksliai apibrėžta, kaip ir kada bus privatizuojama, kokios bus tos patrauklios kompanijos, kokiomis priemonėmis bus siekiama pritraukti tarptautinių investuotojų. Viešumas leistų išvengti buvusių privatizavimo klaidų. Be to, leistų sumažinti „The Economist“ išgvildentą mintį apie lobistų, valstybės pareigūnų ir valstybinių įmonių vadovų persipynimą.

Aišku, kad būtų galima išvengti liūdnų buvusių privatizavimo pavyzdžių, kuriais padaryta žala valstybei, reikia patiems išnaudoti esamus resursus. Vienas, jau minėtas, būdas yra dividendų išmokėjimas. Kitas - daugelis valstybinių įmonių turi per didelį kapitalą, todėl jo mažinimas ir dividendų išmokėjimas padidintų efektyvų esamo kapitalo išnaudojimą (ROE). Daugelio valstybinių įmonių skolos ir kapitalo santykis nėra toks didelis, kaip privačių kompanijų, todėl kyla klausimas, ar įmonė efektyviai neišnaudoja turimą kapitalą, ar įmonės vadovybė neturi motyvacijos plėstis, pasinaudojant skolintomis lėšomis. Trečia, laisvų pinigų panaudojimo klausimas - kodėl valstybinės įmonės laiko laisvus pinigus sąskaitoje, pasideda banke indėlius ar perka kitus finansinius instrumentus? Kodėl valstybinės įmonės negali dalyvauti Vyriausybės vertybinių popierių aukcionuose, taip padidindamos konkurenciją tarp rinkos dalyvių ir leisdamos vyriausybei pasiskolinti pigiau. Vyriausybės VP antrinė rinka yra gana likvidi, todėl nereiktų pinigų užšaldyti ilgam laikui. Be to, galima įsigyti trumpo, tokio paties termino kaip ir indėlis vyriausybės skolos popierius. Tai pasiūlymai, kaip išnaudoti laisvus piniginius išteklius, kuriuos būtų galima pamatyti periodinėse ataskaitose.

Vadovybės atsakomybės didinimas ir motyvacijos kėlimas sustiprintų požiūrį į valdomą įmonę. Iš vienos pusės, valstybinės įmonės vadovus reiktų skatinti efektyviai valdyti kompaniją. Vienas iš būdų įvesti akcijų opcionų programą, t.y. jei įmonės rezultatai yra geresni nei metiniai (geriau, kelerių metų) planai, tai įmonės vadovai arba prie labai gero rezultato prisidėję darbuotojai įgytų teisę įsigyti įmonės akcijų už tam tikrą iš anksto nustatytą kainą ir sumą. Iš kitos pusės, reiktų padidinti atsakomybę už įmonei kenkiančių sprendimų priėmimą. Vienas iš galimų variantų – įstatymu vadovų prilyginimas „individualios įmonės savininko“ statusui. T.y. valstybinės įmonės vadovas atsakytų ne tik savo reputacija (begalė pavyzdžių, kai blogai vadovaujant vienai įmonei perkeliama į kitą), tačiau ir asmeniniu turtu. Aišku, iš anksto turėtų būti priimtos nuostatos, kokie sprendimai yra kenksmingi, neigiamą įtaką darantys įmonės rezultatui. Tokiu būdu vadovas prilygtų verslininkui ir pastangos optimaliai valdyti įmonę padidėtų. Efektyvus valdymas galėtų būti įvardijamas metinių ar kelerių metų planuose, pavyzdžiui, remiantis įmonės palyginamąja analize (pelno, ROE, ROA ir t.t.) su panašiomis Europos sąjungos valstybių įmonėmis (gali būti tiek privačios, tiek valstybinės).

Norint pakeisti valstybinių įmonių įvaizdį, reikia parodyti, kad jos valdomos efektyviai. Yra nemažai paprastų būdų tiesiog pasinaudoti esamais resursais arba paprasčiausiai padidinti valstybės pajamas. Tos įmonės, kurios nėra valdomos efektyviai, tačiau turi potencialo, visada yra patrauklios privačiam sektoriui. Pradedant privatizavimo procesą neabejotinai reikalingas viešumas. Todėl ruošiant valstybinių įmonių pardavimo programą, būtinas viešas finansinių ataskaitų paskelbimas, prie kurių prieitų visi rinkos dalyviai. Tokiu būdu sumažėtų blogųjų privatizavimo pavyzdžių tikimybė, o pardavimo kaina priartėtų prie rinkos vertės.

Regimantas Valentonis

Pasiūlymas valstybės išlaidų efektyvumui didinti

2010-07-20T18:44:00.003+03:00

Prisiminkime metų senumo istoriją – „Seimo garaže verda aistros“. Šiame garaže, esančiame vos už kilometro nuo Katedros aikštės, aptarnauti 85 Seimo automobiliai septyniasdešimties autoūkio darbuotojų, kurie pakaitomis gali lankytis ir vietoje įrengtoje pirtelėje. Ar pastarajame sakinyje niekas nekliūna? Tarkime mes pritariame, jog 141 Seimo nariui iš tiesų reikia 85 automobilių, su kuriais per 2009 metus nuvažiuota 0,6 mln. kilometrų. Tačiau bet kuris žmogus, net ne ekonomistas turėtų bent keletą pastabų efektyvesniam valdymui:

Sklypo vertė prestižinėje vietoje gali siekti kelis ar net keliolika milijonų litų, tad būtų naudinga parduoti jį ir persikelti į pigesnę vietą atlaisvinant lėšas.
Išlaidos pirtelei tėra lašas jūroje, tačiau šios prabangos galima atsisakyti
Turėti nuosavus mechanikus, remonto įrangą, kuri naudojama tik saviems automobiliams prižiūrėti nėra efektyvu.
70 darbuotojų šiam autoūkiui – įtartinai daug.

Vis tik Seimo garažas tėra ledkalnio viršūnė neefektyviai leidžiamoms valstybės lėšoms parodyti. Nepakanka gero ar sąžiningo vadovo, nes kiekvienoje srityje jo tiesiog neatsiras, o pagundų visada kils. Todėl būtina užbėgti tokiam neefektyvumui už akių ir gydyti ne pasekmes, bet priežastis.

Valstybės išlaidų problemas reikėtų padalinti į dvi dalis:

Nereikalingų, nenaudingų, o kartais ir žalingų funkcijų atlikimas
Neefektyviai, aplaidžiai, nemokšiškai, nusikalstamai ar korumpuotai išleidžiamos lėšos, numatytoms funkcijoms atlikti

Kaip išspręsti šią problemą?

Būtina atlikti kiekvienos funkcijos, kuriai skiriamos lėšos, kaštų ir naudos analizę. Kiekviena įstaiga ar kita biudžetinė organizacija, atliekanti tam tikras funkcijas nustatytais standartais, turėtų pateikti, kokią naudą valstybei ši funkcija atneša ir kiek tai kainuoja mokesčių mokėtojams. Tokiu atveju gal niekas nestatytų tilto už 10 mln. Lt 6 žmonėms.
Įvertinti, ar nustatytą funkciją gali atlikti tik valstybė, ar ir privatus asmuo/verslas. Pvz. minėtas Seimo garažas. Ar transporto paslaugas (remontas, plovykla) gali teikti tik valstybinė įmonė, įstaiga ar departamentas, ar ir bet kuris kitas „garažiukas“?
Esant teigiamam atsakymui, derėtų šios įmonės/įstaigos atsisakyti ir skelbti viešą paslaugos pirkimą. Galimas ir tarpinis, sakyčiau įdomesnis variantas: biudžetinė įstaiga ar buvęs padalinys galėtų dalyvauti bendrame konkurse su praėjusių metų arba sumažintu biudžetu. Tiesiog ideali orientacija paslaugos kainai – praėjusių ar kelerių metų patirtos išlaidos. Jei ta pati paslauga būtų nupirkta pigiau – tikslas pasiektas. Jei konkursą laimi ta pati valstybinė įmonė/įstaiga su tokiu pačiu biudžetu – tai būtų efektyvaus valdymo pavyzdys. Taip valstybinėms įstaigoms teikiant paslaugas būtų sukurta konkurencinė aplinka, o ne siekis kuo labiau išgręžti biudžetą.

Patikrinkime vieną atsitiktinį pavyzdį. Viena iš valstybės funkcijų – „Nacionalinė vaistų politika“. Ši programa turi 3 tikslus:

Užtikrinti, kad Lietuvos rinkoje būtų tik geros kokybės, saugūs ir veiksmingi vaistiniai preparatai
Užtikrinti vaistų prieinamumą ir farmacinės paslaugos kokybę, skatinti racionalų vaistų vartojimą.
Diegti bioetikos principus sveikatos sistemoje“

Numatyti ir tikslų įgyvendinimo kriterijai (trečiasis tikslas):

„Rezultato vertinimo kriterijus

Visos pateiktos klinikinių vaistinių preparatų tyrimų ir kitų biomedicininių tyrimų paraiškos atlikti išnagrinėtos ir sprendimai priimti per teisės aktų nustatytą terminą (paraiškų, kurių nagrinėjimo trukmė neviršijo nustatyto dienų skaičiaus, skaičius procentais nuo visų pateiktų paraiškų skaičiaus).

Produkto vertinimo kriterijai

Leidimų biomedicininiams tyrimams, kuriuos planuojama atlikti daugiau nei vieno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto veiklai priskirtose teritorijose, ir pritarimų atlikti klinikinius vaistinių preparatų tyrimus liudijimų skaičius
Leidimų biomedicininiams tyrimams, kuriuos planuojama atlikti tik vieno regioninio biomedicininių tyrimų etikos komiteto veiklai priskirtose teritorijose, skaičius
Išvadų dėl klinikinių vaistinių preparatų ir kitų biomedicininių tyrimų skaičius
Straipsnių ir surengtų seminarų vykdant švietimą bioetikos klausimais skaičius.“

Numatytas ir visos programos įgyvendinimo rezultatas:

„Teisės aktai, reglamentuojantys farmacinę veiklą, nuolat tikslinami ar atitinka ES reikalavimus.
Vaistų klinikiniai tyrimai, vaistų pramoninė gamyba ir didmeninis platinimas vykdomi pagal geros klinikinės praktikos, geros vaistų gamybos praktikos ir geros platinimo praktikos taisykles.
Vaistai registruojami pagal Acquis reikalavimus, vykdoma vaistų rinkos priežiūra, užtikrinamas laisvas vaistų ir laisvas asmenų judėjimas ES rinkoje, teikiamos aukštos kokybės farmacinė paslauga.
Gyventojai aprūpinami kokybiškais, saugiais ir veiksmingais vaistais, rinkoje yra visų farmakoterapinių grupių vaistų, vaistų kompensavimo sistema apima didesnį skaičių gyventojų, racionaliau naudojamos PSDF biudžeto lėšos, organizuotas aprūpinimas vardiniais vaistais.
Gyventojams teikiama kokybiška informacija apie vaistus, jų vartojimą, galimą šalutinį poveikį.
Vaistai vartojami racionaliau, užtikrintas kaimo gyventojų aprūpinimas vaistais.
Gerėja gyventojų gyvenimo kokybė.
Lietuva, kaip ES narė, vykdo visus su naryste ES susijusius įsipareigojimus vaistų srityje, bendradarbiauja su ES šalių narių ir kitų valstybių atitinkamomis institucijomis.
Užtikrinama etikos ir teisės reikalavimus atitinkančių mokslinių tyrimų plėtra Lietuvoje, tobulinama leidimų (pritarimų liudijimų) biomedicininiams tyrimams vykdyti išdavimo ir priežiūros sistema, atitinkanti tarptautinius reikalavimus, gerinama informacijos bioetikos klausimais sklaida.“

Šiems tikslams pasiekti iš biudžeto 2009 metams buvo numatyta 11,6 mln. Lt. Projektas 2010 metams – jau 14,5 mln. Lt, o 2011 – net 15,7 mln. Lt. Pareigybių skaičiaus nebuvo planuojama keisti nuo 2008 ir palikti 166.

Šios vaistų politikos tikslai gana aiškūs – vaistai turi būti saugūs, teisingi įpakavimai bei suderinti teisės aktai su ES. Priemonės – kontrolė, tikrinimai, teisės aktai, teisės aktai, teisės aktai. Funkcijos numatytos, tačiau įstaigos, atliekančios jas, apteitas kasmet vis auga. Kodėl šios įstaigos vadovas turi būti kaip nusikaltėlis, kuris kas metus iš biudžeto prašytų vis daugiau ir daugiau, vis galvotų ir galvotų naujas funkcijas, priemones, kontroles ir pan.? Gal vertėtų paskelbti atvirą konkursą aprašytoms funkcijoms atlikti? Tada paaiškėtų, ar reikia visų 166 darbuotojų, 14 mln. Lt. Nenustebčiau, jei įstaigos vadovas įkurtų savo įmonę ir dalyvautų konkurse. Ar tai gerai? Žinoma, nes iš biudžeto pinigų prašinėtojo jis taptų verslininku, kuris galvotų ne kaip išleisti vis daugiau lėšų, bet kaip sutaupyti ir uždirbti. O darbų kokybė? Į klausimą galima atsakyti klausimu: kas labiau rizikuoja, ar įstaigos vadovas/darbuotojas savo darbo vieta, ar verslininkas visu savo verslu ir pinigais?

P.S. Vienas iš tikslų vertinimo kriterijų – surengtų seminarų skaičius. O ar jų tikrai reikia ir kuo daugiau?

Vaidotas Rūkas

Pasiūlymas dėl finansinio stabilumo plano ir ilgalaikio ekonomikos augimo užtikrinimo

2010-07-19T20:19:00.001+03:00

Pasiūlymas: išleisti kompleksinį finansinio stabilumo įstatymą, kuris apimtų šiuos punktus:

Biudžeto išlaidos negali viršyti 30 proc. BVP. Biudžeto pajamoms viršijant 30 proc. BVP perteklines lėšas kaupti atskiruose valstybės rezervų fonduose.
Įstatymu apriboti, jog Lietuvos valstybės skola negali viršyti 60 proc. BVP, o metinis biudžeto deficitas negali būti didesnis nei 3 proc. BVP.
Taip pat, kaip neatskiriama šio pasiūlymo dalis, yra įstatymo išleidimas, kad esamų mokesčių didinimas arba naujų įvedinimas yra galimas tik gyventojams pritarus visuotiniame referendume.

Pastaroji ekonomikos krizė ir stiprus valstybės finansų supurtymas parodė, jog valstybei būtina ekonomikos pakilimo laikotarpiais ruoštis sunkmečio periodams kaupiant rezervus „juodai dienai“. Valstybės, kurios patyrė didelius ekonomikos nuosmukius, bet buvo sukaupusios rezervų, tokios kaip Rusija ar Estija, gana lengvai atlaikė iššūkį dėl stipriai mažėjusių biudžeto pajamų ir nebuvo priverstos drastiškai mažinti savo biudžeto išlaidų, taip dar labiau pagilindamos savo ekonomikų nuosmukius. Kitos valstybės, kurios turi aukščiausius kredito reitingus, pvz. JAV, Didžioji Britanija ar Airija galėjo sau leisti didžiulius, net iki 10 proc. BVP siekiančius biudžeto deficitus, mat sugebėjo pigiai, vos už 1-4 proc. palūkanas skolintis tarptautinėse finansų rinkose. Silpnesnių valstybių, tokių kaip Graikijos, Latvijos, Serbijos, Rumunijos ar Vengrijos atvejis parodė, jog ne visada, norint pasiskolinti, atsiranda skolintojų ir tuomet jau reikia kreiptis pagalbos į TVF arba ES ir būti priklausomiems nuo jų sąlygų. Lietuva, tiesa, įrodė finansų rinkoms, kad gali suvaldyti sunkmetį, bet dėl santykinai didesnės šalies rizikos teko didžiąją dalį pinigų skolintis mokant 7-9 proc. palūkanas. Lietuvai, kuri nebuvo pasiruošusi krizei, toks brangus skolinimas tapo paskutinė galimybė išlikti savarankiškai. Tačiau ekonomikos vystosi ciklais ir tik laiko klausimas, kada vėl po pakilimo ateis nuosmukis, todėl iš anksto būtina galvoti, kaip neleisti išsipūsti valstybės biudžetui (ypač prieš rinkimus prisiimant nepamatuotus įsipareigojimus), kad vėliau nereiktų jo karpyti netinkamu laiku. Be to, dabar situacija yra gerokai pasikeitusi: Lietuvos skolos sudaro jau nebe 15 proc. nuo BVP (2008 m.), o artėja link 40 proc. šiemet.

Akademiniais tyrimais ir Europos Centrinio Banko studijomis įrodyta priklausomybė tarp valstybės išlaidų ir BVP augimo greičio, išreiškiama Rahn‘o kreive. Anot šios kreivės, didžiausias ekonomikos augimas pasiekiamas per biudžetą perskirsčius 15 – 30 proc. BVP. Taip yra dėl to, jog kiekvienas valstybės per mokesčius surinktas litas yra lėšos, kurių negavo verslas arba gyventojai, tad nuo tam tikro lygio, kuomet valstybė užtikrina visas pagrindines funkcijas, papildomos išlaidos yra naudojamos santykinai neefektyviai ir kuria vis mažėjančią pridėtinę vertę.

Pasiūlyme viršutinė Rahn‘o kreivės optimalaus intervalo riba pasrinkta dėl to, jog Lietuvai, neturint privačios sveikatos apsaugos ir socialinės apsaugos sistemos, būtų neįmanoma turėti mažesnių išlaidų. 2008 m. Lietuvos biudžeto išlaidos nuo BVP sudarė 35 proc. (vien SODROS išlaidos 11 proc.BVP), 2009 m. santykis augo iki 43 proc. (SODRA 15 proc.) dėl ženkliai smukusio BVP.

Lietuvai, apribojus valstybės išlaidas nuo BVP iki 30 proc., galima būtų ilguoju laikotarpiu pasiekti optimalų ekonomikos augimo tempą. Be to, ekonomikos atsigavimo periodu, kai biudžeto pajamų augimas viršija nominalų BVP augimą, biudžeto pajamos viršytų 30 proc. BVP, kas leistų pradėti kaupti rezervus ekonomikos nuosmukio periodams. Ekonomikos nuosmukio periodais šie rezervai tarnautų kaip stabilizatorius, kadangi smunkant biudžeto pajamoms išlaidas galima būtų palaikyti tame pačiame lygyje švelninant nuosmukio efektą (priešingai nei teko daryti 2009-2010 m. Lietuvoje). Džiugu, kad apie rezervų kaupimą jau kalba ir finansų ministerija savo biudžeto reformos plane.

Savaime suprantama, biudžetui stipriai sumažėjus, sunku būtų dar toliau spaustis, tačiau šio įstatymo galiojimas tūrėtų pradėti galioti tik už dviejų metų, kad vyriausybė galėtų pasiruošti.

Visi žino, jog protingas kelias yra ne gydyti ligą, o prevenciškai nuo jos apsaugoti. O ypač, kai liga yra chroniška. Todėl būtina ne mažinti išsipūtusias valstybes išlaidas, bet jau pačioje pradžioje joms neleisti augti neproporcingai sukuriamam produktyvumui „lengvo gyvenimo“ (ekonomikos pakilimo) laikotarpiais.

Antra, būtina apriboti Lietuvos valstybės skolos augimą ateityje. Tam reikėtų naudojantis Mastrichto kriterijais nubrėžti ribą, jog valstybės biudžeto deficitas per metus negali būti didesnis nei 3 proc. BVP (nuo 2012 m.), o bendra valstybės skola ne daugiau kaip 60 proc. BVP. Tai ne tik padės per kelis metus įsivesti eurą, bet ir bus išvengiama pietinių ES valstybių ligos, kuomet valstybės skola priartėja prie 100 proc. ir kai valstybės bankrotas tiesiog kvėpuoja į nugarą.

Kaip neatskiriama šio finansinio plano dalis yra mokesčiai. Kaip jau ne kartą rašėme čia ir čia, mokesčiai Lietuvoje yra vieni mažiausių ES, todėl siekiant ilgalaikio šalies konkurencingumo išlaikymo reikia stengtis išvengti bet kokio jų didinimo, o koncentruotis į išlaidų efektyvumą (apie tai skaityti būsimus šios savaitės įrašus). Siekiant išvengti ateities vyriausybių piktnaudžiavimo šiuo klausimu, reikia apriboti ne tik mokesčių kiekį ir esamų mokesčių tarifus, bet ir sukurti tokią aplinką, kad politikai būtų priversti nukreipti visas pastangas tik į išlaidų efektyvų paskirstymą ir ekonomikos augimą (natūralų būdą, leidžiantį padidinti mokesčių pajamas, neuždedant papildomos naštos gyventojams ir verslui). Todėl siūlom labai drąsų būdą kaip tai įgyvendinti. Priimti įstatymą arba surengti referendumą dėl įstatymo priėmimo (kuris galėtų būti atšaukiamas irgi tik referendumo būdu), jog Lietuvoje nuo 2012 m. (kai ekonomika bus pilnai atsigavusi po nuosmukio) bet koks naujų mokesčių įvedimas arba esamų mokesčių tarifų didinimas galimas tik gyventojams pritarus visuotiniame referendume. Todėl ateityje ekonomikos ciklui vėl pasisukus žemyn, gyventojai turės labai aiškią pasirinkimo galimybę, kaip spręsti biudžeto problemas t.y. ar referendume pritarti mokesčių didinimui, ar susitaikyti su mažesnėmis valstybės išmokomis. Tuomet, tikėtina, nekils tiek pykčių, pasipriešinimo ir nesupratimo, kiek jo yra dabar. Be to, priėmusi tokį drąsų ir politinės valios reikalaujantį įstatymą, Lietuva vėl taptų pavyzdžiu Europai, kaip reikia ryžtingai imtis drąsių ir esminių permainų.

Įgyvendinus tokį finansinio stabilumo paketą būtu pasiekti šie tikslai:
Lietuva dėl stabilios mokesčio aplinkos palengvintų vietinio verslo sąlygas ir pritrauktų naujų užsienio investicijų
Būtų sukurtos sąlygos ilgalaikiam šalies konkurencingumui palaikyti
Sumažėtų Lietuvos skolinimosi kaštai dėl aiškaus valstybės būsimo kredito profilio

Tomas Krakauskas

Teigiamas atsisveikinimas

2010-07-16T16:32:00.001+03:00

Pernai spalį teigiamai.lt komanda startavo su projektu „Teigiamos naujienos Lietuvoje“. Šia iniciatyva buvo siekiama itin įtemptu Lietuvoje metu išryškinti savo šalies ekonomines stiprybės ir pabrėžti pozityvias ekonomines naujienas, kurios pasimesdavo bendrame neigiamų naujienų sraute. Nuo to laiko teigiamai.lt buvo publikuoti net 132 teigiami įrašai ir analitiniai straipsniai daugiausiai apie Lietuvos ekonomiką bei su ja susisijusias temas.

Startavome tuo laiku, kai BVP krito dviženkliais skaičiais, prošvaisčių neturėjo ne tik vidaus vartojimas, bet ir daugelis kitų sektorių. Tačiau laikas bėga, Lietuvoje sunkmetis statistiškai baigėsi, o verslo ir gyventojų lūkesčiai gerėja, eksportas kyla 42% tempu! Įvyko tai, ko norėjome ir slapta tikėjomis nuo pat pirmojo įrašo. Kita vertus, morališkai nuosmukis gali tęstis ilgai, jeigu visi tik kalbėsime ir kritikuosime, o ne konstruktyviai siūlysime ir VEIKSIME... Metas pereiti nuo kalbų prie darbų!

Per tuos 10 mėn. nuo dienoraščio rašymo pradžios teigiamai.lt projektas sulaukė išties daug dėmesio tiek iš žiniasklaidos ir politikos atstovų, tiek ir iš aktyvių Lietuvos visuomenės piliečių. Tai, savaime suprantama, atveria kelius tinkame linkme paskleisti turimas idėjas.

Kitą savaitę paskutiniuose mūsų dienoraščio įrašuose pateiksime politines ir ekonomines idėjas, kuriomis nuoširdžiai tikime ir kurios galėtų prisidėti prie tolimesnio gerovės kūrimo Lietuvoje. Be to, šioms idėjoms įgyvendinti nereikia didelių lėšų. Džiaugiamės turėdami galimybę šias idėjas ne tik išsakyti, bet aktyviai skatinti jų įgyvendinimą per atviras ministerijų darbo grupes ir kitus kanalus. Tikimės sėkmingų darbų!

Ačiū visiems už aktyvų dalyvavimą ir palaikymą!

Teigiamai.lt komanda

Vadovaukimės J.F.Kennedy: „Klauskite ne ką man gali duoti valstybė, bet ką aš galiu duoti jai“.

Klausykime V.Čerčilio: „Pesimistas mato sunkumų kiekvienoje galimybėje, optimistas bet kokiame sunkume įžiūri galimybę”

Prisminkime Japonų išmintį: ”Kas šypsosi užuot tūžęs, tas visada stipresnis”

Galiausiai gyvenkime, dirbkime, mokykimės, bendraukime, duokime – nes „aš tikrai myliu Lietuvą! Ar mylit ją jūs?“

PVM tarifai

2010-06-28T20:22:00.002+03:00

Šiandien „Eurostat“ paskelbė mokesčių naštos lygį ES už 2008 metus, kurie skaičiuojami mokesčių pajamas padalinus iš BVP. Kaip ir buvo galima tikėtis, Lietuvoje mokesčių našta remiantis šiuo rodikliu išliko viena mažiausių Europos Sąjungoje – ją tepralenkė 4 valstybės. Kadangi mokesčių našta jau buvo ne kartą aptarinėjama, įdomu pažvelgti į kitus duomenis.

VŽ savo antraštėje rašo, jog „mokesčių portretą „gadina“ PVM“ – padidinusi šio mokesčio tarifą Lietuva atsidūrė per viduriuką. Ar šis vyriausybės sprendimas buvo kvailas ir nelogiškas? Pasilyginkime su kitomis ES šalimis. 8 iš 27 valstybių narių PVM tarifas krizės metu buvo pakeltas, devintoji Rumunija ketiną tai padaryti jau netrukus. Tarp šį mokestį didinusių valstybių papuolė ne tik gilią krizę išgyvenusios visos Baltijos šalys ar Graikija, bet ir tokios stiprios šalys kaip Suomija bei Čekija. Dešimtoji valstybė – Didžioji Britanija nuosmukio pradžioje sumažino PVM, tačiau šalies biudžetui pasiekus rekordinius deficitus bei nepavykus atgaivinti vartojimo, teko tarifą grąžinti, o dabar planuojami ne tik biudžeto karpymai, bet ir nauji mokesčiai ar jų pakeitimai. Vienintelė Airija, kuri PVM tarifą šiuo periodu sumažino 0,5 proc. punkto. Tačiau žinant katastrofišką biudžeto būklę ir augančią skolą, apie kurią rašėme prieš kelis mėnesius, kaži ar jį pavyks išlaikyti kaip ir Didžiajai Britanijai.

Šaltinis: Eurostat

Toks populiarus biudžeto skylių kamšymas padidintu PVM tarifu, kurį pritaikė daugiau nei trečdalis ES valstybių, yra dėl keletos pagrindinių priežasčių: esant defliaciniam periodui ir krintant produktų bei paslaugų kainoms, PVM tarifo didinimas nepaveikia arba beveik nepaveikia nominalių kainų, todėl vartotojams tai lengviau ištverti. Taip pat PVM tarifo didinimas nepaveikia šalies konkurencingumo, nes jis taikomas visoms vidaus rinkoje parduotoms prekėms, t.y. tiek šalyje pagamintoms, tiek importuotoms, o eksportuotojai to nepajunta. Prie konkurencingumo išlaikymo prisidėjo 2 proc. punktais sumažintas gyventojų pajamų mokestis.

Padidintas PVM tarifas valstybės biudžetui per pirmąjį 2010 metų ketvirtį leido surinkti 7 proc. daugiau pajamų nei prieš metus, ir net 22 proc. daugiau nei planuota per pirmuosius penkis šių metų mėnesius.

Šaltinis: Finansų ministerija

Vaidotas Rūkas

Pirmojo šių metų ketvirčio įmonių pelningumo rodikliai nuteikia optimistiškai

2010-06-18T17:29:00.009+03:00

Praėjus nemažai laiko nuo pirmojo 2010 m. ketv., vakar Statistikos departamentas paskelbė 2010 m. I ketv. nefinansinių įmonių (toliau įmonių) finansinius rodiklius. Nors per tris šių metų mėnesius įmonių pajamos sumažėjo 4,6 proc., lyginant su 2009 m. I ketv., arba 10,8 proc., lyginant su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu, tačiau įmonės dirbo pelningai ir uždirbo 703,6 mln. litų. Šaltinis: LR statistikos departamentas

Verta pažvelgti į pelningumo rodiklį, nes 2009 metais pirmą kartą nuo to laiko, kai šiuos duomenis pateikia Statistikos departamentas, įmonių pelningumas buvo neigiamas. Todėl atvirkščias 2010 m. 1 ketv. rodiklis tam pačiam praėjusių metų laikotarpiui, nuteikia pozityviai ir norisi tikėtis, kad 2009 metų neigiamas rodiklis nepasikartos. Šaltinis: LR Statistikos departamentas

Iš kitos pusės, kai mažėja pajamos, o gerėja pelno rodiklis, tai sako, kad tarpinėse eilutėse įvyko nemažai pokyčių. Nemažai prie pelningumo išaugimo prisidėjo administracinių išlaidų mažinimas, t.y. atlyginimų mažinimas ir darbuotojų atleidimas. Tai parodo ir gana aukštas Lietuvos nedarbo lygis. Jei ateinančiuose ketvirčių rezultatuose bus matyti įmonių pajamų stabilizacija arba net mažas augimas, tai bus teigiamas rodiklis darbo rinkoje. Tačiau artimiausiu metu drastiškų pasikeitimų tikėtis neverta, todėl nedarbo lygis, kuris galbūt jau pasiekė piką, neturėtų taip greitai sumažėti, kaip padidėjo.

Verta pažvelgti detaliau į kiekvieną Lietuvos ūkio sektorių. Grafike paimtos stambiausios ūkio šakos, kurių pajamos 2010 m. 1 ketv. siekė daugiau nei 1 mlrd. litų. 2009 metais didžiausios pajamos buvo vidaus prekybos, kurios siekė 61,3 mlrd. Lt, apdirbamosios pramonės - 39,3 mlrd. Lt, transporto – 11,7 mlrd. Lt, elektros ir dujų – 9,4 mlrd. Lt, statyba – 8,5 mlrd. Lt ir IT – 4,8 mlrd. Lt. Šaltinis: LR Statistikos departamentas

Visų pagrindinių sričių pelningumas 2010 m. 1 ketv. padidėjo, lyginant su atitinkamu 2009 m. laikotarpiu, išskyrus statybos sektorių. Visgi, statybos įmonės vis dar išgyvena sunkius laikus. Nors ir NT vystytojai teigia, kad aktyvėja NT sandorių ir kainos pirmą šių metų ketvirtį paaugo 1 proc. visoje Lietuvoje, tačiau statybos įmonėms, kol nėra realių naujų statybų, vis dar sunkus metas. Galbūt kaip oro gurkšnis joms būtų jau labai ilgai užstrigęs biurokratijos lapuose senų namų renovacijos projektas.
Elektros ir dujų sektoriaus pelningumas išaugo iki 10,1 proc., prie to nemažai prisidėjo geri AB "Lietuvos dujos" 1 ketv. rodikliai, kuriuos pagerino Ignalinos elektrinės uždarymas ir šalta žiema.
Džiugu, kad pagrindinės tris Lietuvos ūkio sritys (vidaus prekyba, apdirbamoji pramonė ir transportas) išlipo iš nuostolio ir jau šių metų 1 ketvirtį fiksuotas nežymus pelnas.
Be to, verta paminėti ir gana žymų pelningumo pasikeitimą miškininkystė ir žuvininkystės sektoriuje. Nors pajamos santykinai mažos su visomis įmonėmis ir 187 mln. pirmą ketvirtį, tačiau pelningumas pasiekė net 13,5 proc., lyginant su 2009 m. -2,9 proc.

Išvada: džiugu matyti teigiamus įmonių pirmojo ketvirčio rodiklius, tačiau verta palaukti ir kitų. Be to, šiokia tokia stabilizacija pajamuose duotų teigiamą postūmį ir darbo rinkai, nes didžioji dalis pelno atėjo iš atlyginimų mažinimo ir darbuotojų atleidimų.

Regimantas Valentonis

Darbo vietų skaičiaus kritimas Lietuvoje artėja prie pabaigos

2010-06-16T19:19:00.000+03:00

Bedarbystės mažėjimas arba darbo vietų skaičiaus augimas – vėluojantis ekonominės situacijos rodiklis. Nepaisant to, darbo birža gegužę paskelbė pirmuoju mėnesiu po ilgo laiko, kai nedarbo lygis šalyje mažėjo. Pasipylė ironiški komentarai, jog ne tik bedarbių, bet ir pačių lietuvių Lietuvoje apskirtai nebeliks, o paskutiniojo išvykusiojo prašoma „išjungti šviesą“ čia. Rečiau sutinkamas komentaras, jog bedarbystė dirbtinai išsipūtė dėl PSD mokesčio, legaliai nedirbantiems ar tiesiog neieškantiems darbo užplūdus darbo biržą joje registruotis. Tiek vieni, tiek kiti yra teisūs, todėl tikrajai darbo rinkos padėčiai nušviesti labiau tinkamas kitas rodiklis – (vidutinis) darbuotojų skaičius. Deja, Statistikos departamentas duomenis skelbia tik kas ketvirtį, tačiau net ir 2010 metų 1-ojo ketvirčio duomenys gana džiuginantys – dirbančiųjų skaičius sumažėjo tik 0,39%, palyginus su 4,01% kritimu praėjusį ketvirtį. Vien dėl sezoniškumo būtų galima tikėtis, jog darbo vietų antrąjį šių metu ketvirtį netgi išaugs. Tuo tarpu jei pažvelgtume į tolimesnę praeitį, darbo vietų skaičius šiuo metu daugiau nei 100 tūkstančiu didesnis nei prieš stojant į ES.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Vaidotas Rūkas

Žuvusiųjų skaičius ir avaringumas Lietuvos keliuose sparčiai mažėja

2010-06-14T22:48:00.006+03:00

Savaitgalį vėl teko važiuoti Kaunas-Klaipėda automagistrale, tai labai maloniai nustebino tas ryškiai geltonas stendas pasitinkantis tik įvažiavus į magistralę „šiame kelyje nuo metų pradžios žuvo 3, sužeista 15“. Skaičiai skelbė tą patį, kaip ir prieš du mėnesius, kai paskutinį kartą važiavau šiuo keliu. Apie itin sparčiai gerėjančius avaringumo duomenis pirmus du šių metų mėnesius jau rašiau kovą. Tad dabar žvilgtelkime į situaciją vėl. Nors dėl sezoniškumo avarijų ir mirčių skaičius keliuose pastaraisiais mėnesiais išaugo, tačiau lyginant su tai pačiais mėnesiais pernai, visuose eismo nelaimių kategorijose fiksuojamas smukimas. Per penkis šių metų mėnesius kelių eismo įvykių skaičius sumažėjo 16 proc. iki 1178, sužeistųjų skaičius sumažėjo 11 proc. iki 1445, o žuvusiųjų skaičius per minėtą laikotarpį sumažėjo 31 proc. iki 97. Apie taip ženkliai gerėjančios statistikos priežastis, daugiau sužinoti galite mano ankstesniame įraše. Apačioje pateikiu statistiką iš kurios akivaizdžiai matyti, kaip nuosekliai kas mėnesį gerėja situacija Lietuvos keliuose.

Šaltinis: Statistikos departamentas ir Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba

Kadangi skirtingais metų mėnesiais egzistuoja sezoniškumas, tad norėdamas jį eliminuoti paskaičiavau kiekvienos iš eismo nelaimių kategorijų paskutinių 12 mėnesių vidurkių pokytį, nes taip geriau išryškėja ilgalaikė tendencija.

Šaltinis: Statistikos departamentas ir Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnyba

Ekstrapoliuojant šių metų duomenis, galime tikėtis, jog metų pabaigoje 1 mln. Lietuvos gyventojų teks apie 80 žuvusiųjų keliuose, kai 2007 m. buvo 230. Tai yra labai geras rodiklis, nes pagal jį busim greta tokių valstybių kaip Danija, Suomija ar Prancūzija.

Tomas Krakauskas

Baltijos šalių akcijų rinkos šiemet tarp pelningiausių Europoje

2010-06-01T19:01:00.008+03:00

Jau vasario mėnesį rašėme apie tai, kad nuo pat 2010 metų pradžios jaučiamas labai didelis investuotojų susidomėjimas Baltijos šalių akcijomis. Panašios tendencijos išlieka ir iki šiol. Nepaisant to, kad gegužės mėnesį finansų rinkas supurtė Graikijos ir kitų pietinių ES valstybių viešųjų finansų problemos, Baltijos šalių akcijų indeksai atsilaikė labai gerai. Pagrindinis Lietuvos akcijų indeksas OMXV nukrito vos 2 proc. ir tai buvo mažiausias kritimas tarp visų Centrinės ir Rytų Europos valstybių. Kuo galima būtų paaiškinti tokius gerus Lietuvos akcijų rinkos rezultatus?

Šaltinis: Bloomberg

Visų pirma, tai mažesnė regiono rizika. Baltijos šalims sėkmingai stabilizavus savo viešuosius finansus, regionas per paskutinį rinkų kritimą nesulaukė tokių spekuliacinių atakų kaip Graikija, Ispanija arba Portugalija. Be to, tai, kad Estija nuo kitų metų įsives eurą mažina ir bendrą investuotojų suvokiamą Baltijos šalių regiono riziką. Tad natūralu, jog mažėjant rizikai ir neapibrėžtumui investuotojams Baltijos šalys vis labiau atrodo patrauklios investicijoms.

Be abejo, ne ką mažiau svarbūs yra ir įmonių veiklos rezultatai, kurie taip pat turi įtakos akcijų kainoms. Pabandėme žvilgtelti, kaip sekėsi pirmą ketvirtį Vilniaus vertybinių popierių biržos oficialiajame sąraše listinguojamoms bendrovėms. Taip pat pridėjom ir kelias bendroves iš papildomo sąrašo, kurių akcijos yra tarp likvidžiausių biržoje. Tendencija gana aiški - minėtos įmonės labai sėkmingai susidorojo su nuosmukiu ir šiemet per pirmąjį ketvirtį iš viso uždirbo net 126 proc. arba 94 mln. litų daugiau nei pernai tuo pat metu.

Visgi reiktų atkreipti dėmesį, kad šiemet prasčiau sekėsi bankams ir pieno perdirbimo įmonėms. Tačiau šių sektorių bendrovės gyvena kiek skirtinguose verslo cikluose nei bendra šalies ekonomika. Bankai po krizių dar ilgai tvarkosi savo paskolų portfelius, mat dėl nemokių klientų net ir po ekonomikos nuosmukio tenka nurašyti nemažas sumas blogų paskolų. Tuo tarpu „pienininkams“ 2009 metai buvo vieni iš sėkmingiausių per visą istoriją, kadangi nuosmukio metu žaliavų kainos krito labiau nei produkcijos kainos. Tai leido 2009 m. uždirbti rekordinius pelnus. Šiemet pieno žaliavos kainos pasisuko į kitą pusę, tuo tarpu produkcijos kainos dar nespėjo pasivyti stipriai didėjusių pieno supirkimo kainų, tad pirmą ketvirtį visos pieno perdirbimo kompanijos dirbo nuostolingai.

Šaltinis: www.nasdaqomxbaltic.com

Be to, reiktų pasidžiaugti, kaip sėkmingai tvarkosi ypač nuo ekonomikos ciklo priklausomos mažmeninės prekybos ir statybų bendrovės. "Apranga" nepaisant toliau smunkančių pardavimų šiemet savo nuostolį sugebėjo sumažinti net 20 kartų, o "Panevėžio statybos trestas" netgi sugebėjo uždirbti gryno pelno, nors pirmojo ketvirčio pajamos smuko 48 proc. lyginant su pernai.

Išties Lietuvos verslo lankstumas ir dinamiškumas maloniai stebina. O žvelgiant į įmonių pirmojo ketvirčio veiklos rezultatus galima drąsiai teigti, jog sunkiausi laikai jau praeityje.

Tomas Krakauskas

Lietuva skaičiais – 20 nepriklausomybės metų. Gyvenimo lygis

2010-05-31T19:46:00.006+03:00

Statistikos departamentas šią savaitę publikavo leidinį - „Lietuva skaičiais – 20 nepriklausomybės metų“. Teigiamai.lt labiausiai sudomino ekonominiai rodikliai. Sakoma, kad bendrojo vidaus produkto, eksporto ar pramonės rodikliu sotus nebūsi, į kišenę neįsidėsi, tad trumpai pateiksime keletą apčiuopiamų ir visiems aktualių gyvenimo lygio rodiklių.

Buvo netikėta, jog per penkiolika metų dalies svarbiausių prekių kainos ne kaži kiek tepasikeitė, pvz. kiauliena, vištiena, pienas, bulvės ar kiaušiniai. Žinoma, dalies jų kainos išaugo kartais – duonos, jautienos, karšto ir šalto vandens, kuro, tačiau atlyginimų šuolis buvo žymiai stipresnis.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Nesunku pastebėti, jog kainos mažiausiai keitėsi tų prekių, kurios lengviau transportuojamos ir gali būti laisvai prekiaujamos (užsienio rinkose). Sąraše nepaminėtos, tačiau taip pat mažai brangusios, ar net atpigusios importuojamos prekės – buitiniai prietaisai, rūbai. Kainų šuolį daugiausiai patyrė paslaugos, kurios linkusios didėti kartu su infliacija.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Dabar šypsnį sukelia klausimas apie skalbimo mašiną ar televizorių namuose, tačiau dar prieš 15 metų tai nebūtų tokia pašaipa, ką jau kalbėti apie automobilį ar kompiuterį. Dauguma dabar skundžiamės, jog taip blogai gyventi dar nebuvo, nors per nuosmukį ekonomika grįžo į 2005-2007 metus, gyvenimo lygis suprastėjo tikrai mažiau, tačiau ar kas iš besiskundžiančių norėtų grįžti į 1995 ar 2000? :)

Šaltinis: Statistikos departamentas

Vaidotas Rūkas

Valdžios veiksmai korupcijai mažinti

2010-05-24T22:56:00.004+03:00

“Pew Global Attitudes Project” atliktoje apklausoje korupciją lietuviai įvardijo kaip pačią opiausią ne ekonominę problemą. Taip maniusiųjų dalis buvo net 78 proc. Kaip būtų paprasta politikams mėgautis populiarumu ir perrinkimu kitai kadencijai, jei sumanytų bent šį tą nuveikti ir šį tą išspręsti korupcijos mažinimo srityje. Tačiau pagal korupcijos suvokimo indeksą, matuojamą „Transparency international“, nuo pat 2001 iki 2008 Lietuva buvo kaip įbesta. O juk korupcija svarbu ne tik moraline prasme, bet ekonomine – korupcijos lygis ir gyvenimo lygis turi tiesioginę priklausomybę.

www.transparency.lt

Patys lietuviai mano, jog efektyviausios priemonės korupcijai pažaboti – didesnės, griežtesnės bausmės, draudimai. Kaži, ar tai padėtų išguiti korupciją iš visuomenės – juk jei įkliuvai, „papirkinėsi iki galo“ visose instancijose. Kinijoje už kyšininkavimą net mirties bausmė įvesta. Nepaisant to, šios šalies situacija dar prastesnė. Kaži, ar esmę pakeistų aršesnė specialiųjų tarnybų veikla. Jų veiklą labiau siečiau su pasekmėmis, o ne priežastimis.

www.transparency.lt

Mano nuomone, tik viešumas pajėgus įveikti korupcijos problemą. Jei korupciniai nusižengimai badytų akis paviešintose ataskaitose, sutartyse, juos vykdyti kiltų gerokai mažiau noro, o net nusižengus – teisingas atpildas labiau tikėtinas. Džiugu, kad paskutiniaisiais metais matoma pažanga. Korupcijos suvokimo indeksas pakilo per 0,3 punkto iki 4,9 ir buvo didžiausias Lietuvos istorijoje. Šį nedidelį pokytį lėmė pradėta įgyvendinti viešųjų pirkimų sistemos reforma. Bene pirmą kartą Ūkio ministerijos iniciatyva, kurią nuolat „baksnojo“ „Transparency International“ Lietuvos skyrius, paviešinti didžiausi viešųjų pirkimų dalyviai, pirkėjai ir pardavėjai, sumos. Dar svarbesnį žingsnį žengė P.Auštrevičius, 2009 metais Seime užregistravęs įstatymo pataisą, įpareigojančią valstybines institucijas skelbti finansines ataskaitas savo tinklalapiuose. Nors įstatymas nebuvo priimtas dėl teisinių neatitikimų, tačiau tai padaryta kita forma suderinus su Vyriausybe:

„Įstatymo projekte siūlomos nuostatos iš esmės bus įgyvendintos 2010 m. liepos 1 d. įsigaliojus naujos redakcijos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 18 d. nutarimui Nr. 480: šiuo nutarimu patvirtinto Aprašo (naujos redakcijos) 12 punkte nustatyta, kad įstaigos interneto svetainės veiklos skyriuje turi būti nurodyta sritis „Biudžeto suvestinė“ (12.3.6 punktas), kurioje pagal Aprašo 18 punkto nuostatas pateikiama informacija apie paskirtų biudžeto asignavimų faktinį panaudojimą, konkrečiai ir išsamiai nurodant bendrą asignavimų įstaigos programoms įgyvendinti sumą, kiek paskirtų biudžeto asignavimų tą ketvirtį panaudota darbo užmokesčiui, socialinio draudimo įmokoms, kitoms išmokoms, konkrečios programos priemonėms įgyvendinti, reprezentacinėms ir kitoms išlaidoms, ir ši informacija turi būti skelbiama kas ketvirtį.”

Tai reiškia, jog jau nuo šių metų liepos 1 dienos kiekvienos įstaigos internetiniame puslapyje bus skelbiama apie paskirtų biudžeto asignavimų faktinį panaudojimą. Tam, kad šia gražia pradžia nebūtų apsiribota, teigiamai.lt komanda greitu metu susitiks su Ūkio ministru D.Kreiviu išsakyti pasiūlymų, kaip sukurti vientisą sistemą biudžeto išlaidoms viešinti. Tikimės įsiklausimo ir realių veiksmų. Tokių, kokių galima matyti jau dabar.

Vaidotas Rūkas

Lietuvos pramonė balandį jau parodė stiprų augimą

2010-05-21T17:38:00.007+03:00

Lietuvos pramonė balandžio mėnesį paaugo 5,5 proc., lyginant su tuo pačiu 2009 m. mėnesiu. Lyginant su kovo mėnesiu pramonė nepakito ir sudarė 4169,7 mln. Lt., tačiau pašalinus sezono įtaką augimas buvo 6 proc.

Šaltinis: LR statistikos departamentas

Jei prieš mėnesį teigiamai.lt džiaugėsi pirmu pramonės mėnesiniu 1 proc. augimu, tai jau balandį jis buvo nebe simbolinis, bet gana stiprus. Esant dviejų mėnesių duomenimis, galima sakyti, kad Lietuvos pramonė jau atsistoja ant kojų, didžiausias skatintojas – eksporto rinkos, nes vidinė rinką dar vartoja mažiau.

Žiūrint šių metų II pusės perspektyvoje, manome, kad augimas po kelių mėnesių sustiprėjimo turėtų stabilizuotis, tam yra kelios priežastys. Pirma, įvertinus tai, kad vakarų Europos atsigavimas dėl skolų problemų bus mažesnis nei metų pradžioje tikėtasi, turėtų Lietuvos eksporto prieaugis stabilizuotis, tai tolygiai atsilieps pramonei. Antra, 2010 m. antroje pusėje palyginamosios bazės efektas nelems tiek daug augimo. Trečia, kadangi dėl galimo eksporto rinkų perspektyvų sutrikimo pramonei neduos tokio, anksčiau manyto didelio stimulo, kita pusė – vidinė rinka – esant dideliam nedarbo lygiui, nepridės papildomų procentų. Taigi, kad galėtų pramonė tolygiai augti, reikia mažmeninės prekybos atsigavimo, ko dar teks palaukti kelis mėnesius.

Jau esu minėjęs, kad pramonė sudaro virš 20 proc. Lietuvos BVP, todėl esant teigiamam augimui balandžio mėnesį ir tikintis ateinančių kitų dviejų, darau prielaidą, kad iš pramonės ateis nemaža paskata parodyti teigiamą augimą 2010 m. antrą ketvirtį. Lyginant keturis pirmus šių metų mėnesius su pernai atitinkamu periodu, smukimas siekia 0,8 proc. Kadangi didžiausias smukimas buvo sausį, o jau du mėnesius auga, tai leisčiau sau prognozuoti, kad lyginant jau 5 mėnesius bus pasiektas teigiamas prieaugis. Išliekant tokiai tendencija pramonė svariai prisidės prie šiųmetinio Lietuvos BVP augimo.

Regimantas Valentonis

Transporto įmonių rodikliai šiais metais gerėjo

2010-05-20T17:44:00.003+03:00

Šiandien Statistikos departamentas paskelbė krovinių vežimo geležinkeliais bei krovos ir keleivių skaičiaus uostuose pokyčius per keturis šių metų mėnesius. Visi duomenys rodė teigiamą prieaugį šiais metais, išskyrus vidaus vandenų transporto sektorių.

Šaltinis: LR statistikos departamentas

Tiek geležinkeliais pervežta, tiek uostuose perkrauta daugiau tonų nei kovo mėnesį, atitinkamai 0,4 proc. ir 4,4 proc. Lyginant su 2009 metų balandžiu, prieaugiai būtų dar didesni – atitinkamai 22,9 proc. ir 24 proc. Pokyčiai yra nemaži, tai dar kartą pagrindžia, kad eksportas turėtų rodyti teigiamą rezultatą, nes per sausio-balandžio mėnesį jūrų uostuose pakrauta 13,8 proc., o iškrauta 7,2 proc. daugiau nei pernai.
Sunku teisingai vertinti duomenis iš oro uostų sektoriaus, nes 2009 metais pradžioje skrydžių buvo mažai, atitinkamai keleivių mažiau, krovinių pervežta mažiau. Tai atspindi ir virš 50 proc. išaugę krovinių perkrovimas. Be to, verta paminėti, kad santykinai lėktuvais pervežama labai mažai: 2010 m. per keturis mėnesius pervežta 3,1 proc., kai geležinkelio 15,6 tūkst. tonų.
Vidaus vandenų transporte fiksuojamas krovinių ir keleivių pervežimo sumažėjimas: keleivių vidaus vandenų transportu šiemet naudojosi 24,9 proc. mažiau, o pervežta 8,9 proc. tonų mažiau. Bet vėlgi ši transporto rūšis santykinai maža.

Džiugu, kad fiksuojamas teigiamas prieaugis ne tik lyginant su praėjusių metų atitinkamu periodu, bet ir su praėjusiu mėnesiu. Džiugu, kad prieaugis fiksuojamas pagrindiniuose Lietuvos transporto sektoriuose: geležinkelių ir jūrų uosto.

Regimantas Valentonis

Kada vėl skolintis Lietuva tarptautinėje rinkoje?

2010-05-13T17:42:00.008+03:00

Rinkoje po truputi pasigirsta kalbų, kad Lietuvos vyriausybė, palankiau susiklosčius padėčiai tarptautinėje rinkoje, gali vėl skolintis iš užsienio investicijų. Galima skolintis suma 0,5-1 mlrd. EUR. Norėtųsi pasvarstyti, kiek ir už kiek būtų įmanoma pasiskolinti.

Pirmiausia, verta pradėti nuo esamos situacijos. Lentelėje sudėjau 2010 metų pasiskolintas ir išpirktas sumas, biudžeto deficitą.

Šaltinis: Lietuvos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas, LR finansų ministerija

Lietuvos respublikos vyriausybės vertybinių popierių (LR VVP) aukcionuose nuo 2010 metų pradžios buvo pasiskolinta 970 mln. litų. Be to, neviešomis emisijomis pritraukta 190 mln. EUR. Taupymo lakštai sudaro mažiausią dalį: Lietuvos piliečiai valstybei paskolino 9,25 mln. Ir aišku, svarbiausia obligacija yra LITHUN20 emisija, kuria pasiskolinta 2 mlrd. USD.
Nuo metų pradžios reikėjo išpirkti VVP LTL už 566 mln. litų, 291 mln. EUR ir 250 mln. EEK. Taip pat išsipirko viena taupymo lakštų emisija už 3,3 mln. LTL.
Remiantis Finansų ministerijos 2010 m. 1 ketv. biudžeto vykdymo ataskaita, per pirmus 3 mėnesius į biudžetą įplaukė 4494,228 mln. LTL kartu su ES lėšomis, išlaidos sudarė 6193,9 mln. Tad susidaro 1699,672 mln. deficitas per pirmą ketvirtį.

Taigi šiai dienai vien iš 2010 metų Lietuva turi 3 356,07 mln. pasiskolintų lėšų rezervą. Be to, reiktų paminėti, kad 2009 metų spalį buvo pasiskolint 1,5 mlrd. USD. Tikėtina, kad pastaroji suma nebuvo išnaudota 2009 m. pab., tad nemažai pasiskolintų pinigų persikėlė iš praėjusių metų USD emisijos. Padarykime „grubią prielaidą“, kad iš 2009 metų buvo likę tokia suma, kuri gulėjo kaip indėliai Lietuvos komerciniuose bankuose, kuri lygi 1837,8 mln. LTL.
Taigi apytiksliai pinigų rezervas šiai dienai turėtų siekti 5193 mln. LTL.

Kaip metų pradžioje tvirtino LR finansų ministerija: šių metų skolinimosi poreikis turėtų būti 11,5 mlrd. litų. Jei darysime prielaidą, kad 2010 metų II ketvirtį biudžeto deficitas bus panašus kaip pirmą ketv., tai balandžio deficitas turėjo siekti +- 560 mln. Todėl pinigų poreikio šiais metais buvo jau už +- 3,9 mlrd. Ir pagal išankstinį planą šiais metais dar reiks 7,6 mlrd. litų. Tikėtina, kad ši suma bus mažesnė, nes šių metų biudžeto surinkimas yra geresnis nei tikėtasi .

Taigi: reikia 7,6 mlrd. LTL, turime 5,2 mlrd. Teoriškai pinigų užtektų 5 mėnesiams, t.y. iki rugsėjo pab. Tad poreikis skolintis didelei sumai pribręstų rugpjūčio mėnesį. Yra net 3 mėnesių perteklius susikurti palankią situaciją skolintis ir palaukti palankios situacijos skolintis tarptautinėje rinkoje. Skubėti nereikėtų taip, kaip buvo daroma vasario mėn. , kada palūkanos buvo didesnės nei tuomet platinamų aplinkinių valstybių. Aišku, nauda buvo nemaža per tarpbankinių palūkanų (VILIBOR) mažėjimą ir pasitikėjimo išaugimo (CDS sumažėjimą). Tačiau dabartinio metu tokio staigaus poreikio nėra – pagrindinis tikslas pigiau pasiskolinti.

Penktadienį spaudoje pasirodė paspėliojimai, kad naujos emisija galėtų būti 7 metų, LR obligacijų prasme yra laisviausi. Tai atrodytų logiškiausiai, nes 2014 m. išperkama pernai išleista 5 metų euroobligacijos, 2015 metais 2009 m. spalį leista 1,5 mlrd. USD emisija, o 2016 m. ir 2018 m. atitinkamai 1 mrld. ir 0,6 mlrd. eurų.

Jei nauja emisija būtų išperkama 2017 metų, tai kaina šiandien turėtų būti 5 proc. + premija. Pirmiausia, apie pirmą dalį: reikia suvokti, kad esant pastarųjų savaičių rizikos išaugimui, penktadienį galėjo būti ir 5,7-5,8 proc. + premija. Taigi, reikia palaukti tinkamo momento, kai rinkos šiek tiek apsiramins ar periferinės euro zonos šalys nedarys didelės įtakos rytų Europai. Antra, svarbi ir premijos dalis. 2010 m. vasarį už USD emisiją buvo mokama net 0,9-1 proc. premiją, kas ir daugiausiai užkliuvo analitikams už akių. Padėtis Lietuvoje tikrai pagerėjo negu vasario pr. Taigi, pagrindinis darbas - sumažinti premiją, t.y parodyti valstybės skolos ir biudžeto deficitus skirtumus tarp Lietuvos ir PIIGS šalių, atitolti nuo jų ir pademonstruoti savo pranašumus. Istoriškai premija gali siekti 0,2 -0,5 proc.

Lietuva turi 3 mėnesių rezervą vėl pasiskolinti tarptautinėje rinkoje. Taigi nėra stipraus spaudimo platinti naują emisiją prie nepalankių sąlygų. Reikia išlaukti gero momento. Be to, lankymosi metu pas potencialus investuotojus išnaudoti skirtumus tarp mūsų ir periferinių euro zonos valstybių (skolos lygis Lietuvoje 2010 m 1 ketv. 33 proc., o deficitas 8,9 proc. 2009 m., kai alternatyva Graikijoje 115 ir 13,6 proc. 2009 metais). Teigiamai.lt mano, kad šiai dienai 1 mrld. EUR galima pasiskolinti ir už 5,3 proc.

Regimantas Valentonis

Nutylėti faktai apie SODRĄ

2010-05-11T19:09:00.005+03:00

Įrašą pradėsiu premjero A.Kubiliaus citata iš straipsnio „Lietuvos ryte“, išspausdinto 2009 metų vasarą :

„Aš laukiu, kol jūs, žurnalistai, imsite kalbėti, kad mokesčių mokėjimas – kiekvieno sąžiningo piliečio pareiga. Jeigu žmonės nemoka mokesčių, o ima algas vokeliuose, kokią teisę jie turi po to piktintis, kad skursta jų mokyklos ar ligoninės, o jų seneliams ar tėvams pritrūksta pinigų pensijoms?”

Tuo tarpu plytelių klojėjas Leonidas „Valstiečių laikraščiui“ šiuo metu dėstė taip:

„Anksčiau nesukdamas galvos įsigydavau verslo liudijimą visiems metams, bet kai nuo pernai mokesčiai padidėjo, o užsakymų sulaukiu mažiau, nusispjoviau ir dirbu nelegaliai“. Kad galėtų lankytis pas gydytojus nemokėdamas sveikatos draudimo mokesčio, Leonidas užsiregistravo darbo biržoje. „Dabar per mėnesį uždirbu vidutiniškai 1,5–2 tūkst. Lt, nesumoku nė lito valstybei ir dar papildomai gaunu bedarbio pašalpą, – ironiškai šypsosi jis. – Maža to, būdamas bedarbis naudojuosi lengvatomis komunaliniams mokesčiams, vaikai nemokamai maitinami mokykloje. Nors esu sveikas ir gaunu pajamų, oficialiai pasirinkau išlaikytinio statusą. Tačiau manęs sąžinė negraužia – valstybė mane įstūmė į tokią padėtį, kai labiau apsimoka gyventi iš pašalpų ir uždarbiauti nelegaliai.“

O kas nutiko SODRAI paskutiniaisiais metais? 2009 metais SODROS išlaidos sudarė 14,2 mlrd. Lt ir per metus paaugo 13 proc. Beveik tiek, kiek ir Lietuvos ekonomika – tik su priešingu ženklu. Palyginus su 2006 metais išlaidos padvigubėjo, o 2003 – patrigubėjo. Didžiausioji dalis SODROS išlaidų teko pensijoms – 8,3 mlrd. Lt. Išlaidos pensijoms pasistiebė 4 proc., o vidutinė senatvės pensija, turint būtinąjį stažą išaugo 6 proc. iki 833 lt. Dar didesnis šuolis teko ligos ir motinystės draudimui – 26 proc. Jų 2009 metais išmokėta 2,1 mlrd. Lt, 2003 metais – 359 mln. Lt.

Šaltinis: www.sodra.lt

Pensijų, ligos bei motinystės draudimui kartu 2009 metais buvo išleista 10,4 mlrd. Lt. Daug tai, ar mažai? Nacionalinį biudžetą praėjusiais metais pasiekė 18,2 mlrd. Lt pajamų be ES paramos. Jei Lietuva būtų bandžiusi gyventi tik savo išgalėmis, pensijoms, ligos ir motinystės išmokoms būtų paskirta 57 proc. visų biudžeto lėšų. T.y. likusioms valstybės funkcijoms - švietimui, sveikatos apsaugai, policijai, krašto apsaugai, keliams, ir dar daugybei kitų liktų 43 proc., arba 7,8 mlrd. Lt. Taip pat ir nedarbo draudimui, kuriam 2009 metais išleista 629 mln. Lt – dvigubai daugiau nei 2008.

Šaltinis: www.finmin.lt

Kokias išvadas galime padaryti? Valdžia gana sėkmingai mažino administracines, biurokratines išlaidas, ką matėme iš Susisiekimo ministerijos pavyzdžio. Visus 2009 metus stengtasi neliesti labiausiai pažeidžiamų gyventojų sluoksnių, nes išmokos tuo metu net padidėjo. Vis tik finansų ministrė I.Šimonytė yra suabejojusi valstybės gebėjimu išlaikyti tokias aukštas išmokas esant mažiems mokesčiams vaizdinga fraze: "Ar ne per mažos kelnytės, tokiam dideliam užpakaliukui?". Dabar gi Leonidas yra nusprendęs, kad mokesčiai jam per dideli mokėti, piktinasi, kaip jau buvęs finansų ministras A.Butkevičius yra pareiškęs, tyliai praskolinama Lietuva Leonido bedarbio pašalpai sumokėti ir ateityje toliau piktinsis per maža pensija.

Vaidotas Rūkas

Kovo mėnesio Lietuvos eksportas didžiausias per pastaruosius 16 mėnesių

2010-05-10T22:12:00.003+03:00

Šiandien Statistikos departamentas paskelbė Lietuvos kovo mėnesio užsienio prekybos duomenis ir jie, kaip ir buvo galima tikėtis, toliau rodo teigiamas tendencijas. 2010 m. kovo mėn. eksportuota prekių už 3,8 mlrd. litų, importuota – už 4,5 mlrd. litų arba atitinkamai 20 ir 21 proc. (be mineralinių produktų 16 ir 18 proc.) daugiau nei pernai tuo pačiu metu. Labiausiai prie eksporto augimo prisidėjo naftos produktų, plastikų ir jų dirbinių bei laivų eksportas.

Visgi reiktų pastebėti, kad pastaruosius kelis mėnesius importo augimo tempas susilygino su eksporto, o kadangi importas absoliučiu dydžiu yra didesnis, tai paskutinis 3 mėnesius užsienio prekybos balansas prastėja. Iš kitos pusės, žvelgiant į importo struktūrą matosi, jog importinių galutinio vartojimo prekių (jas paprastai vartoja gyventojai) importo pokytis yra vis dar neigiamas, o augimas fiksuojamas pagrinde tarpinių vartojimo prekių grupėje, kurias naudoja po truputį atsigaunanti pramonė.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Žemiau pateiktame grafike, galime matyti Statistikos departamento atliekamų apklausų rezultatus apie verslininkų prognozes. Mėlyna linija rodo, balansą tarp verslininkų atsakymų į klausimą apie atsargų lygį. Mažėjanti reikšmė reiškia, jog pagamintos produkcijos atsargų lygis verslininkų nuomone yra nepakankamas (kas reiškia, jog gamybos apimtis išaugs). Tuo tarpu raudona linija rodo balansą tarp verslininkų prognozių apie tai ar eksportas artimiausiu metu padidės ar sumažės. Kaip matosi iš grafiko nuo pernai metų gruodžio verslininkai vis labiau darosi optimistiškesni ir vis didesnė jų dalis mano, jog eksporto paklausa augs artimiausiais mėnesiais.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Tomas Krakauskas

„Klaipėdos nafta“ balandį pademonstravo puikų rezultatą

2010-05-06T18:19:00.004+03:00

Šiandien trumpai norėtųsi pasidžiaugti puikiais AB „Klaipėdos naftos“ pasiektais 2010 m. balandžio mėn. krovos rezultatais. Įmonė praėjusį mėn. perpylė 740 tūkst. tonų naftos produktų, arba 68,9 proc. daugiau nei prieš metus atitinkamu laikotarpiu. Žinoma, praėjusių metų balandį „Klaipėdos nafta“ krovos rezultatai buvo ypač silpni, tad gegužę tokių augimo tempų nebeišvysime, tačiau tai, kad įmonė ir šiais metais sugebės dirbti didesniu nei projektinis pajėgumu (7,1 mln. tonų), tampa labai realia galimybe.

Šaltinis: "Klaipėdos nafta"

Būtina priminti, kad pagrindinis „Klaipėdos naftos“ paslaugų pirkėjas yra AB „Mažeikių nafta“, didžiąją dalį pagamintos produkcijos eksportuojanti per įmonės turimą terminalą pagal pasirašytą ilgalaikę sutartį. Pavyzdžiui, 2009 m. „Mažeikių naftos“ produkcijos perpylimas sudarė 61,6 proc. visų per „Klaipėdos naftos“ terminalą perpiltų naftos produktų. Įdomu tai, kad praėjusiais metais „Mažeikių nafta“ netgi sugebėjo padidinti eksporto apimtis per „Klaipėdos naftą“, nors gamykla sumažino naftos produktų gamybą. Tai parodo, kad vienintelė Lietuvos naftos perdirbimo įmonė 2009 m. šiek tiek kompensavo stiprų degalų pardavimų smukimą Lietuvos ir Latvijos rinkose, padidindama eksporto srautų apimtis.

Likusi „Klaipėdos naftos“ perpilama naftos produkcija atkeliauja iš Rusijos (Ufos („Bashneft), Saratovo (TNK-BP), Maskvos („Gazpromneft“), Riazanės („TNK BP“)) ir Baltarusijos naftos perdirbimo gamyklų. Naftos produktų pervežimu iš šių gamyklų užsiima lietuviško kapitalo įmonė AB „Naftos grupė“. Praėjusiais metais šios įmonės produkcijos perpylimo apimtys sumažėjo, bet jau šiais metais perpylimai turėtų išaugti trečdaliu pasak pačios „Naftos grupės“ daromų prognozių.

Šaltinis: "Klaipėdos nafta"

Nesunku suprasti, kad tokios veiklos apimtys turėtų leisti „Klaipėdos naftai“ 2010 m. vėl parodyti gerus pelningumo rezultatus. Lietuvos potencialas ilgesniu laikotarpiu didinti naftos perpylimo apimtis taip pat išlieka nemažas, vien prisiminus galimybę pagelbėti Baltarusijai, importuojant naftą iš Venesuelos. Tik žinoma, ši strateginė įmonė yra persipynusi politinių peripetijų tinkle, tad daug ką lems ir mūsų valdžios atstovų veiksmų protingumas.

Tadas Povilauskas

Mažmeninės prekybos sektoriuje daugiau stabilizacijos požymių

2010-05-05T23:28:00.009+03:00

Jau esame kalbėję apie teigiamus pokyčius pramonės sektoriuje, kas sudaro nemažą dalį Lietuvos BVP (2009 metais – 20,4 proc.). Verta pašnekėti ir apie kitą svarbią BVP sudedamąją dalį – mažmeninę prekybą, kuri 2009 metų sudarė apie 24 proc. BVP. Praėjusią savaitę Lietuvos statistikos departamentas paskelbė kovo mėn. duomenis.

Šaltinis: LR statistikos departamentas

Matyti, kad mažmeninės prekybos kritimo tempai yra mažesni, tačiau kovo mėnesį dar fiksuotas gan didelis 9,5 proc. kritimas, lyginant su 2009 metų kovu. Pagrindinė priežastys, neleidžiančios mažmeninei prekybai augti – tebeaugantis nedarbas ir sumažėjusios pajamos. Iš kitos pusės, iš praėjusios savaitės LR statistikos departamento apklausos, mažmeninės prekybos įmonių vadovai padėtį savo versle balandį vertina teigiamiau negu vasarį: prekių apyvartos sumažėjimą nurodė 44 proc., o augimą 13 proc., kai kovo mėn. buvo atitinkamai 82 ir 6 proc. Be to, artimiausiais mėnesiais įmonių ekonominė situacija pagerės 8 proc. apklaustų vadovų bendrovėse, o pablogės 23 proc., kai vasarį buvo 6 ir 30 proc.

Šaltinis: LR statistikos departamentas

Nors dar daugiau yra manančių apie sunkesnę padėtį ateityje, tačiau pesimizmas truputi mažėja. Jei vidinis vartojimas atsigaus, kas lems ir mažmeninės prekybos nebe kritimą, tai bus vienas iš paskutiniųjų veiksnių, kai Lietuva galutinai išbrįs iš recesijos. Tai laukti nereiks labai ilgai, teigiamai.lt mano, jog toks teigiamas pokytis mažmeninėje prekybos bus fiksuotas jau šiais metais.

Regimantas Valentonis

Paskutiniųjų metų pokyčiai bankininkystės sektoriuje

2010-05-04T20:08:00.007+03:00

Tokių didelių pokyčių kaip bankininkystės sektorius nuo 2009 metų kaži ar turėjo nors vienas kitas. Nepaisant to, kad bankai per paskutiniuosius 15 mėnesių (nuo 2009 metų) patyrė net 3,2 mlrd. Lt nuostolio, tačiau žvelgiant į vykusius procesus, galima atrasti ir teigiamų pokyčių. Apie mažėjančią priklausomybę nuo išorės, t.y. Skandinaviškų bankų finansavimo dar lapkritį teiravomės Lietuvos bankų asociacijos prezidento S.Kropo, aptarėme mažėjančią skolų naštą lietuviams, o krintančios palūkanų normos buvo viena dažnesnių temų. Šį kartą bandysiu kompleksiškai ir vizualiai perteikti bankinės sistemos struktūrą ir joje įvykusius pasikeitimus.

Kaip ir kiekvienas įmonės balansas, taip ir bankinio sektoriaus struktūra turi dvi puses: turtą vienoje pusėje ir įsipareigojimus bei nuosavybę kitoje. 2010 metų kovą bankų turtas sudarė 89 mlrd. Lt ir beveik siekė 100% nuo BVP. Per metus bankų turtas susitraukė 3 mlrd. Lt, tačiau bankų įsipareigojimai – dvigubai daugiau. Todėl bankų nuosavybė, kuriai Lietuvos bankas priskyrė ne tik kapitalą, bet ir atsargas bei atidėjinius blogoms paskoloms ir kitam turtui, turėjo kompensuoti šį kritimą. Ji per 15 mėnesių dėl nuostolių mažėjo 3,2 mlrd. Lt, įvairiomis kapitalo didinimo formomis augo 1,75 mlrd. Lt, tad likęs padidėjimas sietinas su atidėjiniais.

Šaltinis: www.lba.lt

Tris ketvirtadalius bankų turto sudaro paskolos. Įvairių formų paskolos valdžiai tebuvo 5% nuo bankų turto. Gana reikšmingą turto dalį sudarė išorės turtas.

Šaltinis: www.lba.lt

Turto pokyčiai bankų balansuose buvo labai dideli. Suteiktos paskolos mažėjo net 8,5 mlrd. Lt, dalis šio mažėjimo įvyko dėl nurašymų. Paskolos valdžiai tiriamu laikotarpiu augo ne itin reikšminga, mažesne nei 1 mlrd. Lt suma, o per pusmetį ji susitraukė 240 mln. Lt. Kita vertus, išorės turtas padidėjo daugiau nei 3 mlrd. Lt. Tikėtina, kad Lietuvos bankai galėjo investuoti į užsienio valstybių vyriausybių vertybinius popierius arba su motiniais bankais susijusius skolos instrumentus.

Šaltinis: www.lba.lt

Bankų įsipareigojimų ir kapitalo pusė patyrė rimčiausių pokyčių. Didžiausią dalį įsipareigojimų sudaro indėliai, 3% - valdžios. Itin didelė dalis, net 37% įsipareigojimų priklauso nuo išorės. Tiesa 2008 metų pabaigoje ši dalis buvo net 46%. Didelio disbalanso susidarymas buvo viena krizės mūsų šalyje priežasčių, nes paskolų portfelis dėl to pūtėsi ne pagal valstybės išgales.

Šaltinis: www.lba.lt

Iš žemiau esančio grafiko matyti, jog valdžios indėliai išaugo 1,5 mlrd. Lt, o per paskutinįjį pusmetį net 2,8 mlrd. Lt. Žinoma, to priežastis – užsienyje išplatintų euroobligacijų emisijos, tačiau jos buvo viena iš priežasčių, leidusių sumažinti įtampą tarpbankinėje skolinimosi rinkoje, kas lėmė iki rekordinių žemumų kritusį VILIBOR. Galima sakyti, jog tokiu būdų valstybė gelbėjo verslą ir gyventojus nuo aukštų palūkanų, tačiau palūkanų sąnaudas prisiimdama ant savęs. Norisi tikėtis, jog gyventojai bei verslas tai įvertins atsigaunančiu vartojimu ir kuriama pridėtine verte, bei sumokės daugiau mokesčių į biudžetą už šią pagalbą :) . Kad ir kaip būtų keista, gyventojai sunkiu ekonomikai metu surado papildomus 2 mlrd. Lt, kuriuos padėjo kaip indėlius bankuose. Itin matomas labai ryškus pokytis – išorės įsipareigojimų sumažėjimas net 9,4 mlrd. Lt, 7,4 mlrd. Lt iš jų – per paskutiniuosius pusę metų. Įvertinus išaugusį išorės turtą, grynieji išorės įsipareigojimai susitraukė net 12,6 mlrd. Lt. Tokia pinigų suma buvo išimta per bankus iš Lietuvos ekonomikos bei „išsiųsta“ užsienin, kuri tikrai neprisidėjo prie BVP augimo ar mažesnio kritimo.

Šaltinis: www.lba.lt

Žiūrėdami į ateitį, galime vėl tikėtis priešingų pokyčių. Paskolų ir indėlių santykis pasidarė priimtinesnis, bankuose atsirado likvidumas, todėl naujai išduodamų paskolų apimtys turėtų augti. Kol paskolų maržos Lietuvoje vis aukštos, motininiai bankai dar ir skubins Lietuviškuosius skolinti. Tuo tarpu iki rekordinių žemumų kritusios indėlių palūkanos gyventojų nebeskatins taupyti, tad tikėtinas nuosaikus indėlių mažėjimas arba stabilizacija.

Vaidotas Rūkas

Vartotojų pasitikėjimas šalies ekonomine padėtimi auga jau ketvirtą mėnesį iš eilės

2010-05-03T21:52:00.005+03:00

Praėjusią savaitę Statistikos departamentas paskelbė balandžio mėnesio vartotojų pasitikėjimo rodiklį. Priminsiu, kad vartotojų pasitikėjimo rodiklis – tai teigiamų ir neigiamų atsakymų į 4 klausimus (apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, bedarbių skaičiaus kitimą ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn.) balansų aritmetinis vidurkis. Vartotojų pasitikėjimo rodiklis yra vienas iš pirmaujančių indikatorių leidžiantis nuspėti būsimą gyventojų vartojimą ir mažmeninės prekybos duomenų tendenciją. Verta prisiminti, kad gyventojų vartojimas Lietuvoje sudaro net apie 70 proc. BVP, todėl vartotojų nuotaikos yra itin svarbios laukiant ekonomikos atsigavimo. Apačioje pateikiu vartotojų pasitikėjimo rodiklio grafiką bei rodiklio išskaidymą pagal atskirus klausimus. Norėtųsi pasidžiaugti, kad jau keletą mėnesių iš eilės vartotojai vis optimistiškiau vertina tiek Lietuvos ekonomikos, tiek savo namų ūkio finansinės padėties perspektyvas per ateinančius 12 mėnesių.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Tiesa, Statistikos departamentas atlikdamas vartotojų nuomonių tyrimą renka informaciją ir apie kai kuriuos kitus vartotojų ketinimus, kurie nepatenka į bendrąjį vartotojų pasitikėjimo indeksą. Kaip matosi iš grafiko žemiau, vartotojai savo finansinę padėtį per praėjusius 12 mėnesių vis dar vertina vangiai. Nuotaikos taip pat išlieka niūrios dėl išlaidų didesniems pirkiniams ir ilgalaikio vartojimo prekių pirkimo artimiausiu metu.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Išvada: Vartotojų pasitikėjimas po truputį išsivaduoja iš stagnacijos, tačiau dar reikės luktelti keletą mėnesių, kol pamatysime bent kiek atsigaunančius mažmeninės prekybos duomenis. Tuo tarpų antrą ketvirtį, kaip ir pirmąjį, didžiausio indėlio ekonomikos augime galime tikėtis iš eksporto ir verslo investicijų didėjimo (ypač atsargu atstatymo).

Tomas Krakauskas

Pirmasis Lietuvos BVP įvertis teigiamai nuteikia dėl visų 2010 m. ekonomikos pokyčių

2010-04-29T00:48:00.005+03:00

Vakar kolega Vaidotas teigiamai.lt pateikė savo Lietuvos 2010 m. I ketv. metinio bendrojo vidaus produkto (BVP) pokyčio prognozę, kuri beveik sutapo su realiu šiandien LR Statistikos departamento paskelbtu pirmuoju BVP įverčiu. Pranešta, kad mūsų šalyje praėjusį ketv. buvo sukurtas 2,9 proc. mažesnis BVP nei atitinkamą 2009 m. ketv. Šis rezultatas viršijo naujienų agentūros „Bloomberg“ atliktos rimčiausių makroekonomistų apklausos konsensusą. Sprendžiant iš šiandien žiniasklaidoje pasirodžiusių Lietuvos finansų rinkos dalyvių ir valdžios atstovų komentarų, paskelbtu BVP pokyčiu niekas nesiskundė ir jo labai nekritikavo, o tai turėtų prisidėti prie tolesnės teigiamos viešosios nuomonės formavimo tiek vidaus, tiek ir užsienio rinkose, kad ekonomikos nuosmukis iš Lietuvos po truputį traukiasi (žinoma, kritikų labui reiktų pripažinti, kad ketvirtinis BVP pokytis tapo neigiamas, bet tai įvyko daugiausia dėl vienkartinio efekto, sukelto elektros kainų šuolio po Ignalinos AE uždarymo).

Asmeniškai labiausiai dėmesį LR Statistikos departamento pranešime patraukė paminėti teigiami transportavimo ir sandėliavimo įmonių rodiklių pokyčiai bei mažiausiai kritusi sukurta pridėtinė vertė pramonės sektoriuje. Naujausius Lietuvos pramonės gamybos rezultatus komentavęs Regimantas pabrėžė, kad pramonės sektoriaus įtaka 2010 m. I ketv. BVP dar bus neigiama, tačiau jau kovo mėn. teigiamas pramonės gamybos pokytis nuteikia optimistiškai. Tai leidžia tikėtis pozityvaus efekto jau 2010 m. II ketv. BVP. Besibaigiant pirmajam šio ketv. mėn. sunku atrasti veiksnių, trukdančių prognozuoti pramonės gamybos tolesnį stojimąsi ant kojų – beveik visos eksporto partnerių ekonomikos po truputį atsigauna, o tai rodo didesnes prekių ar paslaugų pardavimo galimybes. Tiesa, mūsų šalies pramonės gaminių konkurencingumą daugiausia neigiamai tebeveikia elektros kainų šuolis nuo metų pradžios, bet jis artimiausiu metu turės būti beveik visiškai „suvirškintas“.

Atsigaunanti pramonė tiek Lietuvoje, tiek ir užsienio valstybėse atitinkamai skatina ir transportavimo veiklos rezultatų pagerėjimą. Galima dar kartą priminti, kad 2010 m. I ketv. Lietuvos geležinkeliais buvo pervežta 20,2 proc., Klaipėdos valstybiniame jūrų uoste perkrauta 15,9 proc., oro uostuose 54,5 proc. daugiau krovinių nei atitinkamu laikotarpiu prieš metus. Būtina pastebėti, kad nemažą įtaką šiam augimui turėjo tranzito krovinių iš Rusijos ir Baltarusijos pervežimo didėjimas. Pozityvesni atsiliepimai girdimi ir iš pervežėjų sausumos keliais, kuriems 2009 m. I ketv. buvo ypač silpnas, tad teigiamas palyginamosios bazės efektas 2010 m. I ketv. taip pat buvo jaučiamas. Nenuostabu, kad su geresniais transportavimo įmonių rodikliais artimai siejasi ir sandėliavimo įmonių rezultatai, kurie tiesiogiai priklausomi nuo pramonės sektoriaus veiklos bei pervežimo apimčių. Beje, anksčiausiai savo rodiklius viešojoje erdvėje skelbia OMX NASDAQ Vilniaus VPB savo vertybinius popierius listinguojančios įmonės, tad greičiausiai stambiausios ir didžiąją dalį produkcijos eksportuojančios pramonės įmonės („Vilniaus baldai“, „Klaipėdos baldai“, „Sanitas“, „Grigiškės“) turėtų nenuvilti investuotojų 2010 m. I ketv. pasiektais rezultatais.

Darant teigiamas prielaidas dėl augsiančių pramonės gaminių pardavimų, aktyvesnio Europos Sąjungos lėšų įsisavinimo, realių galimybių iš letargo miego pradėti kilti statybų pramonei ( viešumoje nekilnojamojo turto vystytojai garsiai kalba apie šiek tiek pajudėsiančius naujus statybų projektus, o renovacijos planai atrodo taip pat įgija rimtesnį pavidalą) galima realiai tikėtis teigiamo 2010 m. II ketv. BVP pokyčio. Žinoma, didžiausia problema išlieka vartojimo smukimas, tačiau bent šiek tiek geresnės perspektyvos dėl ekonomikos ateities turėtų padėti stabilizuotis ir jam.

Tadas Povilauskas

BVP prognozė pirmajam 2010 metų ketvirčiui

2010-04-27T22:30:00.003+03:00

Juokaujama, jog ekonomistai kuria prognozes tam, kad astrologai nesijaustų prastai. Kad ir kaip būtų juokaujama, didieji Lietuvos bankai rimtai prognozuoja 4-6 proc. BVP nuosmukį pirmąjį metų ketvirtį. Už juos gerokai optimistiškiau nusiteikę „Capital Economics“ bei „Nordea Bank“, laukiantys atitinkamai vos 0,5 ir 1 proc. kritimo. Teigiamai.lt skaičiavimais ir/ar nuomone, galima tikėtis kiek mažesnio nei 3 proc. kritimo.

Svarbu pabrėžti, jog tokio mažo vienaženklio kritimo tikimasi po keturių iš eilės tragiškų ketvirčių. Kas lemia tokį staigų kritimo tempų lėtėjimą? Žinoma, svarbiausia - bazės efektas. Vis tik paprastam žmogui nesuprantama, kaip šis kritimo tempas gali sulėtėti, jei kas savaitę tūkstančiai naujų bedarbių atsiranda. Tai geriausiai iliustruotų BVP struktūros išskaidymas pagal išlaidų metodą (kiti du – gamybos (mums labiausiai pažystamas, apimantis atskirus ūkio sektorius) ir pajamų). Skaičiuojant bendrąjį produktą išlaidų metodu, svarbiausios komponentės – namų ūkių vartojimas, valdžios sektoriaus vartojimas, kapitalo formavimas (verslas) ir grynasis eksportas. Tiek gyventojų, tiek valdžios vartojimo išlaidų atsigavimo šį ketvirtį tikėtis dar neverta, tačiau turėtų įvykti esminiai pasikeitimai kapitalo formavimo srityje. Neigiamas atsargų pasikeitimas praėjusių metų pirmąjį ketvirtį sudarė -2,65 mlrd. Lt, kas sumažino ketvirčio BVP gerokai daugiau nei 10 proc. Tokio lygio susitraukimo nėra fiksuota per visą Lietuvos istoriją. Šie skaičiai rodo, jog 2008 4 ketv. – 2009 2 ketv. verslui buvo patys sunkiausi, o 2009 metų 4 ketv. atsargų pasikeitimas jau buvo teigiamas. Tikėtina, kad 2010 1 ketv. atsargų pasikeitimas išliks minimaliai teigiamas, tačiau vien tai BVP pridės papildomus 2,8 mlrd. Lt palyginus su praėjusiais metais.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Teigiamai.lt skaičiavimais, BVP to meto kainomis turėtų kristi apie 6 proc. Pritaikius defliatorių (kainų pasikeitimas), realaus BVP kritimas galėtų sudaryti 2,6-2,9 proc.

Vaidotas Rūkas

P.S. Pačiam įdomu, kiek ir kokiose vietose nepataikysiu :)

Lietuvos pramonė po 17 mėnesių pertraukos pradėjo augti

2010-04-22T20:44:00.015+03:00

Vakar statistikos departamentas paskelbė , kad Lietuvos kovo mėnesio pramonės produkcija augo 1 proc., lyginant su praėjusių metų kovo mėn., o jei pašalintumėme darbo dienų įtaką augimas siektų 1,5 proc. Tai džiuginanti naujiena ir džiugu, kad teigiamai.lt įžvalgos apie teigiamus pokyčius Lietuvos makroekonominiuose rodikliuose pasiteisina anksčiau nei tikėtasi (priminsiu, teigėme, kad antroje pusėje turėtų pasirodyti teigiami prieaugiai).

Šaltinis: LR statistikos departamentas

Kokios priežastys lėmė pramonės augimą:

1. palyginamosios bazės efektas, kuris turėtų pasireikšti ir kituose rodikliuose;

2. pasikeitus išorės padėtis per metus, t.y. pagrindinės eksporto rinkos jaučiasi žymiai geriau nei 2009 metų pradžioje;

3. tarpinio vartojimo ir trumpalaikio vartojimo prekių pramonės grupės augimas, kurios atitinkamai augo 12,1 proc. ir 8 proc., lyginant su 2009 metų kovu, o pašalinus darbo dienų įtaką – 14,7 proc. ir 8 proc.

Lyginant su 2010 metų vasariu, kovą fiksuotas 6,6 proc. augimas, tačiau pašalinus sezono įtaką pramonė smuko 1,4 proc. Taigi augimas dar nėra stiprus, smarkiai prisideda silpna 2009 metų pr. palyginamoji bazė. Tad stipresnių augimo lyginant du iš eilės reiks palaukti, tačiau laukti nereiks ilgai.

Verta, atkreipti dėmesį į šias dvi statistikos departamento skelbiamas eilutes:

Apdirbamoji pramonė yra viena pagrindinių Lietuvos BVP sudedamųjų dalių. Taigi džiugina matant teigiamus skaičius, o atmetus „Mažeikių naftos“ produkciją, fiksuojamas net didesnis teigiamas pokytis. Tai pasako, kad kitos pramonės rūšys atsigauna sparčiau, kas nuteikia optimistiškai. Tačiau verta priminti, jog sausio ir vasario rodikliai buvo prastesnis, todėl įtaka BVP rodikliui vis dar bus neigiama pirmajame ketvirtyje. Reikia palaukti tolesnių gerų žinių, jog 2010 m. II ketv. BVP rodiklis būtų arti nulio („ar galbūt teigiamas“).

Pramonės rodikliai nuteikia optimistiškai ir būtų džiugu sulaukti tolesnio augimo.

Regimantas Valentonis

Degalinių antkainiai

2010-04-20T22:58:00.006+03:00

Šį savaitgalį nuvilnijęs protestas degalinėse prieš aukštas kuro kainas privertė pasidomėti benzino kainos sudėtimi. Keturis litus už litrą viršijanti benzino kaina bei tris su puse lito kainuojantis dyzelis – daug tai ar mažai? Jei kurui nebūtų taikomas akcizas, jo kaina teprilygtų mineralinio vandens buteliui – dviem litams. Atsižvelgiant į tai, kad nafta kažkurioje pasaulio dalyje turi būti išgauta, atvežta į Lietuvą, perdirbta ir paskirstyta po degalines, jos kaina neatrodo tokia didelė. Akcizo taikymui prieštaraujančių taip pat nėra daug – keliaujantys naudojasi nemokamais keliais, kurie prižiūrimi iš akcizo surinktomis lėšomis. Išmetamosios dujos teršia gamtą, tad akcizu tarsi sumokama už daromą žalą. Žinoma, akcizo dydis – daug daugiau diskusijų keliantis objektas.

Šaltinis: www.teigiamai.lt skaičiavimai

Iš grafiko matyti, jog trys penktadaliai benzino kainos – mokesčiai. Degalinių indėlis – vos 5 procentai. Tad net jei protestuotojai priverstų atsisakyti absoliučiai viso savo antkainio – efektas nebūtų stiprus.

Vairuotojai dažnai kaltina degalines, kad tik naftos kainai pakilus, skubama pakelti ir kuro kainas. Tame tiesos yra: tirtame laikotarpyje nuo 2009 sausio 29 d. iki 2010 sausio 29 d. Mažeikių Nafta 126 kartus kėlė didmeninę degalų kainą ir 129 kartus mažino. Du trečdalius kartų pakilus didmeninei kainai, jos pakildavo ir degalinėse, tačiau nukritus didmeninei kainai – degalinėse kuras pigdavo kiek mažiau nei pusę kartų.

Šaltinis: kurmis.org

Vidutinis degalinių antkainis A95 benzinui skaičiuotu laikotarpiu sudarė 27 ct už litrą. Atsižvelgiant į tai, kad didžiajai daliai suvartojamo kuro pritaikomos nuolaidos, ypač didžiausiems naudotojams įmonėms, vidutinis antkainis siekia 20 ct – tiek, kiek ir „sklando kalbos“. Įdomu sužinoti, kokiu periodu degalinės uždirba daugiau. Iš grafiko matyti, jog kuro kainų kilimo periodu degalinės nepiktnaudžiauja ir savo antkainius sumažina, tačiau atsigriebia kritimo periodu.

Vaidotas Rūkas

Lietuvoje 2009 m. didėjo geoterminės energijos gamyba

2010-04-15T22:54:00.006+03:00

Šiandien norėtųsi atkreipti dėmesį į valstybinės įmonės UAB „Geoterma“, užsiimančios šilumos energijos gamyba, panaudojant geoterminę energiją, veiklos rezultatus praėjusiais metais. Reiktų pasidžiaugti, kad 2009 m. šiai įmonei po kelerių nesėkmingų iš eilės metų pavyko dirbti pelningai. „Geoterma“ praėjusiais metais gavo 18,3 mln. Lt pajamų ir uždirbo 2,1 mln. Lt grynojo pelno, o dar 2008 m. pajamos sudarė vos 1,5 mln. Lt, nuostolis siekė 5,9 mln. Lt.

Žinoma, būtina pastebėti, kad 2008 m. įmonė ilgą laiką negamino šilumos energijos dėl 2007 m. įvykusios avarijos, kuri netgi iškėlė klausimą savininkams, ar verta šią įmonę gaivinti, ar skelbti jai bankrotą dėl nuostolingos veiklos ir didžiulių skolų. Visgi tuomet buvo nuspręsta ją gaivinti ir valstybė kartu su „Lietuvos energija“ padidino įmonės įstatinį kapitalą 12,9 mln. Lt, taip neleisdama žlugti įmonei, kurios gaminama energija yra viena mažiausiai teršiančių aplinką. „Geotermai“ priklausanti demonstracinė geoterminė elektrinė buvo vienas moderniausių atsinaujinančios energetikos projektų Europoje, kurios statybas finansavo tokios tarptautinės organizacijos kaip Pasaulio bankas.

Iš žemiau esančio grafiko matome, kad 2009 m. Lietuvoje pagaminta daugiausia geoterminės energijos per paskutinius šešerius metus. Per tris šių metų mėnesius „Geoterma“ pagamino 8,6 MWh šilumos, tad panašu, kad ir 2010 m. bus pasiektas ne mažesnis energijos gamybos kiekis. Ši įmonė šilumos energiją parduoda „Klaipėdos energijai“, o šiltuoju 2009 m. laiku ji vienintelė karštu vandeniu aprūpino visą Klaipėdą.

Šaltinis: LR Statistikos departamentas

Tai, kad Lietuva privalo didinti energijos kūrimą iš atsinaujinančių energetinių išteklių suteikia vilčių, kad bus bandoma didinti investicijas į šios geoterminės jėgainės efektyvumo didinimą, siekiant jos konkurencingumo su planuojama statyti Klaipėdos kogeneracine jėgaine. Beje, labai keista, bet „Lietuvos energijos“ ataskaitoje teigiama, kad per paskutinį 2009 m. ketv. „Geotermos“ įsipareigojimai sumažėjo nuo 43,3 mln. Lt iki 16,6 mln. Lt, nors įmonės turtas liko beveik nepakitęs, o „Lietuvos energijos“ akcijų dalis įmonėje išliko tokia pati. Bus įdomu išsiaiškinti, ar tai yra tiesa ir kokiu būdu šios skolos galėjo sumažėti, o gal tiesiog įsivėlė netyčinė klaida ataskaitoje.

Tadas Povilauskas

Valstybės biudžetas surinktas geriau nei planuota

2010-04-13T19:56:00.001+03:00

Finansų ministerija šiandieną paskelbė į valstybės biudžetą surinkusi 1,15 mlrd. Lt arba 7 proc. daugiau nei planuota. Per tris šių metų mėnesius biudžetas pasipildė 3,19 mlrd. Lt arba 9 proc. daugiau nei planavo. Dažnas pilietis piktinasi tokia žinia, esą suplanuoti galima bet ką, o jau tada ir planą pasiekti nėra sunku. Su tokia nuomone galima sutikti, todėl svarbu pažiūrėti, kaip buvo surenkamas biudžetas palyginus su praėjusiais metais.

Šaltinis: www.finmin.lt

Lentelėje matosi, jog biudžeto pajamos per pirmąjį ketvirtį palyginus su praėjusiais metais krito 12,6 proc. Detalios biudžeto pajamų ataskaitos už kovo mėnesį nėra, tačiau labiausiai tikėtina, jog praėjusių metų kovo mėnesio biudžeto pajamas neplanuotai „išpūtė“ Lietuvos Banko likutinis pelnas, sudaręs 182 mln. Lt. Įvertinus tai – rezultatai būtų kur kas geresni.

Biudžeto pajamų duomenys vėluoja mėnesiu, tad jei vertintume mokesčius, surinktus tik už šių metų mėnesius, t.y. remtumėmės vasario-kovo duomenimis, situacija atrodo ganėtinai gerai. Tiek kovą, tiek ypač vasarį fiksuotas ženklus 16,5 proc. PVM surinkimas palyginus su praėjusiais metais. Atsižvelgiant į tai, kad PVM tarifas padidėjo 10,5 proc. (nuo 19 proc. iki 21 proc.), galima manyti, kad pirmaisiais metų mėnesiais pridėtinės vertės buvo sukurta daugiau. Netikėtai stiprus atrodo gyventojų pajamų mokesčio surinkimas kovo mėnesį. Sunku įvardinti to priežastį, tačiau vasario-kovo surinkta bendra suma atitinka praėjusių metų skaičius, kas itin maloniai džiugina.

Vaidotas Rūkas

2010 m. vasarį Lietuvos eksportas augo 15,5 proc. tempu, palyginus su 2009 m. vasariu

2010-04-12T18:21:00.004+03:00

Jau ne kartą esame teigę, kad, artėjant 2010 metų antrai pusei, Lietuvos makroekonominiai rodikliai turėtų rodyti teigiamus prieaugius. Tai lems kelios priežastys: palyginamosios bazės efektas; kylanti pasaulinė prekyba bei ekonomika ir po truputį atsigausiantis vidaus vartojimas dėl gerėjančių vartotojų lūkesčių.

Praėjusį penktadienį LR Statistikos departamentas paskelbė Lietuvos užsienio prekybos duomenis. Negalutiniais duomenimis vasarį eksportuota prekių už 3,6 mlrd. LTL., o importuota už 3,9 mlrd. LTL. Grafike matyti 2006-2010 m. Lietuvos užsienio prekybos dinamika.

Šaltinis: LR Statistikos departmentas

Palyginus su praėjusių metų vasario mėnesio. eksportu, šiemet fiksuotas 15,5 proc. augimas. Tai antrasis teigiamas eksporto prieaugis per paskutiniuosius 15 mėnesių (2009 m. gruodžio mėn. eksportas išaugo 4,5 proc.). Jei palygintumėme su sausio mėnesio duomenimis, tai eksportas ūgtelėjo 16,1 proc.

Importo prieaugis sudarė 14,4 proc., palyginus su praėjusių metų vasariu. Verta paminėti, jog eliminavus mineralinius produktus, importas net sumažėjo 2,6 proc. Tai pasako, kad importas be Lietuvai reikalingų ir neturimų žaliavų mažėjo, o labiausiai prie importo augimo prisidėjo brangusi nafta ir kitos žaliavos.

Šaltinis: LR Statistikos departamentas

2010 m. sausio-vasario mėn. Lietuvos eksportas išaugo 6,3 proc., palyginus su 2009 m. tuo pačiu laikotarpiu. Didžiąją dalį eksporto sudarė mineraliniai produktai – 23,6 proc. viso eksporto. Visgi eliminavus šią grupę, eksportas yra paaugęs 5,4 proc., todėl negalima tvirtinti, jog eksportą tempia pabrangusios žaliavų kainos. Pastebėtina, kad išsiskiria antžeminio, oro, vandens transporto priemonių eksportas. Remiantis, Lietuvos makro analitikų išvadomis, tam įtakos turėjo vasario mėn. laivų pardavimas, t.y. stambaus projekto užbaigimas.

Nevisi ekonomikos sektoriai atsigauna tolygiai, tačiau bendras vaizdas nuteikia optimistiškai.

Regimantas Valentonis

Lietuvos eksportą turėtų paskatinti ir silpnėjantis litas aplinkinių šalių valiutų atžvilgiu

2010-04-09T17:17:00.003+03:00

Prieš gerus metus savaitgaliais Lenkijoje 100-150 kilometrų spinduliu nuo Lietuvos galėjai išgirsti ne vieną ir ne dvi dešimtis šnekančių lietuviškai. Net buvo kuriami pasakojimai, kaip lietuviai ratuoti kuo didesnėmis mašinomis užkariauja Lenkijos turgavietes. Dabar tokių kalbų ar straipsnių retai begirdėti. Pagrindinė priežastis, kuri vertė vykti į Lenkiją buvo silpnas zlotas, tad įdomu būtų pakalbėti, kokia šiandienos situacija.

Grafike matyti Lenkijos zloto, Rusijos rublio, Baltarusijos rublio pokyčiai nuo 2008 m. rugsėjo mėn. – krizės pradžios. Verta paminėti, kad šioms trims šalims 2009 metais teko atitinkamai 7,2 proc., 13,2 proc. ir 4,7 proc. viso Lietuvos eksporto. Absoliučia išraiška eksportas į šias šalis buvo 10 mlrd. LTL. Rusija buvo pirmoje vietoje, kuri importavo Lietuvos produkciją, Lenkiją 4-oje. Eksportas į Rusiją 2009 metais sumažėjo 39,5 proc., į Baltarusiją – 22,9 proc., į Lenkiją – 9 proc. Taigi, šios šalys yra svarbios Lietuvos prekybos partnerės, todėl silpnėjančios aplinkinių šalių valiutos daro neigiamą įtaką Lietuvos eksportui – taip buvo 2009 m. pradžioje, o dabar pasireiškia priešinga tendencija.

Šaltinis: Lietuvos bankas

Iš grafiko matyti, kad Rusijos rublis ir Lenkijos zlotas dugną lito atžvilgiu pasiekė 2009 m. vasarį, nuo to laiko rublis sustiprėjo apie 20 proc., zlotas beveik 30 proc. Tai turėtų teigiamai veikti Lietuvos eksportą. Taip pat Rusijos ekonomikai šiemet skirtingais šaltiniais prognozuojamas 5 proc. ekonomikos augimas, o Lenkija vienintelė ES šalis, kuri neįkrito į recesiją. Be to, brangstanti nafta ir pramoniniai metalai gali Rusijos ekonomiką kilstelti dar aukščiau.

Kita vertus dabartiniu metu brangstantis doleris, pirmiausia prieš eurą, tuo pačiu prieš litą, neigiamai gali paveikti Lietuvos ekonomiką, nes importuojame nemažai žaliavų, o „jų valiuta“ dažniausiai ir yra JAV doleris. Tačiau prieš metus kursas buvo tame pačiame lygyje, tik skyrėsi žaliavų kainos.

Išvada: jau metus stiprėjančios kintamos aplinkinių valstybių valiutos teigiamai paveiks Lietuvos eksportą, pamažu Lietuvos prekės tampa konkurencingesnės ir Rytų Europos regione.

Regimantas Valentonis

Lietuvoje sparčiai didėja investicijos į vėjo jėgaines

2010-04-08T20:05:00.012+03:00

Šią savaitę dėmesį patraukė Lietuvos vėjo energetikų asociacijos pateikti duomenys apie vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje 2009 m. Galima pasidžiaugti, kad praėjusiais metais mūsų šalyje buvo pastatyta 21 nauja vėjo jėgainė, o bendras jų skaičius metų pabaigoje jau siekė 68-is. Toks jėgainių skaičiaus išaugimas buvo didžiausias nuo 2006 m. Dabar vėjo jėgainės pagamina apie 1 proc. visos Lietuvos elektros energijos poreikio. Įdomu tai, kad asociacijos skaičiavimais į Lietuvos vėjo energetikos ūkį jos narės jau yra investavę apie 470 mln. Lt, o vien 2010 m. naujos investicijos sudarys net apie 310 mln. Lt. Toks planuojamas investicijų mastas atrodo pakankamai įspūdingai, tad, jeigu prognozės pasiteisintų, vien šiais metais vėjo jėgainių pajėgumai galėtų beveik padvigubėtų. Pagal įrengtus vėjo energijos gamybos pajėgumus Lietuva nusileidžia Estijai, bet lenkia Latviją.

Šaltinis: Lietuvos vėjo energetikų asociacija

Toks gausus investicijų didėjimas į vėjo energetikos infrastruktūrą, matyt, patvirtina, kad elektros energijos gamyba vėjo jėgainėse ir jos pardavimas yra pelningas verslas pagal dabar nustatytą 0,3 Lt/kWh kainą, kuria „Lietuvos energija“ superka elektrą iš ją gaminančių vėjo jėgainių. 2009 m. elektros gamyba vėjo jėgainėse užsiimančios įmonės gavo 47,0 mln. Lt pajamų arba 65,5 proc. daugiau nei prieš metus. Nesunku suprasti, kad šių įmonių EBITDA pelningumas yra labai aukštas (kartais siekiantis 70 proc.) ir pakankamai stabilus dėl pastovios pardavimo kainos bei mažų piniginių sąnaudų.

Aukšto pelningumo prielaidą atspindi ir faktas, kad Lietuvos bankai pakankamai teigiamai vertina vėjo jėgainių įrengimo finansavimą, suvokdami, kad investicijų atsipirkimas ir skolos susigrąžinimas yra beveik užtikrintas. Lietuva yra įsipareigojusi iki 2020 m. iš atsinaujinančių energetikos šaltinių pagaminti 23 proc. visos suvartojamos energijos, tad toks verslas kaip elektros gamyba vėjo jėgainėse ir toliau bus skatinamas bei jam nustatoma daug palankesnė kainodara, skatinanti jėgainių atsipirkimą. Dabartiniai įrengti vėjo jėgainių pajėgumai sudaro vos dešimtadalį visoje Lietuvos teritorijoje galimo pasiekti vėjo jėgainių pajėgumo, tad plėtros galimybės yra akivaizdžios. Europos Sąjungoje 2009 m. buvo investuota 11,5 mlrd. eurų į sausumoje esančių vėjo jėgainių statybas, o įrengtų jėgainių galia sudarė 9.581 tūkst. MW arba 21 proc. daugiau nei 2008 m.

Tadas Povilauskas

Kovo mėnesį krova Klaipėdos jūrų uoste augo šeštą mėnesį iš eilės

2010-04-06T22:07:00.007+03:00

Kaip rašo Verslo žinios, kovą Klaipėdos uostas perkrovė 2,575 mln. tonų krovinių (18 proc. daugiau nei pernai), kai 2009 m. tą patį mėnesį buvo krauta 2,185 mln. tonų. Kokiose pagrindinėse krovinių kategorijose yra fiksuojamas augimas galima plačiau paskaityti ankstesniame mano kolegos įraše.

Pirmąjį šių metų ketvirtį Klaipėdos uostas, perkrovęs 7,39 mln. tonų krovinių, pasiekė 14,1% augimą, palyginti su 2009 m. tuo pačiu ketvirčiu, kai krova siekė 6,477 mln. tonų.

Šaltinis: statistikos departamentas

Krovinių krova uoste yra geras pirmaujantis indikatorius leidžiantis susidaryti išankstinį vaizdą apie būsimus Lietuvos eksporto duomenis. Nors paprastai rašydami apie Lietuvos eksportą kalbame apie prekių eksportą, tačiau šiuo atveju paslaugų eksportas yra ne ką mažiau svarbus. Kitaip tariant, jeigu Lietuvos uosto krova auga, galima spėti, jog didėja arba Lietuvos įmonių prekių eksportas, arba auga Lietuvos paslaugų eksportas (kai yra perkraunamos užsienietiškos prekės), kuris neatsispindi kas mėnesį skelbiamuose užsienio prekybos rodikliuose. Bet kuriuo atveju, auganti krova teigiamai veikia Lietuvos prekių ir paslaugų eksporto balansą, kuris yra svarbi sudedamoji dalis bendrame Lietuvos BVP.

Beje, panašų vaizdą galime stebėti ir su krovinių vežimu geležinkeliais, apie tai plačiau paskaityti galite mūsų ankstesniame įraše.

Tomas Krakauskas

Lietuvos viešieji finansai atrodo patikimiau nei periferinių Euro zonos valstybių

2010-04-01T18:22:00.004+03:00

Neneigsiu, galbūt ir per skambi antraštė, bet tam yra pagrindo.

Kas domisi ekonomika, turėtų būti girdėję ironizuotą terminą PIIGS (arba PIGS). Tai periferinių Euro zonos šalių, kurios susiduria su dabartinėmis, skaudžiomis ekonominėmis problemomis trumpinys (angl. Portugal, Ireland, Italy, Greece and Spain). Tad antrinant prieš savaitę rašytai temai apie mūsų šalies skolą, norėtųsi palyginti Lietuvą su šiomis valstybėmis.

Jau gerus du mėnesius iš ekonomikos internetinių portalų nedingsta tema apie Graikijos sugebėjimą aptarnauti centrinės valdžios sektoriaus skolą. Tai smarkiai atsiliepė pastarosios šalies skolinimosi galimybėms. Grafike matyti, kaip staigiai šiais metais pabrango draudimas nuo Graikijos nemokumo (angl. CDS). Be to, verta paminėti, kad 2010 m. sausio 14 d. pirmąkart per visą istoriją Graikijos bankroto tikimybė buvo didesnė nei Lietuvos, o dabartiniu momentu apsidraudimas kainuoja 100 punktų daugiau nei mūsų šalies.

Šaltinis: Bloomberg

Neabejotinai Graikija yra pirmoje vietoje iš visų PIIGS valstybių, tačiau greitai gali priartėti ir kitos valstybės. Jau kelis kartus Portugalijai nepavyko iki galo išplatinti vyriausybės obligacijų šiais metais (dukart buvo leidžiamos 0,5 mlrd. EUR 5 metų vyriausybės vertybiniai popieriai, o paklausa neatitiko pasiūlos). Žinoma, sunkiausiai šiuo metu yra Graikijai, kuriai net praėjusią savaitę buvo paruoštas Euro zonos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) atsarginis planas, jei nepavyks pasiskolinti reikiamos sumos balandžio-gegužės mėnesiais perfinansuoti pasibaigusias emisijas.

Be to, Graikijos problemos smarkiai atsiliepė euro kursui palyginus su doleriu: vien nuo 2010 m. pradžios euras yra sumenkęs 6 proc. Nemažėja spekuliacijų, kad doleris gali dar labiau sustiprėti, nes ganėtinai aukštas nedarbo lygis, kuris naujausiais duomenimis Euro zonoje vasario mėnesį dar paaugo nuo 9,9 proc. iki 10 proc., neleis atsigauti ekonomikomis, o tai lems didesnes viešąsias išlaidas ir sunkiai augančias pajamas. Tai neleis ir toliau subalansuoti biudžetų.

Visgi grįžkime prie antraštės. Jos teisingumui įvertinti naudokime du rodiklius: biudžeto deficitus ir centrinės valdžios skolos dydį.

Šaltinis: Europos komisija

Remiantis Europos komisijos duomenimis, 2011 metais Lietuvos skolos lygis bus 49,3 proc. BVP, kas vis dar tenkina vieno iš Mastrichto kriterijų siekiant įsivesti eurą. PIIGS valstybių skolos lygiai bus žymiai didesni. Be to, verta priminti, kad Europos komisijos prognozės yra 2009 m. pab., o nuo to laiko Lietuvos situacija pagerėjo (tiek tarptautinis skolinimas lengvesnis, tiek piešiamos šviesesnės ekonominio augimo perspektyvos), kai kitų valstybių – ne. Taigi šis grafikas naujose ekonominėse prognozėse gali atrodyti dar patraukliau.

Vienas iš pagrindinių aspektų, menkinančių Lietuvos sugebėjimą susitvarkyti viešuosius finansus, buvo ir yra staigus skolos padidėjimas, t.y. jei 2007 m. jis nesiekė net 20 proc. ir buvo vienas iš mažiausių per visas Europos sąjungos valstybes, tai 2011 m. šis rodiklis bus daugiau nei padvigubėjęs. Tačiau santykinis pokytis nėra jau toks grėsmingas. Smarkiai į priekį įsiveržė ekonomikos augimo pavyzdžiu buvusios Airijos rodiklis: jei 2007 metais skolos lygis buvo 25 proc. nuo BVP, tai 2011 gali siekti net 96 proc. Taigi, Lietuvoje nėra jau taip blogai.

Antras rodiklis, kuris apibūdina viešųjų finansų stabilumą, yra biudžeto deficitas.

Šaltinis: Europos komisija, Lietuvos finansų ministerija

Remiantis praėjusios savaitės Europos komisijos Lietuvos viešųjų finansų vertinimu, Lietuva įvertinta palankiai ir tikima, kad 2012 metais valstybė gali pasiekti nedidesnį nei 3 proc. biudžeto deficitą, kas atitiktų dar vieną kriterijų, norint įstoti į euro zoną. Be to, pažymima, kad vyriausybė gana neblogai sugebėjo susitvarkyti su 2009 m. padėtimi. Lyginant su nagrinėjamos PIIGS šalimis tokios prognozės nėra brėžiamos visoms.

Vienas iš indikatorių, parodančių pasitikėjimą valstybės viešaisiais finansais, yra 10 metų vyriausybės obligacijos.

*Lietuvos 10 metų trukmės obligacijų pajamingumas USD - 6.09%, tačiau eurais tai būtų 60 bazinių punktų mažiau (valiutų apsikeitimo sandorio kaštai/pelnas)

Šaltinis: Bloomberg

Iš lentelės matyti, kad tik Lietuvos visos trys reitingų kompanijos yra suteikusios stabilią ilgalaikę perspektyvą. Reikia paminėti, kad perspektyvos buvo pakeistos visai neseniai, per pastarąsias praėjusias 3 savaites, o tai pasako, jog požiūris į Lietuva vis gerėja, todėl gali būti, jog ekonomikos perspektyvos gali būti irgi peržiūrimos teigiama linkme.

Sunku yra palyginti obligacijas, susiejant jas su reitingo lygiu. Galima išskirti Graikiją, kurios reitingai yra 1 arba 2 laipteliais geresni nei Lietuvos, tačiau 10 metų vyriausybės obligacijos yra vertinamos net 1 proc. geriau. Jei 1 laiptelį priskirtumėme 1 proc. pelningumui (skirtumas tarp Graikijos ir Lietuvos), tai Lietuvos obligacijos būtų mažiausiai rizikingos, lyginant su visomis PIIGS šalimis.

Išvada: pastarosiomis savaitėmis gerėja požiūris į Lietuvą, todėl tikimės, kad ne tik kreditingumo reitingai bus peržiūrėti, tačiau ir ekonomikos augimo perspektyvos bus pakeistos į teigiamą pusę jau 2010 m. Lauksime greitai pasirodant TVF ir Europos komisijos ekonomikų perspektyvų prognozių.

Regimantas Valentonis

Gerėja ekonomikos vertinimas Lietuvoje

2010-04-01T00:00:00.005+03:00

Šiandien LR Statistikos departamentas pateikė 2010 m. kovo mėn. ekonominių vertinimų indekso ir jo sudedamųjų reikšmes, kurios patvirtino, kad Lietuvos verslo ir vartotojų nuomonė apie jų dabartinę veiklos padėtį bei perspektyvas artimiausius kelis mėnesius pagerėjo. Indekso reikšmė vis dar yra žemesnė už nulį, bet ji pakankamai greitu tempu lekia „šiaurės rytų“ kryptimi. Reiktų priminti, kad indeksas susideda iš penkių sudėtinių rodiklių – vartotojų, pramonės, statybos, prekybos ir paslaugų sektoriaus pasitikėjimo rodiklių (atitinkami procentiniai svoriai siekia 20, 40, 5, 5 ir 30 proc.). Indeksą sudaro dabartinės padėties ir lūkesčių vertinimai. Kaip žinia, lūkesčiai yra vienas stipriausių ekonomikos vystymosi pokyčių veiksnių, o tai, kad kovo mėn. lūkesčiai gerėjo visose ūkinės veiklos šakose, leidžia žvelgti į Lietuvos ekonomikos atsigavimą drąsiau. Beje, ekonomikos vertinimų indeksas žemiausią reikšmę buvo pasiekęs 2009 m. balandžio mėn., tad šį mėn. galima įvardinti kaip sunkiausią per matytą krizinį laikotarpį.

Šaltinis: LR Statistikos departamentas

Vienas iš labiausiai nudžiuginusių teiginių LR Statistikos departamento pranešime yra tai, kad kovo mėn. pramonės įmonių produkcijos gamybos ir eksporto prognozės buvo daug optimistiškesnės - trečdalis apklaustųjų tikisi, kad jų gamyba artimiausiu metu augs, o 13 proc. įmonių laukia smukimo. Būtina atkreipti dėmesį į atsargų lygį – pastaruoju metu ėmė daugėti pramonės įmonių, manančių, kad jų atsargos yra nepakankamos ir jos turės vėl didėti – tai yra viena iš svarbiausių sąlygų, kodėl galime prognozuoti pramonės gamybos apimčių tolesnį atsigavimą Lietuvoje.

Dar derėtų atkreipti dėmesį į palankesnį statybų verslo tendencijų vertinimą. Kovo mėn. labai išaugo įmonių skaičius, kurios tikisi, kad per artimiausius 2-3 mėn. padaugės darbų – tokių buvo 24 proc. (2009 m. kovo mėn. tokių tebuvo 9 proc.), o darbų mažėjimo tikisi 28 proc. apklaustų įmonių (prieš metus to laukė 42 proc.). Suprantama, kad spartesnio statybų darbų gausėjimo 2010 m. tikėtis tikrai sunku, bet tai, kad įmonės prisitaikė prie dabartinių sunkių sąlygų (prisitaikymą rodo faktas, kad statybų įmonių, teigiančių, kad jų finansinė padėtis nebeblogėja, skaičius vis didėja) taip pat leidžia teigti, kad patys blogiausi laikai po truputį lieka už nugaros.

Tadas Povilauskas

Susisiekimo ministerijos išlaidos 2009 m. sumažėjo ketvirtadaliu

2010-03-29T23:29:00.004+03:00

Norėdamas patvirtinti ar paneigti mitą, jog valstybės biudžeto lėšas pravalgo valdininkai, susidūriau su informacijos stoka apie biudžeto išlaidas. Iš to kyla ne viena problema: pirmoji ir pati žmogiškiausia – mokesčių mokėtojų pasipiktinimu dėl nežinia kur keliaujančių išlaidų. Jokiu būdu nenusikalstamai, tiesiog neaišku kur, daug ar mažai, daugiau ar mažiau. Antroji – visuomenei beveik neįmanoma įsitraukti į diskusijas apie valstybės lėšų panaudojimą. Matant detalią ataskaitą, būtų galima pateikti konstruktyvius pasiūlymus. Trečioji, bet ne mažiau svarbi – viešumas ir dėl jo prastėsiančios sąlygos korupcijai vešėti. Tikrai užtenka pavyzdžių, kai viešumas bent jau pristabdė piktnaudžiavimą (kad ir Seimo narių). Arba žinojimas, jog detalios išlaidos bus pateiktos viešai, retas kuris rizikuotų vykdyti įžūlų lėšų švaistymą. Todėl stengiuosi, kad „26 mlrd. Lt biudžeto išlaidų būtų vieši“. (Jei kas turi minčių, kaip suskaičiuoti tokio projekto vienkartines ir pastovias sąnaudas, labai labai laukčiau).

Siekdamas išsiaiškinti, kaip leidžiamos biudžeto lėšos, iš pradžių bandžiau gauti administracines ministerijų išlaidas. O tai nepasirodė taip paprasta.. J Esu dėkingas keletui darbuotojų, kurie įdėjo nemažai pastangų, jog turėčiau skaičius. Nors pagal visuomenės informavimo įstatymą, tokia informacija turėtų būti prieinama lengviau...

Susisiekimo ministerijos administracinės išlaidos, skirtos krypčiai „Transporto ir ryšių politikos įgyvendinimas“, gerokai sumažėjo palyginus tiek su planu 2009 metams, tiek 2008 metų išlaidomis. Per metus išlaidos sumažėjo net 26 proc. darbo užmokesčiui – 13 proc. Ne pirmo būtinumo išlaidos sumažintos gerokai smarkiau, todėl galime pasidžiaugti ūkišku ministerijos valdymu. Panašu, jog vienkartiniu išlaidų karpymų neapsieita, nes 2010 metų darbo užmokesčio fondas turėtų mažėti dar 10 proc.

Iš pateiktų skaičių galime matyti tik pokyčius, tačiau sunku spręsti, ar daug tai, ar mažai, todėl stengiuosi pateikti palyginimą su kitomis ministerijomis (išlaidas vienam darbuotojui).

Susisiekimo ministerijos administracinės išlaidos

Vaidotas Rūkas

Lietuvos bankas 2009 m. turto pelningumu aplenkė Latvijos ir Estijos centrinius bankus

2010-03-25T23:30:00.009+02:00

Lietuvos banko valdyba šiandien patvirtino 2009 m. finansinę atskaitomybę bei pranešė pervesianti 70 proc. uždirbto grynojo pelno į valstybės biudžetą. Iš viso Lietuvos bankas per 2009 m.uždirbo 519,44 mln. Lt grynojo pelno, tad į valstybės biudžetą bus pervesta pakankamai pačiam biudžetui svarbi 363,6 mln. Lt suma. Reiktų priminti, kad praėjusiais metais buvo pakeistas Lietuvos banko įstatymas, kuris dabar numato, kad į valstybės biudžetą bus pervedama ne 50 proc., o 70 proc. praėjusiais metais banko uždirbto grynojo pelno.

Įdomu tai, kad Lietuvos banko pasiektas turto pelningumas 2009 m. lyginant su kitų Baltijos valstybių centriniai bankais – Latvijos banku ir Estijos banku – buvo didžiausias ir siekė 3,2 proc. Turto pelningumas – turbūt paprasčiausias ir geriausiai centrinio banko veiklos efektyvumą parodantis rodiklis Pabaltijo šalių atveju. Šie bankai užsiima šalies užsienio valiutų atsargų valdymu, o jis atliekamas turimas atsargas investuojant daugiausia į likvidžius ir labai saugius vyriausybių vertybinius popierius (VVP). Už juos atitinkamai gaunamos palūkanos arba uždirbama iš kapitalo prieaugio. Žinoma, pirmenybė teikiama likvidumui ir tik po to jau bandoma investuoti su didesne rizika į galimus pelningesnius VVP.

Praėję metai buvo labai palankūs investicijoms į VVP – daugumos jų obligacijų pajamingumai stipriai traukėsi ir kaina atitinkamai didėjo. Norint pasakyti užtikrintai, kad Lietuvos bankas investavo pinigus labai gerai, reiktų palyginti banko pasiektą turto grąžą su rinkos grąža, o tam jau reiktų sukurti palyginamąjį indeksą. Bet galime pasidžiaugti tuo, kad Lietuvos bankas 2009 m. buvo akivaizdus lyderis pagal pasiektą turto pelningumą, lyginant su Latvijos ir Estijos centriniais bankais. Toks jis buvo ir 2007 m., o tai iškart sukuria teigiamą nuomonę užsienio rinkose apie Lietuvos banko kompetenciją, valdant užsienio valiutos atsargas. Deja, 2010 m. nebeturėtume sulaukti tokio Lietuvos banko grynojo pelno, nes užsienio vyriausybių vertybinių popierių pajamingumai jau yra labai susitraukę ir tolesnio VVP augimo tikėtis labai sunku.

Šaltinis: Lietuvos bankas, Latvijos bankas, Estijos bankas, savi skaičiavimai

Tadas Povilauskas

Valstybės skola – vis dar viena mažiausių visoje ES

2010-03-24T20:41:00.006+02:00

Smarkiai kritus Lietuvos BVP, biudžeto lėšų surinkimas susidūrė su dar didesniais iššūkiais. Visą valdymo laikotarpį A.Kubiliaus Vyriausybė sprendė dilemą, kaip padidinti biudžeto pajamas ir sumažinti išlaidas. Žinoma, net ir geriausiais norais bei kompetentingiausiais sprendimais niekas biudžeto nebūtų subalansavęs, todėl Lietuvai teko skolintis. Valstybės skola (public debt) per itin trumpą laikotarpį beveik padvigubėjo. Kita vertus, galime jaustis ramesni, nes valstybės skolos ir BVP santykis Lietuvoje – vis dar vienas mažiausių visoje ES. Šis santykis gerokai atsilieka nuo ES vidurkio bei dar atitinka Mastrichto kriterijus, norint įsivesti eurą.

Šaltinis: Erste researches

Auganti valstybės skola – vienareikšmiškai blogai. Kita vertus, stengtis subalansuoti valstybės biudžetą kiekvienais metais nėra geriausia išeitis. Drastiškas valstybės biudžeto išlaidų karpymas krizės metu dar labiau pagilintų nuosmukį, o atitinkamas išlaidų didinimas bumo laikotarpiu vis labiau prisidėtų prie burbulo ekonomikoje. Populiariausias siūlymas ekonomikos teorijoje - biudžetą subalansuoti per visą ekonomikos kilimo/kritimo ciklą.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Anot statistikos departamento, valstybės išlaidos 2009 metais sudarė 19,2 mlrd. Lt. Palyginus su 2008, išlaidos sumažėjo 2,2 mlrd. Lt arba 10,5%. Jei būtų siekiama subalansuoti biudžetą, išlaidas tektų karpyti triskart tiek ar net daugiau. Matematiškai skaičiuojant, jei valstybės išlaidos BVP dalyje sudarė 21%, papildomai sumažinus išlaidas 4-5 mlrd. Lt, BVP 20009 metais būtų smukęs ne 15%, o 20%. Įvertinus galimą įtaką kitiems sektoriams – ir dar daugiau.

Panašiai ir ankstesniais metais – nuolat deficitinis, nesubalansuotas ir ne pagal išgales biudžetas visą pastarąjį dešimtmetį net ekonominio bumo metais stipriai prisidėjo prie burbulų ekonomikoje formavimosi ir infliacijos didinimo. Todėl itin svarbu, jog būsimos Vyriausybės nepamirštų dabartinių skaudžių pamokų ir ekonomikai atsigavus, nepultų eilinį kartą žarstyti lėšų, o mažintų valstybės kreditinius įsipareigojimus.

Šaltinis: AB SEB bankas, Statistikos departamentas

Vaidotas Rūkas

Per pirmus du šių metų mėnesius Lietuvos keliuose eismo įvykių ir juose žuvusių žmonių buvo mažiausiai per kelis pastaruosius metus

2010-03-23T21:17:00.003+02:00

Pernai spalį rašiau, jog Lietuvoje žuvusiųjų skaičius sparčiai mažėja antrus metus iš eilės. Malonu, kad šiandien galime pasidžiaugti, jog vasarį Lietuvos keliuose buvo užregistruota mažiausiai eismo įvykių bei žuvo mažiausiai žmonių nuo 2004 m. (Statistikos departamentas pateikia duomenis tik nuo 2004 m.). Tiesa, kaip matosi iš grafiko apačioje, egzistuoja labai didelis sezoniškumas, nes žiemos mėnesiais, kai gyventojai keliauja mažiausiai avaringumas sumažėja. Tačiau nepaisant to ir kitais mėnesiais kryptis yra akivaizdžiai teigiama. Per pirmus du šių metų mėnesius žuvusiųjų skaičius keliuose sumažėjo 44 proc., o eismo avarijų skaičius 20 proc. palyginus su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Pagrindines tokio spartaus eismo nelaimių mažėjimo priežastis, galite perskaityti ankstesniame įraše.

Šaltinis: Statistiko departamentas

Verta pastebėti, jog žuvusiųjų skaičius dėl neblaivių vairuotojų kaltės taip pat sparčiai mažėja, tačiau būtent dėl jų vis dar žūsta didžioji dalis žuvusiųjų eismo įvykiuose.

Panašu, kad Lietuva po truputį pradeda laimėti „karą keliuose“. Jeigu tokia teigiama statistika išsilaikys iki metų pabaigos, tai pagal žuvusiųjų skaičių keliuose tenkantį milijonui gyventojų Lietuva pasieks itin gerą reikšmę ~80 (kai 2007 m. buvo ~230) ir pagal šį skaičių prilygsime tokioms saugioms šalims kaip Suomija, Danija ar Prancūzija.

Tomas Krakauskas

6 mėn. VILIBOR pasiekė žemiausią lygį per visą skaičiavimo istoriją

2010-03-16T21:56:00.005+02:00

Pusmečio tarpbankinė litų palūkanų norma, prie kurios pririštos daugelis paskolų, pasiekė žemiausią tašką nuo 1999 m. sausio mėn., kai Lietuvos bankas pradėjo oficialiai skelbti VILIBOR. Žemumas pasiekė arba artėja link jų ir kitų laikotarpių VILIBOR normos (1 grafike).

Šaltinis: Lietuvos bankas

Jau ne kartą rašyta, jog tarpbankinių palūkanų normų mažėjimas veikia Lietuvos ekonomiką teigiamai. Per pastaruosius metus galima atrasti ne vieną pavyzdį, kaip rekordiškai žemos palūkanų normos gelbėjo ir kitas rinkas, pavyzdžiui, JAV, Turkiją, Rusiją ir pan. bei leido išvengti dar didesnio ekonomikos nuosmukio. Žinoma, ir čia atsiras ne vienas pesimistas, kuris iškart įžvelgs, jog reali palūkanų norma naujam skolininkui nesumažėja tiek, kiek sumažėjo 6 mėn.VILIBOR. Reikia pastebėti, jog bankų marža yra padidėjusi nuo +- 0,7 proc. 2007 metais iki 3 proc. 2009 metams, tačiau bankų marža nebedidėja, o VILIBOR 6 mėn. nuo aukštumų 2009 metų pr. yra sumažėjusi per 8 proc.

Pagrindinės priežastys, kodėl vis dar tarpbankinės normos juda žemyn yra:

1. litų perteklius vidaus rinkoje. Svariai prie to prisideda ir vasario mėnesį išleista 10 metų 2 mlrd. USD Lietuvos euroobligacijų emisija, nes pastarosios dalis yra iškeista į litus einamiesiems finansinių srautų neatitikimams padengti (SODRA, einamajam biudžeto deficitui);

2. smarkiai sumažėjęs Lietuvos respublikos vyriausybės vertybinių popierių (LR VVP) pelningumas. Be to, praėjusią savaitę paskelbti nauji ateinantys LR vyriausybės organizuojami aukcionai bus ilgesnės trukmės nei iki tol buvę. Reikia pastebėti, kad 2010 m. balandį bus organizuojamas net 5 metų aukcionas, kurio jau nebuvo nuo 2008 m. vasaros;

3. pastaruoju metu smarkiai sumažėjo Lietuvos kredito rizikos apsikeitimo sandorių kaina (angl.CDS), tai reiškia, kad tarptautiniai investuotojai teigiamai vertina Lietuvą ir jai taiko mažesnę rizikos premiją.

Šaltinis: Bloomberg

CDS nuo vasario 25 d. 300 punktų ribos krito iki 222 punktų vakar. Verta paminėti, kad visą vasarį Lietuvos CDS išsilaikė panašiame lygyje, kai tarptautinėse rinkose sklandė kalbos apie Graikijos bankroto galimybę. Tai reiškia, kad po truputį Lietuva atsiriboja nuo tų šalių, kurios ateityje gali sunkiai susitvarkyti su viešaisiais finansai, nes tokį darbą Lietuvos vyriausybė didžiąją dalimi jau nudirbo 2009 metais.

Įdomu būtų paskaičiuoti, kokią naudą iš tikrųjų duoda VILIBOR mažėjimas. Iškart paminėsiu, kad tai daugiau teorinis paskaičiavimas. Remiantis Lietuvos banko sausio mėnesio duomenimis, paskolų litais išduota 16 mlrd. LTL, kurių vidutinės palūkanos yra 8,07 proc. Aritmetiškai paskaičiavus sausio mėnesio 6 mėn. ir 12 mėn. tarpbankines palūkanas atitinkamai buvo 4,6 proc. ir 5,9 proc. Jei išlaikytų dabartinis 2,2 proc. 6 mėn. ir 3 proc. metinis VILIBOR keletą mėnesių, tai nemažai litais paimtų paskolų palūkanos būtų perskaičiuotos (nes nemažai paskolų palūkanos perskaičiuojamos kas 6 mėnesius). Tokia situacija sumažintų nefinansinių korporacijų ir namų ūkių palūkanų naštą virš 40 mln. litų kas mėnesį, arba apie 0,5 mlrd. LTL per metus. Tai yra gana svari parama tiek įmonėms, tiek namų ūkiams. Taigi, 1 proc. VILIBOR pasikeitims sumažina palūkanų naštą apytiksliai 160 mln. per metus, esant stabilioms naujoms palūkanų normoms.

Džiugu matyti atvirkštinį vaizdą 2008 metų pabaigai, kai VILIBOR normos vos ne kas dieną augdavo. Tačiau palūkanų kritimo stabilizacija turėtų pasireikšti artimiausiu metu, nes jau smarkiai priartėta prie EURIBOR 6 mėn., kuris dabar siekia 0,9 proc.

Regimantas Valentonis

Mokesčių tarifai Lietuvoje - vieni mažiausių ES

2010-03-15T18:19:00.003+02:00

2009 metų lapkričio mėnesio įraše demonstravau, jog mokesčių naštos ir BVP santykis Lietuvoje vienas patraukliausių visoje ES. Mokesčių naštą galime suvokti kaip realiai į biudžetą iš verslo ir gyventojų surinktas lėšas. Visgi rodiklis turi keletą esminių trūkumų - šešėlinis verslas bei algos vokeliuose nėra fiksuojamos, tad sąžiningai mokantys mokesčius neproporcingai "nuskriaudžiami". Stambaus kapitalo verslas neretai geba pasinaudoti mokesčių spragomis, tad to nedarantys taip pat kenčia. Neefektyvus mokesčių administravimas irgi prisideda prie žemesnio rodiklio. Neįvertinami ir tikslingi "prabangos" arba "žalingų" prekių (alkoholis, tabakas, kuras) akcizai - mokesčiai, kurie visuomenei traktuotini kaip labiau naudingi, nei žalingi.

Mokesčių naštai įvertinti galime remtis alternatyviu, JAV kompanijos "Forbes" skaičiuojamu "2009 Tax Misery and Reform Index" indeksu. Indeksas skaičiuojamas tiesiog sudėjus šešių pagrindinių mokesčių didžiausius tarifus. Prancūzijos mokesčių tarifų rodiklių suma siekia net 170, mokesčių "rojaus" Kipro - tik 72. Lietuvą Europos Sąjungoje lenkia dar vos dvi valstybės - Bulgarija ir Latvija, tačiau įvertinus mokestinius pakeitimus, po kurių pelno mokesčio didžiausias tarifas sumažėjo iki 15% (mažiausias tėra 5%), o PVM padidėjo dviem procentiniais punktais, Lietuva mokesčių mažumu aplenkė Latviją.

Atsižvelgus tiek į mokesčių naštos ir BVP santykį, tiek į "Tax Misery" indeksą, galima tvirtinti, jog mokesčiai verslui - vieni mažiausių visoje ES.

Šaltinis: www.forbes.com

Vaidotas Rūkas

Infliacija Lietuvoje - viena mažiausių ES

2010-03-10T18:40:00.005+02:00

Iki pernai metų viena iš didžiausių Lietuvos ekonomikos problemų buvo gana aukšta infliacija. Ji stipriai „apkarpydavo“ ypač tų gyventojų perkamąją galią, kurių pajamos buvo fiksuotos. Spartaus ekonomikos kilimo laikotarpiu staigiai išaugus vidaus vartojimui infliacija Lietuvoje viršijo net 10 proc. ribą. Tačiau viskas iš esmės pasikeitė pernai, kai pasaulinis ekonomikos nuosmukis ženkliai sumažino paklausą tiek vietinėje, tiek užsienio rinkose. Sumažėjęs vidaus vartojimas bei Lietuvos ėjimas vidinės devalvacijos keliu lėmė neigiamą metinį vartojimo prekių ir paslaugų kainų pokytį nepaisant 2009 m. vyriausybės didintų mokesčių ir ženkliai išaugusios elektros kainos šiemet. Kaip šią savaitę paskelbė Statistikos departamentas 2010 m. vasario mėn., palyginti su sausio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,1 procento, o per metus (2010 m. vasario mėn., palyginti su 2009 m. vasario mėn.) jos smuko 0,5 proc. Atkreiptinas dėmesys, kad dėl didėjusių akcizų per metus net 17 proc. pabrango alkoholio ir tabako gaminiai, todėl juokaujant galima sakyti - tiems kas nerūko ir "negeria“ asmeninio vartojimo krepšelio infliacija per metus buvo ne minus 0,5 proc., o netgi beveik minus 2 proc. Tai savaime suprantama, kiek atstato prarastą perkamąją galią dėl vidutiniškai per metus 9 proc. smukusio darbo užmokesčio.

Vangus gyventojų vartojimas ir tolimesnė vidinė devalvacija neleis kainoms judėti į viršų. Todėl bent jau artimiausius kelis ketvirčius infliacija tikrai negąsdins Lietuvos gyventojų. O Baltijos šalys tikėtina ir toliau išliks tarp lyderių ES pagal mažiausią infliaciją.

*Apačioje pateiktame grafike yra lyginami Lietuvos sausio mėnesio infliacijos duomenys, kadangi dar ne visos ES šalys yra paskelbusios savo vasario mėnesio vartotojų kainų indekso pokyčius.

Šaltinis: Eurostat

Tomas Krakauskas

Lietuvoje plačiajuosčio interneto kokybė yra viena geriausių pasaulyje

2010-03-04T17:39:00.010+02:00

Praėjusią savaitę šviesolaidinio interneto plėtra Europoje besirūpinančios organizacijos „FTTH Council Europe“ surengtos konferencijos Lisabonoje metu paskelbta, jog Lietuva išsiveržė į pirmąją vietą Europoje pagal šviesolaidinio interneto paplitimą namų ūkiuose.

Plačiajuosčio interneto laidai Lietuvoje į greitesne perdavimo sparta pasižyminčius šviesolaidinius buvo pradėti keisti visai neseniai, tad pastaruoju internetu naudojasi dar tik 18 proc. mūsų šalies namų ūkių, tačiau ir su šia besinaudojančiųjų dalimi smarkiai lenkiame antroje ir trečioje vietoje esančias tokias Europos valstybes kaip Švediją ir Norvegiją, kuriose šviesolaidiniu internetu naudojasi atitinkamai 12 proc. ir 11 proc. namų ūkių. Kaimynėse šalyse šviesolaidiniu internetu naudojasi dar mažiau vartotojų: Estijoje 7 proc. (5-ta vieta Europoje), Latvijoje apie 2 proc. (11-ta vieta). Pasaulyje Lietuva užima 5-tą vietą ir nusileidžia Pietų Korėjai (53 proc.), Japonijai (34,5 proc.), Honkongui (34 proc.) bei Taivaniui (25 proc.).

Verta paminėti, kad 2009 m. pab. Didžiosios Britanijos Oksfordo universiteto Said verslo mokykla ir Oviedo universiteto mokslininkai nustatė, kad Kaunas yra trečias pasaulio miestas pagal greičiausią plačiajuostį internetą. Pastarasis Lietuvos miestas nusileidžia tik Japonijos miestams Jokohamai ir Nagojai, o Europoje karaliauja pirmoje vietoje. Pagrindinė priežastis – didelė interneto tiekėjų konkurencija. Todėl galima teigti, jog ne visose Lietuvos ekonomikos srityse vyrauja monopolija ar oligopolija. Tai galėtų būti pavyzdys, kad tik įmonių tarpusavio varžymasis leidžia pasiekti tokių rezultatų, kuriais galima didžiuotis globaliu mastu.

Internetinis portalas „speedtewst.net“ vertina 66 šalis, kurios teikia plačiajuostį internetą. Iš lentelės matyti, jog Lietuva yra šeštoje vietoje pagal duomenų persiuntimą, tačiau, jei 2-oje vietoje esančias Alandų salas vertintumėme kaip Suomijos dalį, tai nusileistumėme tik keturioms šalims. Be to, vidutinis persisiuntimo greitis Europoje, kuri pirmauja iš visų kontinentų, yra 7,7 Mb/s, o tai yra dvigubai mažiau nei Lietuvoje.

Šaltinis: http://speedtest.net/global.php

Lietuva yra pirmoje vietoje pagal informacijos nusiuntimo greitį visame pasaulyje! Lenkiame net technologijų tėvynę – Japoniją. Paprasčiau šnekant, iš mūsų valstybės būtų greičiausia kitiems persisiųsti duomenys, nes išsiunčiame greičiausiai.

Visi žinome, kad esame tarp lyderių gaminant lazerius, o šis pavyzdys parodo, kad ir kitas naujausias technologijas įsisaviname gana greitai. Tai galėtų būti dar vienas pagrindas plėtoti žinių ekonomiką ir skatinti didesnę dalį BVP kurti remiantis naujausiomis technologijomis.

Regimantas Valentonis

Didieji Lietuvos pieno perdirbėjai grįžta į Rusiją

2010-03-03T19:18:00.006+02:00

Šiandien norisi pasidžiaugti tuo, kad nuo 2010 m. vasario mėn. 22 d. didžiausios Lietuvos pieno perdirbimo įmonės ir jų filialai („Pieno žvaigždės“, „Rokiškio sūris“, „Žemaitijos pienas“ ir „Vilkyškių pieninė“) gali be apribojimų eksportuoti pagamintą produkciją į Rusijos Federaciją. Pastaroji šalis yra tapusi labai svarbia pardavimų rinka Lietuvos pieno produktų gamintojams. Pavyzdžiui, 2008 m. mūsų šalies pieninių pardavimų pajamos Rusijoje sudarė 445 mln. Lt arba 35 proc. visų iš eksporto gautų pajamų. Panašu, kad, nepaisant sunkumų nuo rudens eksportuojant produkciją į Rusiją, pajamų iš produktų pardavimo toje šalyje santykinė dalis netgi išaugo.

Žemiau pateiktame grafike galime nesunkiai įžvelgti, kokių pasekmių Lietuvai atnešė Rusijos Federacijos sprendimas neleisti kai kurioms pieno perdirbimo įmonėms įvežti pieno gaminius į šalį 2009 m. pabaigoje. Spalio mėn., vieno iš pagrindinių eksporto produktų, sūrių, išvežimas į trečiąsias šalis (didžiausią dalį sudaro Rusijos Federacija) labai staigiai krito, nebeleidus eksportuoti produkcijos stambiausiems eksportuotojams - „Rokiškio sūriui“, „Pasvalio pieninei“, Šilutės Rambynui“. Spalio mėn. pab. apribojimai paskutinėms dviems įmonėms buvo atšaukti, bet „Rokiškio sūris“ toliau negalėjo eksportuoti produkcijos (apie 400 tonų sūrio per mėnesį). Sausio mėn. vėl turėjo būti stebimas nemenkas produkcijos pardavimo smukimas. Bet dabar, atšaukus draudimus, visos pieno gamintojos jau pranešė atnaujinusios pieno produktų eksportą į Rusijos Federaciją.

Šaltinis: LR Statistikos departamentas

Diskusijų objektu lieka klausimas, ar draudimai įvežti pieno produktus į Rusijos Federaciją buvo politinis šios šalies žaidimas ar paprasčiausias bandymas apsaugoti vartotoją. Įdomu tai, kad 2010 m. sausio mėn. Rusijos Federacijos Žemės ūkio ir maisto ministerijos Veterinarijos departamentas nusprendė, kad importuojamuose pieno produktuose gali būti leistinas tam tikras tetraciklino kiekis (iki tol bet koks tetraciklino kiekis produktuose buvo draudžiamas – priešingai nei ES šalyse). Šis sprendimas yra labai svarbus Lietuvos pieno perdirbėjams, nes turėtų gerokai sumažinti prekybos konfliktų skaičių.

Tadas Povilauskas

Krovinių vežimas geležinkeliais jau auga

2010-03-02T22:28:00.006+02:00

Neseniai savo įraše džiaugėmės apie didesnę Klaipėdos uosto krovą sausį palyginus su praėjusių metų tuo pačiu mėnesiu. Geležinkeliais sausį krovinių buvo vežta taip pat daugiau – augimas siekė net 19,4 proc. Transporto, logistikos ir komunikacijų sektorius Lietuvoje sudaro gana ženklią, daugiau nei 12 proc. siekiančią BVP dalį, tad stiprus sektoriaus augimas jau netrukus gali prisidėti prie teigiamo BVP augimo.

Trečdalis geležinkeliais vežtų krovinių buvo tranzitiniai, o jų augimas sudarė 33%. Tokią pačią dalį užima importas, kurio augimas buvo net 41%. Vidaus vežimas, kuris krovinių struktūroje sudaro ketvirtadalį, patyrė 13% nuosmukį. Krovinių eksportas geležinkeliais paaugo 15%.

Galima drąsiai prognozuoti, jog dėl itin žemos 2009 metų pirmojo ketvirčio palyginamosios bazės, krovinių gabenimas geležinkeliais fiksuos augimą dar bent keletą mėnesių iš eilės, o didžiausi „Lietuvos geležinkeliai“ klientai – „Mažeikių nafta“, trąšų gamintojos „Achema“, „Lifosa“, metalo perdirbėjai rinkai patieks ne tik daugiau, bet ir didesnės vertės krovinių dėl augančių šių įmonių gaminamų pasaulinių produkcijos kainų.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Vaidotas Rūkas

Lietuvos vartotojų pasitikėjimas auga, o mažmeninės prekybos duomenys gerėja

2010-03-01T20:50:00.003+02:00

Praeitos savaitės pabaigoje Statistikos departamentas paskelbė, jog per sausio mėn. mažmeninės prekybos įmonių apyvarta 2010 m. sausio mėn., palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, sumažėjo 12,2 procento palyginamosiomis kainomis. Tai yra lėčiausiais smukimo tempas po 12 iš eilės mėnesių, kai mažmeninė prekyba Lietuvoje smuko daugiau nei po 20 proc. Ir nors šis nuosmukio tempo sumažėjimas pagrinde buvo dėl žemos statistinės bazės pernai sausį (nes jau tada mažmeninė prekyba buvo stipriai smukusi), tačiau svarbu pastebėti, kad eliminavus sezoniškumą sausio mėnesį palyginus su gruodžiu mažmeninė prekyba išaugo 7,2 proc. Tai buvo pirmas mėnuo nuo pat 2008 metų pradžios, kuomet pašalinus sezono įtaką mažmeninė prekyba išaugo lyginant su prieš tai buvusiu mėnesiu. Jau ne kartą minėjome, jog būtent mažmeninė prekyba, kuri atspindi gyventojų vartojimą yra pati didžiausia Lietuvos ekonomikos sudedamoji dalis ir būtent nuo jos pokyčio priklausys ar jau artimiausiais ketvirčiai išvysime teigiamus Lietuvos BVP augimo tempus. Optimistiškai nuteikia tai, kad statistiko departamento skelbiamas vartotojų pasitikėjimo rodiklis auga jau trečią mėnesį iš eilės. Verta priminti, kad šiam rodikliui skaičiuoti yra pasitelkiami duomenys iš namų ūkių apklausų apie namų ūkio finansinės padėties, šalies ekonominės padėties, nedarbo lygio kitimą ir tikimybę sutaupyti per artimiausius 12 mėn., vertinimą. Kitaip tariant, jeigu namų ūkių „nuotaikos“ toliau gerės, tai greitai pamatysime ir gerėjančiuose mažmeninės prekybos rodikliuose.

Šaltinis: Statistikos departamentas

Tomas Krakauskas

Klaipėda turės naują kogeneracinę jėgainę

2010-02-24T23:44:00.006+02:00

Viena didžiausių Suomijos elektros ir šilumos gamybos bendrovių „Fortum“, veikianti Skandinavijoje, Rusijoje, Pabaltijos valstybėse, vakar pranešė, kad jau šių metų pabaigoje pagaliau pajudės naujos kogeneracinės jėgainės statyba Klaipėdoje. Kogeneracinėmis jėgainėmis vadinami tokie energetiniai objektai, kurie kartu gamina elektros ir šiluminę energiją koogeneraciniu režimu. Paprastai vasarą, kritus šilumos tiekimui, šias jėgaines valdančioms įmonėms pajamas generuoja elektros energijos pardavimai. Svarbu tai, kad energija bus gaminama iš buitinių ir pramoninių atliekų (ang. waste-to-energy) bei biokuro. Pasinaudosiu Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos pateiktais tokių jėgainių privalumais, kurie skatina ir ateityje skatins jų statybą:

1. Atliekų ir biokuro naudojimas elektros ir šilumos gamyboje prisideda prie energetinės šalies nepriklausomybės. Pavyzdžiui, 2008 m. centralizuotos šilumos gamybai Lietuvoje daugiausia buvo naudojamos gamtinės dujos (77 proc. viso sunaudoto kuro), kurios, kaip žinia, yra importojamos iš vienintelio tiekėjo – rusų milžinės „Gazprom“. Biokuras sudarė 17,7 proc. viso sunaudoto kuro šilumos gamybai. Lietuva turi išsikėlusi tikslą – 2020 m. net 85 proc. centralizuotos šilumos turi būti gaminama iš biokuro.

2. Gaminant elektrą ir šilumą iš atliekų ir biokuro taupomi šalies finansinia ištekliai, nes šio kuro kaina yra pigesnė nei gamtinių dujų. Gerinamas šalies energetinių išteklių eksporto-importo balansas. Pavyzdžiui, 2009 m. pabaigoje Lietuvos šiluminės energijos tiekėjų perkamos gamtinės dujos (su transportavimo ir galios mokesčiu) buvo du kartus brangesnės nei biokuras.

3. Auga socialinė nauda, nes sukuriamos naujos darbo vietos, skatinama infrastruktūra atliekų apdirbimui bei biokuro gamybai.

4. Elektros ir šilumos energijos gamyba iš atliekų ir biokuro daug mažiau teršia aplinką ir taip Lietuva prisidėtų prie taršos mažinimo. Vien tik iš Lietuvoje kasmet atsirandančių 1,3 mln. t. komunalinių atliekų galima pagaminti apie 25 proc. Lietuvoje sunaudojamos šilumos. Dabar šios atliekos yra paprasčiausiai užkasamos sąvartynuose.

Iš viso „Fortum“ planuoja į naująją kogeneracinę jėgainę Klaipėdoje investuoti apie 140 mln. eurų ( 483 mln. Lt). Jėgainė turėtų pradėti darbą 2013 m., jos šilumos gamybos galia sieks 50 MW, o elektros galia 25 MW. Žinoma, didesnė šių investicijų dalis nukeliaus pagrindinių įrengimų (katilas, turbina, dūmų valymo sistema) pirkimui iš užsienio tiekėjų, bet kartu nemaža investicijų suma nusės Lietuvoje, o mūsų šalies statybininkams turėtų atsirasti daugiau darbo. Beje, 2009 m. pabaigoje paskelbta, kad Alytuje šilumą tiekianti „Litesko“ iki 2012 m. turėtų taip pat pastatyti kogeneracinę jėgainę, kurios šilumos galia sieks 25 MW, o elektros galia 11 MW. Investicijos į jėgainę sudarys 69 mln. Lt.

Todėl džiugu, kad užsienio investicijos („Fortum“ atveju) pasiekia Lietuvą, sukurdamos palankesnę ekosistemos bei energetikos balanso padėtį. Būtų dar smagiau, jeigu nebūtų bandoma, grindžiant atliekamomis investijomis, pernelyg pakelti šilumos kainų atskiruose miestuose ir taip greitinti investicijų atsipirkimą, nes šilumos tiekimo kaina yra viena jautriausių vietų kiekvienam vartotojui.

Tadas Povilauskas

Lietuva vidaus rinkoje skolinasi gerokai pigiau nei Latvija

2010-02-23T19:25:00.005+02:00

Vakar aptarus Latvijos vyriausybės vertybinių popierių (VVP) rinką, verta būtų palyginti su Lietuvos VVP vidine rinka.

Pastaruosius 2 metus užsienio analitikai ir investuotojai Latvijos ir Lietuvos obligacijų rinkas laikė kone kaip vieną, t.y. jei apsidraudimo nuo nemokumo rizikos premija (CDS) išaugdavo Latvijoje, panašia linkme važiuodavo ir Lietuvos CDS. Jei latviai sunkiai priimdavo šalies biudžetą ir taip apsunkindama Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskolos gavimą, tai automatiškai pabrangdavo skolinimasis ir Lietuvai dėl padidėjusios regiono rizikos. Panašių koreliacijų galima išskirti ne vieną.

Pirmiausia, palyginsime Lietuvos ir Latvijos apsidraudimo nuo nemokumo rizikos premijų skirtumą ir tarpbankinių 6 mėnesio palūkanų normų skirtumą. Kaip jau minėta ankstesniuose straipsniuose, geriausia indikatorius nustatyti palūkanų normas skolinantis tarptautinėse rinkose yra CDS, o vidinėje rinkoje tarpbankinė palūkanų norma. Aišku, tiesioginės koreliacijos brėžti negalima, bet tai yra kaip orientyras prognozuojant būsimą skolinimosi kainą.

Šaltiniai: Lietuvos bankas ir Latvijos bankas, Bloomberg

Lietuvos ir Latvijos nemokumo rizikos skirtumas smarkiai išsiskyrė prasidėjus globaliniam pasaulio ekonomikos nuosmukiui 2008 m. rudenį. Užsienio investuotojai pradėjo Latviją vertinti kaip gerokai rizikingesnę valstybę ir vietoj buvusių 100 bazinių punktų (1 proc.) skirtumo pridėjo net 350 bazinių punktų skirtumą prie CDS. Tokią situaciją lėmė keletas priežasčių: Latvijos ekonomika krito ilgiau ir greitesniu tempu, Latvijos vyriausybė perėmė „Parex“ banko valdymą, Latvijoje smarkiai padidėjo biudžeto deficitas. Tai privertė Latvija kreiptis į Tarptautinį valiutos fondą (TVF) ir netiesiogiai patvirtino, jog padėtis yra nepavydėtina bei artimiausiu metu būtų beprasmiška skolintis tarptautinėse rinkose iš kitų investuotojų. Būtent šiuo atžvilgiu išsiskyrė skolos valdymo politika dviejose Baltijos šalyse.

Svarbus rodiklis yra tarpbankinės Lietuvos (VILIBOR) ir Latvijos (RIGIBOR) palūkanų normos. Šis indikatorius parodo, šalies bankų tarpusavio rizikos suvokimą. Vakar jau minėjom, jog 2009 m. vasarą RIGIBOR buvo pasiekęs palūkanų normų aukštumas, kurios siekė 25-30 proc., priklausant nuo laikotarpio. Todėl ir skirtumas tarp Lietuvos ir Latvijos tarpbankinių normų šovė į viršų. Tai atsiliepė ir vidaus rinkos VVP aukcionam. Latvijoje vyko tik trumpo laikotarpio aukcionai, o Lietuvoje VVP pelningumas šiek tiek krito dėl mažėjančio CDS rodiklio. Tačiau dabartiniu metu skirtumas tarp tarpbankinių Lietuvos ir Latvijos palūkanų normų mažėja, ir jeigu VILIBOR grįžta į 2007 m. pradžios reikšmes, tai panašiai juda ir RIGIBOR.

Kadangi Lietuva leidžia skirtingo termino (skirtingų dienų sk.) VVP, o Latvija 4 tipų laikotarpių (1,3,6 ir 12 mėnesio), tai sunku rasti daug panašių obligacijų. Tačiau palyginimui buvo pasirinktos keturios 6 mėnesių VVP ir penkios 12 mėn. obligacijos.

Šaltinis: Lietuvos finansų ministerija ir NASDAQ OMX Baltic

Viršuje esantis grafikas dar kartą parodo lanko formos tendenciją, t.y. 2009 metų pradžioje premija mokama už Latvijos 6 ir 12 mėn. VVP augo ir rugsėjį-spalį atitinkamai pasiekė net 6,6 proc. ir 8,5 proc. Vėliau Latvijai įvykdžius TVF reikalavimus rizikos premija pradėjo mažėti. Šių metų sausį premija tarp Lietuvos ir Latvijos VVP sumažėjo iki 1,5 proc. Panaši tendencija gali išlikti ir toliau, nes Lietuvos obligacijų pelningumai santykinai jau yra maži, o Latvijos VVP dar yra šiek tiek erdvės kristi.

Išvada: nors ilgą laiką Lietuvos ir Latvijos skolos vertybinių popierių rinka buvo suprantama kaip panašios rizikos, tačiau pasirinkus skirtingą skolinimosi politiką (Latvijai - TVF, o Lietuvai – tarptautines rinkas), premiją už Latvijos obligacija išaugo gana smarkiai, lyginant su Lietuvos. Dabartiniu metu gerėja situacijai pasaulio rinkose. Be to, Baltijos šalims jau pernai priėmus sprendimus tvarkyti viešuosius finansus, kitaip nei periferinėms euro zonos šalims, VVP pelningumas mažėja ir artimiausiu metu gali būti, jog bus pasiektas dar žemesnis obligacijų pajamingumų lygis.

Regimantas Valentonis

Latvija vidinėje rinkoje kiekviena savaitę skolinasi vis pigiau

2010-02-22T22:04:00.004+02:00

Prieš mėnesį rašėme apie Lietuvos vyriausybės vertybinių popierių (VVP) vidinę rinką. Šį kartą aptarsime kaimynės Latvijos skolinimąsi šalies viduje vietine valiuta, o rytojaus pranešime palyginsime su Lietuvos rinka.

Pirmiausia reikia paminėti, jog praėjusį ketvirtadienį Latviją gavo 200,3 mln. EUR paskolą iš TVF. Tai jau trečioji dalis iš numatytų 1,71 mlrd. EUR dydžio paskolos, suderėtos 2008 m. gruodį. Išmokėjus šią paskolos dalį, Latviją jau bus pasiekę 1 mlrd. EUR. Priešingai nei Lietuva, Latvija savo šalies obligacijų tarptautinėse rinkose neleidžia, todėl įdomu pažiūrėti, kaip sekasi skolintis vidinėje rinkoje.

Pradėsime nuo Latvijos nemokumo apsidraudimo rizikos (angl. CDS – credit default swap). Grafike matyti, jog nuo 2009 m. kovo 10 d. aukštumų (CDS = 1193) šalies draudimo rizika sumažėjo daugiau nei perpus iki 532 punktų ir beveik pusmetį laikosi panašiame lygyje.

Šaltinis: Bloomberg

Tai turėtų teigiamai atsiliepti Latvijos skolinimuisi, tačiau CDS rodiklis dažniausiai naudojamas tada, kai norima pasiskolinti pinigų tarptautinėse rinkose, nes teoriškai skolinimosi kaina skaičiuojama taip: CDS + IRS + marža (IRS – angl. interest rate swap, liet. palūkanų apsikeitimo sandorio kaina). Kadangi Latvija jau 2008 m. pab. pasiryžo gauti pinigų iš TVF, todėl skolinimasis tarptautinėse rinkose tapo beprasmis dėl galimai labai aukštų palūkanų, nes parama iš TVF dažniausiai reiškia paskutinį gelbėjimosi šaltinį. Tuo tarpu skolinimasis viduje daugiau mažiau priklauso nuo esamos padėties šalies viduje, tarpbankinės rinkos, kaip pasitikima vieni kitais, blogų paskolų lygio ir pan.

2 grafike matyti Latvijos vyriausybės vertybinių popierių (VVP) pajamingumas aukcionuose. Keli nesėkmingi VVP platinimo aukcionai grafike pavaizduoti 0 proc. pajamingumo skalėje.

Šaltinis: NASDAQ OMX Baltic birža

Latvijos vyriausybės stengiasi platinti ilgesnio laikotarpio VVP, nes taip užtikrinamas ilgesnis skolos grąžinimo laikotarpis bei galima pasiskolinti daugiau. Pernai metų gegužės – birželio mėnesiais ištikusią tarpbankinės rinkos krizę Latvijoje parodo ne tik itin aukštas VVP pajamingumas, bet ir RIGIBOR – Latvijos tarpbankinių palūkanų – (3 grafikas) staigus šuolis į viršų.

Šaltinis: Latvijos centrinis bankas

2009 m. birželio mėnesį trumpo laikotarpio RIGIBOR viršijo 30 proc. palūkanas, o 12 mėn. siekė net 24 proc. Verta paminėti, jog tuo metu tarpusavio bankų skolinimosi visiškai nebuvo, t.y. niekas nei norėjo pasiskolinti, nei norėjo skolinti. Tad Latvijos vyriausybė tuo laiku galėjo pasiskolinti tik trumpam – 1 ir 3 mėnesiams, o bandymai 6 ir 12 mėn. tiesiog neįvyko. Tuo laiku įvyko vyriausybės krizė ir buvo manoma, jog galėjo nepavykti stabilizuoti viešųjų finansų, o tai būtų sukėlę trukdžių gauti paramą iš pagrindinio Latvijos užsienio skolintojo TVF.

Latvijos obligacijų rinkoje lūžis įvyko 2009 m. lapkričio mėnesį. Pagrindinės priežastys – patvirtintas biudžetas ir dėl to užtikrinta antroji TVF paskolos dalis. Todėl galime stebėti, kaip Latvija skolinasi vis pigiau. Be to, šiais metais įvyko tik vienas 3 mėn. aukcionas, o visi kiti ilgesnio laikotarpio (6 ir 12 mėn.), kurių paskutiniai 6 mėn. platinimo pelningumai sudarė 4,125 proc., o 12 mėn. - 5,613 proc. Tai vertinti galima teigiamai, nes skolinamasi pigiau ir ilgesniam laikotarpiui, o tai reiškia po truputi didėjantį pasitikėjimą Latvijos finansais. Besitaisanti Latvių finansinė padėtis gerinta ir Lietuvos situaciją, nes nuimamas tamsus šešėlis nuo Baltijos šalių ekonomikų. Ne ką mažiau svarbūs teigiamai postūmiai ir mūsų eksportuotojams, nes Latvija – viena svarbiausių eksporto partnerių.

Regimantas Valentonis